- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2-506-617/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01089-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- MB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Nikas Borneika, Aurimas Keidūnas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė MB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2861,03 € ( be PVM ) patirtų išlaidų puspriekabės defektų šalinimui ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. visiškai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad interneto svetainėje „autoplius.lt“ rado skelbimą dėl parduodamos puspriekabės, kuriame buvo parduodamos puspriekabės nuotraukos, vizualiai žiūrint puspriekabė atrodė pakankamai gerai sutvarkyta, buvo parašyta, kad puspriekabė smėliuota, dažyta, pilnai restauruota. Pasirinkimo labai didelio nebuvo, nes tai specifinė transporto priemonė. Susisiekė skelbime nurodytu telefono numeriu, pasiteiravo apie puspriekabės būklę, asmuo pakomentavo, kad viskas padaryta, kad priekaba buvo ruošta sau, minėjo, kad nusipirko projektui, puspriekabę remontavo „kaip sau“, bet nutrūkus projektui, nusprendė priekabą parduoti. Pasiteiravo esminių dalykų, t. y. kokia važiuoklės ir stabdžių būklė, ir buvo patikintas, kad šie mazgai yra tinkamai veikiantys. Susitarė dėl apžiūrėjimo. Tą patį vakarą nuvyko apžiūrėti puspriekabės. Pirmas įspūdis apžiūrint priekabą, neatitiko nuotraukose užfiksuoto vaizdo, vizualiai buvo matyti, kad puspriekabė nebuvo smėliuota, detaliau apžiūrėti puspriekabės neturėjo galimybės, kadangi puspriekabė buvo pastatyta kažkokiame šabakštyne, kad apžiūrėti ją iš apačios nebuvo įmanoma. Matomų puspriekabės defektų ar gedimų neužfiksavo. Skelbime buvo nurodyta, kad gali nugabenti puspriekabę techninei apžiūrai, tačiau paprašius pardavėjo tai padaryti, pardavėjas pasakė, kad šiuo metu neturi techninių galimybių puspriekabės nugabenti į Regitrą. Žodžiu susitarė dėl puspriekabės pardavimo. Įsigyti būtent pardavėjo parduodamą puspriekabę įtakos turėjo susidariusi situacija, t. y. tuo metu turėjo du pasirinkimus arba įsigyti visiškai nudėvėtą priekabą ir ją savo lėšomis remontuoti, tačiau tai pareikalautų daug laiko sąnaudų, arba įsigyti pardavėjo parduodamą puspriekabę, kuri pagal skelbimą buvo tvarkinga, visiškai restauruota, be techninės apžiūros. Apžiūrint puspriekabę pardavėjui uždavė klausimus, susijusius su parduodamos priekabos technine būkle, klausė kas buvo padaryta, pardavėjas pasakė, kad buvo nuimti visi šeši priekabos ratai, pilnai išardyti stabdžių būgnai, akcentavo, kad priekaba buvo „ruošiama kaip sau“ ir visiškai paruošta eksploatacijai. Kitą dieną atvažiavo su savo technika, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, ir tą pačią dieną nugabeno puspriekabę į techninę apžiūrą. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas pateikė visus duomenis, o sutartį surašė pirkėjas. Prieš įsigyjant puspriekabę pardavėjas gal ir sakė, kad puspriekabė ilgai stovi. Dėl to, ar iš priekabos stabdžių sistemos galimai yra „išėjęs oras“ apžiūrint puspriekabę kalbos nebuvo. Paprastai priekabą atjungus nuo vilkiko oras iš stabdžių sistemos pasišalina ir tai yra natūralus dalykas. Išėjęs oras neturi įtakos nustatytiems defektams. Prieš įsigydamas transporto priemonę pardavėjas nurodė, kad reikia sureguliuoti stabdžių sistemą, ir jis ( ieškovo atstovas ) suprato, kad nesureguliavus stabdžių sistemos transporto priemonė techninės apžiūros nepraeis. Buvo kilusi mintis patikrinti prieš įsigyjant puspriekabę servise, tačiau pardavėjas priekabos nugabenti į autoservisą nesutiko. Tam, kad pats galėtų nugabenti priekabą į autoservisą ir ją eksploatuoti keliais, turėjo sumokėti mokesčius, bet ieškovas yra maža įmonė – turi tik vieną vilkiką, kuriuo dirbama kiekvieną dieną, todėl prieš įsigyjant puspriekabės neturėjo galimybės nuvežti į servisą, buvo įspraustas į pirkimo situaciją ir įsipareigojimų vykdymą. Pardavėjas patikino, kad puspriekabė buvo restauruota namų sąlygomis, bet nesureguliuoti stabdžiai, nes namų sąlygomis to nėra galimybės padaryti. Techninės apžiūros centre viskas neblogai atrodė, tada prasidėjo stabdžių patikra, pasakė, kad nėra stabdžių efektyvumo, stabdžių būgnai beveik sudilę, apytikriai buvo likę 30 proc., būgnai, kaladėlės yra stabdžių sistemos dalis, jų likutis buvo tik 70 proc. Nepraėjus techninės apžiūros, užregistravo priekabą remontui į UAB „Skuba Lietuva“ servisą, kur nustatė, kad stabdžių efektyvumas yra per mažas ir, kad stabdžių sureguliuoti nėra galimybės, kadangi yra netolygus didelis stabdžių nusidėvėjimas, akcentavo, kad vidurinė ašis yra kritinės būklės, sutarė su meistru, kad puspriekabę suremontuos iki tokio techninio stovio, kad galėtų praeiti techninę apžiūrą. Pasakė, kad remonto kaina sieks apie 1000 €, kadangi įmonėje lėšų limitas priekabai įsigyti buvo išnaudotas, ir pardavėjo buvo patikintas, kad priekaba yra restauruota, paprašė priekaba suremontuoti iki tokios techninės būklės, kad priekaba galėtų „praeiti techninę apžiūrą“. Buvo priimtas laikinas sprendimas, t. y. suremontuoti vidurinę ašį, buvo atlikti tekinimo darbai, kad tiesiog galima būtų užtikrinti tolygesnį stabdymą, tačiau tai nėra problemos išsprendimas. Atliko tuos darbus ir tada nuvarė į techninių apžiūrų centrą. Techninių apžiūrų centre buvo nustatyti minimalūs stabdžių efektyvumui taikytini reikalavimai, priekabai techninė apžiūra buvo atlikta. 