Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-306-368/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-02
Bylos Nr.: 2A-306-368/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00138-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: M. K.
Atsakovas: G. P.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. 2A-306-368/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00138-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.4.2.; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei G. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. ieškiniu prašė: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 15 dienos sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-305-237/2019 ir nustatyti dukters L. K., gyvenamąją vietą kartu su tėvu - M. K.; 2) pakeisti aukščiau nurodytą teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui teikimo ir priteisti iš vaiko motinos G. P., išlaikymą jos dukteriai L. K., gim. (data neskelbtina), periodinėmis išmokomis po 150 eurų per mėnesį nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; 3) paskirti vaiko tėvą M. K. vaikui teikiamo išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis; 4) nustatyti tokią motinos G. P. ir jos nepilnametės dukters L. K. bendravimo tvarką: a) G. P. gali bendrauti su dukterimi L. K. tėvų iš anksto sutartoje vietoje be jokių apribojimų, atvykimo dieną suderinus prieš savaitę laiko su vaiko tėvu M. K.: b) vaikas negali būti išvežtas be tėvo M. K. sutikimo iš jo gyvenamosios vietos; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai teisinės pagalbos išlaidas.

2. Nurodė, kad (data neskelbtina) jam ir atsakovei gyvenant Jungtinėje Karalystėje gimė dukra L. K.. Nuo 2018 m. balandžio 23 d. atsakovė kartu su ieškovu nebegyveno. Ieškovas siekė bendravimo su dukterimi, tačiau buvo nepagrįstai apkaltintas smurtu, nors jo atžvilgiu smurtavo ir kūno sužalojimą peiliu padarė pati atsakovė. Po šio incidento, atsakovė su dukterimi išvyko į Lietuvą, o jo bendravimas su dukterimi tapo epizodiškas, priklausantis nuo galimybės sugrįžti atostogų į Lietuvą. 2019 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla pagal atsakovės ieškinį dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovė tyčia nepateikė teismui jo gyvenamosios vietos adreso, todėl apie bylos nagrinėjimą jis nieko nežinojo ir pateikti savo pozicijos negalėjo. Teismo sprendimu, atsakovės ieškinys buvo patenkintas ir dukters L. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove, o iš jo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį bei 1000 Eur išlaikymo įsiskolinimas, taip pat nustatyta ko bendravimo tvarka su dukterimi. Parvykdamas atostogauti į Lietuvą visada informuodavo atsakovę apie savo pageidavimą bendrauti su dukterimi. Matydamas dukters gyvenimo sąlygas, jos aprūpinimą būtiniausių poreikių tenkinimui (drabužiams, ugdymui ir pan.), susidarė įspūdį, kad atsakovė netinkamai vykdo savo pareigas. Vaikas jam buvo perduodamas su vieninteliais rūbais, dažnai nemaudytas ir apleistas. (data neskelbtina) L. K. susirgo ir buvo hospitalizuota Šiaulių Respublikinėje ligoninėje. Apie tai informavo atsakovę, tačiau ji nei karto nebuvo atvykusi pas dukterį į ligoninę ir nesidomėjo jos gydymu. Visą laiką ligoninėje dukterį slaugė jis. 2019 metais L. K. su juo arba senele D. N., (mieste), iš viso praleido apie aštuonis mėnesius. Akivaizdu, kad visą šį laikotarpį atsakovė neatliko savo motiniškų pareigų. (data neskelbtina) dienos notariškai patvirtintu sutikimu atsakovė leido jam pasiimti dukterį L. K. išsivežimui į jo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Nuo 2020 m. sausio mėnesio vidurio duktė yra jo žinioje, jis ją prižiūri, išlaiko ir ugdo. Atsižvelgdamas į tai, kad turėjo pakankamai duomenų apie netinkamą dukters priežiūrą ir ugdymą, nusprendė imtis priemonių vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir siekti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Raseinių socialinių paslaugų centro darbuotojai 2018 m. lapkričio mėnesį nustatė, kad atsakovė negeba tikslingai paskirstyti turimų pajamų, dėl ko trūksta lėšų maistui, mokesčiams. 2019 metų kovo mėnesį atsakovė nurodė socialinei darbuotojai, kad kartu su L. išvyksta gyventi į (miestą) pas jo motiną. Tačiau jo motinai buvo perduota tik L., o ką veikė pati atsakovė - niekam nežinoma, pasak jos pačios - galėjo būti išvykusi į užsienį. Atsakovė pareiškė socialinei darbuotojai, kad dukra rūpinsis močiutė. Taip pat buvo gauta informaciją apie tai, kad 2018 m. lapkričio mėnesį L. K. kartu su motina buvo hospitalizuota Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje, kur duktė buvo gydoma dėl vidutinio laipsnio baltyminių energetinių medžiagų trūkumo. Tokia diagnozė rodo, kad motina neužtikrino tinkamo jų dukters maitinimo. Ligoninėje atsakovė vengė bendrauti su gydymo personalu, nepaisė gydytojų rekomenduoto gydymo. Akivaizdu, kad atsakovė neturi galimybės ir įgūdžių sudaryti dukteriai saugių gyvenimo sąlygų tiek fizine, tiek socialine prasme. Geriausiai nepilnamečio vaiko L. K. interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas kartu su juo ir iš atsakovės vaiko išlaikymui prašo priteisti po 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Mažametei dukteriai šiuo metu saugiau yra gyventi kartu su tėvu, nes jis galiu užtikrinti tinkamą ir adekvačią priežiūrą ir auklėjimą. Vaikas turi galimybę pradėti lankyti darželį. Jis nuomos sutarties pagrindu įgijo ir naudoja gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena kartu su savo dukterimi. Dėl bendravimo tvarkos su atsakove nekyla jokių nesutarimų. Skatina dukterį bendrauti su motina nuotolinėmis ryšio priemonėmis.

