Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvien rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas N. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), neturtinės žalos atlyginimą – 3 000 Eur.

Nurodo, kad jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. buvo pažeidžiamos jo teisės dėl minimalaus gyvenamojo ploto, apšvietimo, sanitarinio mazgo, dušo įrengimo bei privatumo juose neužtikrinimo, tinkamos ventiliacijos kamerose nebuvimo.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau –TIĮET), kurių 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Nurodo, kad lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl minimalaus ploto trūkumo nenustatytos.

Nurodo, kad Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Atsakovės atstovas pažymi, kad atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus, sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET) 16.5 punkte nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Atsakovės atstovas nurodo, jog Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.

Teigia, kad kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnas stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriuose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas, todėl jį gali nurodyti tik apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos: gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m); patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.).

Pažymi, kad TIĮET ir PĮĮET nėra reglamentuoti sanitarinio mazgo vieta ir plotas, pertvaros plotis ir ilgis bei praustuvės įrengimo aukštis jame.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka HN 134:2015 17 punkte nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Taip pat nurodo, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengtas, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.7 punkto reikalavimais. Šios taisyklės nenumato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Paaiškina, kad šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus.

Teigia, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip numatyta HN 134:2015 14 punkte. Pažymi, kad HN 134:2015 nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas.

Paaiškina, kad kalinimo įstaigoje laikomiems asmenims suteikiama teisė kartą per savaitę iki 15 min. nusiprausti duše. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose įrengta vieta nusirengti ir apsirengti, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, ir jie yra valomi kiekvieną dieną, naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, t. y. yra įrengti ventiliatoriai, hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Atsakovės atstovas tvirtina, kad dušuose nuolat tiekiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems ir nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K dušinėse yra skystas muilas ir plaukų šampūnas (įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai), kuriais suimtieji ir nuteistieji naudojasi laikantis asmens higienos.

Pažymi, kad kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės mokesčių mokėtojų sąskaita.

Akcentuoja, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jei nustatomas žalos padarymo faktas, o neįrodžius žalos, civilinė atsakomybė neatsiranda. Daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

Pareiškėjas skunde prašo priteisti jam neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m., savo reikalavimą grįsdamas netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis šiais aspektais: nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų (buvo drėgna, netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas); sanitarinis mazgas neužtikrino privatumo, jame nebuvo įrengta ventiliacija; dušuose nebuvo pertvaros privatumui užtikrinti.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas į kalinimo įstaigą atvyko 2017 m. lapkričio 30 d., išvyko 2018 m. sausio 26., vėl atvyko 2018 m. balandžio 6 d., išvyko 2018 m. birželio 26 d.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą, visų pirma, grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam bausmę atliekančiam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavim, nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). Higienos normoje HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, nėra nurodytas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. 1) 1.3.1 punkte ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. 2) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui.

Iš atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 30 d. atvyko į Lukiškių TI- K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, plotas – 7,31 m (1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 346, plotas – 7,88 m (2 asmenys kameroje); 2017 m. gruodžio 2 d. – 2017 m. gruodžio 5 d. kamera Nr. 346 (2 asmenys kameroje); 2017 m. gruodžio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 144, plotas – 7,94 m (2 asmenys kameroje); 2017 m. gruodžio 7 d. – 2017 m. gruodžio 17 d. kamera Nr. 144 (2 asmenys kameroje); 2017 m. gruodžio 18 d. kamera Nr. 144 (1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 19 d. –2018 m. sausio 25 d. kamera Nr. 144 (2 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 26 d. paleistas į laisvę. 2018 m. balandžio 6 d. atvyko į Lukiškių TI – K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 201, plotas – 5,40 m (1 asmuo kameroje); 2018 m. balandžio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 362, plotas – 7,28 m (2 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 7 d. – 2018 m. balandžio 19 d. kamera Nr. 362 (2 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 425, plotas – 32,16 m (7 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 258, plotas – 34,71 m (9 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 22 d. kamera Nr. 258 (9 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 23 d. kamera Nr. 258 (7 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 24 d. kamera Nr. 258 (8 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 25 d. – 2018 m. balandžio 27 d. kamera Nr. 258 (9 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 28 d. – 2018 m. gegužės 2 d. kamera Nr. 258 (8 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 3 d. – 2018 m. gegužės 6 d. kamera Nr. 258 (9 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 7 d. –2018 m. gegužės 10 d. kamera Nr. 258 (8 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 11 d. – 2018 m. gegužės 14 d. kamera Nr. 258 (9 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 15 d. kamera Nr. 258 (8 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 16 d. – 2018 m. gegužės 18 d. kamera Nr. 258 (9 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 19 d. – 2018 m. gegužės 20 d. kamera Nr. 258 (8 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 21 d. – 2018 m. gegužės 22 d. kamera Nr. 258 (7 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 23 d. – 2018 m. gegužės 24 d. kamera Nr. 258 (8 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 25 d. – 2018 m. gegužės 29 d. kamera Nr. 258 (9 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 30 d. – 2018 m. birželio 1 d. kamera Nr. 258 (8 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 2 d. – 2018 m. birželio 12 d. kamera Nr. 258 (9 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 13 d. – 2018 m. birželio 14 d. kamera Nr. 258 (8 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 15 d. kamera Nr. 258 (9 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 16 d. kamera Nr. 258 (8 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 17 d. kamera Nr. 258 (9 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 18 d. kamera Nr. 258 (8 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 19 d. kamera Nr. 258 (9 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 20 d. kamera Nr. 258 (8 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 21 d. – 2018 m. birželio 25 d. kamera Nr. 258 (9 asmenys kameroje); 2018 m. 2018 m. birželio 26 d. išvyko atlikęs arešto bausmę.

