Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-03-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-613-957/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-03-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2020-06-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-02
Bylos Nr.
A15.-613-957/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00401-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Marijus Kursevičius (pirm.)
Pažeidėjas
G. R.
Nukentėjusysis
V. K., M. R.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Vaidas Poplovuchinas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-613-957/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00401-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, vertėjaujant Natalijai Reut,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. R., jos atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,

nukentėjusiems V. K. (V. K.), M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. 2020 m. sausio 5 d., apie 9.48 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus, nes vairuodama automobilį „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilius „Škoda Fabia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei juos apgadino ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Be to, G. R. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, nes vairuodama automobilį „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. R. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė pripažįstanti apgadinimus, atsiprašė abiejų vyrų, žalą atlygino, tačiau, kad pasitraukė iš įvykio vietos nepripažįsta. Buvo sekmadienis, susiskambinus su senyvo amžiaus teta, kurią su broliu prižiūri, pastaroji pasakė, kad blogai jaučiasi, negali atsikelti. Nors tą naktį pačiai skaudėjo dantį, buvo išgėrusi „Korvalol“ vaistų, tačiau susitarė su broliu važiuoti kartu pas tetą. Po 9.00 val. išvažiavusi iš namų, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Ten prie daugiabučių labai siauras pravažiavimas, pastoviai prie bordiūrų iš abiejų pusių stovi daug mašinų. Tuo metu buvo nervinga, galva „plyšo“, grojo radijas, jeigu gerai prisimena, kaip tik važiavo kita mašina, todėl atsitraukė, kad ją praleistų. Tokių apgadinimų, kurie užfiksuoti, nepajuto, galvojo užkabinusi „bordiūrą“ ar ką, pažiūrėjo nieko nėra ir nuvažiavo. Teismui paprašius parodyti „bordiūrą“ byloje esančiose nuotraukos, G. R. to padaryti negalėjo. Pagarsinus dalį tarnybinio pranešimo apie tai, kad priėjęs vyras paaiškino girdėjęs kaip „Opel“ atsitrenkė į stovėjusius automobilius ir pasišalino (b. l. 3), G. R. paaiškino, kad asmuo, kuris matė važiuojančią, juk galėjo ją sustabdyti ir po poros minučių važiuojant atgal vėl galėjo sustabdyti. Su vairavimu nėra sudėtinga, vairuoja jau virš 30 metų, važiuoja kultūringai. Dėl 2019 m. balandžio 19 d. padaryto pažeidimo paaiškino, kad nebuvo panašus į šį. Tą kartą pašvietė saulė ir prisilietusi prie ženklo nuvažiavo namo. Negali pasakyti, ar ženklas nuvirto ar ne. Nesuprato, kad negalima išvažiuoti, galvojo, kad tik su mašina susidūrus reikia kviesti policiją.

Nukentėjusysis V. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad apie apgadintą automobilį „Škodia Fabia“ sužinojo, kai rado po valytuvais šaukimą į policiją. Nuvažiavus policijoje pasakė, kad jo automobilis apgadintas. Tik vėliau pamatė automobilio apgadinimus – buvo apgadintas kairys sparnas iš vairuotojo pusės, subraižytas bamperio sujungimas. Draudimas suremontavo mašiną.