Atsiliepimas

3. Atsakovė G. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad dukters L. K., gyvenamosios vietos nustatymo, jos išlaikymo ir bendravimo su nepilnamete dukterimi klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-305-237/2019, L. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, iš vaiko tėvo buvo priteistas dukters išlaikymas - periodinės išmokos po 300,00 Eur kas mėnesį. Taip pat buvo nustatyta tėvo ir dukters bendravimo tvarka. M. K. teiginys, kad apie 2018 m. rugsėjo 14 d. pradėtą procesą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymą neva nežinojo, neatitinka tikrovės. Bylos nagrinėjimo metu ji ne kartą telefonu informavo atsakovą apie vykstantį teismo procesą, tačiau atsakovas į jos pranešimus nereagavo, jis užėmė pasyvią poziciją ir vykstančiu teismo procesu nesidomėjo. Ieškovo teiginiai apie apleistą dukterį, nesirūpinimą dukterimi, kai ši buvo hospitalizuota ligoninėje ir net aštuonis mėnesius 2019 metais palikus dukterį, yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais. Ieškovas tolesnį gyvenimą sieja su užsieniu, t. y. ir dabar, ir ateityje gyvens ir dirbs Jungtinėje Karalystėje. Tokiu būdu, jų duktė gyventų ir būtų ugdoma kitoje, jai svetimoje aplinkoje, negu ji gyveno iki šiol, kas apsunkintų atsakovės bendravimas su dukterimi. Be to, teismas turi įvertinti ar vaiko aplinką, į kurią jis patektų, ir tas iš tėvų, kuris bus pagrindinis vaiko auklėtojas galės sudaryti sąlygas vaikui visapusiškai vystytis, ugdyti jo talentus, išsaugoti nacionalinę kultūrą, gimtąją kalbą. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Toks ieškovo prašymas neatitiktų jų dukters interesų. Nuo 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendimo priėmimo praėjo tik šiek tiek daugiau nei metai. Per tą laiką jos ir dukters santykiuose, jos gyvenimo sąlygose, priežiūroje ir auklėjime niekas iš esmės nepasikeitė. (data neskelbtina) ji susilaukė sūnaus E. P.. Jo tėvas prisideda prie sūnaus išlaikymo, nors didžiąją laiko dalį praleidžia Švedijoje, kur dirba. Ji gyvena nuomojamame bute. Nėra padariusi tokių pažeidimų, dėl kurių pati negalėtų auklėti ir rūpintis dukterimi. Jai yra sudarytos saugios, pakankamai geros gyvenimo ir vystymosi sąlygos, todėl keisti dukters jau įprastas gyvenimo sąlygas ir nustatyti kitą pastovią jos gyvenamąją vietą nėra pagrindo. To nepagrindė ir M. K. savo ieškinio pareiškime. Nustačius L. K. gyvenamąją vietą su jos tėvu, duktė faktiškai būtų atskirta nuo savo brolio E. P., o tai tikrai neatitiktų vaikų interesų, pažeistų jų teises.