2022-07-23 buvo susirašymas su pardavėju, nes nepraėjo techninės apžiūros, pranešė, kad užsirašė į Skubos servisą. Pretenzijų tuo metu atsakovui nereiškė. Atlikus priekabos techninę apžiūrą ir pradėjus eksploatuoti priekabą, po kelių dienų eksploatuojant priekabą su kroviniu, pastebėjo, kad puspriekabė nevažiuoja taip kaip turėtų važiuoti. Nusprendė kreiptis į servisą, pasirinko servisą „Marton“, kadangi tai buvo vienintelis servisas, kuriame puspriekabę remontui galėjo paimti greičiau. Nugabeno priekabą, netrukus gavo pranešimą, kad nuėmus ratus dėl didelio stabdžių sistemos dalių nusidėvėjimo, stabdžių sistemos detalės turi per daug laisvumų, netolygiai išdilusios, dėl ko puspriekabės restauravimas nėra įmanomas ir tokie gedimai nėra remontuotini. Dėl priekabos remonto darbų turėjo 2861,03 € dydžio išlaidas, t. y. UAB „Skuba Lietuva“ sumokėjo 636,82 € ( be PVM ) ir 2224,21 € ( be PVM ) servise UAB „Martonas“. Prašo ieškinį patenkinti visiškai.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas A.Keidūnas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad puspriekabė buvo įsigyta pagal skelbime nurodytą informaciją, kad parduodama puspriekabė yra be defektų. Puspriekabė po restauravimo, smėliuota, dažyta, sustiprintos grindys, pilnai sutvarkyta elektros instaliacija, stabdžių sistema – viskas buvo nuimta, patikrinti guoliai, sutepta būgnų ir kaladėlių likutis 70 proc. Būtent puspriekabės pagrindinės sudedamosios dalys yra stabdžių sistema. Pardavėjo buvo patikinta, kad stabdžių sistema yra efektyvi, atitinka keliamus reikalavimus. Iš karto po pirkimo – 2022-07-23, paaiškėjo, kad pardavėjo atskleista informacija buvo netikra ir neteisinga. Pardavėjas nuslėpė esminį puspriekabės defektą – stabdžių sistemos defektą, stabdžių sistema susidėvėjusi ir neatitiko stabdžių sistemai keliamų reikalavimų. Už šį defektą atsakingas būtent pardavėjas, kadangi pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, ir dėl to ginčo nėra. Pardavėjo atstovas taip pat sutinka, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta aplinkybė, kad puspriekabė turėtų kokį nors defektą. Sutartyje langelyje, skirtame pažymėti stabdžių sistemos defektą, toks defektas nėra pažymėtas, taip pat nėra nurodyta, kad puspriekabė turėjo kokius nors kitus defektus. Tai, kad defektai išaiškėjo iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtina techninių apžiūrų atlikimo išrašas, kad atliekant transporto priemonės techninę apžiūrą 2022-07-23 buvo nustatyti dideli trūkumai – transporto priemonės darbinio stabdžio veikimas ir efektyvumas, bendras darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausią leidžiamą masę, yra mažesnis nei nustatyta. Vėliau jau atliekant puspriekabės remonto darbus UAB „Skuba Lietuva“ buvo nustatytas antros puspriekabės ašies stabdžių defektas – pakeistos stabdžių kaladėlės, pratekinti stabdžių būgnai, pakeistas magistralinis filtras, užsandarinta oro sistema bei pakeistos kitos stabdžių sistemos dalys, t. y. buvo remontuota esminė stabdžių sistemos dalis apie kuria nieko nėra parašyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Puspriekabės skelbimo turinys, t. y. tai, kad „viskas buvo nuimta, patikrinti guoliai, sutepta“, patvirtina tą aplinkybę, kad stabdžių sistemos defektai pardavėjui buvo žinomos, tačiau tai pirkėjui buvo neatskleista. Tai, kad stabdžių sistema neatitiko keliamus reikalavimus patvirtina ir UAB „Marton“ išrašyta PVM sąskaita –faktūra 2022-08-17, iš kurios matyti, kad buvo atliktas stabdžių sistemos remontas ir papildomai atlikti oro pagalvių keitimo, oro sistemos sandarinimo darbai, pirmos ir trečios ašies stabdžių sistemos remontas – pakeisti šių ašių stabdžių būgnai, susidėvėjusios kaladėlės ir atlikta elektros instaliacijos remontas. Šio remonto būtinumas atsirado dėl, kad ši informacija buvo nuslėpta ir už, šiuos gedimus atsakingas pardavėjas, kadangi skelbimo turinys byloje, jog pardavėjui ši informacija buvo žinoma ir ji yra nuslėpta nuo pirkėjo. Pirkėjas šią transporto priemonę pasirinko įsigyti todėl, kad pardavėjas deklaravo, kad ši transporto priemonė yra išimtinai geros būklės ir nepaisant to, kad transporto priemonė yra 14 m. senumo. Ieškinys yra reiškiamas tik dėl tų defektų dėl kurių atsakovas garantavo, kad šie mazgai – stabdžių sistemos, yra tinkami ir neturi defektų. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovės atstovas advokatas N.Borneika su ieškiniu nesutiko visiškai ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp ieškovo su atsakovo buvo sudaryta naudotos, 14 metų senumo, puspriekabės pirkimo-pardavimo sutartis. Nebuvo suteikta jokia garantija, atsakovas nėra profesionalus veikėjas šioje srityje, atsakovas yra įmonė besiverčianti krovinių pervežimu. Ieškinyje nurodyta ir iš ieškovės paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ieškovė įsigijo puspriekabę žinodama, kad puspriekabės stabdžių sistemoje yra tam tikrų trūkumų, ir kad gali reikėti patirti tam tikrų išlaidų. Ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad puspriekabė nėra praėjusi techninės apžiūros. Atsakovė informavo ieškovę, kad puspriekabė ilgai stovėjusi, iš stabdžių sistemos išėjęs oras, ir būtent nepakankamas stabdžių efektyvumas gali būti priežastimi dėl ko puspriekabė techninės apžiūros nepraeis. Būtent taip ir atsitiko, techninė apžiūra tą pačią dieną, kai transporto priemonė buvo įsigyta, nebuvo praeita. Ieškovė nugabeno transporto priemonę į Skubos servisą, kur buvo atlikti stabdžių sistemos remonto darbai, sutvarkyta stabdžių sistema už 636 €. Po šių darbų puspriekabė 2022-08-01 sėkmingai praėjo techninę apžiūrą, kas negali būti vertinama tik taip, kad 2022-08-01 transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus, transporto priemonė buvo saugi ir tinkama techniniam eksploatavimui. Tiek iš ieškinyje nurodyto, tiek iš ieškovės paaiškinimų galima daryti išvadą, kad po techninės apžiūros atlikimo, jau eksploatuojant puspriekabę, ieškovei nepatiko tai kaip puspriekabė dirba ir ieškovė nusprendė atlikti papildomus stabdžių sistemos remonto darbus. Taigi ieškovė pasikeičia puspriekabės stabdžių sistemos detales naujomis, kas sudaro pusę puspriekabės vertės, ir prašo šių išlaidų iš atsakovės. Ieškovė nurodo, kad neva atsakovė apgavo ieškovę, kad puspriekabės stabdžių sistemos trūkumai buvo jau pirkimo pardavimo metu. Pažymėjo, kad sutartyje kokybės reikalavimai neaprašyti, todėl pagal teisinį reikalavimą ieškovė, prašydama priteisti stabdžių sistemos remonto išlaidas, turi įrodyti, kad pirkimo-pardavimo metu būtent stabdžių sistema neatitiko įprastų kokybės reikalavimų. Aplinkybę ar stabdžių sistema yra saugi ir ją galima eksploatuoti ar ji nėra saugi dėl ko jos eksploatuoti negalima, geriausiai gali įvertinti techninių apžiūrų centro specialistai. Kadangi techninės apžiūros centruose yra speciali įranga, stendai, kurių pagalba tikrinami stabdžiai. Stabdžių sistema yra vienas pagrindinių transporto priemonėse nuodugniai tikrinamų elementų ir bet kokie nukrypimai nuo nustatytų normų, laikomi dideliu defektu. Tikrinamas stabdžių likutis, kaladėlių nusidėvėjimas, stabdymo efektyvumas, tolygumas ir kt. parametrai. 2022-08-01 techninės apžiūros rezultatai patvirtina, kad puspriekabės stabdžių sistema veikė tinkamai, kažkokių didelių trūkumų stabdžių sistemoje nenustatyta, ji veikė pakankamai efektyviai, tam kad laikyti jog stabdžių sistema atitiko įprastus kokybės reikalavimus. Tai, kad ieškovė remontą atliko jau po 2022-08-01, t. y. po to, kad transporto priemonė buvo pripažinta tinkama eksploatuoti, kas reiškia, kad būtent po tos dienos ( 2022-08-01 ) techninė būklė pasikeitė. Stabdžių trūkumai neva paaiškėjo po 2022-08-01, ir kad jei šie trūkumai iš tiesų būtų egzistavę pirkimo pardavimo metu nėra logiški, nes jei ieškovės nurodyti stabdžių veikimo trūkumai būtų egzistavę puspriekabės pirkimo-pardavimo metu, akivaizdu, kad juos būtų nustatę techninės apžiūros specialistai, kurie transporto priemonę tikrino. Dėl to, kad servise „Martonas“ buvo nustatyta visiškai priešinga transporto priemonės stabdžių sistemos būklė, nei dvi savaites iki to buvo nustatyta techninio apžiūrų centro specialistai, galima daryti įvairių prielaidų, tačiau nėra žinoma ar UAB „Martonas“ turi tuos pačius įrengimus transporto priemonės būklei nustatyti kaip techninių apžiūrų centras. Tačiau net jeigu kažkokie gedimai stabdžių sistemoje ir atsirado, tai akivaizdu, kad tų gedimų nebuvo transporto priemonės pirkimo-pardavimo metu, nes kitu atveju tie gedimai būtų nustatyti techninių apžiūrų centre. Tai yra pagrindas atmesti ieškinį dalyje dėl išlaidų, kurias ieškovas turėjo UAB „Martonas“ dėl priekabos remonto. Ieškovė buvo informuotas apie galimus stabdžių sistemos trūkumus ir pats prisiėmė savo veiksmų riziką. Taip pat buvo informuotas, kad transporto priemonė yra be techninės apžiūros, kad ilgai stovėjusi, kad oras yra išėjęs iš sistemos ir kad dėl to stabdžių sistema gal veiks nepakankamai efektyviai, taip pat ieškovas buvo informuotas, kad norint praeiti techninę apžiūrą gali reikėti sureguliuoti stabdžių sistemą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad iš tiesų Skubos servise transporto priemonei iš tiesų teko oro sistemą tvarkyti, sandarinti, keisti su tuo susijusius filtrus. Ar toje stadijoje reikėjo keisti kaladėles ir tekinti būgnus, sunku pasakyti, tačiau jeigu stabdžių kaladėlės ir būgnai būtų tiek nusidėvėję, kad būtų reikalinga jas keisti, tai būtų įvardintas kaip savarankiškas trūkumas jau pirmosios techninės apžiūros metu. Pirmosios techninės apžiūros metu tai nebuvo įvardyta kaip trūkumas, kaip didelis trūkumas buvo nurodytas – stabdžių sistemos nepakankamas efektyvumas. Akivaizdu, kad techninių apžiūrų centre turėjo tikrinti ir tikrino stabdžių kaladėles ir jų likutį ir apie tai ataskaitoje techninių apžiūrų specialistas nenurodė. Todėl kyla klausimas ar buvo būtinybė keisti stabdžių kaladėles ir būgnus, gal jas galima buvo tekinti. Gal ieškovė norėjo pasigerinti transporto priemonės būklę į geresnę nei transporto priemonės būklę buvusią jos prikimo-pardavimo metu. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė nebendradarbiavo, tačiau tai paneigia atsakovės rašyti laiškai, patvirtinantys, kad atsakovė jau pardavusi transporto priemonę, rūpinosi dėl parduotos puspriekabės, prašė pranešti kaip sekėsi techninių apžiūrų centre. Puspriekabei pirmą kartą nepraėjus techninės apžiūros tarp šalių vyko normalus susirašinėjimas, jokių pretenzijų tuo metu atsakovė nereiškė. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė pati prisiėmė savo veiksmų riziką. Ieškovė pretenzijas ėmė reikšti po to kai puspriekabė buvo remontuota servise „Martonas“, ką ir patvirtina byloje esantis susirašinėjimas elektroniniu paštu, t. y. po to, kai ieškovei puspriekabę eksploatuojant, jai nepatiko kaip veikia stabdžiai. Ieškovė prieš įsigydama transporto priemonę, jos servise nepatikrino, nors tokią teisę, kuri numatyta ir įstatyme, turėjo, tačiau savo teise nepasinaudojo, todėl veikė savo rizika. Ieškovė matė ir suprato, kad perka transporto priemonę be techninės apžiūros, be garantijos, tai savaime suprantama, kad seną transporto priemonę įsigydamas prisiimi kažkokią riziką, ypatingai dėl tų detalių kurios natūraliai dėvisi. Galimai ieškovė turėjo pernelyg didelį lūkestį įsigydama 14 metų senumo naudotą priekabą. Priekabos pirkimo-pardavimo sutartyje transporto priemonės trūkumai nėra nurodyti, tačiau apie trūkumus ieškovei buvo paaiškinta žodžiu, ką ieškovė mini ir ieškinyje, pirkėjui buvo žodžiu nurodyta, kad stabdžių sistema turi trūkumų ir ją gali tekti remontuoti ir dėl to ginčo nėra. Pirkėjas buvo informuotas apie trūkumus, aplinkybė, kad sutartyje nėra nurodyti trūkumai nėra esminė, nes nebuvo įsigyjama motorinė transporto priemonė, o įgyjama puspriekabė. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš ieškovės atstovų, atsakovės atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad 2022-07-23 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( pardavėjas pagal sutartį ) pardavė, ieškovė o MB „(duomenys neskelbtini)“ ( pirkėjas pagal sutartį ) nusipirko transporto priemonę ( puspriekabę–platformą ) KEL-BERG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ). Transporto priemonės kaina 6534 € ( su PVM ).
Transporto priemonė KEL-BERG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota MB „(duomenys neskelbtini)“ ( VĮ „Regitra“ transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovės įsigytos naudotos transporto priemonės – puspriekabės KEL-BERG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau ir – puspriekabė ) kokybės tinkamumo.
Ieškovė teigia, kad atsakovė ( pardavėjas pagal sutartį ) 2022-07-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė jokių transporto priemonės – puspriekabės defektų ir ieškovei ( pirkėjas pagal sutartį ) neatskleidė puspriekabės defektų, kuriuos šalinant – puspriekabę remontuojant, iškovė turėjo 2861,03 € ( be PVM ) dydžio išlaidas.
Ieškovės prašomas priteisti 2861,03 € ( be PVM ) dydžio išlaidas puspriekabės KEL-BERG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), defektams šalinti, sudaro: 1) 2022-07-30 UAB „Skuba Lietuva“ atlikti darbai ir panaudotos medžiagos: stabdžių ir važiuoklės diagnostika; antros ašies ( stabdžių ) kaladėlių pakeitimas; stabdžių būgnų pratekinimas; stabdžių antdėklų užkniedijimas; oro sistemos patikrinimas, sandarinimas; magistralinio filtro keitimas; oro jungčių pakeitimas prie EBS moduliatoriaus, iš viso 348,20 € sumai, ir panaudotos medžiagos 288,62 € sumai, iš viso – 636,82 € ( be PVM ), su PVM – 770,55 € ( UAB „Skuba Lietuva“ 2022-07-30 PVM sąskaita-faktūra serija RMV Nr. 2028068, išrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri MB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėta 2022-09-02 mokėjimo nurodymu Nr. 09021558 ); 2) 2022-08-17 UAB „Martonas“ atlikti darbai ir panaudotos medžiagos: elektros instaliacijos remontas ( gab. šon. k/p ); pakartotinis oro pagalvės keitimas ( 5 vnt. ); STA stabdžių būgnų ir kaladėlių keitimas 1 ašis; STA stabdžių būgnų ir kaladėlių keitimas 3 ašis; stabdžių velenėlių ir RMK keitimas 1 ašis; stabdžių velenėlių ir RMK keitimas 3 ašis; veržlė; suporto tepalas; stabdžių antdėklai su padu; stabdžių būgnas, stabdžių veleno RMK ašiai; stabdžių velenėlis 4 vnt. ( eil. Nr. 4-7 ); universalus valiklis, vario tepalas; oro pagalvė, iš viso 2224,21 € ( be PVM ) sumai, 2691,29 € su PVM ( UAB „Martonas“ PVM sąskaita-faktūra serija SNK Nr. 0111076, išrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri MB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėta 2022-08-17 mokėjimo nurodymu Nr. 08171106 ).