Nukentėjusysis M. R. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad šios moters nepažįsta, nėra matęs iki tol, kol įvykį padariusi moteris susisiekė su juo. Kai draudimas nusprendė remonto sumą, paskambinusi moteris po savaitės susisiekė su juo, norėjo atsiprašyti už sukeltus nepatogumus. Iki tol ji neskambino, tačiau jai pretenzijų neturi. Kas pranešė apie įvykį nežino, paties įvykio nematė. Jo automobilis yra „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovėjo gal savaitę laiko nejudinamas, šalia bortelio, (duomenys neskelbtini). Vieną dieną rado apgadintą automobilį ir policijos pranešimą, kad sekančią dieną reikia prisistatyti, jis yra nukentėjusysis, yra užfiksuota, kažkas matė. Buvo apgadinta dešinė priekinė lempa, dešinys sparnas, priekinis bamperis ir priešrūkiniai žibintai. Vertinant pagal draudimo išmokos dydį – 786 Eur, ir šiaip, apgadinimai pakankamai nemaži.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas V. D. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė žinantis, kad yra pakviestas liudyti dėl autoįvykio. Datos tiksliai nepamena, buvo atvažiavęs pas tėvus. Stovėjo namo kieme, laukė tėvo, dar išėjo kaimynas su šunimi ir kaip tik viena akimi lyg ir matė važiuojantį ir vinguriuojantį automobilį. Atrodė, kad ieško kur važiuoti, bet paskui bevinguriuodamas 10 metrų atstumu nuo jo, įvažiavo šonu į stovintį tamsios spalvos automobilį. Teismui parodžius byloje esančias fotonuotraukas (b. l. 15) liudytojas V. D. paaiškino, kad kalbama apie šią vietą ir kiemą, apie šį automobilį. Čia kelias nėra platus, šioje vietoje sunkiai prasilenkiama. Ten yra ir duobių, gan klaidūs keliukai, kartais žmonės įvažiuoja, žiūri navigaciją, matyt ne ten pataiko. Tokių vaizdų tenka matyti ir šiuo atveju pirmas įspūdis buvo, kad žmogus tiesiog pasiklydo. Nuo automobilio stovėdamas 10-12 metrų atstumu išgirdo kaip atsitrenkė, kaimynas irgi išgirdęs gūžtelėjo pečiais, abu susižvalgė. Tada pamatė, kad automobilis atsitrenkė ir važiavo tolyn į priekį, dar spėjo pamatyti numerius ir greitai skambino, kad neužmirštų numerių. Nebuvo jokio stabtelėjimo. Kol skambino pranešti bendrajam pagalbos centrui, kol pasikalbėjo su kaimynu ir vėl pamatė tą patį automobilį važiuojantį atgal. Kadangi tėvas buvo beišeinantis iš namų, negalėjo jo vytis, dar papypsėjo automobiliui, bet jis nuvažiavo nuokalne. Pasak liudytojo, stovėdami tokiu 10-12 metrų atstumu, abu su kaimynu išgirdo garsą ir puolė skambinti. Keista, kai automobilis po kontakto, atsitrenkęs į stovintį automobilį nuvažiavo, nes jautėsi, kad net šiek tiek atšoko. Susidarė mintis, kad važiavo pagyvenęs žmogus. Liudytojo teigimu, jeigu būtų tik nubrėžimas sutinka, kad gali jo negirdėti, bet ten buvo kampinis smūgis, atšoko ir toliau nuvažiavo. Ir kaimyno nuomone, neįmanoma kaip vairuotojas galėjo nepajusti tokio smūgio.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. L. 2020 m. sausio 27 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-6677-2020 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, G. R. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 1).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. M. 2020 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. sausio 5 d. apie 9.50 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu G. B. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino stovėjusį automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie 10.05 val. pastebėjo du apgadintus automobilius „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Priėjęs vyras liudyti nenorėjo, tačiau paaiškino, kad girdėjo, kaip „Opel“ atsitrenkė į du stovėjusius automobilius bei pasišalino giliau į kiemus. Maždaug po 10 minučių, pasišalinęs automobilis išvažiavo link (duomenys neskelbtini) g., jį vairavo apie (duomenys neskelbtini) m. moteris, „Opel“ apgadinimų aukštis 30-70 cm (b. l. 3).

Iš 2020 m. sausio 5 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat eismo įvykio situacija, t. y. stovėjusių automobilių pozicija, pažymėtas atstumas tarp automobilių „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 4).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilis „Opel Corsa“(Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis G. R., automobilis „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis V. R., nustatyti apgadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas. Taip pat apgadintas automobilis „Škoda Fabia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis V. K., nustatyti apgadinimai: priekinės kairės pusės sparnas (b. l. 5).

2020 m. sausio 7 d. V. K. paaiškinime nurodoma, kad apžiūrėjus savo automobilį „Škoda Fabia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastebėjo, kad yra nutrinti dažai vairuotojo pusės priekiniame sparne prie numerio, jokių kitų apgadinimų nepastebėjo (b. l. 9).