Šalies argumentai

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone (toliau – Tarnyba, Tarnybos Skyrius) su ieškiniu sutiko, prašė tenkinti. Pateiktoje į bylą išvadoje, nurodė, kad skyriaus specialistė lankėsi atsakovės G. P. gyvenamojoje vietoje, kalbėjosi su atsakove, su ieškovu M. K. susisiekti nepavyko, kadangi jis gyvena Jungtinėje Karalystėje, telefono numeris skyriui nežinomas. 2018 m. lapkričio 16 d. G. P. šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba, 2019 m. kovo 23 d. G. P. telefonu informavo socialinę darbuotoją, kad ji yra persikėlusi gyventi pas dukros L. K. tėvo motiną D. N. adresu (duomenys neskelbtini). (rajono) vaiko ir šeimos gerovės centras pateikė informaciją, kad pasak D. N., L. mama G. P. šiuo adresu negyvena, tik buvo atvykusi aplankyti dukros. L. K. išlaikymu rūpinasi tėvas M. K., kuris siunčia mergaitei rūbus ir pinigus išlaikymui. Ne kartą bandyta susisiekti su G. P., kad išsiaiškinti situaciją, tačiau G. P. su specialistais bendrauti vengia, keičia telefono numerius, nebendradarbiauja, gyvenamosios vietos nenurodo. 2019 m. balandžio 15 socialinė darbuotoja sulaukė G. P. telefoninio skambučio. Moteris informavo, kad yra išvykusi dirbti į užsienį, grįžti neketinanti, dukra rūpinsis močiutė. Apie išvykimą patvirtino ir draugo, su kuriuo kartu išvyko, mama. Apie susidariusią šeimos situaciją informuotas L. tėvas M. K., kuris grįžo iš užsienio ir ketino pats auginti dukrą. Ieškovas ir atsakovė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams administracine tvarka nėra bausti. Šiuo metu atsakovė G. P. gyvena nuomojamame bute, kuriame yra du kambariai ir virtuvė. Būstas su patogumais, namuose yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos reikmenys. Apsilankymo metu namai rasti pakankamai tvarkingi. Atsakovė niekur nedirba, augina sūnų E. P., gim. (data neskelbtina) Pasak G. P., jos šeima pragyvena iš socialinės pašalpos, išmokos už vaiką, šeimą padeda išlaikyti sūnaus E. tėvas R. B.. G. P. su L. tėvu M. K. 2020 m. sausio mėn. tarpusavyje susitarė, kad ji leis dukrą tėvui išsivežti į Jungtinę Karalystę tol, kol ji pagimdys sūnų. Jos sutikimą, kad tėvas M. K. gali dukrą išsivežti į Jungtinę Karalystę ir grąžinti ją iki (data neskelbtina), patvirtino notaras. M. K. dukrą L. į Jungtinę Karalystę išsivežė (data neskelbtina) ir iki sutarto laiko negrąžino. Gavo iš (miesto) lopšelio-darželio (pavadinimas neskelbtinas) pažymą, kad nuo (data neskelbtina) dukra galės pradėti lankyti ugdymo įstaigą. L. K. yra registruota (miesto) šeimos gydytojų centre, kuris informavo, jog pacientės L. K. mama G. P. mažai domisi dukros sveikata, gydymosi įstaigoje lankosi retai (paskutinis kartas (data neskelbtina)). Mergaitės planiniai skiepai vėluoja, motina informuota, paraginta. Skiepams neatveda, nes motinos teigimu, mergaitė Anglijoje pas tėvą. Savalaikė sveikatos patikra neužtikrinama. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos socialinė darbuotoja informavo, kad (data neskelbtina) dienomis šioje įstaigoje buvo gydoma L. K. dėl vidutinio laipsnio baltyminių energetinių medžiagų trūkumo. Pacientė, lydima mamos G. P., atvyko dėl neaugančio svorio, prasto apetito, tuštinimosi problemų. Visą ligoninėje buvimo laiką, medicinos personalas stebėjo vaiko motinos motinystės (maitinimo) įgūdžių stoką, motinos nenorą bendradarbiauti su personalu vaiko maitinimo klausimais. G. P. elgėsi neadekvačiai, su specialistais kalbėjo necenzūriniai žodžiais, nuolat grasino išvyksianti su vaiku namo nesuvokdama grėsmės vaiko sveikatai ir nepaisydamas gydytojų rekomenduoto gydymo. (data neskelbtina) G. P. atsisakė toliau gydyti dukrą ligoninėje ir išvyko namo. Socialinei darbuotojai ir atvejo vadybininkei lankantis G. P. šeimoje buvo stebima tėvystės įgūdžių stoka, motinai kilo sunkumų siekiant savarankiškai patenkinti vaiko poreikius, tinkamai vykdyti savo pareigas. Motina dažnai vaiko priežiūrą perleisdavo kitiems šeimos nariams, draugams. Motina dažnai išgyvendavo stresines situacijas (išsiskyrimas, menka savivertė) ir savo jausmus, emocijas, transliuodavo vaikui, tačiau psichologinės pagalbos atsisakė. G. P. bendravimas su socialine darbuotoja buvo sudėtingas, ji nesuprasdavo, kodėl yra lankoma socialinių darbuotojų, kodėl darbuotojai išsako pastebėjimus dėl dukros priežiūros. Šeimos pajamos buvo minimalios, tačiau G. P. ne geba tikslingai paskirstyti turimų pajamų, ko pasėkoje, trūkdavo maistui, mokesčiams, todėl atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas gaunamas šeimos socialines išmokas skirti per socialinę darbuotoją. 2019 m. balandžio 16 d. G. P. šeimai buvo nutrauktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. L. K., nuo (data neskelbtina) dienos gyvena pas tėvą M. K. Jungtinėje Karalystėje. Per tą laikotarpį, Tarnyba nėra gavusi informacijos iš užsienio valstybės apie netinkamą L. K. priežiūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Esminiai teismo argumentai:

5.1. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai rūpinasi savo dukra ir netinkamai ją auklėja. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai atlieka savo, kaip tėvo, pareigas, kad nesugeba tinkamai pasirūpinti savo dukterimi, todėl laikė, kad iš esmės tiek ieškovo, tiek atsakovės asmeninės savybės ir galimybės auklėti savo dukrą yra lygios. Vertindamas šalių buitines - materialines gyvenimo sąlygas, teismas padarė išvadą, kad pas ieškovą jos yra geresnės, nes ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, o pas atsakovę prastesnės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei nutraukus ryšius su ieškovu bei išvykus gyventi atgal į Lietuvą, apie atsakovės sunkią materialinę padėtį ieškovui buvo žinoma, tačiau prie dukters išlaikymo jis neprisidėjo, ir išlaikymo net po 2019 m. vasario 15 d. sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas dukrai, ieškovas nemokėjo.

5.2. Teismas akcentavo, kad nustatant arba keičiant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, vaiko tėvo arba motinos buitinės - materialinės gyvenimo sąlygos negali būti esminis ir pagrindinis kriterijus. Esminis momentas yra vaiko prisirišimas prie kiekvieno iš tėvų, prisirišimas prie brolių, seserų ir kitų giminaičių, ir su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei liudytojos S. P. paaiškinimus, teismas sprendė, kad ginčo šalių dukra labiau prisirišusi prie motinos (atsakovės), kuri ja rūpinosi nuo gimimo, be to, atsakovei susilaukus sūnaus E. P., pakeitus L. K. gyvenamąją vietą, būtų pažeistas itin vertingas ir saugotinas brolio ir sesers neišskyrimo principas.

5.3. Teismo vertinimu, L. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, čia gyvena ir kiti artimi jos giminaičiai, todėl laikė, kad ieškovo siekis perkelti dukrą gyventi į užsienio valstybę vertintinas kaip esminis aplinkybių pasikeitimas. Teismas pabrėžė, kad atsakovei leidus, ieškovas šalių dukrą L. K. (data neskelbtina) išsivežė į Jungtinę Karalystę, kur mergaitė yra iki šiol, nors pagal šalių notariškai patvirtintą susitarimą turėjo būti grąžinta į Lietuvą iki (data neskelbtina). Teismas nurodė, jog ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie mergaitės adaptaciją ir prisitaikymą prie pasikeitusios aplinkos, naujos gyvenamosios vietos ir vien tai, kad L. A. lanko vaikų darželį, teismo nuomone, nedaro ieškovo padėties išskirtinai geresne.