Atsakovė nurodė, kad ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad puspriekabė yra be techninės apžiūros, atsakovė, ieškovei apžiūrint puspriekabę, informavo ieškovę, kad puspriekabė ilgai stovėjo, iš stabdžių sistemos išėjęs oras ir, kad yra nepakankamas stabdžių efektyvumas, todėl ieškovė puspriekabę įsigijo žinodama, kad puspriekabės stabdžių sistemoje yra tam tikrų trūkumų. Atsakovė sutiko, kad pirkimo-pardavimo sutartyje transporto priemonės defektų nenurodė ( nepažymėjo ), tačiau apie puspriekabės stabdžių defektus – stabdžių efektyvumo trūkumą, ieškovę informavo žodžiu.
Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis ( pardavėjas ) įsipareigoja perduoti daiktą ( prekę ) kitai šaliai ( pirkėjui ) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą ( kainą ). Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės ( patikėjimo ) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus ( CK 6.327 straipsnio 1 dalis ). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą ( CK 6.327 straipsnio 2 dalis ). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau ( CK 6.327 straipsnio 3 dalis ).
Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami ( CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys ). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį ( CK 6.333 straipsnio 6 dalis ).
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017 ).
Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009 ). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe ( CK 6.327, 6.333 straipsniai ). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018 ).
Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų ( intensyvumo ir kt. ) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017 ).
Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau ( CK 6.327 straipsnio 3 dalis ), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 ).
Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015 ).
Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta – jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
Kaip jau minėta, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl įsigytos transporto priemonės – puspriekabės defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad 2022-07-23 atsakovė pardavė, o ieškovė įsigijo naudotą transporto priemonę – puspriekabę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji atlikti techninė apžiūra. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų ( toliau – techniniai reikalavimai ) neatitinkančią transporto priemonę ( Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 15 punktas ). Kadangi puspriekabė jos įsigijimo dieną 2022-07-23 neatitiko jai keliamų techninių reikalavimų – nebuvo atlikta privalomoji atlikti techninė apžiūra, yra pagrindas išvadai, kad puspriekabės įsigijimo dieną – 2022-07-23, naudoti puspriekabę pagal jos tiesioginę paskirtį – važiuoti keliais velkamai kitos transporto priemonės, nebuvo galima.
Ieškovė teigia, kad iš parduodamos priekabos skelbimo ir pokalbio su pardavėju ( atsakovės atstovu ) suprato, kad puspriekabė yra visiškai restauruota, „daryta kaip sau“ ir paruošta darbui, nuvykus apžiūrėjo puspriekabę, atsakovės atstovas patikino, kad reikia tik sureguliuoti stabdžių neefektyvumą.
Atsakovės atstovas nurodė, kad be skelbime dėl puspriekabės pardavimo nurodytos informacijos, ieškovei apžiūrint puspriekabę, žodžiu ieškovę papildomai informavo, kad priekaba ilgai stovi nenaudojama, iš stabdžių sistemos galimai išėjęs oras, techninės apžiūros gali nepraeiti dėl stabdžių neefektyvumo.
Iš byloje esančio skelbimo ( ID A20055872 ) matyti, kad parduodama puspriekabė-platforma KEL-BERG, pagaminimo metai – 2006 m., ašių skaičius – 3, ašių markė – BPW, pakaba – linginė ( orinė ), masė – 7000 kg, bendroji masė – 27000 kg, spalva – juoda; defektai – be defektų; naudota, 1360 mm ilgio, 2500 mm pločio, kaina – 7500 € ( 2022-05-19 ); kaina 5499 € ( 2022-07-12 ). Komentarų skiltyje nurodyta: „parduodama puspriekabė platforma pilnai po restauravimo. Smėliuota, nudažyta, pastiprintos grindys. Naujos kilpos. Pilnai sutvarkyta elektros instaliacija. 6x nauji LED žibintai. Padangos visos žieminės, visų padangų likutis 8 mm. Stabdžių sistema būgnai, viskas buvo nuimta, patikrinti guoliai, sutepta. Būgnų ir kaladėlių likutis 70 proc. Iš jūrinės 30 mm storio metaliniu karkasu susukta įrankių dėžė prie priekabos sienelės. Papildomi gabaritai iš šono, atbulinės eigos papildomi žibintai iš abiejų šonų. Atsarginių ratų laikiklis 2x ratams, 2x įrankių dėžės, 4x lentelės negabaritiniams kroviniams vežti. Šiai dienai stovi be techninės apžiūros, esant reikalui galime pravaryti techninę apžiūrą. Apžiūrėti galima Pabradėje. Ruošta buvo sau, bet pasikeitė darbo pobūdis, tenka pardavinėti. Domintų keitimas į užuolaidinę puspriekabę.“
CK 6.328 straipsnio 1 dalyje numatyta pirkėjo teisės patikrinti daiktus įgyvendinimo tvarka. Pagal CK 6.328 straipsnio 1 dalį, pirkėjas turi teisę patikrinti parduodamus daiktus prieš mokėdamas kainą ar prieš priimdamas daiktus bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Pirkėjas neprivalo atlikti tokio daiktų patikrinimo, kurio metu būtų nustatomi visi galimi daiktų trūkumai ( defektai ). Protingo patikrinimo apimtis visų pirma priklauso nuo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, prekybos papročių, parduodamų daiktų savybių, sutarties šalių tarpusavio santykių, techninių priemonių patikrinimui buvimo ir pan.