Iš „Lietuvos draudimo“ pateiktų duomenų apie automobilio remontą matyti, kad automobilio „Škoda Fabia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto kaina yra 348 Eur (b. l. 11-12).

2020 m. sausio 15 d. M. R. paaiškinime nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 31 d. grįžęs į Vilnių su tėčio automobiliu „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apie 22.00 val. pastatė prie priekinio kelio. 2020 m. sausio 5 d. priėjęs prie automobilio rado jį apgadintą, po valytuvu rado policijos pranešimą. Smūgis buvo į dešinį sparną, pažeidžiant ne vieną dalį, įvykio pats nematė (b. l. 13).

Iš „Lietuvos draudimo“ pateiktų duomenų apie automobilio remontą matyti, kad automobilio „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto kaina yra 735,51 Eur (b. l. 14).

Byloje esančiose fotonuotraukose matyti užfiksuoti nagrinėjamo įvykio automobilių „Škoda Fabia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai (b. l. 15).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra G. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

2020 m. sausio 27 d. G. R. paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. sausio 5 d. apie 9.00-10.00 val. važiavo pas brolį. Namuose išgėrė raminamųjų vaistų, nes paskambinusi tetos kaimynė pasakė, kad blogai su sveikata, reikia kviesti gydytoją. Važiavo susijaudinusi ir nepajuto, kad užkabino stovinčias mašinas. Išlipusi iš mašinos Antakalnio g. pastebėjo, kad jos automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apibraižytas. Buvo blaivi, alkoholio iš viso nevartoja (b. l. 17).

2020 m. sausio 27 d. transporto priemonės apžiūros protokole nurodoma, kad automobiliui „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti šie apgadinimai: priekinio bamperio dešinės pusės šoninis kampas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, pridedamos fotonuotraukos (b. l. 18-19).

Iš bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, kad pranešėjas, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini)pranešė apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu, pravažiuojantis pilkos spalvos automobilis (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė kitą automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuvažiavo (b. l. 68-70).

Dėl G. R. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 126 punktą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos G. R., kaip automobilio „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojos, kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. R. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl automobilių apgadinimo pripažino, tačiau neigė, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, kad buvo sekmadienis, susiskambinus su senyvo amžiaus teta, kurią su broliu prižiūri, pastaroji pasakė, kad blogai jaučiasi, negali atsikelti. Tą naktį pačiai skaudėjo dantį, buvo išgėrusi „Korvalol“ vaistų, tačiau susitarė su broliu važiuoti kartu pas tetą ir po 9.00 val. išvažiavusi iš namų, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Ten prie daugiabučių labai siauras pravažiavimas, prie „bordiūrų“ iš abiejų pusių stovi daug mašinų. Tuo metu buvo nervinga, galva „plyšo“, grojo radijas, jeigu gerai prisimena, kaip tik važiavo kita mašina, todėl atsitraukė, kad ją praleistų. Tokių apgadinimų, kurie užfiksuoti, nepajuto, galvojo užkabinusi „bordiūrą“ ar ką, pažiūrėjo nieko nėra ir nuvažiavo. Šiek tiek skirtingas aplinkybes G. R. išdėstė savo rašytiniame paaiškinime, kuriame nurodė, kad 2020 m. sausio 5 d. apie 9.00-10.00 val. važiavo pas brolį. Namuose išgėrė raminamųjų vaistų, nes paskambinusi tetos kaimynė pasakė, kad jai blogai su sveikata, reikia kviesti gydytoją. Važiavo susijaudinusi ir nepajuto, kad užkabino stovinčias mašinas. Išlipusi iš mašinos Antakalnio g. pastebėjo, kad jos automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apibraižytas. Buvo blaivi, alkoholio iš viso nevartoja (b. l. 17). Pastebėtina, jog G. R. pozicija nusižengimo tyrimo metu bei teisminio nagrinėjamo metu šiek tiek skiriasi, kadangi rašytiniame paaiškinime nenurodė, kad dėl iš priekio atvažiuojančio automobilio pasuko į dešinę ir atsitrenkė į stovėjusius automobilius, nors ir pripažino savo kaltę dėl automobilių apgadinimo.