5.4. Teismas kritiškai vertino VVTAĮT prie SADM Kauno apskrities VTAS Raseinių rajone išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikė, jog Tarnyba nebuvo aktyvi ir neišnaudojo visų jai deleguotų funkcijų susijusių su M. K. ir nepilnamete L., o su ieškovu bendravo tik elektroniniu paštu.

5.5. Teismas pripažino, kad ieškovas byloje neįrodė, jog dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. kad ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi vaikui ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su atsakove G. P. neatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi, o vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas perkeliant L. K. nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę ir jos nustatymas su juo labiau atitiktų vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina. Teismo nuomone, bylos duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nustatyta šalių vaiko gyvenamoji vieta su motina pilnai užtikrina vaiko interesus, atsakovė turi galimybes tinkamai rūpintis vaiku, aplinka, kurioje šalių dukra gyvena yra saugi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantas M. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį dėl L. K. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jai priteisimo ir bendravimo tvarkos su motina, tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Teismas netinkamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, ydingai taikė procesines teisės normas, susijusias su įrodinėjimo pareiga, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Teismas vertino tik 2019 metais įvykusius faktus, nors akivaizdu, kad šalių santykiai, susiję su vaiko gyvenamosios vietos parinkimu prasidėjo dar 2018 metų balandį, kai L. K. dar nebuvo sulaukusi nei metų amžiaus. L. K. 2019 metais pas motiną gyveno tik epizodiškai, dažnai perduodant vaiką pašaliniams asmenims. Atsakovės socialiniai gebėjimai 2018 metų bėgyje yra nuosekliai atspindėti Raseinių socialinių paslaugų centro 2020-03 rašte. Jame nurodytos mažiausiai šešios faktinės aplinkybės, rodančios, kad L. K. gyveno nesaugioje aplinkoje. Atsakovė nenuginčijo, o teismas savarankiškai nesurinko įrodymų, kad šio centro nustatyti faktai neatitinka tikrovės.

6.2. L. K. gimė Jungtinėje Karalystėje, kur buvo jos tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsakovė savavališkai neturėdama tėvo sutikimo, dukterį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą išsigabeno 2018 metais. Atsakovei su dukterimi vos grįžus į Lietuvą ji vos už mėnesio buvo įtraukta į stebimų šeimų sąrašą. Akivaizdu, kad tokiam veiksmui buvo pagrindas. Teismas šių atsakovės veiksmų visiškai nevertino vaiko aplinkos saugumo požiūriu, nes atsakovė Lietuvoje neturėjo nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei pragyvenimo šaltinio, nei kokių nors socialinių garantijų.

6.3. Išvada teikianti institucija palaikė ieškovo reikalavimus ir pasisakė, kad yra pakankamai duomenų, kurie leidžia manyti, kad atsakovė G. P. netinkamai prižiūrėjo, auklėjo ir ugdė dukterį. Teismas išvadą atmetė vienu vieninteliu argumentu - Tarnyba nebuvo aktyvi ir neišnaudojo visų jai deleguotų funkcijų, nes su ieškovu bendravo tik elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau apelianto nuomone, teismas ex officio saugodamas vaiko teises ir teisėtus interesus, turėjo teisę savarankiškai rinkti tokius įrodymus, ko nepadarė, o turimus duomenis vertino neobjektyviai.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė G. P. prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo valstybės naudai už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais bandoma įtikinti, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, visgi yra pagrindas tvirtinti, kad L. K. gyvenamoji vieta, nustatyta su atsakove yra nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir vaiko gyvenamąją vietą būtina keisti. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad L. K. nemažus laiko tarpus praleido pas savo senelę, apelianto motiną D. N., o teismas sprendime šias aplinkybes ignoravo ir neteikė joms jokios teisinės reikšmės. Priešingai nei teigiama, teismas savo sprendime šias aplinkybes aptarė.

7.2. Teismas pagrįstai kritiškai vertino VVTAĮT prie SADM Kauno apskrities VTAS Raseinių rajone išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir sprendime nurodė tokio vertinimo motyvus. Teismas pripažino didesnį dukters prisirišimą prie vaiko motinos, o taip pat, kad ieškovas M. K., nurodydamas, jog yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą turėjo įrodyti, kad aplinka, kurioje nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tapo jam nesaugi, tačiau to nepadarė ir į bylą tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Taip pat ieškovas nepateikė pakankamai duomenų, kokios sąlygos dukrai būtų sudarytos Jungtinėje Karalystėj, su kokiais asmenimis jai tektų gyventi, kas ją be tėvo prižiūrėtų ir rūpintųsi.

7.3. Nors teismas ir nustatė, kad atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, tačiau teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad trūksta socialinių įgūdžių ir yra prastesnė materialinė padėtis, nėra pakankamas pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatytą 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendimu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad šiuo metu ieškovė augina sūnų E., gim. (data neskelbtina) ir jokių duomenų, kad sūnumi būtų netinkamai rūpinamasi, į bylą nėra pateikta.

8. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone prašo apelianto M. K. apeliacinį skundą tenkinti, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1. Tarnybos Skyrius, teismo įpareigojimu, 2020-08-06 teikdamas išvadą dėl vaiko L. K., gim. (data neskelbtina), gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir uzufruktoriaus pakeitimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, rėmėsi įstaigų, institucijų pateiktais dokumentais apie G. P. šeimą, kurie laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d.).

8.2. Tarnybos Skyrius, teikdamas išvadą teismui, pažymėjo, kad šalių mažametė dukra L. K. nuo (data neskelbtina) gyvena pas tėvą M. K. Jungtinėje Karalystėje ir Tarnyba per tą laikotarpį nėra gavusi informacijos, kad iš tėvo, dėl netinkamos priežiūros būtų paimtas vaikas, ar vaiko gyvenamojoje vietoje nebūtų sudarytos tinkamos gyventi sąlygos. Tarnybos Skyrius nesutinka su Teismo pozicija, kad tarnyba buvo neaktyvi ir neišnaudojo visų jai deleguotų funkcijų, nes su ieškovu bendravo tik elektroniniu paštu, juolab kad pareiga įrodinėti aplinkybių pasikeitimą kyla tam iš tėvų, kuris kreipėsi dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tarnyba veikia tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo tarpu ieškovas gyvena užsienyje.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų išvestinių reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo poziciją grindžia sekančiais argumentais. Pirma, teismas vertino tik 2019 metais įvykusius faktus, nors akivaizdu, kad šalių santykiai, susiję su vaiko gyvenamosios vietos parinkimu prasidėjo dar 2018 metų balandį, kai L. K. dar nebuvo sulaukusi nei metų amžiaus. L. K. 2019 metais pas motiną gyveno tik epizodiškai, dažnai perduodant vaiką pašaliniams asmenims. Atsakovės socialiniai gebėjimai 2018 metų bėgyje yra nuosekliai atspindėti Raseinių socialinių paslaugų centro 2020-03 rašte. Jame nurodytos mažiausiai šešios faktinės aplinkybės, rodančios, kad L. K. gyveno nesaugioje aplinkoje. Atsakovė nenuginčijo, o teismas savarankiškai nesurinko įrodymų, kad šio centro nustatyti faktai neatitinka tikrovės. Antra, L. K. gimė Jungtinėje Karalystėje, kur buvo jos tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsakovė savavališkai neturėdama tėvo sutikimo, dukterį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą išsigabeno 2018 metais ir vos grįžus į Lietuvą buvo įtraukta į stebimų šeimų sąrašą, tačiau teismas šių atsakovės veiksmų visiškai nevertino vaiko aplinkos saugumo požiūriu. Atsakovė Lietuvoje neturėjo nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei pragyvenimo šaltinio, nei kokių nors socialinių garantijų. Trečia, išvada teikianti institucija byloje palaikė ieškovo poziciją, tačiau teismas ex officio saugodamas vaiko teises ir teisėtus interesus, turėjo teisę savarankiškai rinkti tokius įrodymus, ko nepadarė, o turimus duomenis vertino neobjektyviai. Su šiais ieškovo argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

Dėl bylos esmės

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. K., gim. (data neskelbtina), Jungtinėje Karalystėje, tėvai yra M. K., gim. (data neskelbtina) ir G. P., gim. (data neskelbtina) Iš (miesto) socialinių paslaugų centro 2020-07-10 rašto Nr. 4SD- 3413 matyti, kad dar 2018 m. lapkričio 13 d. pateikta informacija apie atsakovės G. P. nestabilią emocinę būseną, socialinių įgūdžių stoką, tėvystės įgūdžių stoką bei pasireiškiantį nesuvokimą apie dukros priežiūrą bei vaiko bazinių poreikių neužtikrinimą. 2018 m. spalio 24 d. gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (rajono) policijos komisariato pranešimas, kad minėtą dieną bute, adresu (duomenys neskelbtini) rasta neblaivi G. P. (0.70 prom. girtumas) ir du neblaivūs pašaliniai asmenys, tarp kurių buvo įvykęs konfliktas Tarnybos specialistai supažindino G. P. su grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarka, pasekmėmis, nustačius I ir II grėsmės vaikui lygius. 2018 m. lapkričio 23 d. bute adresu (duomenys neskelbtini) vyko konfliktas, kuomet apsilankė policijos pareigūnai. Nuomojamame bute buvo girtaujama, buto nuomininkei G. P. ir jos draugei buvo fiksuotas girtumas. Draugės mažametis vaikas buvo paimtas iš šeimos, P., dėl lengvo girtumo (fiksuotas 0,8 prom. girtumas), dukra L. K. palikta šeimoje. (data neskelbtina) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos personalas taip pat pateikė informaciją apie minėtą šeimą. Klinikų socialinė darbuotoja A. B. informavo, kad (data neskelbtina) dienomis Kauno klinikų II Vaikų ligų skyriuje buvo gydoma L. K. dėl vidutinio laipsnio baltyminių energetinių medžiagų trūkumo. Pacientė lydima mamos, G. P., atvyko dėl neaugančio svorio, prasto apetito, tuštinimosi problemų. Mergaitė valgo labai mažai. Visą ligoninėje buvimo laiką, medicinos personalas stebėjo vaiko mamos motinystės (maitinimo) įgūdžių stoką, motinos nenorą bendradarbiauti su personalo vaiko maitinimo klausimais. G. P. elgėsi neadekvačiai, su specialistais kalbėjo necenzūriniais žodžiais, nuolat grasino išvykstanti su vaiku namo nesuvokdama grėsmės vaiko sveikatai ii nepaisydama gydytojų rekomenduoto gydymo, KKML vaikų ligų skyriaus socialinė darbuotoja taip pat informavo, kad (data neskelbtina) G. P. atsisakė toliau gydyti dukrą ligoninėje ir išvyko namo. Raseinių socialinių paslaugų centrui G. P. šeima yra žinoma, nes jai taikyta atvejo vadyba nuo 2018 m. lapkričio 16 d. – 2019 m. balandžio 16 d. (rajono) vaiko ir šeimos gerovės centras pateikė informaciją, kad pasak D. N., L. mama G. P. šiuo adresu negyvena, tik buvo atvykusi aplankyti dukros. L. K. išlaikymu rūpinasi tėvas M. K., kuris siunčia mergaitei rūbus ir pinigus išlaikymui. Iš pateiktos informacijos matosi, kad mama dukrą paliko, o jos gyvenamoji vieta nežinoma. Ne kartą bandyta susisiekti su G. P. tam, kad išsiaiškinti moters šeimos situaciją, tačiau G. P. su specialistais bendrauti vengia, keičia telefono numerius, nebendradarbiauja, gyvenamosios vietos nesako.

13. 2019 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-305-237/2019 L. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. P., iš vaiko tėvo M. K. buvo priteistas dukters išlaikymas - periodinės išmokos po 300,00 eurų kas mėnesį. Taip pat buvo nustatyta tėvo ir dukters bendravimo tvarka. (civilinės bylos Nr. 2-5331-674/2020 b. l. 6-8). Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pateikto rašto matyti, kad L. K. (data neskelbtina) su tėvu M. K. buvo atvežta į vaikų priėmimo skyrių. M. K. slaugė, prižiūrėjo savo dukrą iki išvykimo dienos 2019 m. balandžio 19 d. (civilinės bylos Nr. 2-5331-674/2020 b. l. 10). Iš N. L. pateikto rašto matyti, kad M. K. nuo (data neskelbtina) gyvena jos name adresu (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-5331-674/2020 b. l. 12). Susirašinėjimo programėlėje Messenger esančioje žinutėje nurodytas toks turinys „Aš G. D. norėčiau pridurti keletą detalių apie G. P. mergaitės L. priežiūra. Ji pas mane su vaiku gyveno 1 savaitę. Būdavo, kad keldavo ranką prieš L. 9 mėnesių bejėgį kūdikį. Sėdėdavo dažnai telefone ir prašydavo mano penkiametės dukrytės prižiūrėti L. (civilinės bylos Nr. 2-5331-674/2020 b. l. 17). Iš pateiktos foto nuotraukos matyti, kad vaikas nufotografuotas su cigarete burnoje (civilinės bylos Nr. 2-5331-674/2020 b. l. 18). Iš pateikto advokato V. F. rašto matyti, kad atsakovei G. P. buvo siūloma taikiai susitarti dėl dukters gyvenamos vietos (civilinės bylos Nr. 2-5331-674/2020 b. l. 19-20). Iš (rajono) savivaldybės administracijos (miesto) seniūnijos pateiktos informacijos matyti, kad 2019 m. D. N. ne kartą pastebėta vaikščiojant po miestą su anūke L. K., ją atsivesdavo ir į seniūniją. Mergaitė buvo linksma aprengta švariais, tvarkingais drabužėliais (civilinės bylos Nr. 2-5331-674/2020 b. l. 22). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad jose ieškovas užfiksuotas leidžiantis laiką su dukterimi (civilinės bylos Nr. 2-5331-674/2020 b. l. 23-27). 2020 m. birželio 15 d. G. P. prašymo matyti, kad ji primygtinai reikalauja, kad byla dėl dukters gyvenamos vietos pakeitimo būtų nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose pagal jos ir dukters deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 16). 2019 m. balandžio 15 d. atsakovės G. P. šeimai buvo sudarytas pagalbos planas (b. l. 32-35). (miesto) socialinių paslaugų centras Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė informaciją apie tai, kad 2019 m. balandžio 15 d. darbuotoja dirbanti su atsakovės šeima sulaukė G. P. skambučio, ji nurodė, kad yra išvykusi dirbti į užsienį, grįžti neketina, dukra rūpinasi močiutė. Apie susidariusią padėtį informuotas vaiko tėvas M. K. (b. l. 36-37, 43-44). 2020 m. liepos 3 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad G. P. nuomojasi 2 kambarių (55 kv. m.) butą su visais patogumais. Bute L. skirtas bendras kambarys (svetainė), L. turi savo lovytę, sekcijoje sudėti vaiko drabužėliai ir kiti daiktai. Bute yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai, patalynė švari, namuose tvarkinga (b. l. 38-41). 2020 m. liepos 14 d. (miesto) šeimos gydytojų centras pateikė duomenis, kad G. P. mažai domisi dukters sveikata, gydymo įstaigoje lankosi retai, paskutinį kartą lankėsi 2019 m. spalio 9 d.) (b. l. 42). G. P. administracine tvarka bausta už chuliganizmą, nuobauda nebegaliojanti (Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis)). M. K. 2020 m. vasario 10 d. nutarimu baustas administracine tvarka pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį, nuobauda galiojanti (b. l. 48). G. P. šeimos sudėtį sudaro dukra L. K. ir sūnus E. P. (b. l. 53). E. P. gimė (data neskelbtina), gimimo įrašė Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko motina nurodyta G. P., duomenų apie vaiko tėvą nėra (b. l. 54). G. P. pajamos laikotarpyje nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. iš viso sudarė 3 082,35 Eur, tai yra 258 Eur/mėn. (b. l. 55, 56). G. J. Messenger programėlėje siuntė žinutes ieškovui pateikdama informaciją apie L. K. priežiūrą. Žinutėse nurodomas toks turinys: „Labas. Su G. neturiu reikalų jau apie 1-erius metus. Kas liečia L., tai vaikas buvo niekada neprižiūrėtas“, „Visada atvesdavo ją daboti man, tai iššutusią, nepraustą, sergančią, nešvariais arba mažais rūbais“, „Gautus pinigus už mergaitę ne jai skirdavo, o savo plaukams, nagams, baliams, palikdavo mergica man paromis. L. jau buvo pradėjusi mane vadinti mama, nes ji daug laiko būdavo su manimi, kol G....>“. Iš foto nuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas vaiko ir moters veidas (b. l. 88-89).

14. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 3 dalis), aiškinimo ir taikymo.