Be to, naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Jau vien pati prekė – naudotos transporto priemonės, lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pirkėjas pats privalo išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Įsigyjant jau anksčiau naudotą automobilį, pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų, kaip įsigydamas naują transporto priemonę ( Šiaulių apygardos teismo 2019-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-731-883/2019 ).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas ( CK 6.337 straipsnis ), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę ( CK 6.328 straipsnis ). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą ( CK 6.327 straipsnio 2 dalis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas ).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė tiek iš skelbimo dėl parduodamos puspriekabės turinio ir pridėtų nuotraukų, tiek iš puspriekabės apžiūros vietoje žinojo, kad puspriekabė yra be techninės apžiūros. Teismo posėdyje ieškovės atstovas taip pat sutiko, kad puspriekabės apžiūros metu atsakovės atstovas ieškovę žodžiu informavo, kad puspriekabė ilgai stovi nenaudojama, iš stabdžių sistemos galimai išėjęs oras, techninės apžiūros gali nepraeiti dėl stabdžių neefektyvumo. Aplinkybė, kad ieškovė, būdama juridiniu asmeniu – mažąja bendrija, kurios veikla susijusi su krovinių gabenimu, iki puspriekabės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo – 2022-07-23, žinodama, kad puspriekabės stabdžiai turi tam tikrų defektų – stabdžių neefektyvumas, nepasinaudojo teise patikrinti prekę, sudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė, sudarydama puspriekabės pirkimo-pardavimo sutartį, kaip jau minėta, nepaneigia atsakovės ( pardavėjo ) pagal sutartį pareigos parduoti tinkamos būklės daiktą, tačiau sudaro pagrindo manyti, kad ieškovė pirkdama savo veiklai vykdyti naudotą transporto priemonę – puspriekabę, nebuvo pakankamai atsargi, apdairi ir rūpestinga.
Ieškovė teigia, kad sudarant 2022-07-23 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė nenurodė jokių puspriekabės defektų ir/ar trūkumų, tokiu būdu nuslėpė nuo ieškovės informaciją apie puspriekabės stabdžių sistemos defektus, kurie išryškėjo vėliau.
Šalių 2022-07-23 sudarytoje Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje duomenų apie transporto priemonės trūkumus nėra. Sutartyje pažymėta pabraukiant, kad transporto priemonė nebuvo apgadinta eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį kol savininku buvo transporto priemonės pardavėjas, tai pat pažymėta, kad savininkui nėra žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta.
Pagal CK 6.431¹ straipsnį, motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti ( deklaruoti ) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintas motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas. Privalomų duomenų sąraše yra įtvirtinta pardavėjo pareiga rašytinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti informaciją apie, be kita ko, transporto priemonės trūkumus: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Ginčo nėra, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo ne motorinę transporto priemonę, o puspriekabę KEL-BERG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei ( Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 11, 12 punktai ). Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 55 punktą, priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės. Ieškovės įsigyta puspriekabė nėra motorinė transporto priemonė, todėl imperatyvus reikalavimas pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti trūkumus, nagrinėjamu atveju netaikytinas, ieškovė žodžiu buvo informuota apie priekabos trūkumus, tai patvirtina ir ieškinyje, todėl šioje dalyje ieškovės argumentai dėl puspriekabės defektų nuslėpimo atmetami kaip nepagrįsti.
Puspriekabė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną – 2022-07-23, buvo apžiūrėta techninių apžiūrų centre – Avižienių TAS ( pirminė apžiūra ), kuriame nustatyti šie priekabos trūkumai: 1) dideli trūkumai: 0.3.a) Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas. Nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti Apžiūros atlikimo apraše. (TPM) 1.2.2.b) Transporto priemonės darbinio stabdžio veikimas ir efektyvumas. Bendras darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę, yra mažesnis nei nustatyta ( iki 2012-01-01 ); 2 ) nedideli trūkumai: 4.6.1.b) Atbulinės eigos žibintai. Būklė ir veikimas. Yra šviesos sklaidytuvo defektų. 2022-07-23 Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 017-0098607 nurodytas techninių reikalavimų įvertinimas, pateikta išvada, kad minėta transporto priemonė ( puspriekabė ) neatitinka techninių reikalavimų.
Pažymėtina ir tai, kad ieškovė dėl to, kad 2022-07-23 puspriekabė atliekant jos techninę apžiūrą Avižienių TAS dėl nustatytų trūkumų neatitiko techninių reikalavimų – nepraėjo techninės apžiūros, pretenzijų atsakovei nereiškė. Šalių bendravimo programėle Messenger 2022-07-23 turinys sudaro malonaus šalių tarpusavio bendravimo įspūdį, atsakovė prašė pranešti dėl techninės apžiūros rezultatų, ieškovė pranešė, kad puspriekabė techninės apžiūros iš pirmo karto nepraėjo ir, kad užregistravo priekabą į servisą UAB „Skuba Lietuva“. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovei buvo žinoma, jog puspriekabė turi tam tikrų defektų, su nustatytais puspriekabės defektais sutiko, apmokėjo UAB „Skuba Lietuva“ už atliktus puspriekabės defektų šalinimo darbus 636,82 € ( be PVM ) ir pretenzijų dėl to atsakovei nereiškė. Pretenziją atsakovei ieškovė pareiškė 2022-08-19, t. y. atlikus puspriekabės remonto darbus UAB „Martonas“.