Teismas tokiais G. R. parodymais remiasi tik iš dalies, t. y. tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai, tačiau kitą, t. y. esminę jų dalį, kurioje ji neigė nesupratusi ir nepajutusi, kad užkabino stovinčias mašinas, atmeta, kaip kitais įrodymais paneigtą gynybos versiją. Teismas pažymi, kad apklausus liudytoją bei ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, jog pirmiau nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamos G. R. versiją paneigia kitų tarpusavyje į vientisą loginę grandinę susietų nuoseklių ir patikimų įrodymų turinys.

Pirmiausiai pažymėtina, kad itin svarbūs tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo V. D. parodymai, kuris, išgirdęs kaip automobilis kliudė kieme stovėjusį automobilį, pranešė apie eismo įvykį bendrajam pagalbos centrui. Apklausiamas teisme V. D. parodė, kad stovėdamas namo kieme matė važiuojantį ir vinguriuojantį automobilį. Atrodė, kad ieško kur važiuoti, bet paskui bevinguriuodamas 10 metrų atstumu nuo jo, įvažiavo šonu į stovintį tamsios spalvos automobilį. Pasak liudytojo, nuo automobilio stovėdamas 10-12 metrų atstumu išgirdo kaip atsitrenkė, kaimynas irgi išgirdęs gūžtelėjo pečiais, abu susižvalgė. Tada pamatė, kad automobilis atsitrenkė ir važiavo tolyn į priekį, dar spėjo pamatyti numerius ir greitai skambino, kad neužmirštų numerių. Nebuvo jokio stabtelėjimo. Keista, kai automobilis po kontakto, atsitrenkęs į stovintį automobilį nuvažiavo, nes jautėsi, kad net šiek tiek atšoko. Liudytojo manymu, jeigu būtų tik nubrėžimas gali jo negirdėti, bet ten buvo kampinis smūgis, atšoko ir toliau nuvažiavo. Tokias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina bei detalizuoja bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apie nagrinėjamą įvykį turinys, iš kurio matyti, kad išties, pranešėjas informavo apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu, pravažiuojantis pilkos spalvos automobilis (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė kitą automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuvažiavo (b. l. 70). Štai ir policijos pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. sausio 5 d. apie 9.50 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino stovėjusį automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie 10.05 val. pastebėjo du apgadintus automobilius „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Priėjęs vyras paaiškino, kad girdėjo, kaip „Opel“ atsitrenkė į du stovėjusius automobilius bei pasišalino giliau į kiemus. Maždaug po 10 minučių, pasišalinęs automobilis išvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. (b. l. 3). Taigi matyti, kad liudytojas V. D. nenurodė tokių aplinkybių, kokias nurodė administracinėn atsakomybėn traukiama G. R., neva automobilį pasuko į šoną, kad praleistų iš priekio atvažiuojančią mašiną. Priešingai, liudytojas V. D. paaiškino, kad pamatė keistai vinguriuojantį automobilį, kuris įvažiavo šonu į stovintį tamsios spalvos automobilį, tačiau apie jokį prasilenkimą neužsiminė. Teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais liudytojo V. D. parodymais, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir dėl kokių nors aplinkybių tyčia duoti jai nepalankius parodymus, ar dėl kokių nors kitų priežasčių būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Antai apklausiamas teisme nukentėjusysis V. K. patvirtino, kad jo automobilis buvo apgadintas bei paaiškino, kad apie apgadintą savo automobilį sužinojo, kai rado po valytuvais šaukimą į policiją, kur pasakė, kad jo automobilis apgadintas. Pasak V. K., buvo apgadintas kairys sparnas iš vairuotojo pusės, bamperio sujungimas subraižytas, tačiau draudimas suremontavo. Tokius automobilio apgadinimus jis nurodė ir rašytiniame paaiškinime (b. l. 9). Liudytojas M. R. taip pat apklausiamas teisme paaiškino, kad paties įvykio nematė, bet vieną dieną rado apgadintą automobilį ir policijos pranešimą. Buvo apgadinta dešinė priekinė lempa, dešinys sparnas, priekinis bamperis ir priešrūkiniai žibintai. Liudytojo manymu, vertinant pagal draudimo išmokos dydį – 786 Eur, ir šiaip, apgadinimai pakankamai nemaži. Tokias aplinkybes jis nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 13). Be kita ko, analogiški minėtų automobilių apgadinimai užfiksuoti papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 5).