15. Pažymėtina, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

16. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

18. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

19. Nors tėvo (motinos) pasirengimas faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis iš esmės yra subjektyvi aplinkybė, atspindinti tėvo (motinos) norą, siekį faktiškai auginti vaiką, ji pasireiškia per objektyvų (realų) asmens elgesį, jo pasirinktus prioritetus. Tėvo (motinos) pasirengimo faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis negalima konstatuoti tais atvejais, kai tėvas (motina), viena vertus, deklaruodami tokį pasirengimą, realiai faktiškai su vaiku kartu negyvena ir juo nesirūpina dėl to, kad tai nesuderinama su kitais, tuo metu jam (jai) atrodančiais svarbesniais, siekiais (pvz., išvykstama gyventi į užsienį, paliekant vaiką kitų asmenų priežiūrai). Todėl situacija, kada, teismo sprendimu nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tėvas (motina), su kuriuo šiuo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, realiai faktiškai su vaiku kartu negyvena ir juo nesirūpina, perduodamas (palikdamas) vaiką auginti kitam tėvui, reiškia pirmiau nurodytų esminių aplinkybių, t. y. tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pasirengimo ir (ar) galimybių faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis pasikeitimą po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Toks esminių aplinkybių pasikeitimas, savo ruožtu, sudaro pagrindą spręsti ankstesniu teismo sprendimu patvirtintoje tėvų sutartyje nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą (CK 3.174 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ieškinį atmesti, vertino šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, atsakovės, ieškovo atstovo, išvadą teikiančios institucijos atstovės ir liudytojų paaiškinimus, sprendime aptarė šalių buitines-materialines sąlygas, kurios teismo nuomone, nėra esminės bei vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, kriterijų, ir padarė išvadą, kad mažametė L. K. yra labiau prisirišusi prie atsakovės nei prie ieškovo. Teismas akcentavo, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti mergaitės adaptaciją ir prisitaikymą prie pasikeitusios aplinkos, naujos gyvenamosios vietos, todėl sprendė, jog ieškovas byloje neįrodė, kad dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. kad ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi vaikui ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su atsakove G. P. neatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi, o vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas perkeliant L. K. nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę ir jos nustatymas su juo labiau atitiktų vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, apelianto apeliacinio skundo bei institucijos teikiančios išvadą, argumentus yra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę ex officio savarankiškai rinkti įrodymus, juo labiau, kad teismas šeimos bylose ir gindamas nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus yra aktyvus, to nepadarė, o turimus duomenis vertino neobjektyviai bei selektyviai. Tokią teisėjų kolegijos išvadą sąlygoja visų pirma, esantys byloje duomenys, kad atsakovė G. P. grįžusi iš Jungtinės Karalystės su nepilnamečiu vaiku 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje, iškart pateko į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių neturėjimo, nesugebėjimo rūpintis vaiku, emocinių sutrikimų ir kt. (miesto) socialinių paslaugų centras atsakovei taikė atvejo vadyba nuo 2018 m. lapkričio 16 d. – 2019 m. balandžio 16 d., po to nutraukė, nes G. P. išvyko gyventi į (kitą rajoną). Antra, po 2019 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimo (civilinėje byloje Nr. 2-305-237/2019), kuriuo L. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. P., priėmimo, atsakovė 2019 m. balandžio 15 d. Tarnybą informavo, jog yra išvykusi dirbti į užsienį, grįžti neketina, dukra rūpinasi močiutė, dėl ko apie susidariusią padėtį buvo informuotas vaiko tėvas M. K., kas jau rodo, jog esminių aplinkybių, motinos, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pasirengimo ir (ar) galimybių faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis, pasikeitimą po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vien per 2019 metus mažametė su ieškovo motina ar ieškovu praleido apie 8 mėnesius. Trečia, kaip matyti iš bylos duomenų, mažametė L. K. yra gimusi Jungtinėje Karalystėje (data neskelbtina), kartu su ieškovu ir atsakove iki 2018 m. balandžio 23 d. ten gyveno (8 mėnesius), vėliau, atsakovei išvykus ir vėl grįžus į Jungtinę Karalystę, kartu su atsakove iki 2018 m. spalio mėnesio toliau gyveno (apie 5 mėnesius) bei dabar jau daugiau kaip metai (nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2021 m. birželio 2 d. (šios nutarties priėmimo dienos) (apie 16 mėnesių) su ieškovu Jungtinėje Karalystėje gyvena. Įvertinus tai, kad mažametei L. K. šios nutarties priėmimo dieną yra beveik 3 metai ir 10 mėnesių (46 mėnesiai), sudėjus laikotarpius, kai ji gyveno Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje, spręstina, jog mažametė praleido daugiau laiko Jungtinėje Karalystėje (29 mėnesius) nei Lietuvoje (17 mėnesių) ir daugiau kaip pusę savo gyvenimo laiko (24 mėnesius) praleido su ieškovu. Tačiau netgi tik 17 mėnesių gyvendama Lietuvoje, mažametė L. K. vėlgi, ieškovo teigimu (to nepaneigė ir atsakovė, patvirtino ieškovo motina, (miesto) seniūnijos pateikta informacija (civilinės bylos Nr. 2-5331-674/2020 b. l. 22) apie 8 mėnesius) praleido su ieškovu arba ieškovo motina, o ne su atsakove, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mažametė L. K. yra labiau prisirišusi prie motinos, nei prie tėvo, nes tokia išvada prieštarauja bylos medžiagai ir faktinėms aplinkybėms. Minėta, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (šios nutarties 19 p.) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Pabrėžtina, kad mažametė L. K. jau 16 mėnesių gyvena su ieškovu Jungtinėje Karalystėje, ten lanko darželį, yra užregistruota pas gydytoja (b. l. 79), duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi mažamete dukra, Tarnyba nėra gavusi.

22. Ketvirta, nors byloje ir nustatyta, kad ieškovas mažametės L. K. iki šalių sutarto laiko (data neskelbtina) atsakovei negrąžino, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė dėl to būtų reiškusi atsakovui pretenzijas, kreipusis į Tarnybą ar į Tarnybos Skyrių ir siekusi dukros L. K. grąžinimo teisinėmis priemonėmis. Penkta, atsakovei beveik 6 mėnesius buvo taikoma pagal tuo metu buvusią gyvenamąją vietą atvejo vadyba, nes ji stokojo socialinių įgūdžių, nesugebėjo rūpintis vaiku, turėjo emocinių sutrikimų ir kt. augindama vieną vaiką – L. K. Šiuo metu, atsakovė turi dar vieną mažametį vaiką, jo tėvystė nenustatyta, oficiali finansinė padėtis – bloga, gyvena iš socialinės pašalpos, duomenų, kad tarpuose tarp vaikų auginimo atsakovė dirbo, byloje nėra, kas teisėjų kolegijos vertinimu, kelia pagrįstas abejones dėl atsakovės galimybių tinkamai rūpintis dviem mažamečiais vaikais ir užtikrinti jų tinkamas buities bei vystymosi sąlygas. Pastebėtina ir tai, kad (data neskelbtina), gimusio E. P., mažametė L. K. nėra mačiusi, jo nepažįsta, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakeitus L. K. gyvenamąją vietą, būtų pažeistas itin vertingas ir saugotinas brolio ir sesers neišskyrimo principas, vertintina kaip formali. Teisėjų kolegija nelaiko svariu ir turinčio įtakos ieškovo sugebėjimui ir galimybėms auginti mažametę L. K., pirmosios instancijos teismo argumento, jog ieškovas mažametei išlaikymo net ir po priteisto 2019 m. vasario 15 d. sprendimu, nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto dėl išlaikymo išieškojimo iš ieškovo išdavimo (vykdomasis raštas išduotas tik dėl teismo išlaidų) ir pateikusi teismo sprendimą priverstiniam vykdymui, ar prašiusi Tarnybos (Tarnybos Skyriaus) pagalbos dėl priteisto išlaikymo iš ieškovo gavimo. To nepatvirtina ir Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Priešingai, kaip nustatyta byloje, 2019 metais mažametė L. K. net 8 mėnesius praleido su ieškovo motina ar ieškovu, kuris ja rūpinosi ir materialiai.

23. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas neanalizavo, negretino, nevertino ir iškilusių abejonių – tarp ieškovo ir Tarnybos (Tarnybos Skyriaus) vienodų pozicijų bei priešingos atsakovės pozicijos, tai, kad atsakovė augina dar vieną mažametį vaiką, kurio tėvystė nenustatyta, dėl ko kyla abejonių ir dėl tolimesnių tinkamų mažamečių dviejų vaikų interesų užtikrinimo, nepašalino. Nors atsakovė ir nurodo, kad sūnaus E. P. tėvas prisideda prie sūnaus išlaikymo, tačiau didžiąją laiko dalį praleidžia Švedijoje, kur dirba, tačiau nei Tarnyba, nei teismas nesiaiškino atsakovės sūnaus E. P. tėvo pozicijos dėl mažametės L. K. Teismas taip pat nesiėmė priemonių šioje byloje išsiaiškinti vaiko, šiuo atveju pačios mažametės L. K. nuomonės.

24. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti.

26. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

27. Įvertinus visumą bylos duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – nebuvo aktyvus rinkdamas įrodymus, t. y. neįpareigojo ieškovo pateikti išsamesnių duomenų apie dukters adaptaciją ir prisitaikymą prie pasikeitusios aplinkos, naujos gyvenamosios vietos, jos ryšio su ieškovo drauge, taip pat neįpareigojo ir atsakovės pateikti išsamesnių duomenų apie sūnaus E. P. tėvo poziciją dėl atsakovės mažametės dukters. Teismas nesiėmė priemonių, kad būtų išklausyta vaiko nuomonė (tiesiogiai ar per atstovą), nevertino byloje esančių esminių įrodymų dėl vaiko gimimo vietos ir ilgesnės realaus gyvenimo trukmės Jungtinėje Karalystėje, tame tarpe ir su ieškovu, nei Lietuvoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas itin selektyviai vertino Tarnybos išvadoje pateiktą informaciją dėl atsakovės netinkamo elgesio, jos pačios asmenybės ir vaiko nepriežiūros, kaip antai, teismas vertino tik 2019 metų įvykius ir faktus, bet nevertino įvykių, faktų ir aplinkybių nuo pat vaiko gimimo. Taip pat selektyviai vertino liudytojų paaiškinimus, kaip antai, atsakovės sesers S. P. dėl mažametės išreikšto noro gyventi pas mamą laikė tinkamais ir jais rėmėsi, o ieškovo motinos D. N., kad vaikas, paskambinus atsakovei, bėgdavo slėptis, bijodavo ir sakydavo, kad mama ją muša, kas galimai reiškia, jog mažametė nenori gyventi su atsakove, netinkamais, dėl jų nepasisakė ir savo vertinimo nepagrindė. Kaip ir nevertino D. N. paaiškinimo, kad atsakovė pati leido vaiką išsivežti, už nupirktą jai naują telefoną ir 50 Eur. Nevertino ir į bylą pateikto ieškovo ir G. J. susirašinėjimo bei fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad atsakovė nesirūpino vaiku ir galimai prieš ją naudodavo fizinį smurtą. Nurodyto pasėkoje, neištyrus ir neįvertinus visų bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, tačiau atsižvelgiant į išreikalautinų, iš naujo vertintinų įrodymų apimtį bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

28. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo, taip pat, kaip ir išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo klausimai nespręstini, nes visos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir už apeliacinio skundo padavimą, bus paskirstytos galutinai išsprendus šalių ginčą.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Egidijus MockevičiusBirutė SimonaitienėVilija Valantienė