2022-07-30 UAB „Skuba Lietuva“ servise atlikta puspriekabės KEL-BERG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdžių ir važiuoklės diagnostika, pakeistos antros ašies stabdžių kaladėlės, pratekinti stabdžių būgnai, užkniedyti stabdžių antdėklai, patikrinta ir sandarinta oro sistema; pakeistas magistralinis filtras ir oro jungtys prie EBS moduliatoriaus ( UAB „Skuba Lietuva“ 2022-07-30 PVM sąskaita-faktūra serija RMV Nr. 2028068 ).
2022-08-01 Širvintų TAS atlikta pakartotinė puspriekabės ( identifikavimo Nr. SKBS40B303AKE9435 ) techninė apžiūra, kurios metu nustatyti nedideli trūkumai: 4.6.1.a) – atbulinės eigos žibintai. Būklė ir veikimas. Yra šviesos šaltinio defektų. Techninė apžiūra atlikta, techninė apžiūra galioja iki 2023-07-23.
Pažymėtina, kad techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais, patvirtintais, nagrinėjamu atveju aktualia Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008-07-29 įsakymo Nr. 2B-290 ( Žin., 2008, Nr.88-3550, neteko galios 2023-02-01 ) redakcija, nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos ( toliau – transporto priemonės ). Techniniai reikalavimai taip pat nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus. Pagal šių reikalavimų 9 punktą, atliekant techninę apžiūrą patikrinama, ar transporto priemonės įranga, mechanizmai, sistemos ir atskiros dalys atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, kurios galiojo tipo patvirtinimo metu, arba atitinkamais atvejais modifikavimo reikalavimus. Nustatyta, kad techninės apžiūros metu atliekamas patikrinimas turi apimti su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu susijusias sritis, be kita ko ir transporto priemonės stabdymo įrangą ( 10.2. punktas ). Atliekant techninę apžiūrą privalomai patikrinamos visos Techninių reikalavimų 2 priede nurodytas tikrinimo pozicijos, susijusias su Techninių reikalavimų 10 punkte nurodytomis sritimis, taikant prie konkrečios tikrinimo pozicijos nurodytus tikrinimo būdus. Šių reikalavimų 16 punkte nustatyta, kad atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: ( 16.1. ) nedidelis trūkumas (NT) – trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas; (16.2. ) didelis trūkumas (DT) – trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas; ( 16.3. ) pavojingas trūkumas (PT) – trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui yra pagrindas išvadai, kad atliekant transporto priemonės techninę apžiūrą patikrinami patikrinama ar transporto priemonės, ir puspriekabės ( priekabos ), atitinka joms keliamus techninius reikalavimus, ir atlikta techninė apžiūra patvirtina, kad transporto priemonė saugi eksploatuoti ir jai keliamus techninius reikalavimus atitinka.
Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė atsiliepime į atsakovo atsiliepimą ( dublike ) nurodė, kad puspriekabės stabdžių efektyvumas pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintus reikalavimus turi būti 43 proc., o atlikus puspriekabės stabdžių sistemos reguliavimą bei antros ašies remontą, stabdžių sistemos efektyvumas tesiekia 49 proc., t. y. buvo ribinis, tačiau viena vertus ieškovei buvo žinoma, kad stabdžių puspriekabės efektyvumas yra nepakankamas ir tai gali būti kliūtis iš pirmo karto atlikti techninę apžiūrą, antra – ieškovė nepateikia 2022-08-01 Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos, kurioje nurodomi bandymų ir matavimų rezultatai ir techninių reikalavimų įvertinimas, todėl teismas neturi galimybės palyginti puspriekabės 2022-07-23 ir 2022-08-01 nustatytų techninių reikalavimų įvertinimų, o iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados ar dėl nustatyto 49 proc. stabdžių sistemos efektyvumo puspriekabės negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį.
2022-08-01 atliekant puspriekabės techninę apžiūrą, technines apžiūras atlikti įgaliotam subjektui – Širvintų TAS, nustatyta tvarka patikrinus ar transporto priemonės – puspriekabės įranga, mechanizmai, sistemos ir atskiros dalys atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, buvo nustatyta, kad puspriekabė minėtus reikalavimus atitinka – puspriekabės techninė apžiūra atlikta ir galioja iki 2023-07-23, kas leidžia pagrįstą išvadą, kad šia transporto priemone ieškovė gali naudotis pagal jos tiesioginę paskirtį. Ieškovė 2022-08-01 atliktos Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų neginčija.