Bylos duomenys patvirtina, kad vienam asmeniui tenkantis kameros patalpos plotas atitiko Lukiškių TI-K reikalavimo dėl Įsakymo Nr. 1 1.3.1 papunktyje nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto standartus, t. y. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas – nuo 5,40 kv. m iki 7,94 kv. m.; dviems asmenims tenkantis kameros plotas – nuo 7,28 kv. m. iki 7,94 kv. m.; septyniems asmenims tenkantis kameros plotas nuo 32,16 kv. m. iki 34,71 kv. m.; aštuoniems asmenims tenkantis kameros plotas nuo 34,71 kv. m iki 34,71 kv. m; devyniems asmenims tenkantis kameros plotas nuo 34,71 kv. m iki 34,71 kv. m. Taireiškia, kad kameroje kalinčiam vienam asmeniui teko nuo 3,85 kv. m iki 5,40 kv. m. bendro kameros ploto.

Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, jis dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Tai atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį Nr. A-2169-525/2019).

Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą.

Įvertinus Vilniaus PN pateiktus duomenis apie pareiškėjo judėjimą (b. l. 1, 8–9), nustatyta, kad ginčo laikotarpiu jis nebuvo laikomas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto normos pagal nacionalinę teisę ir neteko mažiau, nei 3 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo aspektu nenustatytas Vilniaus PN neteisėtų veiksmų faktas nacionalinės teisės bei Konvencijos prasme.

TIĮET 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. PĮĮET 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Pabrėžtina, kad atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas buvo atskirtas 1,5 m aukščio pertvara ir asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

Tačiau EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Į EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumą. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, darytina išvada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

LVAT praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1153-624/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