Be kita ko, teismas, administracinėn atsakomybėn traukiamos G. R. versiją, jog ji automobilių kontakto nepajuto ir galvojo, kad užkabino bordiūrą, atmeta kaip kitais įrodymais paneigtą gynybinę poziciją ir vertina kritiškai, kaip siekį suklaidinti teismą dėl subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės – kaltės. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką ANK 426 straipsnio bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.). Šiame kontekste, sprendžiant klausimą dėl būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės, itin svarbūs liudytojo V. D. parodymai, byloje esanti eismo įvykio vietos schema (b. l. 4) bei fotonuotraukos (b. l. 15). Pirmiausia, liudytojas V. D., apklausiamas teisme parodė, kad automobilių kontakto garsą išgirdo stovėdamas apie 10 – 12 metrų atstumu ir būtent garsas atkreipė jo dėmesį. Be to, pasak liudytojo, automobiliai po kontakto net atšoko vienas nuo kito. Teismo vertinimu, tokie liudytojo parodymai leidžia spręsti, kad vairuojamame automobilyje buvusi G. R. negalėjo nepastebėti ir nepajusti automobilių kontakto. Antra, iš fotonuotraukų matyti (b. l. 15), kad atstumas tarp apgadintų stovėjusių automobilių yra pakankamai nedidelis, ką patvirtina ir eismo įvykio schema, kurioje užfiksuotas 1,1 metro atstumas tarp automobilių (b. l. 4), o priešingoje pusėje jokio „bordiūro“ apskritai nėra. Teismui parodžius byloje esančias fotonuotraukas (b. l. 15), G. R. nesugebėjo nurodyti, kaip ji galėjo kliudyti bordiūrą, tik deklaratyviai nurodė, kad buvo nervinga, nepajuto kaip užkabino. Įvertinus G. R. priklausančio automobilio techninius duomenis (ilgį) bei 1,1 metro atstumą tarp įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) kiemo aikštelėje stovėjusių automobilių, nebuvo jokios objektyvios galimybės kliudyti „bordiūrą“, o kartu ir vairuotojai manyti, jog ji tokį „bordiūrą“ kliudė. Nagrinėjamu atveju, įvertinus automobiliams padarytų akivaizdžių ir gana nemenkų apgadinimų pobūdį, G. R. deklaratyvius parodymus, darytina išvada, kad ji negalėjo nepajusti ir negirdėti atsitrenkimo garso ir aiškiai suvokdama, jog pateko į eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į dvi transporto priemones, iš įvykio vietos pasišalino, norėdama išvengti gręsiančios atsakomybės.

Teismas atmeta gynybos argumentus, jog G. R. anksčiau buvo bausta už panašų nusižengimą, todėl jai atsakomybė buvo žinoma, be to, automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas, ji turėjo teisę vairuoti automobilį, o tai rodo, kad ji neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju teismas pažymi, kad gynyba suteikia perdėtą reikšmę šioms aplinkybėms, kurios šiuo atveju iš esmės nenulemia sprendimo dėl subjektyvios pusės. Pažymėtina, kad praktikoje vairuotojai net ir žinodami atsakomybę, neretai daro pakartotinius administracinius nusižengimus, todėl šis faktas negali būti lemiamas darant išvadą dėl subjektyviosios pusės. Kita vertus, G. R. žinant atsakomybę ir suprantant, jog už iš esmės tokį patį anksčiau padarytą nusižengimą jai nebuvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, ji aiškiai suvokė, jog už analogišką nusižengimą tokios administracinio poveikio priemonės taikymo tikimybė yra didelė. Maža to, liudytojas V. D. parodė, kad automobilis važiavo vinguriuodamas, iš nuotraukų (b. l. 15) matyti, kad toje vietoje duobių nėra, pati G. R. nurodė, jog buvo vartojusi raminančių vaistų. Sugretinus pastarąsias aplinkybes, taip pat pačios G. R. nurodomą faktą, kad ji tuo keliu važinėja nuolat, o tai rodo, jog jai yra žinomas kelias ir nėra kur klaidžioti bei vinguriuoti, ANK 569 straipsnio 5 dalies prasme, stiprėja teismo vidinis įsitikinimas tuo, kad ji sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos dėl asmeninių subjektyvių tiksliai nenustatytų priežasčių.

Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad G. R. 2020 m. sausio 5 d., apie 9.48 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilius „Škoda Fabia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei juos apgadino ir taip pažeidė KET 126 punkto reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jos veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Kartu teismas pažymi, kad Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL sudaro 50 Eur, bei į tai, kad G. R. veiksmais padaryta žala iš viso yra 1 083,51 Eur (348 Eur + 735,51 Eur) (b. l. 11-12, 14), t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog G. R., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodama automobilį „Opel Corsa“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 222 punktų reikalavimus. Ši jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad G. R. pažeidė KET 9 punktą ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su eismo įvykio sukėlimu. Tačiau teismų praktikoje suformuota nuostata, jog KET 9 punkto reikalavimas yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Taigi iš G. R. surašyto protokolo šis KET 9 punktas šalintinas, kuris neturi esminės reikšmės jos veikos kvalifikavimui bei nesunkina jos teisinės padėties.

Dėl G. R. skirtinų nuobaudų

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Tuo tarpu ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą G. R., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (ji padarė gana šiurkščius administracinius nusižengimus – vairuodama transporto priemonę, apgadinusi du automobilius pasišalino iš eismo įvykio vietos), į administracinėn atsakomybėn traukiamos G. R. asmenybę – pensinio amžiaus, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis neteista, bausta administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą bei administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą, tačiau bauda sumokėta (b. l. 2). G. R. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417, 426 straipsniuose, padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiama G. R., vis tik nustačius jos kaltę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, prašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę piniginę nuobaudą nei numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje bei skirtą baudą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Savo prašymą G. R. grindžia tuo, kad net ir minimalios nuobaudos, numatytos ANK 426 straipsnio 2 dalyje paskyrimas, nebūtų teisinga, sąžininga ir proporcinga priemonė jos atžvilgiu tikslams pasiekti, nes ji yra pensininkė (b. l. 50), per mėnesį gaunama senatvės pensija sudaro 300 Eur (b. l. 51), turi mokėti didelius mokesčius už komunalines paslaugas, kartais tokie mokesčiai sudaro apie 100 Eur (b. l. 55), santaupų neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį (pagal naują ANK 34 straipsnio redakciją, įsigaliojusią 2020 m. sausio 1 d.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog minėtos nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, AN2-198-870/2018 ir kt.). Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019). Taigi tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių G. R. administracinio nusižengimo byloje nėra. Ji padarė gana šiurkščius administracinius nusižengimus – vairuodama transporto priemonę, apgadinusi du automobilius pasišalino iš eismo įvykio vietos ir tik atsitiktinių liudytojų pagalba buvo atskleista apgadinimus padariusio asmens tapatybė, todėl šių administracinių nusižengimų pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, kadangi tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Švelnesnės nuobaudos paskyrimas, ar iš viso nuobaudos neskyrimas, nenustačius nedidelio veikos pavojingumo, kitų reikšmingų ir netipinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, kylančių iš padaryto nusižengimo. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą.

Šioje byloje teismas teigiamai vertina, kad G. R. pripažino savo kaltę apgadinusi automobilius, atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų. Tačiau G. R. nurodomos aplinkybės, kad yra pensininkė, gaunama senatvės pensija yra vos tik 300 Eur, mokami komunaliniai mokesčiai apie 100 Eur, nesudaro pakankamo pagrindo laikyti išskirtinėmis ir apibūdinančiomis ją ar jos padarytas veikas kaip išskirtinai nepavojingus, kartu savaime nesuponuoja, jog sankcijos ribose skiriama nuobauda neatitiks proporcingumo ar teisingumo principų reikalavimų. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti G. R. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. R. skirtinos ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini minimalūs. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į tai, jog G. R. yra pensininkė, jos materialinė padėtis yra pakankamai sunki, teismas sprendžia, jog tikslinga G. R. skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui.