Taip pat ginčo byloje nėra, kad ieškovė nuo 2022-07-23, t. y. puspriekabės techninės apžiūros atlikimo dienos, iki UAB „Martonas“ defektacijos 2022-08-16, puspriekabę eksploatavo. Ieškovė nurodė, kad eksploatuojant puspriekabę pastebėjo, kad transporto priemonė stabdo ne taip kaip reikia, tai yra stabdo vilkikas, o ne puspriekabė, todėl kreipėsi į UAB „Martonas“. UAB „Martonas“ specialistai informavo, kad nustatytų puspriekabės 1-os ir 3-os ašių stabdžių defektų nėra galimybės remontuoti ( restauruoti ) dėl šių dalių susidėvėjimo, todėl norėdamas eksploatuoti puspriekabę, nusprendė jas pakeisti naujomis. 2022-08-16 UAB „Martonas“ nustatyti puspriekabės defektai: oro pagalvių nusidėvėjimas, oro sistemos nesandarumas; 1-os ir 3-os ašies stabdžių velenėlių laisvumas, nusidėvėjimas; 1-os ir 3-os ašies stabdžių būgnų ir kaladėlių nusidėvėjimas, stabdymo netolygumas; elektros instaliacijos remontas ( gab. šon. k/p ), kurių preliminari remonto kaina be PVM nurodyta 2224,21 €. Nurodyta, kad dėl nustatytų trūkumų yra nepakankamas eksploatavimui stabdžių efektyvumas. Papildomai atliktos nusidėvėjusių stabdžių būgnų, velenėlių laisvumo bei kaladėlių nuotraukos ( 2022-08-16 defektacijos aktas ). 2022-08-17 UAB „Martonas“ atlikti puspriekabės remonto darbai, t. y pakeisti 1-os ir 3-os ašių stabdžių būgnai ir kaladėlės, stabdžių velenėliai ir RMK ir pakeisto oro pagalvės ( 5 vnt.), iš viso atlikta remonto darbų ir panaudota medžiagų 2224,21 € ( be PVM ) sumai, 2691,29 € su PVM ( UAB „Martonas“ 2022-08-17 PVM sąskaita-faktūra serija SNK Nr. 0111076, išrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri MB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėta 2022-08-17 mokėjimo nurodymu Nr. 08171106 ).
Pažymėtina ir tai, kad 2022-07-30 UAB „Skuba Lietuva“ atliekant puspriekabės stabdžių ir važiuoklės diagnostiką buvo nustatyti 2-os ašies defektai, tuo tarpu UAB „Martonas“ 2022-08-16 nustatyti kitų puspriekabės ašių, t. y. 1-os ir 3-os ašių defektai.
Pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 ).
Kaip jau minėta, 2022-08-01 tikrinant puspriekabės atitikimą techniniams reikalavimas, t. y. atliekant techninę apžiūrą, visapusiškai buvo patikrinta be kita ko ir puspriekabės stabdžių sistema, kuri atitiko jai keliamus reikalavimus, kas sudaro pagrindą išvadai, kad puspriekabės stabdžių sistema 2022-08-01 neturėjo trūkumų, veikė veiksmingai ir saugiai. Aplinkybė, kad puspriekabę ieškovei eksploatuojant po 16 dienų – 2022-08-16 UAB „Martonas“ buvo nustatyti puspriekabės defektai – 1-os ir 3-os ašies stabdžių velenėlių laisvumas, nusidėvėjimas; 1-os ir 3-os ašies stabdžių būgnų ir kaladėlių nusidėvėjimas, stabdymo netolygumas, patvirtina, kad puspriekabės techninė būklė po 2022-08-01 pasikeitė. Tačiau iš UAB „Martonas“ defektacijos akte nurodytų defektų negalima teigti, kad dėl nustatytų defektų puspriekabės nėra (nebuvo) galima naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, antra vertus – iš pateikto defektacijos akto negalima spręsti, kad nurodyti defektai puspriekabėje buvo iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 2022-07-23, o išryškėjo tik 2022-08-16. Sutiktina ir su atsakovės triplike nurodytu argumentu, kad UAB „Martonas“ 2022-08-01 defektacijos akte nėra nurodyta, kaip buvo nustatytas nepakankamas stabdymo efektyvumas, t. y. ar puspriekabė buvo kažkokiu būdu testuojama, ar remtasi vien ieškovės paaiškinimais, kad puspriekabė stabdo netolygiai ir nuspręsta atlikti kapitalinį 1 ir 3 ašies stabdžių sistemos remontą ( t. y. pakeisti šių stabdžių sistemos dalis naujomis ), kurio kaina sudaro trečdalį puspriekabės vertės. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų kaip puspriekabė buvo eksploatuojama nuo jos įsigijimo 2022-07-23 iki 2022-08-16. Esant nurodytų aplinkybių visumai, nepasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad sudarant puspriekabės pirkimo-pardavimo sutartį puspriekabės defektai buvo, tačiau iki sandorio sudarymo ieškovei nebuvo atskleisti ir išryškėjo tik po pirkimo-pardavimo sutarties ir dėl kurių puspriekabės negalima eksploatuoti pagal tikslinę jos paskirtį, ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo negali būti patenkintas, todėl atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Šalys yra juridiniai asmenys, jų interesus byloje atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai. Teismas ieškinį atmetė, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovė turėjo 1700 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 800 € atsiliepimas į ieškinį ( 2022-11-10 sąskaita Nr. 437, apmokėta 2022-11-11 mokėjimo nurodymu ), 600 € susipažinimas su dubliku ir tripliko surašymas ( 2022-12-30 sąskaita Nr. 450, apmokėta 2023-01-25 mokėjimo nurodymu ), 300 € pasirengimas bylos nagrinėjimui ir dalyvavimas posėdyje ( 2023-02-13 sąskaita Nr. 460, apmokėta 2023-02-14 mokėjimo nurodymu ). Atsakovės turėtos išlaidos atstovui advokatui N.Borneikai už suteiktas teisines paslaugas apmokėti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ( Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968 ) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama pagalbą maksimalių dydžių, todėl teismui ieškinį atmetus, atsakovės turėtos 1700 € dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš ieškovės ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis ).
Pagal CPK 92 straipsnį, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas ( CPK 96 straipsnio 2 dalis ). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).
Teismas turėjo 6,64 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos viršija nepriteistiną 5 € sumą, todėl priteistinos iš ieškovės valstybės naudai ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalimi, 6.317 straipsnio 1 dalimi, 6.328 straipsnio 1 dalimi, 6.333 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1700 € ( vieną tūkstantį septynis šimtus € ) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ 6,64 € ( šešis € 64 ct ) teismo turėtų su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.