Pažymėtina, jog svarbu įvertinti tai, kiek asmenų kamerose buvo laikoma kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu. Iš atsakovo atstovės pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu 137 dienų: 2017 m. gruodžio 1 d., 2017 m. gruodžio 2 d., 2017 m. gruodžio 3 d., 2017 m. gruodžio 4 d., 2017 m. gruodžio 5 d., 2017 m. gruodžio 6 d., 2017 m. gruodžio 7 d., 2017 m. gruodžio 8 d., 2017 m. gruodžio 9 d., 2017 m. gruodžio 10 d., 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2017 m. gruodžio 13 d., 2017 m. gruodžio 14 d., 2017 m. gruodžio 15 d., 2017 m. gruodžio 16 d., 2017 m. gruodžio 17 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 20 d., 2017 m. gruodžio 21 d., 2017 m. gruodžio 22 d., 2017 m. gruodžio 23 d., 2017 m. gruodžio 24 d., 2017 m. gruodžio 25 d., 2017 m. gruodžio 26 d., 2017 m. gruodžio 27 d., 2017 m. gruodžio 28 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2017 m. gruodžio 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. sausio 1 d., 2018 m. sausio 2 d., 2018 m. sausio 3 d., 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 5 d., 2018 m. sausio 6 d., 2018 m. sausio 7 d., 2018 m. sausio 8 d., 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. sausio 11 d., 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. sausio 13 d., 2018 m. sausio 14 d., 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. sausio 16 d., 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. sausio 18 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. sausio 20 d., 2018 m. sausio 21 d., 2018 m. sausio 22 d., 2018 m. sausio 23 d., 2018 m. sausio 24 d., 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. balandžio 6 d., 2018 m. balandžio 7 d., 2018 m. balandžio 8 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. balandžio 14 d., 2018 m. balandžio 15 d., 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. balandžio 17 d., 2018 m. balandžio 18 d., 2018 m. balandžio 19 d., 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. balandžio 21 d., 2018 m. balandžio 22 d., 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. balandžio 26 d., 2018 m. balandžio 27 d., 2018 m. balandžio 28 d., 2018 m. balandžio 29 d., 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. gegužės 1 d., 2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. gegužės 5 d., 2018 m. gegužės 6 d., 2018 m. gegužės 7 d., 2018 m. gegužės 8 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. gegužės 11 d., 2018 m. gegužės 12 d., 2018 m. gegužės 13 d., 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. gegužės 16 d., 2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. gegužės 18 d., 2018 m. gegužės 19 d., 2018 m. gegužės 20 d., 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. gegužės 25 d., 2018 m. gegužės 26 d., 2018 m. gegužės 27 d., 2018 m. gegužės 28 d., 2018 m. gegužės 29 d., 2018 m. gegužės 30 d., 2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. birželio 1 d., 2018 m. birželio 2 d., 2018 m. birželio 3 d., 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. birželio 6 d., 2018 m. birželio 7 d., 2018 m. birželio 8 d., 2018 m. birželio 9 d., 2018 m. birželio 10 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. birželio 12 d., 2018 m. birželio 13 d., 2018 m. birželio 14 d., 2018 m. birželio 15 d., 2018 m. birželio 16 d., 2018 m. birželio 17 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. birželio 19 d., 2018 m. birželio 20 d., 2018 m. birželio 21 d., 2018 m. birželio 22 d., 2018 m. birželio 23 d., 2018 m. birželio 24 d., 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. birželio 26 d.,Lukiškių TI-K kamerose, t. y. Nr. 346, Nr. 144, Nr. 362, Nr. 258, Nr. 425, buvo laikomas su kitu asmeniu, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose 137 dienas buvo laikomas, neužtikrinus jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina iš privatumo naudojantis dušu pažeidimo.

Ginčijamais aspektais pažymėtina, jog nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato šioms įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvaras.

Tačiau, teismo vertinimu, pertvarų dušo patalpose neįrengimas ar dušo patalpų įrengimas tokiu būdu, kad besimaudantis duše nuteistasis (suimtasis) yra (gali būti) stebimas pareigūnų per duryse įrengtą stebėjimo langą, sudaro pagrindą pripažinti, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško asmens privatumo. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir Lukiškių TI-K dušo patalpoje, esančioje priežiūros poste, įrengtas stebėjimo langas. LVAT akcentavo, kad, vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018).

Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie dušo patalpų įrengimą Lukiškių TI-K, atsiliepime nurodydamas, kad privatumui užtikrinti dušuose yra įrengtos pertvaros. Tačiau, remiantis ginčui aktualia anksčiau minėta LVAT praktika, vien pertvarų duše įrengimas, nesant galimybės bent iš dalies nuo duryse įrengto stebėjimo lango užsidengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas per duryse įrengtą stebėjimo langą būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl konkrečių kamerų, kuriose nėra ventiliacijos, skundų atsakovei nepateikė. Tačiau atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose konstatuota, kad yra sudaryta galimybė kameras Nr. 117 Nr. 346, išvėdinti per langus, langai atsidaro, o tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimą, o kitose patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas.

Pataisos namų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Taisyklės, kurių 16 punkte įtvirtinti kameros įrengimo reikalavimai: kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (16.7 papunktis); kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (16.9 papunktis).

Pagal HN 134:2015 nuostatas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaogos pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose (apšvietos) nesikreipė. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Vilniaus PN, žinodami apie tam tikrus kameros neatitikimus higienos normų ar Taisyklių reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Vilniaus PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias sveikatos saugos kontrolę, dėl Lietuvos higienos normų bei Taisyklių reikalavimų neatitinkančios kameros, spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kamerų apšvietos atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, žr. pvz., 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016, 2019 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1598-662/2019, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja Vilniaus PN administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, būklės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, t. y. pareiškėjo kalinimo, pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas nepažeidžiant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais. Nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir pagrindu atlyginti neturtinę žalą (žr. pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2913-662/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2483-624/2018).

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2542/2012, 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iš viso 137 dienas, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, epizodiškumą, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015, 2017 m. kovo 14 m. nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1733-556/2018), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas 250 Eur neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1– punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui N. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinę žalą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.