- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- A-1733-556/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00010-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 140 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2007 m. rugsėjo 15 d. iki 2007 m. rugsėjo 16 d., nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. ir nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. spalio 14 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Leistina kamerose laikomų asmenų norma buvo viršyta daugelį kartų, Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, kamerų plotas užstatytas baldais, kitais įrenginiais, todėl plotas buvo itin mažas, kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, jie nebuvo valomi ir laistomi, buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto, kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, dėl šių aplinkybių pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinių asmeninių rūbų neplaudavo, teko skalbti pačiam, o sąlygų džiovinti nebuvo, per mėnesį gaudavo tik vieną rulonėlį tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo, kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kilokalorijų, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 18 d., nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2010 m. gegužės 13 d., nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. spalio 14 d. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 21, kurioje vienam asmeniui teko nuo 3,74 kv. m iki 3, 74 kv. m. Kameros Nr. 21 atitikimas higienos normų reikalavimams tikrintas nebuvo, nes dėl laikymo šioje kameroje sąlygų skundų nebuvo gauta. Pagal teisinį reglamentavimą negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo dėl nepakankamo šviesos pateikimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI kameros vėdinamos natūraliu būdu, t. y. per langus ir duris. Kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, įrengtas tualetas. Kameros įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, valymo inventorius išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalėjo patys suimtieji / nuteistieji. Suimtieji dažnai gadina valstybės turtą, todėl suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą. Kamera Nr. 21 buvo remontuota 2015 m. sausio mėnesį. Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo uždaroji akcinė bendrovė „Profilaktinė dezinfekcija“ (toliau – ir UAB „Profilaktinė dezinfekcija“). Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Užimtumo programos, kurios yra savanoriškos, vykdomos. Šiaulių TI laikomi asmenys turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra tvarkingi, švarūs. Asbesto pastato konstrukcijoje nėra. Pareiškėjui buvo išduodama visa teisės aktais numatyta patalynė, kuri nuolat skalbiama ir dezinfekuojama. Apatiniai rūbai skalbiami nemokamai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, lėšų neturint – kartą per 3 mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Dėl teisės skalbti rūbus nemokamai pareiškėjas nesikreipė. Higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos pagal teisės aktus. Ne rečiau kaip kartą per savaitę Šiaulių TI laikomiems asmenims suteikiama galimybė pasinaudoti dušu arba pirtimi. Dušo patalpos švarios. Maitinimas atitiko fiziologines normas, maistas subalansuotas. Ilgalaikiai pasimatymai dėl Šiaulių TI specifikos neteikiami. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią būtų galima susieti su jo laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Šiaulių TI administracija veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kamerą, yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai sukelia diskomfortą ir stresą. Pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė neturtinę žalą, skundą grindžia abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbu atsižvelgti į tai, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Šiaulių TI pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.
II.
5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą skundo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį, nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 18 d., nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. ir nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. spalio 14 d., o į teismą kreipėsi tik 2017 m. sausio 4 d., nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurios pateisintų tokį ilgą delsimą, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. turi būti taikoma ieškinio senatis, o pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. spalio 14 d.
7. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas numato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. spalio 14 d., t. y. iš viso 79 dienas, pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 21 ir 31, vienas arba su dar 2–4 asmenimis ir jam teko nuo 3,74 kv. m iki 7,08 kv. m. arba net 18,72 kv. m., kai buvo laikomas vienas. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (nuo 18,72 iki 21,24 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 2 iki 5), teismas nustatė, kad visas 79 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.
8. Teismas atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pagal kurią kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
9. Teismas, išanalizavęs bylos duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kamerose Nr. 21 ir 31, kurių plotas atitinkamai 18,72 ir 21,24 kv. m., kai jose buvo laikomi 3–4 asmenys, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, kuris paprastai užima apie 1 kv. m., teko nuo 4,43 kv. m iki 5,90 kv. m. kameroje Nr. 21 ir nuo 4,04 kv. m iki 6,74 kv. m. kameroje Nr. 31, t. y. daugiau kaip 3,6 kv. m. ploto, ir tik vieną dieną (2016 m. rugsėjo 30 d.) kameroje Nr. 21, kai joje buvo laikomi 5 asmenys, pareiškėjui teko 3,54 kv. m. Pareiškėjas savo skundą grindė tuo, jog jam buvo suvaržyta galimybė judėti kameroje, todėl teismas sprendė, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas vieną dieną buvo per mažas ir jo teisė į gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatavo, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti nepatogumus, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
10. Dėl kameros Nr. 21, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, atitikimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN134:2015), kuri galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d., reikalavimams teismas nurodė, kad atsakovas patvirtino, jog ši kamera nebuvo tikrinta, be to, nepateikė jokių duomenų apie šios ir kitos (Nr. 31) pareiškėjo laikymo kameros būklę ir atitikimą higienos normos HN 134:2015 reikalavimams. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015 m. atliktų darbų suvestinės teismas nustatė, kad kamera Nr. 21 buvo suremontuota 2015 m. sausio mėnesį, o pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. liepos–spalio mėn. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC Šiaulių departamentas) patikrinimo aktų teismas nustatė, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atliktų patikrinimų metu nebuvo tikrintos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai, akcentavo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, todėl konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normos HN 134:2015 14 punkto, reglamentuojančio patalpų apšvietimą, 16 punkto, reglamentuojančio oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę, 39 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Dėl užimtumo organizavimo teismas, įvertinęs Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. sausio 20 d. pažymos Nr. 61/04-139, Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos bei Šiaulių TI direktoriaus patvirtintų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų turinį bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, kada tai buvo padaryta, nepripažino, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.