Dėl G. R. skirtinos administracinio poveikio priemonės

ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiama G. R. prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones arba skirti mažesniam terminui nei nurodyta ANK 426 straipsnio 7 dalyje. Pažymėtina, kad pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi, specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Kaip jau buvo minėta, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

Pirmiausia pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokios poveikio priemonės taikymas ar netaikymas yra teismo diskrecijos teisė, todėl neskiriant tokios priemonės nėra būtina vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. R. vairuodama transporto priemonę padarė gana šiurkščius ir pavojingus administracinius nusižengimus, kuriais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, eismo saugumui, t. y. šiais savo veiksmais apgadino automobilius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. R. jau yra bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, iš administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, kad vairuodama automobilį apgadino šviesoforą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 2). Akivaizdu, kad padarydama analogišką administracinį nusižengimą, G. R. aiškiai suvokė, kokios tokio elgesio pasekmės jai gali atsirasti, atitinkamai suprato, jog iš eismo įvykio vietos pasišalina nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Teismas įvertina ir tai, kad G. R. turi ilgametį vairavimo stažą (b. l. 20), savo kaltę apgadinusi automobilius pripažino, atlygino padarytą žalą, teigia, jog rūpinasi senyvo amžiaus sugyventiniu ir teta, kuriems reikalinga priežiūra (b. l. 44-48), sugyventiniui nustatytas širdies ligos ir prostatos vėžys, todėl, pasak G. R., jai tenka nuvežti sugyventinį į gydymo įstaigas, be to, G. R. turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių sunku vaikščioti, negali eiti ilgų atstumų (b. l. 41-43). Tačiau teismo nuomone, nurodytos aplinkybės nors ir svarbios, tačiau įvertinus G. R. elgesį iki šio nusižengimo padarymo, taip pat atsižvelgus į kitas aplinkybes, nelaikytinos tokio reikšmingumo, kad teismas galėtų pasinaudoti diskrecijos teise ir neskirti šios administracinio poveikio priemonės. Juo labiau, kad G. R. teiginiai daugiau deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami iš esmės tik senyvo amžiaus, suinteresuotų asmenų rašytiniais tarpininkavimo raštais, kuriuos teismas vertina daugiau kaip siekį perdėtai pateikti poreikį vairuoti automobilį. Nors administracinio poveikio priemonė už minėto pažeidimo padarymą yra neprivaloma, teismo nuomone, dėl kilusių padarinių ir padarytos veikos pavojingumo, priešingo teisei elgesio pakartotinumo, administracinio poveikio priemonės netaikymas G. R. yra nesuderinamas su visuomenės ir nukentėjusiojo asmens interesu į kelių eismo saugumą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad analogiškas nusižengimas padarytas ne pirmą kartą, šis nusižengimas padarytas turint galiojančią nuobaudą, žalos dydis didėja, pasinaudodamas diskrecijos teise, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, jog administracinio poveikio priemonės netaikymas nagrinėjamu atveju nebūtų teisinga ir proporcinga priemonė, mano, kad šiuo atveju G. R. skirtina administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