12. Dėl sanitarinių mazgų kamerose įrengimo, privatumo užtikrinimo teismas pažymėjo, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti higienos norma HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. Sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai yra nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) III skirsnio 14.5. papunktyje. Teismas nurodė, kad iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI gyvenamose patalpose nuo bendros erdvės atskirta mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš atsakovo pateiktos fotonuotraukos matyti, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 21 atitvertas sienele ir durimis. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, jog lovos kamerose paprastai būna sustatytos šalia sanitarinio mazgo, kas akivaizdžiai matosi ir iš kameros Nr. 21 fotonuotraukos, teismas pripažino, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios kameros skyrė tik plona sienelė ir durys, galėjo pareiškėjui sukelti nepatogumus dėl naudojimosi sanitariniu mazgu, kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas, nes atsakovas nepateikė duomenų, kad sanitariniai mazgai kamerose turėjo atskirą vėdinimo – oro šalinimo sistemą, todėl dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
13. Pareiškėjo pretenzijas dėl karšto vandens tiekimo į kameras teismas atmetė vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 18 punktu, kuris vandens tiekimo į kameras nereglamentuoja.
14. Dėl iškvietimo mygtuko kamerose nebuvimo teismas nurodė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau šių taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovo pateiktoje pažymoje Nr. 60/09-3025 nurodyta, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko nebuvimo nepagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelyje 1 valandos trukmę nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 29 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 92 punktas. Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą nustato Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas. Higienos norma HN 134:2015 pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo nereglamentuoja. Bylos duomenimis, Šiaulių TI direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę, Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas yra 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas – nuo 17,31 iki 23,43 kv. m. NVSC Šiaulių departamentas 2016 m. gegužės 24 d. patikrinimo metu nustatė, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų šiukšlių, nebuvo, kiemeliai valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos, kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės, pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad asbesto pastato konstrukcijoje nėra. Pareiškėjas pats skunde nurodo, kad turėjo galimybę vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo metu higienos normos pažeidimų pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų ir vertinti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
16. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 41–43 punktais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis (toliau – ir Normos), Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2, 4 dalimis ir įvertinęs Ūkio skyriaus pažymą Nr. 62/08-30, NVSC Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 24 d. ir 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, išrašus apie pareiškėjo aprūpinimą drabužiais, avalyne ir patalyne, sprendė, kad pareiškėjui patalynė (čiužinys, antklodė, pagalvė, paklodė (2 vnt.), pagalvės užvalkalai, rankšluosčiai)) buvo išduodama pagal nustatytas normas. Asmens higienos priemonėmis, tarp jų ir tualetiniu popieriumi, pareiškėjas buvo aprūpintas pagal nustatytas normas, pats patvirtina, kad 1 vnt. tualetinio popieriaus mėnesiui jis gaudavo, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl papildomo higienos priemonių išdavimo, skundęsis dėl to, todėl skundo dalį dėl netinkamo aprūpinimo tualetiniu popieriumi teismas atmetė kaip nepagrįstą.
17. Dėl asmeninių rūbų skalbimo ir džiovinimo teismas, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalimi, Vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, higienos normos HN 134:2015 40 punktu, Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintu Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašu, 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintu Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašu bei 2015 m. lapkričio 2 d. tvarkos aprašo papildymu ir įvertinęs Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-30 turinį, pažymėjo, kad nurodytame teisiniame reglamentavime nėra įsakmiai nurodyta, kad asmenų drabužiai turi būti skalbiami nemokamai, laisvės atėmimo vietos turi tik pareigą sudaryti galimybę kalintiems asmenims išsiskalbti savo drabužius. Nesant imperatyvaus nurodymo tai daryti nemokamai, teismas sprendė, kad Šiaulių TI administracija, nustatydama atitinkamą asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių skalbimo tvarką, teisės normų nepažeidė. Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, be to, iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio matosi, kad jis pinigų sąskaitoje turėjo, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
18. Teismas, vadovaudamasis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6–9 papunkčiais bei atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime pateiktą informaciją, jog Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos, spintelės (1 asmeniui – 1 vnt.), stalas, taburetės, maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt. patalpai), sieninė drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, sanitarinis mazgas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vnt. patalpai)), pareiškėjo teiginius dėl baldų kamerose trūkumo atmetė kaip nepagrįstus.
19. Teismas nurodė, kad galimybę prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis, higienos normos HN 134:2015 44 punktas. Pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Iš 2015 m. atliktų Ūkio skyriaus darbų suvestinės teismas nustatė, kad dušo patalpos buvo remontuojamos 2015 m. vasario ir rugsėjo mėnesiais. Pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, todėl teismas nepripažino, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 20 punktu nurodė, kad Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažyma Nr. 62/08-30, NVSC Šiaulių departamento 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo rezultatai paneigia pareiškėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinfekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinfekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.
21. Pareiškėjo skundo argumentams dėl tiekiamo maitinimo pagrįstumui nustatyti teismas nurodė aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatas, Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 20 d.) 5–7 punktus. Pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodo, jog duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Byloje nėra duomenų dėl per mažos maisto energetinės vertės ar netinkamos maisto temperatūros, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir maitinimo tvarkos.
22. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI pasireikšdavo sveikatos sutrikimai – galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra, teismas, įvertinęs įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje turinį, nustatė kad pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu sveikatos priežiūros tarnybai keletą kartų skundėsi nemiga, nugaros skausmu, nes yra turėjęs stuburo traumą, tačiau nėra užfiksuota nei vieno nusiskundimo negalavimais, kuriuos nurodo skunde. Teismas nepripažino, kad dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI pablogėjo pareiškėjo sveikata.
23. Atsižvelgęs į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus (79 dienos), kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų. 2016 m. spalio 4 d. pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių kreipėsi tik dėl prekių asortimento ir kainų Šiaulių TI esančioje parduotuvėje, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.
III.
25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą – pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.
Atsiliepimas
26. Atsakovas nurodo, kad kameros pareiškėjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Be to, pats pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į Šiaulių TI direktorių nesikreipė, todėl nebuvo intensyvaus neigiamo poveikio pareiškėjo subjektinių teisių atžvilgiu. Teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą skaičiuojant minimalų kameros plotą. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato / patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl vadovaujantis higienos normos HN 134:2015 2 punktu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Aplinkybių dėl minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.
27. Atsakovas teigia, kad abstraktūs pareiškėjo teiginiai nėra pagrindas daryti išvadą, kad jis patyrė itin didelę neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, konstatavus, kad nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, kad atsakovas dėjo visas pastangas kuo palankesnių kalinimo sąlygų užtikrinimui, kad pareiškėjo teiginiai apie aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas neturtinei žalai atsirasti, nepagrįsti ir neįrodyti, nustačius, kad dėl kalinimo įstaigoje pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, buvo pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti valstybės institucijos neteisėto veikimo ar neveikimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už teisių pažeidimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos išraiškos vertintina aplinkybė, jog Šiaulių TI pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, laikant jį Šiaulių TI galimai netinkamomis sąlygomis.
29. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies, daliai pareiškėjo reikalavimų pritaikęs ieškinio senaties terminą, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažino, kad pareiškėjo privatumas nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. spalio 14 d., t. y. iš viso 79 dienas, naudojantis Šiaulių TI kamerose įrengtais sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas, sanitariniai mazgai kamerose galimai neturėjo atskiros vėdinimo – oro šalinimo sistemos, taip pat vieną dieną (2016 m. rugsėjo 30 d.) kameroje Nr. 21 pareiškėjui teko tik 3,54 kv. m., ir tai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl teismas pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
30. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimu, manydamas, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija pripažinimas, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. Atsakovo teigimu, kameros pareiškėjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams, teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą skaičiuojant minimalų kameros plotą, sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato / patalpų rekonstrukcijos darbais, be to, pats pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į Šiaulių TI direktorių nesikreipė.
31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Vertinant atsakovo argumentus, kad nėra pagrindo pripažinti higienos normų pažeidimo dėl netinkamos ventiliacijos ir privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 21 punktą sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskirose patalpose, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), turi būti atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Atsakovo argumentai, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, nesudaro pagrindo atleisti Šiaulių TI nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)). Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr. Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)). Taip pat EŽTT yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13)). Šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytą praktiką ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios kameros skyrė tik plona sienelė ir durys, galėjo pareiškėjui sukelti nepatogumus dėl naudojimosi sanitariniu mazgu, tai pat kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi, sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
33. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.271 str.).
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių (žmogaus orumas) turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, reikšmingą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; kt.), teisėjų kolegija vertina, kad nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui turi būti priteisiamas pinigais. Be to, šiuo atveju taip pat buvo konstatuota, kad vieną dieną (t. y. 2016 m. rugsėjo 30 d.) kameroje Nr. 21 pareiškėjui teko 3,54 kv. m., todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą. Šios aplinkybės atsakovas apeliaciniame skunde neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.