Teismo manymu, teisės vairuoti neturėjimas, nėra kliūtis elementarių poreikių tenkinimui ir vis tik yra net keletas alternatyvių variantų susisiekimui Vilniaus mieste, kuriais naudojasi didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių. G. R. teigimu, teisė vairuoti jai reikalinga dėl to, kad ji rūpinasi ir prižiūri savo sugyventinį, kuris sunkiai serga, jam nustatytos širdies ligos ir prostatos vėžys. Be to, jam būna dažni būsenos pablogėjimai, todėl operatyviam nuvežimui į gydymo įstaigą jai būtinos teisės. Pasak G. R., dėl apribotos teisės vairuoti, sugyventinis neteks galimybės operatyviai atsirasti medikų priežiūroje, negalės būti tinkamai mobilus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės G. R. taps sunkiau ir nepatogiau nuvežti sugyventinį į gydymo įstaigas, jeigu ji apskritai tai daro. Tačiau iš pateikto sugyventinio medicininio išrašo nematyti, kad jam paskirtas kasdienis gydymas ar pristatymas į gydymo įstaigas (b. l. 45). Nėra pateikta duomenų, kaip dažnai būtent G. R. jį vežioja į gydymo įstaigą. Kita vertus, esant skubiam poreikiui ar ypatingos būklės ūmiam pablogėjimui, Vilniaus mieste visada yra galimybė išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, taip pat yra galimybė nuvežti ir viešuoju transportu (taksi, pavežėjų paslaugomis ar kt.). Pažymėtina, kad medicininių dokumentų išrašo matyti ir tai, kad jame nurodyta, jog prostatos gydymo metu pasiekta remisija, o tai reiškia, kad po gydymo akivaizdžių ligos požymių nėra. Be kita ko, G. R. nurodė, kad rūpinasi senyvo amžiaus teta, kuri yra ligota, jai sunku nuvykti pas gydytojus, į vaistinę ar parduotuvę, o G. R. yra vienintelis asmuo, kuris ja rūpinasi ir prižiūri. Teismo posėdžio metu G. R. paaiškino, kad ir tą kartą vyko pas sergančią tetą, tačiau nurodė, kad ją prižiūri kartu su broliu. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu rūpinimasis senyvo amžiaus giminaite, iš esmės taip pat pasunkės, tačiau visgi matyti, kad ji ne vienintelė rūpinasi senyvo amžiaus teta, kuriai būtina priežiūra. Kita vertus, Vilniaus mieste gana plačiai išvystytos susisiekimo paslaugos, todėl ji galės ir kitomis transporto priemonėmis nuvykti pas prižiūrimą giminaitę, be to, kaip jau minėta, esant skubiems atvejams Vilniaus mieste neabejotinai yra galimybė suteikti skubią medicinos pagalbą ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove, šiuo atveju ir tai, kad teisė vairuoti reikalinga ir dėl jos prižiūrimų senyvo amžiaus asmenų gerovės – sugyventinio ir tetos, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jos naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti ji pati, o to nepadariusi, prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas ar gyvenimo aplinkybės siejami su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama aplinkybe, lemiančia ir išskirtinai švelnios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymą. Tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo itin pavojingų teisės pažeidimų padarinių, svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis, kuris nukreiptas ne tik į pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusižengimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo jausmui. Teismo manymu, dėl administracinio nusižengimo padarymo G. R. patiriamos pasekmės yra adekvačios jos padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Būtina atkreipti dėmesį, kad poreikis G. R. vairuoti transporto priemones egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, juolab, nepraėjus ne daugiau kaip metams ji padarė analogišką nusižengimą, taigi G. R., būdama atsakinga vairuotoja, turėdama gana didelę vairavimo patirtį, dar prieš darydama nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jai dėl šio nusižengimo padarymo, todėl dabar ji turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas G. R. ir jos padarytą nusižengimą apibūdinančias aplinkybes, konstatuoja, kad jai skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui – vieniems metams. Šiame kontekste teismas pažymi, kad įvertinus tai, jog jau ne pirmą G. R. vairuodama padaro žalą kitiems asmenims ir pasišalina iš eismo įvykio vietos, minimalus vienerių metų specialiosios teisės atėmimo laikotarpis bus pakankamas nuobaudos tikslams pasiekti. Kita vertus, būtent toks laikotarpis užtikrins, kad jam pasibaigus, siekdama atgauti teisę vairuoti transporto priemones G. R. turės įgyvendinti visas įstatyme numatytas priemones, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ar asmuo apskritai gali vairuoti, t. y. be kita ko, turės gauti sveikatos pažymėjimą ir pasitikrinti Kelių eismo taisyklių žinias.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

G. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir jai skirti dešimt eurų (10 Eur) dydžio baudą.

G. R. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1 100 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. R. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1 100 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis dvidešimt keturių (24) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant G. R. kas mėnesį mokant po keturiasdešimt penkis eurus (45 Eur), o paskutinį mėnesį sumokant likusią baudos dalį – šešiasdešimt penkis eurus (65 Eur), pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20110102215 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius