Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad jis pažįsta A. T. iš seniau, susipažino, kai A. T. gyveno (duomenys neskelbtini). Vieną dieną A. T. atvažiavo į sandėlį ir pasiūlė suvaidinti avariją ir kad už tai bus atlyginta. Jis pagalvojo porą dienų ir atsakė A. T., kad sutinka. Jie užregistravo jo (E. B.) vardu automobilį „Subaru“ ir viskas, jis to automobilio daugiau nematė, jį pirmą kartą pamatė tik prieš avariją, likus 20 minučių iki jos. Realiai automobilis buvo A. T., nes jis pats tokio automobilio negalėtų įpirkti. Jis negalėjo su tuo automobiliu daryti ką nori, jis net nežinojo, kur tas automobilis stovėjo. Registracijos liudijimas buvo pas jį, rakteliai irgi jo. Iki „Regitros“ važiavo automobiliu „Subaru“. Pirmyn ir atgal vairavo A. T., jį turbūt paleido prie namų, o A. T. išvažiavo kažkur. Detales jie aptarė vėliau, ne pirmo susitikimo metu. Detalių jis nelabai žino, jam tik buvo sakyta atvažiuoti prie „Norfos“, kur avarijos dieną stovėjo automobilis „Subaru“, jam paaiškino, kad automobilis „Citroen“ išvažiuos, o jis trenksis su „Subaru“. Jis turėjo būti nekaltas dėl eismo įvykio, automobilis buvo jo vardu, jam pasiūlė 800 eurų. Jis neįsivaizdavo, kokios sumos bus prašoma, kad tai bus 13 tūkst. Eurų. Avarijos dieną atvažiavo A. T., jie susitiko (duomenys neskelbtini) rajone prie „Norfos“. M. J. atėjo, o A. T. atvažiavo su mašina, atrodo, minivenu. M. J. avarijos dieną jis matė pirmą kartą, juos supažindino A. T.. Asmeniškai su M. J. jis nesitarė daryti šio nusikaltimo, A. T. su M. J. tarėsi jam nedalyvaujant. Jie važiavo minivenu link avarijos vietos (duomenys neskelbtini) g., važiavo trise, vairavo A. T., apsižiūrėjo viską. Automobilis „Citroen“ stovėjo prie išvažiavimo į kiemą. Važiuojant link avarijos vietos jiems davė racijas, jos buvo, kiek matė, dvi. Jos buvo skirtos susitarti, ar yra šalia kitų automobilių. Jis (E. B.) pats žinojo, ką jie turės daryti. Tada jie grįžo atgal prie „Subaru“ automobilio prie „Norfos“. M. J. paleido anksčiau. Tada jis atsisėdo į „Subaru“ ir važiavo lik tos vietos, likus netoli, paklausė, ar yra mašinų. M. J. atsakė, kad lyg ne. Tada jis pastebėjo, kad „Citroen“ išvažiuoja ir jis trenkėsi važiuodamas 40-50 km/h greičiu. Jis nerodė jokios iniciatyvos, „Citroen“ reikėjo išvažiuoti 3-4 metrus ir jis iš karto jo (E. B.) pagrindinį kelią. Smūgis nebuvo labai stiprus, kai į stovintį automobilį įvažiavo 40-50 km/h. Po smūgio liko sudužimai. Po avarijos priėjo žmonių, visi klausė, kas kaip įvyko. Jis bandė kviesti tralą, bet negalėjo, nes neišsijungė automatinė pavara. Po kažkiek laiko atvažiavo A. T. ir išvežė tą automobilį į (duomenys neskelbtini). Jis grįžo su darbiniu autobusiuku „Ford“. Grįžę į (duomenys neskelbtini), jie susitiko aikštelėje, jam jie grąžino raktus ir išsiskirstė. Dar po kelių dienų jis (E. B.) rašė draudimui, prašydamas apmokėti žalą. Kreipėsi į „Citroen“ draudimo bendrovę, ji buvo nurodyta ant eismo įvykio deklaracijos. Kreipėsi internetu, nurodydamas, kad bendrovės draustas automobilis jam padarė žalą. Pirmą kartą jie jam pasiūlė 2000 Eur. Jis turėjo A. T. telefoną, jam parašė, kad reikia susitikti ir susitikęs pranešė, parodė „Gjensidige“ žinutę, tačiau A. T. sakė, kad tai per mažai. Automobilio būklė per tą laiką nepasikeitė. Tada jis (E. B.) padarė daugiau nuotraukų, tada draudimas pasiūlė 4000 Eur, vėl netiko suma, tada automobilį A. T. nuvežė į servisą ir ten nustatė sumą, 13 tūkst Eur, jis šią sumą matė. Jis ją pateikė draudimui, tuomet „Gjensidige“ išsikvietė tyrėjus, jie atvažiavo prie automobilio, apžiūrėjo ir išvažiavo. Prieš autoįvykį automobilis atrodė labai gerai, jokių apgadinimų nebuvo. Jis nežino, koks pagrindas, buvo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta. Sutartį turėjo A. T., suma buvo 14500 Eur. Jis nežino, kas už automobilį sumokėjo. Buvo susitarimas atiduoti A. T. automobilį. Jis nežino, kokiu būdu turėjo atiduoti automobilį, nebuvo tartasi. Data yra teisingai parašyta. Deklaracijas pildė M. J., o jis (E. B.) pasirašinėjo. Automobilis buvo registruotas jo (E. B.) vardu, jam nebuvo paaiškinta, kodėl buvo reikalinga automobilį registruoti būtent jo vardu. Automobilio „Subaru“ jis pats nedraudė, jį apdraudė A. T. jo vardu, jis nedalyvavo sudarant draudimo sutartį. Į techninę apžiūrą buvo nuvažiavęs su A. T., iš pirmo karto jos nepraėjo. Jis nepamena, ar pasirašė techninės apžiūros lapą. Automobilis „Subaru“, kiek žino, yra parduotas. A. T. privažiavo prie jo seno ofiso ir davė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, jam tik reikėjo savo vardą užpildyti, pirkėjo nematė. Jam už šį įvykį žadėjo 800 eurų, tačiau jis šių pinigų negavo, neprašė. Pinigus turėjo gauti po to, kai draudimas būtų pervedęs. Jis nėra nieko sumokėjęs. Jam draugas J. J. sakė, kad viskas gerai, tai jis juo pasitikėjo, nežino, ar J. J. žinojo apie šį įvykį. A. T. jam nedarė jokios įtakos, negrasino. Jie nėra susipykę ir neturėjo konfliktų. Automobilis buvo pirktas prieš metus, savininku jis tapo gal gegužės mėnesį, nežino, kas per tą laiką vyko su automobiliu. Raktelius jis turėjo po avarijos porą savaičių. Jis pripažįsta kaltę ir gailisi, savo veiksmus vertina labai blogai. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Kaltinamasis E. B., 2020 m. spalio 21 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad maždaug 2019 metų vasario-kovo mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, pažįstamas A. jo paklausė, ar jis norėtų užsidirbti. Jis sutiko. Tada A. jam papasakojo, ką turės daryti, o būtent, kad jam (E. B.) reikės padaryti eismo įvykį, sudaužyti automobilį. Šiuo metu jau tiksliai neprisimena, kada, tačiau tai galėjo būti kito susitikimo metu, A. jam pasakė, kad jo (E. B.) vardu bus įregistruotas automobilis, tada tas automobilis bus apdraustas ir po kurio laiko jį reikės sudaužyti. Už automobilio sudaužymą A. jam pasiūlė 800 eurų, tačiau iki šiol tų pinigų nesumokėjo. Kaip A. jam užsiminė, jis (A.) ieškojo žmonių, kurie galėtų padaryti eismo įvykį, domėjosi, ar jis (E. B.) yra turėjęs avarijų. Iki to laiko jis (E. B.) nebuvo dalyvavęs nei viename eismo įvykyje, todėl A. tai ir pasakė. Iš pradžių nesidomėjo, kokį automobilį jam reikės sudaužyti, nes jam tai nebuvo svarbu. A. jam buvo minėjęs, kad jam ir kitam eismo įvykio dalyviui bus duotos racijos, tuomet jis (E. B.), važiuodamas automobiliu, turės atsitrenkti į stovintį automobilį ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nežino, ar pirmojo susitikimo metu, ar vėliau, A. jam pasakė, kad vienas iš eismo įvykyje dalyvausiančių automobilių bus įregistruotas jo (E. B.) vardu, kaip suprato, tam, kad būtų mažesnis įtarimas. 2019 metų gegužės mėnesį jis su A. nuvažiavo į valstybės įmonę „Regitra“ ir ten jie jo (E. B.) vardu įregistravo automobilį „Subaru Levorg“, baltos spalvos. Su tuo pačiu automobiliu jie abu važiavo į techninę apžiūrą. Pirmąjį kartą techninės apžiūros praeiti nepavyko, nes automobilyje neveikė saugos oro pagalvės. Kaip suprato, jau pirmąjį kartą techninėje apžiūroje A. turėjo kažkokį pažįstamą, tačiau tas vis tiek nepraleido. Antrąjį kartą į techninę apžiūrą jis (E. B.) važiavo vėl su A. ir, kaip suprato, A. jau buvo sutaręs techninę apžiūrą praeiti už pinigus, nes antrąjį kartą automobilis buvo įvertintas kaip atitinkantis reikalavimus ir jam atlikta techninė apžiūra. Jis nežino, ar po pirmosios techninės apžiūros A. automobilyje ką nors remontavo, tačiau mano, kad ne. Jis pats to automobilio niekada neturėjau, šis visą laiką buvo pas A., tiek po techninės apžiūros, tiek po jo registracijos. A. automobilį laikė mūriniame garaže (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojant (duomenys neskelbtini). Tą vietą parodyti gali, kadangi iš ten jie automobilį paėmė važiuodami į VĮ „Regitra“ jį įregistruoti. Kam tas garažas priklauso, jis nežino, A. jam to neminėjo. Jis pats automobilio „Subaru Levorg“ nei iš A., nei iš kokio kito žmogaus nepirko, už jį pinigų nemokėjo. Kiek tas automobilis kainavo A., jis nežino, kaip A. man sakė, jis automobilį pirko daužtą ir kažkur suremontavo. Automobilio draudimo jis (E. B.) taip pat niekada nepirko, draudimo įmokų nemokėjo. Visus dokumentus dėl automobilio draudimo sutvarkė A.. Kiek jam yra žinoma, automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“, tačiau kiek tas draudimas kainavo, jis nežino. Automobilis buvo apdraustas metams. 2019 m. liepos 4 d. jam po darbo paskambino A. ir pasakė atvažiuoti prie parduotuvės „Norfa“ (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis (E. B.) buvo namuose. Nuvažiavęs prie „Norfos“, parduotuvės aikštelėje jis paliko savo darbinį automobilį „Ford Transit“ ir persėdo į A. automobilį. Tuo metu A. atvažiavo su minivenu, tačiau automobilio markės ir modelio jau neprisimena. Iš pradžių A. buvo vienas, tačiau po to, kai paėmė jį (E. B.), jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur paėmė M.. Anksčiau tas M. jam nebuvo pažįstamas, jį matė pirmą kartą. Kiek prisimena, tas M. stovėjo lauke, bet, kaip suprato, M. ten kažkur gyveno. Iš bendravimo M. jam pasirodė kažkoks įtartinas. Tada jie nuvažiavo prie žalios spalvos automobilio „Citroen“, kuris jau stovėjo A. numatytoje eismo įvykio vietoje. Prie to automobilio A. jam (E. B.) pasakė, kad jis (E. B.) važiuos „Subaru Levorg“ automobiliu ir nestabdydamas turės atsitrenkti į žalio „Citroen“ galą. To „Citroen“ vairuotoju turėjo būti M., kurį jie paėmė. Kaip A. jiems sakė, M. išvažiuos žalios spalvos „Citroen“ ir sustos gatvėje, o tada jis (E. B.), važiuodamas 40-50 km per valandą greičiu, turės į jį atsitrenkti. Tada A. jam ir M. davė po raciją ir pasakė, kad jie per raciją susitartų, kada bus galima važiuoti, o būtent reikėjo laukti, kad nevažiuotų pašalinis automobilis. Ar A. M. davė automobilio „Citroen“ raktą, ar M. jį jau turėjo, jis (E. B.) nepastebėjo. Pasakęs, kaip viską daryti, A. išleido M. netoli „Citroen“ automobilio. Tuomet A. jį (E. B.) vieną nuvežė prie automobilio „Subaru Levorg“, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojamosios dalies kelkraštyje, „Norfos“ pusėje. Tą vietą jis parodyti galės. Greičiausiai prie automobilio A. jam padavė automobilio raktą. Jis pastebėjo, kad automobilis „Subaru Levorg“ tvarkingas, nedaužtas. Sudaužyti tą automobilį už pinigus jam nebuvo gaila, nors automobilis jam ir patiko, kadangi už sudaužymą jam buvo pasiūlyta pinigų. Atsisėdęs į automobilį, jis jame kurį laiką pasėdėjau viduje, pasireguliavo veidrodėlius, o po kurio laiko pajudėjo link M.. Per raciją M. paklausė, ar yra automobilių. M. jam pasakė, kad automobilių nėra. Tada jis iš (duomenys neskelbtini) gatvės nuvažiavo į pamiškę (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ja važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, aš M. pasakė, kad šis išvažiuotų į važiuojamąją gatvės dalį, ką tas ir padarė. Važiuodamas link sutartos vietos, jis matė, kaip M. vairuojamas žalias „Citroen“ išvažiavo į gatvę. Kaip buvo susitarę, jis (E. B.) važiavo maždaug 40-50 km per valandą greičiu ir nestabdydamas trenkėsi į tą „Citroen“. Ar M. laikė nuspaudęs automobilio stabdžius, jis jau neprisimena. Tas įvykis įvyko tarp 19-20 valandos, tikslaus laiko jau neprisimena. Iš karto po padaryto eismo įvykio pro juos savo automobiliu pravažiavo A.. Jis dar pro automobilio langą jiems kažką pasakė kaip pašalinis, jų nepažįstantis žmogus. Sakytų, kad iš karto po eismo įvykio M. skambino policijai. Kodėl M. skambino, į policiją, nežinau, tačiau, kaip suprato, jis norėjo pranešti apie eismo įvykį. Apie tai, kad bus skambinama į policiją, nei A., nei M. jam (E. B.) nesakė. Jis po eismo įvykio, jau supildžius deklaracijas, paskambino į „Lietuvos draudimą“, norėdamas išsikviesti tralą. Šiuo metu jau neprisimena, ką jie kalbėjo su M. pildydami deklaracijas, kadangi tai buvo seniai. Užpildžius deklaraciją, M. išėjo. Neprisimena,, kad jis būtų sakęs, kur eina. Prieš išeidamas, M. automobilį „Citroen“ pastatė į kiemą. Kai M. išėjo, A. dar nebuvo. Ar M. „Citroen“ užrakino, neprisimena, jam (E. B.) to automobilio rakto nepaliko. M. išėjus atvažiavo jo kviestas tralas, tačiau negalėjo automobilio pasikrauti. Tada tralas išvažiavo. Šiuo metu jis jau neprisimena, ar A. paskambino, ar ne, tačiau po kurio laiko A. į eismo įvykio vietą atėjo pėsčias. Kur A. buvo palikęs savo automobilį, jis nežino. Kai A. atėjo, jau temo. Tada A. pasiūlė automobiliu „Subaru Levorg“ važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis (E. B.) sutiko. Prie automobilio vairo sėdo A. ir jie išvažiavo. Pakeliui į (duomenys neskelbtini) jis (E. B.) prisiminė, kad jo automobilis stovi prie parduotuvės „Norfa“ ir tuomet jie sugrįžo jo paimti, o jau tada skirtingais automobiliais vėl važiavo į (duomenys neskelbtini). A. jam pasiūlė automobilį „Subaru Levorg“ statyti (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), kadangi ten didelė aikštelė. Prie savo namų automobilio „Subaru Levorg“ jis (E. B.) statyti nenorėjo, nes ten nėra vietos. Automobilio raktas liko pas jį. Po kurio laiko tą automobilį rodė savo draugui R. Š.. Daugiau jo niekam nerodė. Po kelių dienų jis (E. B.) kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, nors žinojo, kad automobiliai sudaužyti tyčia. Draudimo bendrovė paskaičiavo žalą. Susitikęs su A., jam parodė paskaičiuotą žalą, o A. jam pasakė, kad per mažai paskaičiuota. Tuomet draudimo bendrovei parašė, kad su žalos dydžiu nesutinka. Po kurio laiko automobilį „Subaru Levorg“ A. pervarė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią aikštelę, išpiltą skalda. Jis pats matė, kaip A. atsuktuvu braižė priekinį sparną ties sujungimu tarp durų ir sparno. Kaip suprato, A. tą darė dėl didesnės draudimo išmokos. Daugiau apgadinimų jo akivaizdoje A. nedarė. Greitai po eismo įvykio A. jam (E. B.) davė mobiliojo ryšio telefoną Nokia su SIM kortele, kurios numerio neprisimena. A. jam sakė, kad telefoną duoda tam, kad jie galėtų slaptai bendrauti dėl draudimo išmokos ir dėl susitikimų. A. ir sau tokį telefoną buvo įsigijęs. Po kurio laiko jis (E. B.) tą telefoną išmetė savo iniciatyva. Po kurio laiko A. jam atvežė kitą telefono aparatą su SIM kortele. Tą telefoną jis (E. B.) turi namuose ir galės pateikti. A. jam yra skambinęs ir tuos du jo duotus telefonus, ir į jo nuolat naudojamą abonentinį numerį. Apie tai, kad tyčia padarė eismo įvykį, jis (E. B.) yra pasakojęs savo pusbroliui iš (duomenys neskelbtini) ir A. L. (jis draugas iš „Facebook“, už jį (E. B. vyresnis). Susirašinėjimą su A. L. galės pateikti vėliau. Po kurio laiko A. automobilį „Subaru Levorg“ nuvežė į autoservisą, kur buvo suskaičiuota, jog padaryta žala yra daugiau kaip 13000 eurų. Tokia išmoka A. tenkino. Jis (E. B.) pats automobilio „Subaru Levorg“ į servisą nevežė, už jo defektavimą nemokėjo. Ar už defektavimą sumokėjo A., jis nežino. Po to kai dėl eismo įvykio buvo iškviestas į policiją, jis (E. B.) nuoširdžiame prisipažinime nurodė, kad prisipažįsta dėl to, kad eismo įvykį inscenizavo, tačiau vėliau, apklausos metu, visa tai, ką parašė, pradėjo neigti. Jis A. sakė, kad dėl eismo įvykio jį (E. B.) policija kviečia į apklausą. A. jam pasakė neprisipažinti dėl to, ką padarė, tvirtinti, kad eismo įvykis yra tikras. Be to, A. jam surado advokatą, kuris dalyvavo jo ankstesnėje apklausoje. Pirmąjį kartą už advokato paslaugas sumokėjo iš A. duotų 80 eurų, o vėliau jau mokėjau iš savų pinigų. Iki šiol A. jam yra davęs tik tuos 80 eurų ir apie 50 eurų, kuriuos turėjo sumokėti tralui už automobilio išvežimą iš eismo įvykio vietos. Šiandien (2020 m. spalio 21 d.) jis davė teisingus parodymus apie tyčia padarytą eismo įvykį, kuriame buvo sudaužyti automobiliai „Subaru Levorg“ ir žalios spalvos „Citroen“. Kam priklauso žalias „Citroen“ automobilis, nežino, nurodyti negali. Kaip jau minėjo, jis galės parodyti vietą, kurioje paliko savo darbinį automobilį „Ford Transit“, vietą kurioje prieš eismo įvykį stovėjo automobiliai „Subaru Levorg“ ir „Citroen“, vietą, kurioje šie automobiliai buvo sudaužyti. Šiandien (2020 m. spalio 21 d.) jis savo valia davė teisingus parodymus, nieko neapšmeižė ir neapkalbėjo. Jis prisipažįsta, kad sudaužydamas automobilį „Subaru Levorg“ ir vėliau užpildydamas eismo įvykio deklaraciją, A. padėjau sukčiauti, t.y. sudarė jam sąlygas gauti draudimo išmoką už inscenizuotą eismo įvykį. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Esant galimybei prašytų jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, yra pasiruošęs artimiausiu metu draudimo bendrovei atlyginti padarytą žalą (4 t., b. l. 30-32).

2021 m. spalio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. B. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2 (A. T.), kaip A., apie kurį davė parodymus. Šį asmenį atpažįsta pagal jo veido bruožus (4 t., b. l. 34-35).

Kaltinamasis E. B., papildomai apklaustas 2020 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad savo parodymus nori papildyti tuo, kad, kaip ir žadėjo ankstesnėje apklausoje, jis (E. B.) pateikė mobiliojo ryšio telefono aparatą EStar su SIM kortele. Tiek telefono aparatą, tiek SIM kortelę jam davė A.. A. jam davė visą Tele2 pakuotę, o kortelę įsidėjo jis (E. B.) pats. Tame telefone yra tik A. telefono numeris, kurį A. jam nurodė, kaip jo kontaktinį konspiracinį numerį. Taip pat tame telefone yra A. rašytos SMS žinutės dėl susitikimų. Tos žinutės jau pakankamai senos, visų jų turinio neprisimena. Tame telefone A. vardas neįvestas, kaip jau minėjo, yra tik telefono numeris. Jis (E. B.) tuo telefonu naudojosi tik bendraudamas su A., daugiau iš telefono neskambinau niekam – nei tėvams, nei draugams, nei pažįstamiems. Galbūt tame telefone dar gali būti A. surasto advokato abonentinis numeris, tačiau tuo nėra tikras. Dėl automobilio „Subaru Levorg“ pardavimo gali pasakyti tik tiek, kad pardavime nedalyvavo, jokių skelbimų apie automobilio pardavimą nerašiau, ir realiai automobilio niekam nepardavinėjo. 2021 m. balandžio gale pas jį prie darbo (duomenys neskelbtini) atvažiavo A. ir atsivežė iš dalies užpildytą automobilio „Subaru Levorg“ pirkimo pardavimo sutartį. Į tą sutartį jis pats įrašė savo duomenis ir ją A. atidavė. Nuo to laiko su A. susitikęs nebuvo, nors A. jam ir skambindavo. Po automobilio pardavimo jis neatsiliepdavo į A. skambučius, pradėjo jį ignoruoti, kadangi jam (E. B.) jau buvo aišku, į kokį nusikaltimą A. jį įtraukė. Iš viso šito A. suorganizuoto nusikaltimo jis asmeniškai jokios turtinės naudos neturėjo. Kaip jau minėjo, su A. pasiūlymu sudaužyti automobilį ir tokiu būdu iš draudimo gauti išmoką jis sutiko tik dėl to, kad A. jam žadėjo gerą atlygį, kurio taip ir negavo 4 t., b. l. 36-37).

2020 m. spalio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. B. savanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Estar x18“ (4 t., b. l. 44-46).

2020 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Estar x18“, kurį savanoriškai pateikė E. B. (pasak kurio minėtą mobilaus ryšio telefoną konspiraciniam ryšiui palaikyti jam pateikė A. T.). Telefonas yra juodos spalvos, mygtukinis, apibraižytas. Atidarius telefono galinį dangtelį ir išėmus bateriją matoma, kad telefone įdėta UAB „Tele 2“ Pildyk SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ( kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini)). Telefono IMEI (duomenys neskelbtini). Užėjus į gautų žinučių aplankalą, matoma kad:

2020-02-25 13:06 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (Labas IAP kortelė Bite Lietuva) gauta žinute su tekstu „Tai suzinok ka su masina daryti tam advokatas pasamdytas“;

2020-03-13 17:00 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Ok sutarta“;

2020-04-01 10:40 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (abonentas A. T.) gauta žinute su tekstu „Cia as kita nr ištrink“;

2020-04-01 20:19 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Pasiimk masinos

dokumentus susitiksim rytoj“;

2020-04-02 12:47 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Ok“;

2020-04-02 18:35 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Busiu uz 10 min“;

2020-04-02 18:46 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Jau“;

2020-04-01 10:40 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Cia as kita nr ištrink“;

2020-06-03 10:49 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Parasyk kazka“;

2020-06-03 17:00 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Na kada sisitinkam“;

2020-06-11 13:52 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Taves dar ieskot reik as nesuprantu ar tau kazkokiu problemu yra?“;

2020-06-12 20:29 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Ok seni“;

2020-06-13 13:14 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Snd tinkames“;

2020-06-14 13:40 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Sveikas snd

susitinkam?“;

2020-06-15 19:43 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Kada meet?“;

2020-08-03 13:44 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta žinute su tekstu „Kur dingai kada

tinkames?“ (4 t., b, l. 55-61).

Kaltinamasis E. B., 2021 m. kovo 2 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę prisipažino ir parodė, kad jo pažįstamas A. T. pasiūlė jam padaryti inscenizuotą eismo įvykį, kad už jį gautų draudimo išmoką. Tam tikslui A. T. nusipirko automobilį „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užregistravo jo vardu. Kur ir kokiomis aplinkybėmis A. T. nusipirko minėtą automobilį jis nežino, automobilio pirkime nedalyvavo, tik kartu su A. T. nuvažiavo į VĮ „Regitra“, kad užregistruotų automobilį jo vardu. A. T. jam padavė visus dokumentus, kuriuos jis padavė automobilio registracijai. Automobilis buvo geros būklės, jokių sugadinimų nepastebėjo. Jis pats automobilio nedraudė, automobilį apdraudė pats A. T., tačiau kur ir kokiomis aplinkybėmis, jis taip pat nežino. Jis minėtu automobiliu visiškai nesinaudojo, kur jis buvo laikomas, nežino. 2019 m. liepos 4 d. jam paskambino A. T. ir pasiūlė susitikti, į kokį telefono numerį jam skambino A. T., jis šiuo metu jau tiksliai neatsimena. Jis su savo darbiniu automobiliu „Ford Tranzit“ atvažiavo prie p.c. „Norfa“ (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ten susitiko su A. T.. Minėtoje vietoje jau stovėjo automobilis „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paliko savo automobilį nurodytoje vietoje, A. T. davė jam automobilio „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus. Kartu su A. T. buvo dar vienas vyras, kurį jis tą dieną pamatė pirmą kartą, kaip vėliau sužinojo M. J.. Tada jie visi kartu su A. T. jo automobiliu, kokiu, šiuo metu neatsimena, atsimena, kad buvo minivenas, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur A. T. parodė jiems vietą, kur reikės padaryti eismo įvykį. Taip pat A. T. davė jam ir M. J. racijas, per kurias jie turėjo bendrauti tarpusavyje. Kai privažiavo prie vietos, kur reikės padaryti eismo įvykį, A. T. paaiškino, kad jis (E. B.) turės važiuoti automobiliu „Subaru Levorg“ pagrindiniu keliu ir atsitrenkti į automobilį „Citroen Xantia“, kuris važiuos atbulas iš kiemo. Jis pamatė, kad prie išvažiavimo iš kiemo stovi automobilis „Citroen Xantia“, žalios spalvos. Jie paliko M. J. minėtoje vietoje, o patys kartu su A. T. grįžo prie automobilio „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis atsisėdo prie minėto automobilio vairo ir pradėjo judėto link jam parodytos būsimo eismo įvykio vietos. Per raciją jis dar paklausė M. J., ar nėra kelyje kitų automobilių ir jis atsakė, kad nėra. Tada jis, važiuodamas pagrindiniu keliu, automobiliu „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai atsitrenkė į M. J. vairuojamą automobilį „Citroen“, kuris atbulas išvažiavo iš kiemo. Po eismo įvykio jie išlipo iš automobilio, automobilyje „Subaru“ užpildė eismo įvykio deklaraciją. Tuo metu pro įvykio vietą pravažiavo A. T., kažką jiems pasakė ir išvažiavo. Jam atrodo M. J. dar skambino į policiją telefonu 112, pranešė apie įvykį, tačiau policija neatvažiavo. Deklaracijoje pažymėjo, kad dėl minėto eismo įvykio buvo kaltas M. J.. Kieno vardu buvo registruotas automobilis „Citroen“, jis nežino. Po to M. J. pastatė automobilį „Citroen“ į tą patį kiemą, kur jis jį matė prieš eismo įvykį ir išėjo. Automobilyje „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio buvo sugadintas visas priekis, iki eismo įvykio jis jokių vizualių sugadinimų ant minėto automobilio nepastebėjo. Jis padarė kelias nuotraukas eismo įvykio vietoje, M. J., jam atrodo, nefotografavo. Jis atsimena, kad dar kvietė tralą, kad jis patrauktų automobilį „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet automobilio užkelti ant tralo nepavyko, tada, jam atrodo, jis paskambino A. T., kuris užvedė automobilį ir jie automobiliu „Subaru“, kurį vairavo A. T. nuvažiavo link jo namų. Važiuojant jis prisiminė, kad paliko savo automobilį ir jie grįžo prie „Norfos“, kur jis atsisėdo į savo automobilį, o A. T. nuvažiavo automobiliu „Subaru“. Jie susitiko aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), netoli nuo jo namų. A. T. grąžino jam automobilio „Subaru“ raktus ir jie išsiskyrė. Raciją, jam atrodo, jis paliko automobilyje „Subaru“. Po kelių dienų apie minėtą eismo įvykį jis pranešė ADB „Gjensidige“, pranešė internetu, kartu pateikė eismo įvykio deklaracijos kopiją ir eismo įvykio nuotraukas. Po kelių dienų jam el. paštu draudimas atsiuntė pranešimą, kad paskaičiavo padarytos žalos dydį, kuri įvertino apie 2000 eurų, sumos tiksliai neatsimena. Apie tai jis pranešė A. T., jie susitiko prie jo namų. Jis pasakė kiek jam siūlo sumokėti, A. T. pasakė, kad per mažai, kad nesutiktų. Tada jis el. paštu pranešė draudimo bendrovei, kad su minėta suma nesutinka ir atsiuntė jiems daugiau sugadinto automobilio nuotraukų. Nuotraukas jis darė pats, tuo metu automobilį A. T. jau pervarė į kitą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Tada draudimo bendrovė jam paskaičiavo didesnę sumą 4607,69 eurus. Apie tai jis vėl pranešė A. T., kuris su minėta suma nesutiko, apie tai jis vėl el. paštu pranešė draudimo bendrovei. Tada A. T. minėtą automobilį nuvežė į servisą, kokiu būdu, jis nežino, nes pats nematė. A. T. apie tai jam nieko nesakė. Jis kartu su A. T. į servisą nevažiavo, raktus nuo automobilio jis A. T. perdavė kai pranešė, kad jam pasiūlyta 4607,69 draudimo išmoka. Po kiek laiko jis el. paštu iš serviso (duomenys neskelbtini) gavo sąmatą, kurioje automobilio sugadinimai buvo įvertinti 13542.62 eurais, ir. jam atrodo, jis ją persiuntė ADB „Gjensidige“. Taip pat minėtą sąmatą buvo persiuntęs ir A. T.. Po to, kai nusiuntė draudimui minėtą sąmatą, jie jam paskambino, paprašė, kad jis atvyktų pas juos, ten jam uždavinėjo klausimus, jie važiavo į eismo įvykio vietą. Kiek jam yra žinoma, automobilis tuo metu buvo laikomas servise, nes jis pats važiavo į servisą, kadangi automobilį norėjo apžiūrėti „Gjensidige“ ekspertas. Po kiek laiko jis iš draudimo bendrovės el. paštu gavo pranešimą, kad už automobilio sugadinimus jie nemokės, nes neatitinka eismo įvykio aplinkybės, ir kad jie kreipsis į policiją. Apie tai jis pasakė A. T. ir jis pasiūlė kreiptis į advokatą, net buvo jam suradęs advokatą, su kuriuo jis ir buvo apklaustas policijoje. A. T. davė jam pinigų advokatui sumokėti, atrodo 80 eurų. Už tai, kad dalyvaus minėtame inscenizuotame eismo įvykyje, A. T. žadėjo jam sumokėti 800 eurus, tačiau pinigų taip ir nesumokėjo, kadangi draudimo išmokos jis negavo. Draudimo išmoka turėjo būti pervesta jam į sąskaitą, tačiau kokiu būdu jis turėjo minėtą išmoka atiduoti A. T., jie dar nesitarė. Kiek A. T. pažadėjo sumokėti pinigų M. J. už minėtą eismo įvykį, jis nežino. Automobilį „Subaru“ jis paskutinį kartą matė servise, kai jį apžiūrinėjo ekspertas. Kiek jis žino, po to minėtą automobilį „Subaru“ A. T. pardavė, tačiau kam ir už kiek tiksliai, neatsimena, jis tik pasirašė ant automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kaip automobilio pardavėjas. A. T. minėtą sutartį privežė prie jo darbo, jis tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Kur tuo metu buvo automobilis „Subaru“, jis nežino, automobilio pirkėjo nematė, pinigų už minėtą automobilį negavo. Dėl to ką padarė labai gailisi (4 t., b. l. 77-79).

2020 m. spalio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad E. B. savo parodymus patvirtino. Jam pasiūlius parodyti 2019 m. liepos 4 d. eismo įvykio vietą ir automobilių „Citroen Xantia“, „Subaru Levorg“ ir „Ford Transit“ stovėjimo vietas prieš eismo įvykį, nuvykus į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, E. B. parodė kelią iki parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šalia parduotuvės kelkraštyje parodė vietą, kurioje paliko savo darbovietės automobilį „Ford Transit“. Paėjus apie 50 metrų, (duomenys neskelbtini) gatve, E. B. parodė automobilio „Subaru Levorg“ stovėjimo vietą. Tuomet E. B. pasiūlė važiuoti (duomenys neskelbtini) gatvėmis, į automobilio „Citroen Xantia“ stovėjimo vietą. (duomenys neskelbtini) gatvėje E. B. parodė vietą, kurioje stovėjo automobilis „Citroen Xantia“ prieš eismo įvykį. Tuomet maždaugu ž 10 metrų važiuojamojoje gatvės dalyje E. B. parodė inscenizuoto eismo įvykio vietą. Visose E. B. parodytose vietose jis buvo nufotografuotas (4 t., b. l. 38-43).

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pateikė 2019 m. spalio 24 d. rašytinį prisipažinimą, kuriame nurodė, kad jis nuoširdžiai gailisi inicijavęs eismo įvykį. Avariją jis padarė dėl sunkios materialinės padėties. Jis įsigijo automobilį „Subaru Levorg“, užregistravo „Regitroje“ gegužės mėnesį. Iš matymo pažįstamas asmuo jam pasiūlė pasipelnyti inicijuojant eismo įvykį ir iš draudimo bendrovės pasipelnyti. Jie susitarė laiką ir vietą, kur bus eismo įvykis (liepos 4 d., 20 val., (duomenys neskelbtini) g., išvažiavimas iš kiemo atbuline eiga). Asmuo, su kuriuo tarėsi inscenizuoti eismo įvykį – M. J.. Iš kur jis gavo „Citroen Xantia“, jis nežino. Su juo susipažino per pažįstamus draugus, su juo bendravo telefonu, kurio numerio neatsimena. Skambino jam iš savo telefono IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI2 – (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu įdėjo kitą SIM kortelę Pildyk. Po avarijos ją išėmė, kad neliktų pėdsakų jo bendravimo su M. J.. Sutartą dieną liepos 4 d., apie 20 val. jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve su „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip sutarė, M. J. išvažiavo su „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbulas iš kiemo ir stabtelėjo. Jis privažiavo, kaip buvo sutarę iš anksto, „Subaru Levorg“ priekine dešine puse tyčia trenkė į dešinę galinę „Citroen Xantia“ dalį. Po to jie išlipo ir jis padarė keletą nuotraukų, kad padidintų draudimo išmoką. Po keleto dienų jis dar paėmęs atsuktuvą padidino sugadinimo mąstą braižydamas ir darydamas kitus automobilio apgadinimus. Labai gailisi, kad tyčia su M. J. inscenizavo eismo įvykį ir norėjo gauti neteisėtai draudiminę išmoką 13542 eurų sumai (4 t., b. l. 17).

Kaltinamasis M. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tai, ką pasakė E. B., yra visiškas melas. Jis tuo metu buvo pasiėmęs sūnaus automobilį, turėjo individualią veiklą, galvojo, padirbs taksi. Iš Lazdynų ligoninės pasiėmė močiutę, važiuojant atgal, jį susistabdė vyrukas, matomai išgėręs, ir paprašė nuvaryti automobilį į (duomenys neskelbtini). Jam už tai pasiūlė 50 eurų. Automobilis stovėjo išvažiavime iš kiemo, vyrukas sakė, kad tuoj ateis, jis vyrukui sakė gerai, tik prašė parodyti, ar automobilis draustas, su technikine. Jis automobilį apžiūrėjo. Tas vyrukas buvo stipriai įkaušęs, o pas juos taksi tokia paslauga yra teikiama. Dar pasiteiravo, kieno automobilis, sakė tetos. Jis galvojo, kad kai vyrukas nueis, jis įsivarys automobilį, išvažinėjo tuo automobiliu ir tuo metu pajuto smūgį, tokį neblogą. To vyruko visiškai nebebuvo. Jie supildė deklaraciją, jis dar paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį. Jau supildžius deklaraciją, atėjo, jo įkaušęs paprašė 200 ar kažką, jis afekto būsenoje numetė tuos jo pinigus ir nuėjo. Sėdo į sūnaus mašiną ir išvažiavo. Po to pranešė draudimo kompanijai ir viskas. Tas automobilis buvo ne jo, jis nežino, kieno automobilis, jis buvo to vyruko, kuris teigė, kad tetos automobilis. Dokumentus jam padavė tas vyrukas. Jis (M. J.) pildė deklaraciją, nes buvo vairuotojas. Neįsivaizduoja, kiek laiko pildė deklaraciją, gal pusvalandį. Dokumentai buvo automobilyje, tai ir užpildė deklaraciją, nuo jų viską nurašė. Turbūt jis pildė vieną pusę, o kitą pildė kitas vairuotojas, dabar jis neatsimena. Tai buvo pirmas jo auto įvykis gyvenime. Jo vairuotojo stažas gal 15 metų. Auto įvykis įvyko dėl jo kaltės, ir iš vienos, ir iš kitos pusės buvo pristatyta labai daug automobilių, atvažiuojančio automobilio lyg ir nesimatė. Jis lyg ir įsitikino, kad nėra automobilio, tai reiškia, kad nepastebėjo jo. Policija neatvyko, jie paklausė, ar yra nukentėjusiųjų, jis pasakė, kad nėra ir viskas. Automobilio savininkas agresyviai elgėsi, jis nenorėjo su juo veltis, dėl to ir metė jam raktelius. Jis jaučia kaltę, kad padarė avariją, bet nebuvo susisiekęs su tuo asmeniu. Asmens, kuris vairavo „Subaru“, jis neatpažįsta. Jis pats tuo metu buvo šoke, mano, kad žmogus, vairavęs „Subaru“, irgi buvo šoko būsenoje. Jam atrodo, kad tas žmogus nieko jam nesakė, tarp jų jokio pokalbio nevyko, jie pildė deklaraciją ir viskas, nesiginčijo. Liepos 19 d. jis nebuvo susitikęs su A. T., kito kaltinamojo irgi nepažįsta. Jis A. T. telefoną yra turėjęs, jis daug taksi veža viską, pas A. T. pirkdavo detales. Jis neprisimena, iš kur pažįsta A. T., gal vežė kažkur, iš veido niekaip neatpažintų, veidus jis greitai pamiršta. Racijos jis neturėjo, nemoka ja naudotis.

Kaltinamasis M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad E. B. ir A. T. nepažįsta. 2020 m. liepos 4 d. jis dirbo taksi vairuotoju privačiai, t.y. turėjo individualios veiklos pažymėjimą teikti taksi ir pavėžėjo paslaugas. 2019 m. liepos 4 d. vakare jis sūnaus R. automobiliu Audi A6, valstybinių numerių neprisimena, nuo Lazdynų ligoninės pavežė moterį į (duomenys neskelbtini) gatvę. Šiuo metu jau neprisimena prie kurio namo tą moterį išleido. Ant jo vairuoto automobilio buvo uždėtas taksi plafonas. Tą dieną jis taksavo nelegaliai. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė, kad jį stabdo kažkoks jaunuolis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, trumpai kirptas, jo požymių neprisimena, dešinėje pusėje jam trūko kelių dantų, šiuo metu jau nežino, ar pamatęs tą jaunuolį galėtų atpažinti. Jaunuolis paprašė jo automobilį pervaryti iš (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) rajono, konkretaus adreso nenurodė. Susitaręs, kad už šią paslaugą jis gaus 50 eurų, jis sutiko jaunuolį ten nuvežti. Jaunuolis buvo nemažai išgėręs. Pastatęs kieme savo automobilį, jis pas tą jaunuolį paprašė parodyti automobilio dokumentus, iš kurių pamatė, kad automobilis ne to jaunuolio. Pastarasis jam pasakė, kad automobilis jo tetos. Tas automobilis buvo „Citroen“. Ar tikrai minėtas automobilis buvo jo tetos, jis nežino, nes to patikrinti negalėjo. Įsitikinęs, kad automobilis yra draustas, tvarkingas, jis sutiko jį nuvairuoti į (duomenys neskelbtini). Tas jaunuolis į automobilį iš karto nesisėdo, paprašė jo palaukti, kol atsineš daugiau alkoholinių gėrimų. Jis sutiko palaukti, nes iš jo jau buvo paėmęs 50 eurų. Kai tas jaunuolis išėjo, jis nusprendė apsukti automobilį, kadangi jis stovėjo galu į gatvę. Kai tik išvažiavo atbulas į gatvę, pajuto smūgį į jo vairuojamą automobilį „Citroen“, jo nuomone, smūgis į automobilį buvo stiprus. Jis važiavo atbulas, tačiau lėtai, atsargiai. Prieš išvažiuodamas į gatvę apsižvalgė, tačiau jokio automobilio nematė. Iš kur atsirado tas baltas automobilis „Subaru“, jis nežino, nes iki avarijos jo nematė. Automobilį „Subaru“ vairavo jam nepažįstamas jaunuolis. Su tuo jaunuoliu jam niekada anksčiau neteko bendrauti. Išlipę iš automobilių, jie susitarė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Apie padarytą eismo įvykį jis pranešė policijai. Pareigūnai jam pasakė, kad jeigu susitarė dėl deklaracijos pildymo, tai ją turėtų ir pildyti, tokiais atvejais policija nereikalinga. Telefonu 112 skambino iš savo numerio, tačiau iš kurio numerio skambino, jau neprisimena. Galėjo skambinti iš savo abonentinio numerio, nurodyto pažymoje, arba iš kito jo naudoto abonentinio numerio (duomenys neskelbtini). Bendruoju pagalbos telefonu skambino iš karto po eismo įvykio. Po to, kai jam buvo pasiūlyta pildyti eismo įvykio deklaraciją, jis ją su nukentėjusiuoju ir užpildė. Po eismo įvykio automobiliui „Citroen“ buvo padaryti galinės dalies dešinės pusės apgadinimai – įlenktas bamperis, sulankstytas galinis dešinys sparnas. Daugiau apgadinimų nebuvo padaryta. Automobiliui „Subaru“ buvo apgadintas dešinės pusės priekis: bamperis, variklio dangtis, sparnas. Iš karto po eismo įvykio prie jų priėjo keletas vietinių gyventojų. Vienas iš jų pradėjo fotografuoti eismo įvykio vietą ir apgadintus automobilius. Vėliau jis nuotraukas įkėlė į Feisbuką. Feisbuke jis (duomenys neskelbtini). Tos jo darytos nuotraukos Feisbuke yra ir šiandien, (duomenys neskelbtini) grupėje. Tos nuotraukos numeris daugiau kaip 2600. Įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, kurie tą eismo įvykį matė, tačiau jų duomenų jis nežino. Automobilis „Subaru“ buvo apgadintas tiek, kiek matosi eismo įvykio nuotraukose. Ar prieš eismo įvykį automobilis „Subaru“ buvo apgadintas, jis nežino, nes prieš eismo įvykį to automobilio nematė. Kaip jau minėjo, su „Subaru“ automobilio vairuotoju jis iki eismo įvykio susitikęs nebuvo, su juo nieko nesitarė, iš šio eismo įvykio jokios materialinės naudos neturėjo. Po to, kai jau buvo užpildyta deklaracija, sugrįžo tas pats jaunuolis, kurį jis turėjo pavežti. Vaikinas pradėjo jam priekaištauti dėl sudaužyto automobilio, siūlė jį pirkti. Tam jaunuoliui jis pasakė, kad automobilio nepirks, nes jis jam nereikalingas. Jis į automobilį padėjo automobilio raktą ir dokumentus ir iš eismo įvykio vietos išėjo. Automobilį „Citroen“ pastatė tame pačiame kieme prie elektros pastotės ir ten jį paliko. Vietą, kurioje įvyko eismo įvykis, parodyti gali. Jis su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio padarymo nesitarė, tas įvykis įvyko netyčia, visiškai atsitiktinai. Apie tai, kad padarė eismo įvykį, jis pranešė draudimo kompanijai. Iki šiol jis yra išsaugojęs eismo įvykio deklaracijos originalą ir jį pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kaip jau minėjo, jam „Subaru“ automobilio vairuotojas nebuvo pažįstamas, jis su juo telefonu nebendravo, jo abonentinio numerio neturi. Po eismo įvykio su „Subaru“ vairuotoju susitikęs nebuvo, su juo nekontaktavo nei telefonu nei internetu. Po eismo įvykio buvo nufotografavęs abu automobilius, tačiau šiai dienai nuotraukų neturi. Turi nuotraukas tik iš (duomenys neskelbtini) grupės, kurios yra viešai prieinamos. Savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio jis pripažino iš karto, tačiau dėl to kuo yra įtariamas, kaltės nepripažįsta, nes jokio nusikaltimo nepadarė. Jokio eismo įvykio neinscenizavo. E. B. ir A. T. nepažįsta. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) pas jį telefone tarp kontaktų nurodytas kaip „Mašinos naudotos“, tačiau su minėtu žmogumi jis bendravo tik kelis kartus, net neatsimena, kaip jis atrodo ir jokių jo duomenų nežino. Iš kur gavo minėtą telefono numerį, jis nežino, galimai kai dirbo taksi vairuotoju, galėjo gauti iš kitų žmonių. Tačiau su minėtu žmogumi beveik nebendravo, galėjo bendrauti automobilio dalių įgijimo klausimais. Jokių eismo įvykių minėtas žmogus jo inscenizuoti neprašė. Kokios techninės būklės buvo automobilis „Subaru“ iki eismo įvykio jis nematė, kadangi iki susidūrimo minėto automobilio nematė, pamatė tik po susidūrimo (5 t., b. l. 5-7, 22-24).

Liudytojas D. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis tiria įvykius dėl sukčiavimo. Šis įvykis buvo registruotas liepos mėnesį, 2019 m., kad susidūrė du automobiliai. Kaltininko automobilis buvo draustas jų kompanijoje. Jie pranešė, jog išmokės 2000 eurų, tačiau nukentėjusysis pareiškė, kad ta žala netinka. Buvo kažkokia replika, kad kreipėsi į pažįstamus ir atsiuntė papildomas nuotraukas. Paskui jie paprašė, kad iš naujo įvertintų žalą ir jų darbuotojas tą sumą padvigubino, tačiau nukentėjusiajam to neužteko. Galiausiai iš UAB (duomenys neskelbtini) serviso buvo gauta 13 tūkst. Eur žalos sąmata. Jam šis servisas žinomas, kaip tas, kurio sąmatas reikia tikrintu, nes su šiuo servisu dažnai turi problemų, ne vieną bylą jau laimėjo, nes jie pateikia tikrovės neatitinkančias kainas. Šios aplinkybės jiems sukėlė įtarimą, kad viskas gali būti suklastota. Paskui buvo apklaustas kaltininkas, kaltininko paties įvykio nupasakojimas atrodo neįtikimas, kad jis sėdo prie vairo automobilio, kurį pasiėmė iš nepažįstamo žmogaus, jis pats (D. M.) tuo įvykiu nepatikėjo. Vėliau jie bandė ieškoti ir surado automobilio „Citroen“ nuotraukas, realiai jo akivaizdžių sugadinimų nebuvo, po to jie apklausė savininkės sūnų, buvo neaišku realiai, kas yra automobilio savininkas. Tas jiems sukėlė įtarimų, kad čia viskas yra inicijuota. Jie padarė techninio automobilio sugadinimo išvadą, ar sugadinimai atitinka, kadangi tik iš dalies atliko išvadą, pateikė visą medžiagą policijai. „Citroen“ automobilio nebuvo galimybės apžiūrėti, jie nežinojo buvimo vietos. Jis pats vizualiai matė automobilį nuotraukose, beveik apynaujis automobilis galėjo tokią žalą padaryti. Vertinimas pas juos yra pateiktas pagal nuotraukas, apskaičiuoti papildomi kaštai, jų bendrovė lanksčiai reaguoja į tai. (duomenys neskelbtini) turi dvi įmones. Reikia žiūrėti, kas byloje pateikė sąmatą, kas el. paštu atsiuntė, skaičiavo (duomenys neskelbtini). Susirašinėjimas vyko su ekspertais.

Liudytojas D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis, kaip žalų tyrimų grupės ekspertas-tyrėjas, tyrė 2019 m. liepos 4 d. eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurio metu susidūrė automobiliai „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu kilo įtarimų, kad eismo įvykis galėjo būti inscenizuotas, susitarus iš anksto. Kadangi nukentėjęs „Subaru“ vairuotojas E. B., pasitelkęs savo pažįstamus iš autoserviso, pateikė 13542.62 padarytos žalos vertę. Prieš tai ADB „Gjensidige“ ekspertai buvo paskaičiavę 2349.28 eurų padarytą žalą, o vėliau 4607.69 eurų. Kadangi tokio pobūdžio avarijose nėra padaroma tokio dydžio žala, todėl kilo įtarimas, kad sugadinimai galėjo padaryti prieš 2019 m. liepos 4 d. eismo įvykį. Įtarimai pasitvirtino, 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo gauta UAB „Impulsana“ eksperto išvada, kurioje teigiama, kad „Citroen“ ir „Subaru“ susidūrimas tarpusavyje suderinamas sąlyginai, ir pažeidimai pagal intensyvumą nėra adekvatūs automobilio Subaru priekinės dešinės pusės sugadinimams nei energetiniu požiūriu, nei pagal jų lokalizaciją. Todėl jis, kaip įgaliotas ADB „Gjensidige“ atstovas, pateikė policijos komisariatui pareiškimą su surinkta tyrimo medžiaga. Šiuo metu ADB „Gjensidige“ padaryta 603,06 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 158-161).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilis „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, eismo įvykio metu buvo registruotas B. Č. vardu (laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d.). (2 t., b. l. 1).??

Liudytoja B. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos vardu buvo registruotas automobilis „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, kėbulo numerio nežino. Šio automobilio šiuo metu jokių dokumentų ji nebeturi. Šiuo automobiliu naudojosi jos vyras, kuris (duomenys neskelbtini) metais mirė. 2017 metais šiam automobiliui kaimynas, kadangi ji neturi teisių, atliko tech. apžiūrą, kuri galiojo, kaip pamena, iki 2019 metų pabaigos, tikslios datos nepamena. Ji pati automobiliu nesinaudojo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, po vyro mirties jis stovėjo kieme ir juo niekas nesinaudojo, dar 2017 metais kelis mėnesius, nuo balandžio iki birželio mėnesio, važinėjo giminaitė J. V., daugiau tuo automobiliu niekas nevažinėjo. Sūnus, V. Č. šiuo automobiliu nesinaudojo, nes automobilis buvo (duomenys neskelbtini), o sūnus gyveno (duomenys neskelbtini). Kol važinėjo, automobilis buvo draustas, kur, nepamena, kai nevažinėjo, stovėjo kieme, tai nebuvo draustas. Kadangi stovėjo kieme, buvo nebereikalingas, tai ji nusprendė jį parduoti. (duomenys neskelbtini) mieste pirkėjų nerado, tada sūnus pasiūlė šį automobilį parduoti savo darbe. Tuo metu sūnus dirbo kažkur (duomenys neskelbtini), daugiau nieko nežino. 2019 metais kovo mėnesį, tikslios datos nežino, automobilį kaimynas nuvarė sūnui. Automobilio pardavimu rūpinosi sūnus. Kiek žino, šį automobilį jis kažkam pardavė, kam ir kada, ji nežino. Automobilis buvo senas, tačiau nesugedęs, buvo su galiojančia tech. apžiūra, nesudaužytas, automobilis buvo gero stovio. Prieš pardavimą ji automobilį apdraudė, kiek pamena, BTA draudime, (duomenys neskelbtini) mieste, MAXIMA parduotuvės skyriuje, kada tiksliai, nežino. Sakytų, kad rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties nesurašė, sūnus sakė, kad pirkėjas atvažiuos surašyti sutarties, tačiau taip ir neatvažiavo, dabar visko ji ir nepamena. Pirkėją surado ir su juo bendravo sūnus, ji nei matė pirkėjo, nei bendravo su juo. 2019 metų vasarą iš Vilniaus miesto atėjo raštas, kad šis automobilis rastas Vilniaus mieste kažkokioje gatvėje sudaužytas. Kad reikia jį iš ten paimti, nes reikės mokėti baudą. Sūnus, kiek žino, nuvažiavo, automobilį pridavė metalo laužui, o valstybinį numerį pridavė į Regitrą (duomenys neskelbtini). Kas avarijos metu vairavo automobilį, ji nežino. Jos sūnus V. Č. 2019-2020 metais naudojosi ir dabar naudojasi automobiliu „Golf“, baltos spalvos, dviejų durų, valstybinio numerio nežino, nes su šiuo automobiliu atvažiuodavo pas ją į svečius, aplankyti jos. 2019-2020 metais jis gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Asmenys M. J. ir E. B. jai nepažįstami, negirdėti, su jais ji nėra bendravusi (2 t., b. l. 9-10).

Liudytojas V. Č., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prisimena, kad davė parodymus šioje byloje. Po jo tėvo mirties, motina B. Č. sugalvojo parduoti automobilį, nes jis buvo nebereikalingas. Automobilis buvo „Citroen“, gal 1994-1995 m., jo mama prašė jo parduoti automobilį. Jis dirbo automechaniku, įdėjo skelbimą ir sulaukė skambučio, sutarė susitikti su žmogumi, automobilis buvo (duomenys neskelbtini). Automobilio žmogui jis neaprodinėjo, nes šis sakė, kad jam reikia detalėms, tam užteko jo matytų nuotraukų. Salėje esantis asmuo tikrai ne tas, su kuriuo jis susitiko, kiti kaltinamieji jam irgi nematyti. Jis apibūdino, kaip atrodė tas asmuo, jis buvo tamsus, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jie susitiko dar kartą po savaitės, asmuo atvyko į įmonę, nes jos aikštelėje stovėjo automobilis. Jis tą automobilį atvežė į darbo vietą ir tik tada įdėjo skelbimą. Automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra, draudimu. Jis atvarė automobilį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes galvojo parduoti ją per laužyną ar kur, tam paėmė mėnesiui laiko draudimą, kad galėtų ją pervaryti nepažeisdamas KET. Tą asmenį prie jo įmonės kažkas atvežė su tamsios spalvos BMW automobiliu, bet atėjo jis vienas. Buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir asmuo buvo pažadėjęs atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kad jie nuvyktų iki Regitros. Jis buvo užpildęs tik savo duomenis pirkimo-pardavimo sutartyje, o tas asmuo pirkėjo duomenis įsirašė, sakė, kad viską sutvarkys. Po to jis gavo laišką iš Vilniaus savivaldybės, kad reikia patraukti automobilį, nuvažiavo, kaip suprato, su tuo automobiliu buvo padarytas auto įvykis, jis buvo apdaužytas, dar porankyje rado čekį, tą automobilį su tralu išsivežė utilizavimo tarnyba. Tas asmuo jį apgavo, tikriausiai tas automobilis nebuvo skirtas išardymui, ir automobilis dar nebuvo perregistruotas nuo jo motinos. Jis bandė susisiekti su tuo automobilio pirkėju, bet nepavyko, telefonas buvo išjungtas. Automobilis buvo parduotas, tačiau kadangi automobilis buvo motinos vardu, savivaldybės reikalas buvo tik ją paklausti, jis jiems skambino ir aiškino šias aplinkybes, bet jie jam nieko nesakė, jų tikslas buvo tik pašalinti kliūtį, kitu atveju grėsė administracinė atsakomybė. Jis neatsimena, ar jie buvo įrašę pirkėjo vardą ir pavardę į sutartį, bet tas asmuo buvo pažadėjęs atvykti į (duomenys neskelbtini). Asmuo atsiskaitė ne visą sumą ir pažadėjo užvežti, bet tas automobilis praktiškai bevertis buvo, 200-300 eurų vertės. Už automobilį gavo pusę sumos. Jis asmeniui pasakė, kad automobilis buvo mamos vardu. Prieš pardavimą automobilis nebuvo apdaužytas, jis buvo tvarkingas. Pardavimo datos jis neprisimena. Pirkėjas jam sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), ir pažadėjo, kad atvažiuos į (duomenys neskelbtini) pas motiną ir pats sutvarkys visus dokumentus Regitroje, nes jis (V. Č.) negalėjo atsitraukti iš darbo. Jam atrodo, kad teismo salėje nėra žmogaus, kuriam pardavė automobilį, nes tas žmogus buvo tamsių plaukų, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Č. pateikė dokumentus:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamos filialo Lietuvoje, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir liudijimą/polisą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas laikotarpiui nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 7 d. (draudėju nurodyta B. Č.), draudimo įmoka – 9 eurai (5 t., b. l. 141);

2019 m. kovo 8 d. pinigų priėmimo kvitą Serija SSA Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad AAS „Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje buvo sumokėta 9 Eur už (duomenys neskelbtini) (mokėtojas nenurodytas) (5 t., b. l. 142);

Liudytojas V. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. J. ir E. B. nepažįsta. Jis mamos vardu registruotu automobiliu „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesinaudojo, tiesiog mama 2019 m., tikslios dienos neatsimena, jo paprašė, kad minėtą automobilį parduotų, dėl ko iki pardavimo automobilį jis pasiėmė ir pastatė stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Iki pardavimo minėtu automobiliu niekas nesinaudojo, jis minėtoje aikštelėje ir stovėjo. Atsimena tik tai, kad automobilis buvo draustas, tačiau koks draudimas ir kuriam laikotarpiui, nepamena. Iki pardavimo minėtas automobilis buvo techniškai tvarkingas. 2019 m. birželio mėn., tikslios datos neatsimena, surado internete asmenį, kuris perka tokius automobilius, tačiau asmuo jam neprisistatė, jo nei vardo, nei pavardės neatsimena, turi tik jo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Kaip ir minėjo, automobilis iki jo pardavimo stovėjo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), juo nesinaudojo, būtent iš tos aikštelės pirkėjas automobilį ir pasiėmė. Tai buvo vyriškis tamsių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 185 cm, buvo apsirengęs džinsinėmis kelnėmis ir marškinėliais, kalbėjo lietuviškai, kiek pamena jį atvežė kitas asmuo automobiliu BMW, tamsiai pilkos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo pardavėjas pasakojo, kad ardo dalimis automobilius ir pardavinėja. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo surašyta, tačiau su savimi šiuo metu jos neturi. Daugiau su automobilio pardavėju jis nebendravo, paskutinį kartą jį matė kai pardavė jam minėtą automobilį. Vyriškis, kuris pirko automobilį, iš aikštelės išvažiavo su automobiliu „Citroen Xantia“. Apie 2019 m. liepos 4 d. eismo įvykį jis nieko nežino, kas vairavo automobilį įvykio metu, taip pat nežino, apskritai apie tai, kad buvo kažkoks eismo įvykis su minėtu automobiliu, jam pasakė paskambinęs tyrėjas. Kokie apgadinimai buvo padaryti po eismo įvykio 2019 m. liepos 4 d., jis nežino, tik pamena, jog kai vyko į Vilnių atsiimti automobilio, pamatė kad buvo apgadintas automobilio galinis bamperis, nuimti valst. Nr., išdaužtas galinis dešinės pusės žibintas. Pardavimo metu automobilis jokių apgadinimų neturėjo. Šiuo metu, kiek jis žino, automobilis „Citroen Xantia“ yra utilizuotas, kadangi, atvykęs į Vilnių pasiimti automobilio, iškart susisiekė su metalo supirktuvės įmone, kurie automobilį ir pasiėmė. Po automobilio perdavimo metalo supirktuvės įmonei praėjus daugiausiai savaitei, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur kartu su mama nuėjo į VĮ „Regista“ ir išregistravo automobilį (2 t., b. l. 19-21).

2020 m. gruodžio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas V. Č. iš jam parodytų nuotraukų (nuotrauka Nr. 1 yra A. T.) neatpažino asmens, kuriam pardavė automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 27-29).

V. Č. 2019 m. rugsėjo 26 d. pateiktame paaiškinime ADB „Gjensidige“ dabuotojui D. M. buvo nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė ir apklausos metu. Kartu su paaiškinimu jis pateikė pažymos apie automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo kopiją bei automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurioje nuryti tik pardavėjos – B. Č. ir automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, pirkėjo duomenų nėra, automobilio pardavimo data ir vieta taip pat neįrašyti (1 t., b. l. 101-105).

Ikiteisminio tyrimo metu pateikus užklausas UAB „Diginet LT“, UAB „Vertikali Medija“, UAB „Alio“ ir UAB „Delfi“, gauta informacija, kad skelbimų apie automobilių supirkimą, kuriuose būtų nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), internetiniuose tinklapiuose www.skelbiu.lt, www.autogidas.lt, www.autoplius.lt, www.alio.lt patalpinta nebuvo (2 t., b. l. 32-36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) registruotas UAB "Tele2" tinkle kaip išankstinio apmokėjimo paslaugos naudotojas. Kas naudojosi minėtu telefono numeriu nustatyti nepavyko. Užsakius telefono numerio priklausomybę, buvo nustatyta, kad minėtas numeris buvo naudotas nuo 2019 m. gegužės 30 d., 14:45:57 val., iki 2019 m. gruodžio 1 d., 00:06:59 val. Minėtu numeriu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d., 19:03:28 naudojasi nenustatytas asmuo. Paskambinus minėtu telefono numeriu, atsiliepė vyriškis, kuris nurodė, kad jokių automobilių jis nesupirkinėja (2 t., b. l. 37).

Liudytoja V. J., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini). Nieko neprisimena, kas buvo tą dieną, tačiau prisimena, kad yra davusi paaiškinimus dėl šio automobilio. Ji dirbo su klientais, jos pagrindinis darbas buvo (duomenys neskelbtini). Asmenys arba skambina telefonu, arba rašo el. paštu, arba ateina gyvai. Šio draudimo atvejo tikrai neprisimena, tai buvo eilinis klientas, kurį ji apdraudė. Su klientais jai tenka bendrauti el. paštu labai dažnai. Ji tikrino savo el. paštą ir dėl šio automobilio bendravimo el. paštu nebuvo, ko gero, klientas buvo atėjęs fiziškai. Buvo atvykęs asmuo, pateikė automobilio duomenis, norėjo apdrausti, jie tai padarė, tas automobilis buvo apdraustas savininkės B. Č. vardu. Draudimo polisą galima sudaryti ne su savininku. Draudimo sutartys visada išrašomos savininko vardu. Draudžiant automobilį kito asmens vardu neprivaloma turėti įgaliojimus, reikia tik žinoti duomenis, automobilio valstybinį numerį ir savininko asmens kodą. Klientas pasirašo nebent mokant grynais, ant kvito. Kvitą suformuoja jų apskaitos sistema, jie jį atspausdina ir vien dalis keliauja klientui, kita – jiems. Ji sistemoje žiūrėjo, kad šis draudimas buvo apmokėtas grynais. Kvitas buvo pateiktas teismui. Ji tikrai neprisimena, kas buvo atvykęs, bet kai jų sistema automatiškai suformuoja savininko vardą ir pavardę, jei būna atvykęs kitas asmuo, ji prašo nubraukti ne tą vardą ir pavardę, ir įrašyti savo. Ji tikrai netvirtina, kad būtent moteris buvo atvykusi draustis. Pas juos dažniausiai ateina pastovūs klientai, jie netikrina klientų asmenybių. B. Č. nebuvo pastovi klientė, neprisimena asmens tapatybės nustatymo aplinkybių. Ji netvirtina, kad buvo atvykusi B. Č., neprisimena, kas buvo atvykęs. Darbe problemų dėl šio įvykio nebuvo. Neprivaloma nustatyti atvykusio asmens asmenybės.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti byloje esantys dokumentai, susiję su automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimu:

ADB „Gjensidige“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), sudarytas dėl automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d.. Draudėjas nurodytas Č. B.. Draudimo įmoka 37,06 Eur. Draudimo liudijimą išdavė SAGAUTA, UADBB (2 t., b. l. 42);

SAGAUTA, UADBB 2019 m. birželio 25 d. pinigų priėmimo kvitas Serija SG-JAK Nr. (duomenys neskelbtini), (kopija), kuriame nurodyta, kad apmokėta už draudimo paslaugas „Gjensidige ABD“ TPVCA privalomasis draudimas, poliso numeris (duomenys neskelbtini). Sumokėtą suma – 37,06 Eur. Sumokėjo B. Č., šalia vardo pavardės yra parašas. Kvite nurodyta „Pinigus gavau: Projektų koordinatorė V. J. (yra parašas) (2 t., b. l. 43);

ADB „Gjensidige“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) (kopija), kurioje nurodyta, kad Č. B., atstovaujama SAGAUTA, UADBB (Vilnius), su ADB „Gjensidige“ sudarė automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., draudimo įmoka 37,06 Eur, mokama iki 2019 m. birželio 25 d. (2 t., b. l. 44-45).

Pagarsinus minėtus dokumentus teisiamajame posėdyje, liudytoja V. J. parodė, kad sutartis parengiama ir pateikiama tuo pačiu metu, kai būna atvykęs asmuo. Asmens, sudariusio draudimo sutartį, parašas nereikalingas, tik mokėjimo kvite. Nei vienas iš asmenų, esančių teismo posėdžių salėje ar prisijungusių nuotoliniu būdu, jai nėra matytas, ji neprisimena.

UADBB „SAGAUTA“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte, kuriuo buvo pateiktos anksčiau pagarsintų dokumentų kopijos, nurodyta, kad įmonė pažymi, jog šis polisas buvo sudarytas klientei fiziškai atėjus į UADBB „Sagauta“ Vilniaus filialą poliso sudarymo metu (2019 m. birželio 25 d.) buvusį adresu Konstitucijos per. 23, Vilnius, ir už jį tą pačią dieną buvo atsiskaityta grynais pinigais. Duomenų, jog polisą sudarė ne automobilio savininkė, jie neturi (2 t., b. l. 41).

Liudytoja V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 metais dirbo UADBB „Sagauta“ (duomenys neskelbtini). Viena iš jos veiklų buvo transporto priemonių draudimas. Jos darbo vieta buvo Konstitucijos pr. 23, Vilniuje. UADBB „Saugauta“ draudė visas transporto priemones ir visiems klientams, kuriems ta paslauga buvo reikalinga, t.y. draudė ir nuolatinius klientus ir tuos, kurie draudėsi pirmąjį kartą. Tokie klientai kaip E. B., M. J. ar A. T. jai asmeniškai nepažįstami. Šiems asmenims ji nėra draudusi jokios transporto priemonės. B. Č. jai taip pat asmeniškai nepažįstama, tačiau mato, kad šios moters vardu buvo sudaryta privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Apie automobilio „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą nieko konkretaus pasakyti negali, nes šios transporto priemonės draudimo aplinkybių neprisimena. Įprastai draudžiant automobilį į sistemą įvedami jo savininko duomenys. Išrašant pinigų priėmimo kvitą sistema automatiškai nurodo draudėjo duomenis (jie visuomet būna atspausdinami kvite), tačiau ji klientams visada pasako, kad jie kvite turėtų pasirašyti savo parašu ir įrašyti savo vardą ir pavardę. Kaip buvo šį kartą, apdraudžiant automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji tikrai neatsimena ir kas būtent apdraudė minėtą automobilį, ji tiksliai pasakyti negali. Ar klientas, draudęs automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė savo parašu, ji atsakyti negali, kadangi neprisimena, kas šį automobilį apdraudė. (2 t., b. l. 59-60).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. spalio 5 d. rašte dėl ikiteisminio tyrimo nurodyta, kad automobilis „Subaru Levorg“, VIN (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, buvo pirmą kartą registruotas Prancūzijoje. 2017 m. gruodžio 10 d. automobilis buvo patekęs į autoįvykį. Prancūzijoje ekspertai nustatė, kad su šiuo automobiliu važinėti po autoįvykio yra pavojinga. Dėl to, kad minėta transporto priemone po autoįvykio yra nesaugu ir pavojinga naudotis, automobilis buvo įtrauktas į specialų registrą (VE). 2018 m. vasario 15 d. automobilis buvo perduotas įmonei (duomenys neskelbtini) (F-95). Ši kompanija 2018 m. kovo 8 d. pardavė automobilį Lietuvos įmonei UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 84).

UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 7 d. pateikė informaciją, kad jie sutikrino 2018 m. įmonės įsigytų ir parduotų automobilių sąrašus ir nustatė, kad automobiliu „Subaru Levore, VIN (duomenys neskelbtini), jų įmonė nebuvo įsigijusi iš jokios Prancūzijos įmonės, todėl mano, kad šiuo atveju yra įvykusi kažkokia klaida Prancūzijos įmonėje, arba kažkas piktavališkais tikslais, norėdamas įsigyti minimą automobilį, tiesiog nurodė jų įmonės rekvizitus (2 t., b. l. 119).

UAB „Diginet Ltu“ 2020 m. lapkričio 19 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad skelbimų su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) Autoplius archyve nėra. Prideda vienintelio archyve esančio skelbimo kopiją, įkelto nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. su Subaru Levorg automobiliu (pagamintu 2017 metais). Skelbimas buvo talpintas partnerystės sutartį turinčio vartotojo paskyroje, registruotoje šiais duomenimis: A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 121).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininko V. T. 2020 m. gruodžio 3 d. rašte dėl liudytojo apklausos nurodyta, kad nustatyta, jog automobilis Subaru Levorg, VIN (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, buvo pirktas Prancūzijoje ir atgabentas į Lietuvą 2018 m. kovo mėnesį, skelbimą apie minėto automobilio pardavimą patalpino R. J. (2 t., b. l. 129).

Liudytojas R. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad skelbimo apie automobilio Subaru Levorg, VIIN (duomenys neskelbtini), pardavimą jis netalpino. Minėtą skelbimą į internetinį puslapį autoplius.lt, į jo išpirktą skelbimo vietą, įdėjo jo sūnus M. J.. Neprisimena, kada buvo įdėtas skelbimas, nes jie deda daug skelbimų. Jam yra žinoma, kad minėtas automobilis į Lietuvos Respubliką atvyko sudaužytas. Šį automobilį pirko ir į Lietuvą atgabeno jo sūnus M. J., automobilį jis pirko savo vardu iš Prancūzijos įmonės (duomenys neskelbtini). Kada ir kam buvo parduotas minėtas automobilis, negali pasakyti, nes jį pardavė jo sūnus M. J.. Automobilį paskutinį kartą matė gal 2018 m. viduryje, kai jis stovėjo jo namo kieme. Automobilis buvo parduotas tokio pat stovio, kaip ir parvežtas iš Prancūzijos, jie jo neremontavo. Jam nežinoma, kur šiuo metu yra minėtas automobilis (2 t., b. l. 143-144).

Liudytojas M. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad berods 2018 metais pirko automobilį „Subar Levor“ Prancūzijoje, jį parsigabeno į Lietuvą, planavo remontuotis sau. Automobilį pirko savo vardu, ne įmonės. Automobilis buvo daužtas, bet jam neapsimokėjo, laiko prasme, jo tvarkyti. Daužto automobilio Lietuvoje neįmanoma užregistruoti ir praeiti techninę apžiūrą. Jis pradėjo ieškoti detalių, pasitarė su meistrais, tačiau pasiskaičiavo, kad daug laiko jam užtrunka, todėl nusprendė automobilį parduoti. Kai pirko tą automobilį, jis buvo švelniai apsivertęs, bet nebuvo labai stipriai sugadintas, kiek pamena, automobilis vedėsi. Įsigydamas automobilį Prancūzijoje, tą automobilį apžiūrėjo ir matė tuos pažeidimus, formino pirkimo-pardavimo dokumentus, tačiau dokumentuose tik rašoma, ar daužtas automobilis, ar ne, nedetalizuojama. Jis pardavė, nes jam buvo didelės eilės pas meistrus, o ne dėl to, kad automobilis buvo apgadintas. Jis patalpino skelbimą į autoplius.lt, buvo uždėjęs nemažą kainą, ją vis mažino. Parduodant automobilį buvo akivaizdžiai rodomi defektai, kad automobilis daužtas. Buvo nemažai susidomėjusių žmonių, kažkas pasiūlė jam tinkančią kainą ir jis pardavė tą automobilį, tiksliai nežino, kam pardavė, nes jie atsiuntė traliuką su pinigais ir išsivežė automobilį. Jie buvo susitarę pasirašyti sutartį, bet niekas taip ir neatvyko jos pasirašyti. Automobilis buvo paimtas iš (duomenys neskelbtini). Jis bendrauja su labai daug žmonių ir tikrai neatpažintų asmens, atvažiavusio su tralu. Tas žmogus, kuris pirko, pats neatvažiavo, niekas niekur nepasirašinėjo, kad pinigai perduoti, šiame versle taip dažnai būna, jie sutarė, kad sutartį pasirašys vėliau, tačiau niekas dėl sutarties pasirašymo pas jį neatvažiavo. Kaip suprato, asmuo gyvena kažkur (duomenys neskelbtini).

Liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. dirbo ten pat. Jis yra ne kartą pirkęs automobilius iš Prancūzijos, būdamas ten vietoje, automobilių aikštelėse. Subaru Levorg automobilį, baltos spalvos, jis pirko iš Prancūzijos įmonės (duomenys neskelbtini), kuri užsiima daužtų automobilių prekyba. Šį automobilį pirko sau, už savo asmeninius pinigus, jeigu gerai atsimena tai buvo 2018 m. kovo mėn. 8 d., už automobilį mokėjo 5000 Eur. Jeigu gerai prisimena, automobilis buvo apdaužytas iš visų pusių, nes buvo apsivertęs. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir automobilio techninio paso kopiją prideda prie apklausos. Automobilį į Lietuvą jam atgabeno trivietis „traliukas“ lietuviškais numeriais, kurį jis sutiko Prancūzijoje degalinėje. Kai automobilis buvo Lietuvoje, automobilio tvarkymui jis ieškojo detalių, bet beieškodamas suprato, kad šį automobilį jam tvarkyti finansiškai neapsimoka, todėl nusprendė jį parduoti. Mano, kad automobilį į internetinius skelbimus patalpino 2018 m. balandžio – gegužės mėnesį. Tiksliai pasakyti, kas pirko automobilį, negali, nes tą automobilį apžiūrinėjo daug žmonių, vėliau perskambino vyras, kuris jau buvo apžiūrėjęs automobilį, pasiūlė kainą tarp 5700 - 6000 Eur, tiksliai kainos neprisimena. Su minėtu vyru sutarė, kad kai pastarasis bus (duomenys neskelbtini), atvyks pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį. Jis mano, kad tas vyras buvo iš (duomenys neskelbtini). Nepamena tikslios datos, kada gavo pinigus už automobilį, nes juos perdavė „traliuko“ vairuotojas, atvažiavęs pasiimti automobilio, pirkimo – pardavimo sutarties su Subaru pirkėju nesudarė, nes klientas taip ir neatvyko pasirašyti sutarties. Tačiau jis to nesureikšmino, jo neieškojo, galvojo kad pirkėjas pats jį susiras. Pirkėjo tikrai neatpažintų, nes tų klientų, apžiūrėjusių automobilį, buvo daug ir tai vyko seniai. Paskutinį kartą, jeigu neklysta, automobilį matė 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį ir tada automobilio techninė būklė buvo lygiai tokia pati kokia buvo Prancūzijoje, t. y. jis buvo daužtas, netvarkytas. Žino, kad šio automobilio skelbimas šiuo metu yra autoplius.lt svetainėje, o šį automobilį atpažino iš VIN numerio. Pagal autoplius.lt duomenis gali numanyti, kad šis automobilis yra Vilniuje, daugiau duomenų nežino. Asmenys M. J., E. B. ir A. T. jam nėra žinomi ir negirdėti (2 t., 142-143).

Iš VĮ „Regitra“ gautų duomenų matyti, kad automobilis „Subaru Levorg“, VIN (duomenys neskelbtini), pirmą kartą Lietuvoje registruotas 2019 m. gegužės 18 d. E. B. vardu, jam buvo suteikti lietuviški valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 63).

VĮ „Regitra“ 2020 m. spalio 22 d. raštu dėl informacijos pateikimo pateikė šiuos automobilio „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus:

2020 m. gegužės 6 d. prašymą dėl įregistruotos transporto priemonės registravimo duomenų pateikimo, kurį pateikė transporto priemonės valdytojas E. B. (pažymėta, jog asmuo yra transporto priemonės savininkas), kuriame pateikta informacija apie naują transporto priemonės „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoją (savininką) – A. J. (2 t., b. l. 80);

2020 m. gegužės 6 d. prašymą dėl įregistruotos transporto priemonės registravimo duomenų keitimo dėl automobilio „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė transporto priemonės valdytojas-savininkas A. J. (2 t., b. l. 81);

2020 m. balandžio 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad E. B. A. J. pardavė automobilį „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 6500 Eur (2 t., b. l. 82).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sudarytos trys automobilio „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatos:

2019 m. liepos 25 d. ADB „Gjensidige“, kurią sudarė minėtos bendrovės Transporto žalų skyriaus vyriausiasis ekspertas K. V.. Paskaičiuota remonto kaina 2349,28 eurai (1 t., b. l. 44-46). Su minėta sąmata E. B. nesutiko, apie tai 2019 m. liepos 30 d. pranešė el. paštu (duomenys neskelbtini), ir pateikė automobilio nuotraukas (1 t., b. l. 48).

2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudaryta papildoma ADB „Gjensidige“ automobilio Subaru Levorg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata. Paskaičiuota remonto kaina 4607,69 eurai (1 t., b. l. 50-54).

2019 m. rugpjūčio 20 d. sudaryta UAB (duomenys neskelbtini) automobilio Subaru Levorg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata. Paskaičiuota remonto kaina 13542,62 eurų sumai. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąmatą sudarė įmonės direktorius L. S. (1 t., b. l. 55-62).

Liudytojas L. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), yra direktorius. bendrais bruožais prisimena aplinkybes, jiems buvo pristatytas automobilis žalos dydžiui nustatyti. Jis mano, kad buvo iš anksto susisiekta, kitaip nelabai būna. Negali pasakyti, ar jis priėmė, ar kiti darbuotojai, bet faktas, kad automobilis buvo pas juos. Sąmatos jis neprisimena. Jie dirba „Datex“ programa, kurią naudoja tiek servisai, tiek draudimo bendrovės, kur pati programa nustato papildomus darbus ir beveik nieko koreguoti nereikia. Jis greičiausiai apžiūrėjo tą automobilį, bet nepamena konkrečiai, nes į dieną po 10 automobilių atvažiuoja. Prisimena, kad tai buvo baltas automobilis, buvo sugadintas jo priekis, jis išsakė dar savo nuomonę, koks galėjo būti įvykis, bet jo aplinkybių visiškai nežino, tik išsakė savo nuomonę. Apžiūra yra atliekama išardant automobilį. Šiais laikais nelabai įmanoma nuspręsti, kiek laiko praėjo nuo sugadinimo. Neprisimena, ar automobilį pristatė jam žinomas žmogus. A. T. jam matytas lyg, bet daugiau nieko negali pasakyti. Kai buvo pateiktos nuotraukos atpažinimui, jis nurodė, kad greičiausiai tas asmuo. Jis ne kartą yra bendravęs su tuo žmogumi, kaip su klientu, jis yra kažką remontavęs iki „Subaru“ remonto. Negali pasakyti, kas atsiėmė tą automobilį, jį atsiėmė po ilgo laiko, gal po dviejų mėnesių. Neatsimena, ar matė asmenį, kuris paėmė automobilį, jam atrodo, kad jo net nebuvo tuo metu, kai atsiėmė. Jis žino, kad automobilį pasikrovė traliukas. Jiems niekas už padarytus darbus nesumokėjo, turėjo užvažiuoti sumokėti grynais, bet taip ir nesumokėjo. Su klientais taip būna dažnai, kad atsiunčia tralą, paskui atvažiuoja ir atsiskaito, problemų nebūna. Šiuo atveju jis nebandė skambinti ir ieškoti, nes nežinojo, kur tai daryti, dažniausiai žmonės atsiskaito patys, jei jis būna vietoje pats, tai užpildo paraišką, bet jei nebūna, tai kiti neima žmonių duomenų ir niekas nesigilina. Sąmatą su juo derino draudimo bendrovė, dabar neprisimena, kokia, bet kažkas iš pašalinių žmonių nederino, to nelabai įmanoma daryti, nes kartu su nuotraukomis siunti sąmatą ir paskui gali grąžinti draudimas. Šiuo atveju greičiausiai buvo kažkokių pastabų, bet tiksliai jis nieko nepasakys. Tačiau 90 proc. nusiųstų sąmatų būna su klaidomis, nes draudimo bendrovės visada stengiasi sutaupyti, o jie bando uždirbti, vyksta susirašinėjimas su draudimo bendrove. Jie sistemoje gali koreguoti savo valandinį įkainį, detalių sumą irgi gali kontroliuoti, bet sistemoje rodo, kad kaina yra koreguota, tai mato ir draudimo bendrovė. Jei valandos įkainis būtų padidintas, sąmatos dydis ženkliai nesikeistų, bendrai pasikeistų kokiais 200 eurų. Sąmatos sudarymas vyksta arba kliento, arba serviso sąskaita, jeigu asmuo servise remontuoja automobilį. Bendrovė tikrai neapmokės pačios sąmatos, iš principo klientas turėtų susimokėti. Pirmiausia asmenys sudaro sąmatą ir pasako, kad pagalvos, tokia yra nusistovėjusi tvarka visoje Lietuvoje. Jei jis atsisakys padaryti sąmatą, žmogus kitur nuvažiuos. Logiškai, asmenys, atvarę automobilį, būna nukentėjusieji ir kaltinamieji dažnai turi apmokėti sąmatą. Jie pasirinkę programą, kurioje vieno automobilio sąmatos savikaina 21 euras, neskaitant darbo. Užmokestis priklauso nuo sąmatos apimties, jie vertina savo realų darbą, kiek tas užtrunka. Jei gerai prisimena, už šią sąmatą buvo susitarta 150 eurų. Jei gerai prisimena, pagal sąmatą buvo netikslingas automobilio remontas. Taip būna tada, kai remontas viršija 75 proc. visos automobilio sumos, tada laikoma, kad nėra tikslinga remontuoti. Jei automobilio nebeverta taisyti, yra nustatoma jo rinkos vertė ir jis atiduodamas į aukcioną pardavimui Lietuvoje. Jiems asmeniškai pretenzijų dėl sąmatų sudarymo iš draudimo bendrovės nebuvo. Dėl pačios sąmatos iš viso nebūna tokių problemų, kad ji ne realiais duomenimis būtų grįsta.

Liudytojas L. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Bendrovės veikla yra autoserviso paslaugos – kėbulo, variklio, važiuoklės remontas ir kiti darbai. Taip pat bendrovė defektuoja automobilius po eismo įvykio. 2019 metais automobilius defektuodavo jis pats, t. y. nustatinėdavo automobilio atkūrimo sąnaudas po eismo įvykių. E. B. jam yra nepažįstamas, bent jau toks vardas ir pavardė jam nieko nesako. 2019 metų rugpjūčio 9 d. į servisą buvo pristatytas automobilis „Subaru Levorg“, kuriam reikėjo sudaryti sąmatą po eismo įvykio. Kas automobilį pristatė sudaryti sąmatai, jis atsakyti negali, nes tas žmogus asmeniškai jam nepažįstamas, jo nei vardo, nei pavardės nežino, todėl nurodyti negali. Tai buvo vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo trumpais plaukais, spalvos nurodyti negali, kalbėjo lietuviškai, be akcento. Iš kurio Vilniaus mikrorajono tas vyras jis nežino. Jo autoservise minėtas vyras lankėsi ne pirmą kartą, tačiau šiuo metu jis jau negali nurodyti, kokiu automobiliu jis buvo atvykęs. Pamatęs tą žmogų, jį atpažinti galėtų. Minėtas žmogus už paslaugą iki šiol su juo neatsiskaitė, todėl jam nebuvo išrašyti atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai. Žadėjo atsiskaityt tuomet, kai atvyks atsiimti automobilio, tačiau kiek prisimena, automobilio atsiimti jis atsiuntė tralą, o telefonu pažadėjo užvažiuoti ir atsiskaityti vėliau. Koks to asmens abonentinis numeris šiuo metu jau neprisimena. Kaip jau minėjo, automobilį „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis apžiūrinėjo pats. Jis pats (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini), todėl teko matyti daug eismo įvykių. (duomenys neskelbtini) įgyta patirtis jam leidžia numanyti eismo įvykio aplinkybes. Iš automobiliui „Subaru Levorg“ padarytų apgadinimų gali pasakyti, kad automobilis galėjo būti atsitrenkęs į stulpą, toks vaizdas susidaro iš automobilio priekio ir variklio dangčio apgadinimų. Kiek prisimena, kito automobilio dažų pėdsakų ant automobilio „Subaru Levorg“ nepastebėjo. Automobilį pristatęs asmuo apie eismo įvykio aplinkybes jam nieko nepasakojo, apžiūrint ir vertinant automobilį jis nedalyvavo. Apžiūrėdamas automobilį jis jo priekinę dalį nuardė ir apžiūros metu surašė visas sugadintas automobilio dalis. Jeigu neklysta, tai šitą automobilį apžiūrėjo ir draudimo bendrovės atstovas. Automobilio sąmatą sudarė programoje Audatex, ten sukėlė visas jo padarytas nuotraukas. Tą sąmatą perdavė derinti draudimo bendrovei. Kaip jau minėjo, sąmatą sudarė pagal automobilio apgadinimus, ji sudaryta sąžiningai ir nešališkai, nepaisant to, kad už paslaugą iki šiol neatsiskaityta. Po to, kai buvo sudaryta sąmata, automobilis „Subaru Levorg“ dar ilgą laiką stovėjo prie jo autoserviso (galimai daugiau nei mėnesį), kol buvo atsiųstas tralas jį pasiimti. Su kuo telefonu bendravo dėl automobilio grąžinimo, nurodyti negali, tačiau tai buvo tas pats žmogus, kuris automobilį pristatė į autoservisą. Po to, kai draudikams išsiuntė automobilio sąmatą, daugiau iš jų jokios informacijos negavo. Automobilio nuotraukas ir sąmatą pateikia prie apklausos protokolo (3 t., b. l. 27-28).

2020 m. lapkričio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas L. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 (A. T.), kaip asmenį, kuris jam 2019 m. pristatė defektuoti automobilį Subaru Levorg, baltos spalvos. Šį asmenį atpažįsta pagal jo veido bruožus, su juo yra bendravęs ne kartą (3 t., b. l. 33-35).

Liudytojas R. Č., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis matė įvykį, kiek prisimena, tiesiog išėjo iš kiemo, pats turi „Subaru“ automobilį, ir pamatė apynaujo „Subaru“ avariją. Šis asmuo (E. B.) buvo savininkas to automobilio, o šis asmuo (M. J.) buvo automobilio „Citroen“ vairuotojas, tai buvo žalsvas automobilis, kuris stovėjo gal dar porą mėnesių prie jo kiemo po avarijos. „Subaru“ vairuotojas buvo labai susinervinęs, sakė, kad jam pakiško, o tas „Citroeno“ vairuotojas lyg su šypsena buvo, kažkaip keistai. Kai jis buvo, abu vairuotojai nebendravo. „Subaru“ vairuotojas ieškojo dokumentų, o „Citroen“ vairuotojas stovėjo prie savo automobilio. Jis ten buvo trumpai, gal net minutės nebuvo. Jis įdėjo informaciją apie įvykį į „Facebook“, šiaip, elgdamasis pilietiškai, nes rajone vyko daug avarijų. „Subaru“, kiek prisimena, priekis iš vienos pusės buvo stipriai apgadintas, turėjo būti nemažas smūgis, o daugiau nematė. Dar jam iš draudimo skambino, prašė atsiųsti nuotraukų. Jis buvo darbe, pamiršo ir nebenusiuntė, o nuotraukos išsitrynė. „Citroen“ vairuotojas nesijuokė, bet šypsojosi, gal jam taip atrodė, o „Subaru“ vairuotojas iš vaizdo atrodė labai susierzinęs. Jis pats policijos nekvietė, nes jie kaip ir dokumentų ieškojo, jis galvojo, kad rašys, susitars, policijos kviesti nebūtina, ten buvo ne jo, o jų reikalas ir ten jau stovėjo kitų žmonių. Ar iki įvykio ten stovėdavo tas automobilis „Citroen“, nežino, galėjo stovėti, o po įvykio stovėjo porą mėnesių. Iki įvykio „Citroen“ automobilio vieta stovint prie namo lyg ir keitėsi, jis manė, kad automobilis buvo eksploatuojamas iki įvykio, bet jo vairuotojo iki įvykio nebuvo matęs.

Liudytojas R. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos mėn., laiko tiksliai neatsimena, greičiausiai buvo kieme, kai išgirdo garsą, kad ties išvažiavimu į kiemą susidūrė automobiliai. Jis nuėjo į įvykio vietą ir pamatė, kad susidūrė automobiliai „Subaru Levorg“, baltos spalvos, ir „Citroen Xantia“, žalios spalvos. Kai atėjo, automobilio „Subaru“ vairuotojas jau ieškojo automobilio dokumentų daiktadėžėje. Jis paklausė, kas atsitiko, ir pastarasis jam atsakė, kad jam užkišo tą „Citroen“ ir jis atsitrenkė. „Subaru“ vairuotojas buvo akivaizdžiai susijaudinęs, susinervavęs, tačiau automobilio „Citroen“ vairuotojas tik šypsojosi, buvo atsipalaidavęs. Su juo jis nekalbėjo. Nufotografavęs automobilius, jis išėjo į namus ir nuotraukas įkėlė į (duomenys neskelbtini) „Facebook“ grupę. Vėliau matė, kad žmonės nuotraukas komentavo. Paties susidūrimo nematė. Jeigu gerai prisimena, tai automobilis „Citroen“ prie jo namų stovėjo ir iki eismo įvykio, tačiau kas juo naudojosi, jis nematė (1 t., b. l. 168-169).

Kaltinamasis A. T., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis nėra susijęs su šiuo įvykiu. Nei jis pasirašinėjo už kažką, nei davė pinigus kažkam. Jo veikla yra visiškai kitokia. Jis pardavinėja automobilius, padeda žmonėms juos įsigyti, turi visokių grupių, kur žmonės ieško ar parduoda automobilius. Apie aptariamą automobilį gali pasakyti, kad pas juos grupėje kažkoks žmogus ieškojo automobilio, kažkokio „Subaru“. Tuo metu jis turėjo kontaktus tokio automobilio. Pasakė tam žmogui, kad jeigu nori, gali jam atsiųsti numerį. Toliau jis nežino, kaip ten viskas buvo, jis neklausinėja, ar žmogus įsigijo tą automobilį. Pas juos interesas yra nuo 50-100 Eur už automobilį, jeigu nuperka, jis surado automobilį, jam turi už tai atsiskaityti, tačiau dėl šito automobilio tylėjo, nieko nesakė. Šią mašiną jam siūlė labai seniai, prieš 2 metus. Po kiek laiko jam parašė E. B., jie susitiko. E. B. jam sakė, kad turi šitą automobilį, ir prašė padėti parduoti. Jis sutiko padėti, paėmė iš E. B. raktus, E. B. jam pasakė, kurioje vietoje randasi jo automobilis. Jis nuvažiavo, padarė nuotraukas, įdėjo skelbimą ir automobilis stovėjo 2 mėnesius skelbimuose. Kelis kartus aprodė automobilį. Paskui atvažiavo asmuo (nurodo liudytoją A. J.), kuris paliko avansą, jie susirašė dokumentus, o dar kitą dieną atidavė tam žmogui tą automobilį. Tiksliai aplinkybių neprisimena. Po to E. B. atidavė visus pinigus, sau pasiliko kažkokią dalį ir E. B. dėl to nebuvo patenkintas. Galimai jis per daug sau pasiliko. Vėliau sulaukė skambučio į duris iš policijos, nieko nesuprato, išsigando, jam pirmą kartą gyvenime toks įvykis buvo.

Iš kitų kaltinamųjų jis pažįsta tik E. B.. Dabar jo pavardę žino. Pažįsta jį, nes (duomenys neskelbtini) gyveno jau 18 m., ten daug ką iš matymo pažįsta. Jų santykiai paprasti, jie yra pažįstami, pasisveikina, bet nėra draugai. Iki tol su juo nesutarimų neturėjo. Bet mano, kad E. B. užpyko, kad jis (A. T.) didesnę dalį pinigų pasiėmė. Jis sau pasiėmė 500 Eur. Tuo metu įvyko toks nepasitenkinimas, kad jis sau tiek pinigų pasiėmė. E. B. jam sakė, kad jam arba gražiuoju, arba bloguoju viskas baigsis, kažkaip taip išsireiškė. Vertinant, koks E. B. santykis dėl šio automobilio, jis tiksliai neprisimena, kada tai vyko. E. B. kreipėsi į jį, jam parašė per „Messenger“, ar per sms žinutę. Parašė „sveikas, galime susitikti“. Jie susitiko. E. B. jo paprašė parduoti automobilį „Subaru“, pasakė, kur tas automobilis stovi. Jis nuvažiavo to automobilio apžiūrėti, jis stovėjo prie buvusio policijos komisariato. Jis nuvažiavo vienas, nes E. B. tuo metu dirbo, jis tik pasakė, kur stovi. E. B. į jį kreipėsi dėl automobilio pardavimo nes galimai koks pažįstamas pasakė, kad gali kreiptis į jį. Prieš sutikdamas parduoti automobilį, jis jo neapžiūrėjo, jam nėra skirtumo, dar susitikimo metu pasakė, kad sutinka parduoti automobilį. Automobilį reikia pirma parduoti, o po to tartis dėl užmokesčio už automobilio pardavimą. E. B. jam pasakė, kad tikisi už 7 tūkstančius parduoti automobilį, norėjo tiek gauti pinigų. Jis įdėjo skelbimą iš karto po automobilio apžiūrėjimo. Dėdamas skelbimą nurodė truputį didesnę sumą, kad atvykęs asmuo galėtų derėtis. Pirkėjas bendravo su juo. Buvo ne vienas klientas, bet apžiūrėti buvo gal tik vienas. Jis negali tiksliai nurodyti, keliems asmenims aprodė automobilį. Jį pardavė už 6500 Eur. Su E. B. nederino, už kiek parduoda, iki galo to nesuderino. Tai buvo klaida, supranta, kad taip negalima elgtis. Pirkėjas atsiskaitė grynais pinigais. Kai asmuo pasirašė sutartį, tada atidavė pinigus. Sutartis užpildė E. B.. Pirkėjo duomenis sutartyje užpildė pats pirkėjas. Jis pats (A. T.) ten nieko nerašė, žino, kad nieko negali rašyti, nes tai būtų dokumentų klastojimas. E. B. jis padavė 6000 Eur. Pasakė, kad automobilis buvo daužtas, kaina neatitinka būklės, jis negali 2 mėnesius pardavinėti to automobilio. Tai jam pasakė po pardavimo. Perduodamas pinigus, susitiko su E. B. kažkur (duomenys neskelbtini), arba galimai (duomenys neskelbtini) prie namų, tikslaus adreso neatsimena. E. B. pasakė, kad pasilieka sau 500 eurų, ir viskas. E. B. klausė, kodėl tiek daug, jis E. B. paklausė, kodėl turi už dyką dirbti. Jam kainavo skelbimai, už viską reikėjo mokėti, E. B. turėjo suprasti. E. B. jam reiškė pretenzijas, sakė, kad per daug pasiėmė pinigų, galvojo, kad jis nuo jo nuslėpė pinigus, gal už daugiau pardavė automobilį. Po to su E. B. nebebendravo. Mano, kad E. B. jį apkalbėjo duodamas paaiškinimus, nes buvo piktas. Kitaip negali paaiškinti.

Jis turėjo telefono abonementą. Kito kaltinamojo jis nepažįsta, nėra telefonu su juo bendravęs. Jam skambina daug žmonių, gali būti, kad yra buvęs bendravimas, gal norėjo kažkokią mašiną parduoti, jis visų numerių neįsidėmi. Bet konkrečiai šio asmens nepažįsta. Automobilis buvo sudaužytas. Į UAB (duomenys neskelbtini) jis automobilio nebuvo pristatęs. Dėl to, kad atpažinimo metu jį L. S. atpažino, kaip asmenį, atvežusį automobilį, mano, kad gal žmogus susipainiojo, kad tuo metu jis ten buvo, nes jis ten dažnai lankėsi. Bet „Subaru“ tikrai ten nepristatinėjo. Jis užsiima automobilių supirkimu, jų prekyba ir paieška. Tą vykdo per „Facebook“, autoplius.lt, autogidas.lt ir kitais kanalais. Dar „Viber“ grupę turi. Jis tarpininkauja parduodant automobilius, uždirba iš intereso. Interesą moka tas, kas pasiūlo jam automobilį, jei jis automobilį pasiūlo kitam, tai jam moka. Kas nori nupirkti pigiai, tas moka jam.

Jis negali pasakyti, kas tiksliai prieš 2 metus kreipėsi dėl automobilio „Subaru“. Jam per Viber parašė, kad ieško automobilio „Subaru“. Tada sekė tas, kad arba jam pasiūlė tą automobilį, arba jis tokį turėjo el. pašte. Tiksliai neprisimena, ar nuorodą, ar numerį turėjo. Ir nežino, ar tą automobilį nupirko, ar ne. Jis davė numerį, sakė pasiskambinti, ir gal kažką susitars, bet jam taip nieko ir neparašė. Jis negavo sutarto intereso. Apie šį atvejį pasakoja, nes čia buvo tas pats automobilis prieš 2 metus. Jis neatsimena, kur pamatė šio automobilio nuotraukas. Buvo skelbimas, kad jis buvo parduodamas, jis tikrai buvo daužtas. Tai labai retas automobilis, dėl to jį prisimena. Iki automobilio su E. B. jie buvo pažįstami tik iš matymo. Jis buvo susisiekęs per „Messenger“, bet jis turi virš 700-800 draugų priėmęs, priima visus iš (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl E. B. kreipėsi į jį, gal kažkas jam jį rekomendavo. Į jį daug kas kreipiasi dėl pardavimo. Nuvažiavęs pas E. B., pasiėmė iš jo automobilio raktą, apdarė visas nuotraukas ir įdėjo į skelbimą. Jis suprato, kad tai tas pats automobilis, kurį jis matė prieš 2 metus, ir tarpininkavo dėl jo. Jis galvojo, kad kažkam šią mašiną jau siūlė, nežino, ar tai tikrai ta pati, ar ne, nes per skelbimą negali pažiūrėti kėbulo numerio. E. B. nurodė, kokią sumą nori gauti už tą automobilį, po to nusiderėjo nuo tos sumos, nes mašina buvo „lavonas“, jos prasta būklė. Su E. B. jis to nesuderino, nes manė, kad jis, kaip ir visi savininkai, nenorės parduoti pigiau, o jis nenorėjo gaišinti savo laiko, jam norėjosi greičiau parduoti. Tą automobilį rodė 3-4 kartus. Automobilio parodymo procedūra vykdavo taip, kad galimi pirkėjai apeina ratą aplink automobilį. Jis iš E. B. pasiimdavo raktus, jeigu koks asmuo paprašydavo užvesti automobilį, ir vėliau atiduodavo raktus E. B.. Ir taip kas kartą, bet taip nedaug kartų buvo, ne visi norėdavo užvesti automobilį. Jei matai daužtą automobilį, ten nėra ko ir užvedinėti. Paskaičiuoji, kiek kainuos jos remontas.

Dėl to, kur vyko susitikimas su E. B. dėl pinigų ir dokumentų perdavimo, jis gavo pinigus, nuvažiavo neprisimena kur. Perdavė 6000 Eur, sutartis, pasakė E. B. išregistruoti automobilį, nes žmogus laukia ir viskas. E. B. jam sakė, kad per daug pinigų pasiėmė už tą pardavimą, sakė, kad reikėjo pasiimti 100 Eur ir viskas. Jis E. B. pasakė, kad čia ne tokia mašina, kad ją už tiek pardavinėti. Tada E. B. pasakė, kad kažką kitaip darys. Tada jis (A. T.) atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Daugiau jam pretenzijų E. B. nereiškė. Jis nežino, kaip vertinti tą „kažką spręsime kitaip“, kompromisų jokių E. B. nesiūlė. Mano, kad E. B. tikėjosi iš jo, kad atiduos jam kažkiek pinigų, kad pasiliks 100 Eur ir atiduos likusius. E. B. taip pat sakė pretenzijas dėl kainos, klausė, kodėl nepardavė už tiek, kiek reikėjo, kiek buvo pasakęs. Jis E. B. pasakė, kad neišėjo, teko nuleisti kainą. Po šio susitikimo mano, kad su E. B. daugiau nebendravo, gal yra telefonu bendravęs. Jo nuomone, E. B. jį apkalba dėl pinigų, jis irgi nebūtų patenkintas, taip pat galvotų, kad už brangiau pardavė ir ne tiek, kiek reikėjo, atidavė. Jis nelabai gražiai pasielgė, gal iš tikro per daug pasiėmė. Dėl pagarsinto susirašinėjimo paminėtomis datomis, jis to tikrai nerašė. Ten su E. B. tik dėl mašinos, jis E. B. rašė „kur tu dingęs“, nes šis išregistravo mašiną. Jam skambino žmogus ir sakė, kada užregistruos mašiną, bet jis buvo ne savininkas, tai skambino E. B., o šis neatsiliepė. Jam buvo dėl to pikta.

ADB „Gjensidige“ 2019 m. spalio 11 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. liepos 4 d. eismo įvykio, kurio metu (duomenys neskelbtini) g. susidūrė automobilis „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltininkas), vairuotas M. J., ir „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusysis), vairuotas E. B., tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, sukėlusios abejonių dėl pateiktų duomenų, dokumentų tikrumo ir galimo klastojimo: kadangi UAB (duomenys neskelbtini) pateikta „Subaru Levorg“ remonto sąmata 13542,62 Eur sumai buvo akivaizdžiai per didelė, aplinkybė sukėlė įtarimą, jog automobiliui sugadinimai galimai jau buvo padaryti kito, jiems nežinomo, įvykio metu; „Subaru Levorg“ automobilio istorijoje nurodyta, jog 2018 m. sausio 26 d. Prancūzijoje jam buvo paskaičiuota remonto sąmata 31243,94 Eur sumai, kas sukėlė abejonių dėl tinkamo šio automobilio techninio stovio; siekiant įvertinti abiejų automobilių tarpusavio sugadinimus, nepavyko surasti „Citroen Xantia“ automobilio, be to, nei savininkė, nei avarijos kaltininkas nepateikė automobilio registracijos ir techninės apžiūros dokumentų; eismo įvykio kaltininkas, „Citroen Xantia“ vairuotojas M. J. telefonu paaiškino, kad jam dirbant taksi automobiliu, jį sustabdė nepažįstamas, neblaivus vyras ir paprašė už 50 eurų nuvaryti šį automobilį į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, Vilniuje, jis M. J. parodė automobilio dokumentus, draudimą. Perdavęs automobilį vyras pasakė, kad jis yra jo tetos. M. J. į pagrindinę gatvę išvažiavo staiga, nuo 10 iki 20 kilometrų per valandą greičiu, dėl sankabos problemos (kokios konkrečiai buvo problemos su sankaba, jis nurodyti negalėjo), ko pasėkoje susidūrė su „Subaru Levorg“. Po eismo įvykio M. J. „Citroen Xantia“ vėl pastatė į buvusią vietą; apklausus B. Č. („Citroen Xantia savininkės“ sūnų V. Č., jis papasakojo, kad automobilį „Citroen Xantia“ pardavė nenustatytam vyriškiui, kurį surado per skelbimus internete, jo anketinių duomenų nežinojo, tik konkretizavo, kad pirkėjas automobilį pirko išardyti dalimis, nors jis buvo technikai tvarkingas ir važiuojantis. V. Č. už automobilį gavo 100 eurų, pasitikėdamas pirkėju ir nesuforminęs pirkimo-pardavimo sutarties, pastarajam perdavė visus automobilio dokumentus, pirkimo-pardavimo sutartį (be užpildytų pirkėjo duomenų) ir draudimo polisą, prieš tai sutaręs, kad automobilį pirkėjas persiformins ant savęs arba išregistruos, tačiau to nebuvo padaryta. Po eismo įvykio, B. Č. Vilniaus savivaldybės atstovai informavo apie jos be priežiūros paliktą automobilį (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo jį pašalinti. V. Č. pasamdė tralą ir nugabeno automobilį į sąvartyną. Išgabenimo dieną jis automobilį nufotografavo ir vėliau perdavė nuotraukas draudimo bendrovės darbuotojui, taip perdavė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (be užpildytų pirkėjo duomenų), pažymą iš VĮ „Regitra“ apie automobilio išregistravimą. Asmens, kuris iš V. Č. įsigijo, o vėliau prieš eismo įvykį perdavė automobilį „Citroen Xantia“ M. J., tyrimo metu nustatyti nepavyko. 2019 m. rugsėjo 30 d. gauta UAB „Impulsana“ eksperto išvada, kurioje teigiama, jog sugadinimai tarp automobilių „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Suabru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavyje suderinami sąlyginai, pažeidimai pagal intensyvumą nėra adekvatūs automobilio „Subaru Levorg“ priekinės dešinės pusės sugadinimams nei energetiniu požiūriu, nei pagal jų lokalizaciją (išdėstymą), pagal nustatytus požymius, prieš deklaruotą eismo įvykį automobilis turėjo esminius priekinės dešinės pusės detalių bei kitus sugadinimus. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog galimai iš anksto susitarusių asmenų eismo įvykis buvo inscenizuotas, siekiant neteisėtai gauti draudiminę išmoką, E. B. reikalaujama žala – 13542,62 Eur sumai neišmokėta. Žalos administravimo metu ADB „Gjensidige“ patyrė finansinių išlaidų – už VĮ „Regitra“ suteiktą informaciją pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija VLVLP Nr. (duomenys neskelbtini) – 22,26 Eur; už eksperto išvadą MV 2019-59 pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija ANA (duomenys neskelbtini) – 580,80 Eur. Viso patirtų išlaidų suma – 603,06 Eur (1 t., b. l. 22).

Iš kartu su ADB „Gjensidige“ pareiškimu pateiktų dokumentų matyti, kad apie eismo įvykį, kuriuo metu susidūrė „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ buvo pranešta internetu 2019 m. liepos 8 d., 21.34 val. bei pateiktos sugadinto Subaru automobilio nuotraukos, E. B. vairuotojo pažymėjimo kopija, eismo įvykio deklaracija (kurioje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. liepos 4 d., 20.02 val., adresu (duomenys neskelbtini) g.), automobilio techninis pasas, išmokos gavėju nurodytas E. B., išmoką nurodyta pervesti į E. B. priklausančią AB Swedbank banko sąskaitą (1 t., b. l. 27-41).

UAB „Impulsana“ 2019 m. rugsėjo 30 d. Eksperto išvadoje MV 219-59, atliktoje pagal ADB „Gjensidige“ prašymą dėl eismo įvykio, deklaruoto 2019 m. liepos 4 d., apie 20.02 val., (duomenys neskelbtini) g., kuriame dalyvavo automobilis „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. J. ir automobili „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. B., nurodyta, kad automobilių „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginiai: tikėtina, kad šių automobilių tarpusavio kontaktas įvyko, kai automobilis „Subaru“ priekine dešine dalimi smūginiai kontaktavo su stovėjusio, arba lėtai (iki 5 k/h) judėjusio automobilio „Citroen“ galine dešine kampine dalimi; iki šio galimai buvusio kontakto, automobilis „Subaru“ turėjo esminius priekinės dešinės pusės dalių (priekinio dešininio sparno ir jo posparnio, priekinio bamperio dešinės pusės, priekinio panelio dešinės pusės, priekinio dešinio žibinto) bei kitus sugadinimus (saugos oro pagalvių, variklio priklausinių), nes automobilio „Citroen“ pažeidimai pagal jų intensyvumą nėra adekvatūs automobilio „Subaru“ priekinės dešinės pusės sugadinimams nei energetiniu požiūriu (pagal intensyvumą) , nei pagal jų lokalizavimą (išsidėstymą). Techniniu požiūriu negalima pagrįsti 2019 m. liepos 4 d. deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymų: automobilio „Citroen“ vairuotojo nurodytų aplinkybių, kad prieš susidūrimą su „Subaru“, jo vairuojamas automobilis judėjo 10-20 km/h greičiu (pagal objektyvius požymius, automobilis „Citroen“ stovėjo, arba judėjo nedideliu (iki 5 km/ h) greičiu; automobilio „Subaru“ vairuotojo parodymų, kad prieš 2019 m. liepos 4 d. deklaruotą eismo įvykį, šis automobilis neturėjo jokių pažeidimų (pagal nustatytus požymius, šis automobilis turėjo esminius priekinės dešinės pusės detalių bei kitus sugadinimus (1 t., b. l. 113-127).

2020 m. vasario 3 d. specialisto Valentino Mitunevičiaus paaiškinimų protokole užfiksuota, kad V. Mitunevičius paaiškino, jog automobilio „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimai, užfiksuoti iš karto po įvykio (Foto Nr. 1 ir Foto Nr.3) ir vėliau (praėjus tam tikram laikui po eismo įvykio, nuotraukos Nr. 4-5, 15, 17) yra identiški (t.y., tapatūs pagal jų pobūdį, išsidėstymą ir intensyvumą). Todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilis „Subaru Levorg“ buvo bent kiek pastebimai dar sugadintas po 2019 m. liepos 4 d. deklaruoto eismo įvykio. Surašant Eksperto išvadą MV 2019-59, nustatyta, kad automobilis „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki kontakto su automobiliu „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo esminius priekinės dešinės pusės detalių (priekinio dešinio sparno ir jo posparnio, priekinio bamperio dešinės pusės, priekinio panelio dešinės pusės, priekinio dešinio žibinto) bei kitus sugadinimus (saugos oro pagalvių, variklio priklausinių), susidariusius dėl tiesioginio intensyvaus kontakto su standžiu masyviu objektu, kurio fragmentas buvo vientisas daugiau vertikalus ribotų matmenų elementas. Šie sugadinimai didesne dalimi buvo išoriniai ir vizualiai matomi (1 t., b. l. 128-130).

Ekspertas Valentinas Mitunevičius, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prisimena šias aplinkybes, peržiūrėjo savo išvadą, ją tvirtina. Vykdant tyrimą, jam buvo pateikta medžiaga – ir nuotraukos, ir paaiškinimai. Buvo bent jau „Subaru“ vairuotojo paaiškinimai. Jam (V. Mitunevičiui) buvo užduoti 2 klausimai, į juos ir atsakė. Gyvai šių automobilių nematė. Pateiktos nuotraukos buvo pakankamai informatyvios. Šiuo atveju pavyko nustatyti net automobilių kontakto požymius – kokios detalės ir kaip jos kontaktavo. Ant automobilio „Subaru“ yra žalsvos spalvos pėdsakų, tai kontakto požymiai yra akivaizdūs. Yra aišku, kokiose maždaug padėtyse kontaktavo automobiliai, nes gerai užfiksuotos nuotraukos ir jų sugadinimai. Ant automobilio „Citroen“ energetiniu požiūriu yra nedideli pažeidimai. O automobilis „Subaru“ turi kur kas didesnius sugadinimus. Jam pavyko rasti, kokioje padėtyje įvyko tas kontaktas. Akivaizdu, kad automobilio „Subaru“ sugadinimai jau buvo iki šio tarpusavio kontakto. Nors paprastai jie apžiūri automobilius, tačiau šiuo atveju duomenų išvadai pakako ir nebuvo poreikio automobilių pamatyti gyvai. Šiuo atveju automobilis „Subaru“ nuotraukose ir eismo įvykio vietoje – ir iš vieno, ir iš kito šaltinio buvo pilnas aiškumas dėl automobilio sugadinimo, jo intensyvumo ir pobūdžio. Dėl automobilio „Citroen“ yra požymiai, kad kontaktas įvyko tam automobiliui stovint arba judant labai nedideliu greičiu, nuo 0 iki 5 km/h. Dažniausiai negalima atskirti, ar buvo 0 km/h, ar 1 km/h, ar 5 km/h. 5 km/h yra galima paklaida, kalbant apie tokio pobūdžio eismo įvykius. O dėl automobilio „Subaru“ yra atsakyta išvadoje, kad to automobilio priekinės dešinės pusės detalės, variklio dangtis ir kitos detalės ir panelės jau turėjo sugadinimų iki šių automobilių kontakto. Dėl to kontakto sugadinimai paprasčiausiai dar padidėjo. Kontakto požymių yra – yra žalsvos spalvos pėdsakai keliose vietose, bet jie neintensyvūs, matosi, kad buvo kontaktas, tačiau ne visame sugadintos dalies plote. Esmę, kur yra neatitikimai, jie aprašo aprašomojoje dalyje. Reikia žiūrėti į nuotraukas 16 ir 17, esančias išvados 11 puslapyje, yra „Subaru“ variklio dangčio įlenkimas dešinėje pusėje, nuotraukoje jis pažymėtas raudonomis rodyklėmis. Pagal pobūdį, buvo kontaktuota su vertikaliu, standžiu objektu – ar stulpu, ar kokia atrama. Tas įlenkimas, matomas 16-17 nuotraukos, negalėjo susidaryti kontaktuojant su automobiliu „Citroen“. Galbūt 16 nuotraukoje matomoje apatinėje variklio dangčio dalyje buvo įvykęs kontaktas, tačiau ten, kur pažymėta raudonomis linijomis, yra ne kontakto pėdsakai su automobiliu „Citroen“. 18 nuotraukoje, priekinėje panelėje yra pakankamai didelė deformacija. Ta deformacija iš tikrųjų yra ties tuo variklio dangčio įlenkimu, užfiksuotu 18-19 nuotraukose. Jie mato priekinę panelę dešinėje pusėje, variklio dangtis – tai buvo kontaktas su vertikaliu, standžiu objektu, dėl ko buvo deformuotas priekinis dešinys žibintas, priekinio bamperio apdailos dešinė pusė, kitaip sakant, yra požymiai, kad buvo pakankamai intensyvus kontaktas. Tai buvo ankstesnis kontaktas, iki susidūrimo su automobiliu „Citroen“. Jis mano, kad dėl to kontakto ir suveikė oro pagalvės aukštame automobilyje „Subaru“. Mano, kad po to buvo kitas nestiprus kontaktas, vertinant iš automobilio „Citroen“. Pagal automobilio „Citroen“ sugadinimų aprašymą, jų intensyvumas buvo iki 15 km/h. Tokiu greičiu atbuline eiga atsitrenkus į sieną, maždaug taip atrodytų automobilis „Citroen“. O automobilio „Subaru“ sugadinimai, jų intensyvumas yra 25-30 km/h, tai greičio ekvivalentas yra du kartus didesnis, o energija yra kvadratu – 4 kartus didesnė. Todėl akivaizdu, kad tie sugadinimai neatitinka pagal jų intensyvumą, automobilis „Subaru“ yra pernelyg daug sugadintas palyginus su automobiliu „Citroen“. Nebuvo užduotas klausimas, ar judant tokiu greičiu, kaip buvo nustatyta, buvo galima išvengti kontakto. Siekiant į jį atsakyti, reikėtų papildomų duomenų – koks buvo automobilio greitis, kokia buvo situacija, t.y. per kiek laiko prieš kontaktą galėjo pastebėti „Subaru“ vairuotojas. O po to yra daromi reakcijos skaičiavimai, ar manevro, stabdymo būtų galima išvengti. Nebuvo tokių duomenų ir klausimas nebuvo užduotas. Vien turint tuos duomenis, kuriuos jie turi, iš sugadinimų jie padarė trasologinį tyrimą, t.y. kontaktavo automobiliai, ar ne, kaip kontaktavo. Automobilio „Subaru“ vairuotojas paaiškinime nurodo, kad apie 40 km/h greičiu važiavo, tai apytiksliai per sekundę nuvažiavo 11 metrų. O klausimas, jei automobilis „Citroen“ judėjo, kiek sekundžių jis buvo matomas „Subaru“ vairuotojui. Jeigu jis buvo matomas tik 2 sekundes, tai reakcijos laikas yra sekundė, lėtėjimas dar pusė sekundės, stabdymas, tai savaime iš greičio 40 km/h sustabdyti yra neįmanoma. Tačiau tokių konkrečių duomenų nebuvo ir neįmanoma to nustatyti.

Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu, ekspertas Valentinas Mitunevičius parodė, kad dideli sugadinimai negalėjo būti užslėpti, pvz., pataisius skardą prieš atliekant techninę apžiūrą, nes tokių trūkumų negalima užslėpti, jie yra natūralūs, pakankamai stipraus kontakto metu padaryti sugadinimai. Gegužės 16 d. automobilis galėjo būti tvarkingas, bet kalbama yra apie liepos 4 d. Praėjo daug laiko. Gal net tą pačią dieną, 19 val. tas automobilis galėjo būti normalios būklės. Tačiau apžiūros metu tie sugadinimai negalėjo būti užslėpti, tai yra avarinio pobūdžio sugadinimai. Tyrimui buvo pateiktos nuotraukos, padarytos eismo įvykio vietoje, kuriose matosi, kokio pobūdžio buvo tie sugadinimai. Po to buvo pateiktos nuotraukos, padarytos jau apžiūrint automobilį ekspertams, ir matėsi, kad tie sugadinimai, kurie užfiksuoti iš karto po eismo įvykio, ir tie, kurie užfiksuoti apžiūrint specialistams, yra identiški. Priekinė dešinė automobilio „Subaru“ pusė yra kontaktavusi su vertikaliu standžiu ribotų matmenų elementu, kuriuo galėtų būti stulpas ar kokia nors atrama. Jo (V. Mitunevičiaus) išvadoje nurodyta, kad tai sugadinimas nuo kontakto su tokiu objektu, bet ne dėl kontakto su automobiliu „Citroen“ (16 nuotrauka eksperto išvadoje). 13 išvados puslapyje, 1 schemoje yra rodyklėmis parodytas atitikimas, kad šių automobilių kontaktas yra įvykęs, bet energetiniu požiūriu automobilio „Subaru“ sugadinimai ir automobilio „Citroen“ sugadinimai yra visiškai nesuderinami. Automobilis „Citroen“ sugadintas daug kartų mažiau, nei turėtų būti jo sugadinimai, jeigu „Subaru“ sugadinimai būtų susidarę kontakte su automobiliu „Citroen“, tokiu atveju automobilio „Citroen“ užpakalinė dalis turėtų būti ženkliai labiau sugadinta. Netechniškai kalbant, turėtų nelikti pusės automobilio „Citroen“ bagažinės, tačiau jo sugadinimai yra nedideli. Jis juos paaiškintų taip, kad automobilis „Subaru“, važiuodamas maksimaliai 20 km/h greičiu, o gal ir mažesniu, jau turėdamas sugadinimus, atsitrenkė į automobilį „Citroen“, dėl ko atsirado papildomi pėdsakai ir nedideli papildomi sugadinimai priekinėje dešinėje automobilio „Subaru“ pusėje, jau iki jų kontakto apgadintoje pusėje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. P. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų telefono numerių nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo nustatyti kratos metu pas A. T. paimtų SIM kortelių telefono numeriai: SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „Bite Lietuva“ Labas abonentas; SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „Bite Lietuva“ Labas abonentas; SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Bite Lietuva“, registruotas A. T. vardu; SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Tele 2“, registruotas A. T. vardu. E. B. su telefonu „Estar x18“ pateiktos SIM kortelės UAB „Tele 2“ Pildyk Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini) UAB „Tele 2“ išankstinio apmokėjimo paslauga. Kiti A. T., E. B. ir M. J. naudojami telefono numeriai nenustatyti (3 t., b. l. 68).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. M. ir vyriausiojo tyrėjo M. P. tarnybiniuose pranešimuose dėl išklotinių analizės ir nustatytų telefono numerių nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti kratos metu pas A. T. paimtų SIM kortelių telefono numeriai:

SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „Bite Lietuva“ Labas abonentas;

SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „Bite Lietuva“ Labas abonentas;

SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Bite Lietuva“, registruotas A. T. vardu;

SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Tele 2“, registruotas A. T. vardu;

SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Tele 2“, registruotas R. T. vardu.

E. B. su telefonu „Estar x18“ pateiktos SIM kortelės UAB „Tele 2“ Pildyk Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Tele 2“ išankstinio apmokėjimo paslauga.

Eismo įvykio vietoje veikia šie mobiliojo ryšio operatorių telekomunikacijų bokštai: UAB "Bitė Lietuva": (duomenys neskelbtini); UAB "Telia Lietuva": (duomenys neskelbtini); UAB "Tele2": (duomenys neskelbtini). Išanalizavus eismo įvykio metu įvykio vietoje veikusių mobilaus ryšio telefonų išklotines, eismo įvykio vietoje veikiančių bokštų išklotines nustatyta, kad įvykio dieną E. B., M. J. ir A. T. tarpusavyje nebendravo.

Nustatyta, kad M. J. kontaktavo su A. T.:

2019-09-10 16:19:42 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 235 sekundės.

2019-09-17 16:41:52 M. J. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 85 sekundės.

Nustatyta, kad E. B. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) kontaktavo su A. T. telefonu numeriu (duomenys neskelbtini): 2019 metais rugsėjo 25, 26, 27, 30, dienomis ir spalio 1, 3, 4, 6, 7, 10, 11, 14, 15,17, 18, 21, 23, 24, 25 dienomis (3 t., b. l. 64-72).

SAGAUTA, UADBB 2019 m. birželio 25 d. pinigų priėmimo kvite, serija SG-JAK Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad B. Č. sumokėjo 37,06 Eur už draudimo paslaugas – „Gjensidige ADB“ TPVCA privalomasis draudimas, poliso numeris (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia atspausdinto užrašo „B. Č.“ yra padėtas parašas (6 t., b. l. 97).

2021 m. lapkričio 26 d. raštu UADBB „Benefita draudimas“ pateikė pinigų priėmimo kvito Serija BFD Nr. (duomenys neskelbtini) originalą (6 t., b. l. 99). Minėtame dokumente nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d. už Liet. dr“ (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 143,14 Eur. Eilutėje „sumokėjau“ yra rankraštinis įrašas „E. B.“ ir parašas (prisegtas prie bylos 6 tomo viršelio).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam A. T. parodžius minėtą UADBB „Benefita draudimas“ pinigų priėmimo kvitą, jis nurodė, kad šio kvito tikrai nepasirašinėjo.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. sausio 31 d. ekspertizės akte Nr. 11-2934 (21) nurodyta, kad tyrimui pateiktame 2019 m. birželio 19 d. UADBB „Benefita draudimas“ pinigų priėmimo kvite serija BFD Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Sumokėjau“ rankraštinį įrašą „E. B.“ parašė A. T.. Nustatyti, ar minėtoje eilutėje E. B. vardu pasirašė E. B. ar A. T., ar kitas asmuo, negalima, nes parašas netinkamas pasirašiusiojo asmens identifikacijai (tiriamojoje dalyje nurodyta, kad parašas susideda tik iš persidengiančių neraidinių elementų bei užraito ir yra neinformatyvus, todėl netinkamas pasirašiusiojo asmens identifikacijai) (6 t., b. l. 143-145).

Kaltinamasis A. T., teisiamojo posėdžio metu supažindinus su minėtu ekspertizės aktu, nurodė, kad savo pozicijos nekeičia, neigia pasirašymą. Jis atsimintų, jei būtų pasirašęs dokumentus. Už kitą asmenį nepasirašė.

2020 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos Transeksta raštu dėl informacijos pateikimo Nr. 94 nurodyta, kad automobilį „Subaru Levorg“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), privalomajai techninei apžiūrai 2019 m. gegužės 16 d. ir pakartotinei techninei apžiūrai 2019 m. gegužės 17 d. pristatė asmuo, kurio vairuotojo pažymėjimo numeris yra (duomenys neskelbtini). Techninės apžiūros buvo atliktos Vilniaus TAC stotyje, adresu Lentvario g. 7A, Vilnius. Techninės apžiūros metu užsienio valstybių išduoti valstybiniai numeriai nėra saugomi. I turimų nuotraukų nustatyti valstybinį numerį nėra galimybių (2 t., b. l. 155). Kartu su raštu pateiktos fotonuotraukos iš techninės apžiūros stoties, kuriose matyti prie balto automobilio „Subaru Levorg“ stovintis asmuo (2 t., b. l. 158-159).

Kaltinamasis A. T., teisiamojo posėdžio metu jam parodžius minėtas fotonuotraukas, nurodė, kad šiose fotonuotraukose yra ne jis.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 15 d. ekspertizės akte Nr. 11-2933 (21), 11K-435 (21) nurodyta, kad pateikti tyrimui skaitmeniniai atvaizdai yra iš dalies tinkami identifikaciniams tyrimams. Nustatyti, ar tyrimui pateiktose Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 94 fotonuotraukose (2 t., b. l. 158, 159) prie baltos spalvos automobilio „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis asmuo ir lyginamajam tyrimui pateiktuose atvaizduose (kaltinamojo A. T. fotonuotraukos) yra tas pats asmuo, negalima. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad lyginamajam tyrimui pateiktuose atvaizduose (dalyje atvaizdų – iš viršaus) užfiksuotas juodos spalvos džemperį su gobtuvu ir užrašais krūtinės srityje vilkintis asmuo. Galva užfiksuota iš priekio, pasukta į kairę ir š dešinę, iš abiejų profilių, akys atmerktos, lūpos sučiauptos, vaizdas spalvotas, objektų kontūrai ryškūs arba vidutinio ryškumo. Tiriant vizualaus požymių palyginimo metodu, buvo nustatyti ir sugretinti tiriamojo ir lyginamojo asmens išorės elementus charakterizuojantys požymiai, kurie pateikiami išvadoje pateiktoje lentelėje – aukšta, tikėtinai plati ir palinkusi atgal kakta, tamsūs, trumpai kirpti, tikėtinai vingiuoti plaukai, bei ypatumas – praplikęs viršugalvis. Iš lentelės duomenų matosi, kad tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens atvaizduose nurodyti išorės elementų požymiai sutampa. Dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių išorės kontūrų, tiriamojo asmens fiksavimo rakurso, dalis požymių nustatyta tikėtinai. Dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti ir palyginti daugiau išorės požymių. Nustatytų sutampančių požymių nėra daug, ir jie, išskyrus praplikimą, yra bendro pobūdžio, neindividualizuojantys. Praplikęs viršugalvis, nors ir priskiriamas prie išorės ypatumų, tačiau nėra stipriai individualizuojantis požymis, būdingas daugeliui asmenų, todėl sutapimai savo apimtimi ir reikšmingumu nesudaro pakankamos požymių visumos, kuri leistų identifikuoti konkretų asmenį (6 t., b. l. 159-164).

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Tai esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-453-648/2016, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Pagal

Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007, Nr. 2K-64/2011 ir kt.). Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ (MGL) yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (BBND). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-2-693/2019). Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta 2019 m. liepos mėnesį, todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas dydis – 50 eurų.

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės panaudojimo bei turto užvaldymo, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento nustatymo. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, kuri yra tik tyčinė. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją arba instituciją, sprendžiančią ginčą ir priimančią privalomus vykdyti sprendimus, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad pasikėsino sukčiauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Iš to išplaukia, kad pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Kai asmeniui inkriminuojamas BK straipsnis, apibrėžiantis formaliąją nusikalstamos veikos sudėtį, pasikėsinimo stadija gali būti konstatuota, jeigu kaltininkas suvokė savo veikos pavojingumą, norėjo taip veikti ir pabaigti veiką, bet to nesugebėjo padaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui būdingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas (konkretumas, neabstraktumas), nes tik tai sudaro pagrindą sieti asmens baudžiamąją atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo. Tais atvejais, kai kaltininkas savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sąmonėje nesukonkretina, jo veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-13-976/2018, 2K-12-942/2018, 2K- 212-303/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-895/2020, 2K-303-693/2019, 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019 ir kt.).

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu) (BK 24 straipsnio 3 dalis). BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

Byloje esančiais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis A. T. iš anksto parengė nusikalstamos veikos planą, iš anksto parūpino priemones nusikalstamai veikai vykdyti – automobilį „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užregistravo E. B. vardu ir kuris, remiantis UAB „Impulsana“ 2019 m. rugsėjo 30 d. Eksperto išvada MV 2019-59 iki 2019 m. liepos 4 d. 20.02 val. jau turėjo esminius priekinės dešinės pusės detalių bei kitus sugadinimus, ir automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė E. B. ir M. J. tyčinio draudiminio eismo įvykio vietą ir laiką, o 2019 m. liepos 4 d., apie 20.02 val. D(duomenys neskelbtini), E. B., važiuodamas pagrindiniu keliu automobiliu „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia automobilio priekine dešine puse atsitrenkė į M. J. vairuojamą automobilį „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia atbulai išvažiavusį iš šalutinio į pagrindinį kelią, po ko E. B. ir M. J. užpildė ir pasirašė eismo įvykio deklaraciją, kurią E. B. 2019 m. liepos 8 d. elektroniniu paštu pateikė ADB „Gjensidige“, Žalgirio g. 90, Vilnius, kurioje įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi buvo apdraustas automobilis „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ADB „Gjensidige“ už automobilio „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patirtus apgadinimus pasiūlius išmokėti 4607,69 Eur draudiminę išmoką, A. T. iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo 2019 m. rugpjūčio 20 d. automobilio „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatą bendrai 13542,62 Eur sumai, kurią E. B. reikalavo išmokėti pinigus pervedant į jo banko sąskaitą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes draudimo bendrovė pastebėjo apgaulę, tokiu būdu jie pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą ADB „Gjensidige“ priklausantį 13542,62 eurų draudimo išmoką. Apgaulė šiuo konkrečiu atveju pasireiškė eismo įvykio inscenizavimu, o vėliau pranešimu apie tariamai netyčia kilusį eismo įvykį bei transporto priemonės apgadinimų, nesusijusių su šiuo eismo įvykiu, nenurodymu. Apklaustas teisme kaltinamasis A. T. kaltę neigė, tačiau jo kaltę patvirtina, visų pirma, nusikalstamos veikos bendrininko E. B., asmens, kuris nusikalstamą veiką įvykdė kartu su M. J., nusikalstamai veikai vadovaujant A. T., parodymai.

Kaltinamasis E. B., tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino. E. B. nuosekliai tvirtino, jog jo pažįstamas kaltinamasis A. T. už atlygį, tai yra 800 eurų, pasiūlė inscenizuoti autoįvykį, o pastarasis sutiko, tuomet A. T. 2019 metų gegužės mėnesį E. B. vardu užregistravo automobilį „Subaru“. Jis ( E. B.) šio automobilio nepirko, pinigų už jį nemokėjo. Kiek tas automobilis kainavo jis nežino, A. sakė, kad jis jį pirko daužtą ir jį suremontavo. Jis kartu su A. T. važiavo į „Regitrą“ ir į techninę apžiūrą, automobilį vairavo A. T.. Technikinės apžiūros iš pirmojo karto nepraėjo, nes automobilyje neveikė saugos oro pagalvės, antrąjį kartą, kaip jis suprato, automobilis praėjo techninę apžiūrą todėl, kad A. T. turėjo pažįstamų. Visus dokumentus dėl automobilio draudimo sutvarkė A.. Faktiškai šis automobilis buvo A. T., jis ( E. B.) negalėjo su tuo automobiliu nieko daryti, jis net nežinojo, kur tas automobilis stovėjo. Registracijos liudijimas ir automobilio rakteliai buvo pas A. T.. A. T. pasakė atvažiuoti prie „Norfos“ (duomenys neskelbtini) rajone, kur avarijos dieną stovėjo automobilis „Subaru“, M. J. atėjo, o A. T. atvažiavo su mašina, atrodo, minivenu. M. J. avarijos dieną jis matė pirmą kartą, juos supažindino A. T.. A. paaiškino, kad automobilis „Citroen“ išvažiuos, o jis ( E. B.) trenksis su „Subaru“. Jie važiavo minivenu link avarijos vietos (duomenys neskelbtini) g., važiavo trise, vairavo A. T., apsižiūrėjo viską. Automobilis „Citroen“ stovėjo prie išvažiavimo į kiemą. Važiuojant link avarijos vietos jiems A. davė racijas, jos buvo, kiek matė, dvi. Jos buvo skirtos susitarti, ar yra šalia kitų automobilių. Jis (E. B.) pats žinojo, ką jie turės daryti. Tada jie grįžo atgal prie „Subaru“ automobilio prie „Norfos“. M. J. paleido anksčiau. Tada jis atsisėdo į „Subaru“ ir važiavo lik tos vietos, likus netoli, paklausė, ar yra mašinų. M. J. atsakė, kad lyg ne. Tada jis pastebėjo, kad „Citroen“ išvažiuoja ir jis trenkėsi važiuodamas 40-50 km/h greičiu. Jis nerodė jokios iniciatyvos, „Citroen“ reikėjo išvažiuoti 3-4 metrus ir jis iš karto jo (E. B.) pagrindinį kelią. Smūgis nebuvo labai stiprus, kai į stovintį automobilį įvažiavo 40-50 km/h. Po smūgio liko sudužimai. Po avarijos priėjo žmonių, visi klausė, kas kaip įvyko. Jis bandė kviesti tralą, bet negalėjo, nes neišsijungė automatinė pavara. Po kažkiek laiko atvažiavo A. T. ir išvežė tą automobilį į (duomenys neskelbtini). Jis grįžo su darbiniu autobusiuku „Ford“. Grįžę į (duomenys neskelbtini), jie susitiko aikštelėje, jam jie grąžino raktus ir išsiskirstė. Dar po kelių dienų jis (E. B.) rašė draudimui, prašydamas apmokėti žalą. Kreipėsi į „Citroen“ draudimo bendrovę, ji buvo nurodyta ant eismo įvykio deklaracijos. Kreipėsi internetu, nurodydamas, kad bendrovės draustas automobilis jam padarė žalą. Pirmą kartą jie jam pasiūlė 2000 Eur. Jis turėjo A. T. telefoną, jam parašė, kad reikia susitikti ir susitikęs pranešė, parodė „Gjensidige“ žinutę, tačiau A. T. sakė, kad tai per mažai. Automobilio būklė per tą laiką nepasikeitė. Tada jis (E. B.) padarė daugiau nuotraukų, tada draudimas pasiūlė 4000 Eur, vėl netiko suma, tada automobilį A. T. nuvežė į servisą ir ten nustatė sumą, 13 tūkst. Eur, jis šią sumą matė. Jis ją pateikė draudimui, tuomet „Gjensidige“ išsikvietė tyrėjus, jie atvažiavo prie automobilio, apžiūrėjo ir išvažiavo. Automobilis iki įvykio atrodė gerai, jokių apgadinimų nebuvo. Autoįvykis buvo inscenizuotas kaltinime nurodytą datą, t.y. 2019 m. liepos 4 d. apie 20 val. Deklaracijas pildė M. J., o jis (E. B.) pasirašinėjo. Automobilis „Subaru“, kiek žino, yra parduotas. A. T. privažiavo prie jo seno ofiso ir davė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, jam tik reikėjo savo vardą užpildyti, pirkėjo nematė. Pinigus turėjo gauti po to, kai draudimas būtų pervedęs. Jis pripažįsta kaltę ir gailisi, savo veiksmus vertina labai blogai. Civilinį ieškinį pripažįsta. E. B. parodymai išsamūs, jis nupasakojo detaliai nusikalstamos veikos darymo aplinkybes. E. B. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino atpažinimo pagal asmens fotonuotrauką metu, kuomet E. B. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2 (A. T.), kaip A., apie kurį davė parodymus. Šį asmenį atpažino pagal jo veido bruožus (4 t., b. l. 34-35 (2021 m. spalio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas) ir 2020 m. spalio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (2020 m. spalio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas).

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2019 m. spalio 24 d. rašytinį prisipažinimą, kuriame nurodė, kad jis nuoširdžiai gailisi inicijavęs eismo įvykį. Avariją jis padarė dėl sunkios materialinės padėties. (4 t., b. l. 17). Vėliau apklausiamas kaip įtariamasis E. B. teigė, kad šį prisipažinimą surašė, nes buvo daromas psichologinis policijos pareigūnų spaudimas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nepripažįsta E. B. prisipažinimo leistinu įrodymu šioje byloje, kadangi šis prisipažinimas nėra įformintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, E. B. nebuvo išaiškintos procesinės teisės, iš jų teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save, jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Šis dokumentas, teismo vertinimu, dėl jau minėtų priežasčių negali būti laikomas savarankišku įrodymų šaltiniu, nes tokiu šaltiniu, teismo įsitikinimu, galėtų būti laikomas rašytinis prisipažinimas tais atvejais, kai asmuo savanoriškai (nekviečiamas pareigūnų) atvyksta į ikiteisminio tyrimo įstaigą su ketinimu prisipažinti apie padarytą nusikalstamą veiką ir raštu išdėsto savo poziciją bei nurodo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kita vertus, susiklosčius situacijai, kai asmuo, prieš tai raštu prisipažinęs dėl veikos padarymo ir davęs analogiškus parodymus, vėliau juos keičia, toks rašytinis prisipažinimas įgyja reikšmę parodymų keitimo vertinimo prasme.

Kaltinamasis M. J. kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažino. Jis parodė, kad 2019 m. liepos 4 d. įvykis nebuvo tyčinis, jis buvo atsitiktinis, jis važiavo nepažįstamo asmens jam patikėtu automobiliu „Citroen Xantia“ ir atbuline eiga, važiuodamas (duomenys neskelbtini) g., sukdamas į šalutinį kelią, netyčia susidūrė su automobiliu „Subaru Levorg“, kurį vairavo E. B.. Kadangi asmuo, kuris jam patikėjo automobilį, pasišalino, todėl automobilyje radęs „Eismo įvykio vietos deklaraciją“ kartu su B. užpildė.

Kaltinamasis A. T. kaltės taip pat nepripažino, jis parodė, kad apie eismo įvykį nieko nežino, o B. priklausantį automobilį „Subaru Levorg“ pardavinėjo, kadangi pastarasis jo paprašė. Kadangi jis pasiėmė per didelius komisinius, B. ant jo supyko, dėl to teismo posėdžio metu jį apkalba. Kaltinamasis A. T., pasinaudojęs teise neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau juos duoti tik po liudytojų apklausos teisme, teismo vertinimu, akivaizdžiai siekė savo parodymus priartinti, suderinti su baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis.

Kaltinamojo E. B. nurodomą įvykių eigą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Visų pirma, ADB „Gjensidige“ 2019 m. spalio 11 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyti duomenys apie tai, kad 2019 m. liepos 4 d. eismo įvykio, kurio metu (duomenys neskelbtini) g. susidūrė automobilis „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltininkas), vairuotas M. J., ir „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusysis), vairuotas E. B., tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, sukėlusios abejonių dėl pateiktų duomenų, dokumentų tikrumo ir galimo klastojimo: kadangi UAB (duomenys neskelbtini) pateikta „Subaru Levorg“ remonto sąmata 13542,62 Eur sumai buvo akivaizdžiai per didelė, aplinkybė sukėlė įtarimą, jog automobiliui sugadinimai galimai jau buvo padaryti kito, jiems nežinomo, įvykio metu; „Subaru Levorg“ automobilio istorijoje nurodyta, jog 2018 m. sausio 26 d. Prancūzijoje jam buvo paskaičiuota remonto sąmata 31243,94 Eur sumai, kas sukėlė abejonių dėl tinkamo šio automobilio techninio stovio; siekiant įvertinti abiejų automobilių tarpusavio sugadinimus, nepavyko surasti „Citroen Xantia“ automobilio, be to, nei savininkė, nei avarijos kaltininkas nepateikė automobilio registracijos ir techninės apžiūros dokumentų (1 t., b. l. 22). Visas nurodytas pareiškime aplinkybes teisme duodamas parodymus patvirtino ADB „Gjensidige“ žalų tyrimų grupės ekspertas-tyrėjas D. M.. Be to kartu su pareiškimu buvo pateikti visi nurodytus pareiškime duomenis patvirtinantys dokumentai (1 t. b. l. 27-112). Kartu su ADB „Gjensidige“ pareiškimu buvo pateikta 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB „Impulsana“ eksperto išvada, kurioje nurodyta, jog sugadinimai tarp automobilių „Citroen Xantia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Suabru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavyje suderinami sąlyginai, pažeidimai pagal intensyvumą nėra adekvatūs automobilio „Subaru Levorg“ priekinės dešinės pusės sugadinimams nei energetiniu požiūriu, nei pagal jų lokalizaciją (išdėstymą), pagal nustatytus požymius, prieš deklaruotą eismo įvykį automobilis turėjo esminius priekinės dešinės pusės detalių bei kitus sugadinimus (1 t., b. l. 113-127). Šias išvadas patvirtino duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau teisme ekspertas Valentinas Mitunevičius (1 t., b. l. 128-130). Aplinkybes dėl automobilio „Subaru Levorg“ sugadinimo iki 2019 m. liepos 4 d. eismo įvykio patvirtina ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. spalio 5 d. rašte (2 t., b. l. 84) nurodyti duomenys apie tai, kad automobilis „Subaru Levorg“, VIN (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, buvo pirmą kartą registruotas Prancūzijoje. 2017 m. gruodžio 10 d. automobilis buvo patekęs į autoįvykį. Prancūzijoje ekspertai nustatė, kad su šiuo automobiliu važinėti po autoįvykio yra pavojinga. Dėl to, kad minėta transporto priemone po autoįvykio yra nesaugu ir pavojinga naudotis, automobilis buvo įtrauktas į specialų registrą (VE). Kartu su šiuo raštu pateikti dokumentai, kuriuose yra duomenys ir apie tai, kad automobilio vertė po įvykio 3010 eurų, o remonto kaina – 26 350 eurai, Ataskaitos data-2018 m. sausio 26 d., automobilio rida – 2500 km.(2 t., b. l. 88-89). Liudytoju apklaustas teisme M. J. patvirtino, jog jis 2018 metais pirko automobilį „Subar Levorg“ Prancūzijoje, kuris buvo po autoįvykio, jį parsigabeno į Lietuvą, planavo remontuotis sau. Daužto automobilio Lietuvoje neįmanoma užregistruoti ir praeiti techninę apžiūrą. Parduodant automobilį buvo akivaizdžiai rodomi defektai, kad automobilis daužtas. Automobilis buvo paimtas iš (duomenys neskelbtini), žmogus, kuris pirko, pats nebuvo atvažiavęs, buvo sutarta, kad sutartį pasirašys vėliau, tačiau niekas dėl sutarties pasirašymo pas jį neatvažiavo. Kaip suprato, asmuo gyvena kažkur aplink Vilnių, rajone.

Kaltinamasis E. B. tvirtino, jog A. T. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, kad būtent jis parūpino ir automobilius, su kuriais buvo inscenizuotas eismo įvykis. Nors A. T. tai neigė, tačiau liudytojas L. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. T., kaip asmenį pristačiusį automobilį „Subaru Levorg“ apžiūrai dėl padarytos žalos nustatymo, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog „Subaru Levorg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis apžiūrinėjo pats. Jis pats (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini), todėl teko matyti daug eismo įvykių. (duomenys neskelbtini) įgyta patirtis jam leidžia numanyti eismo įvykio aplinkybes. Iš automobiliui „Subaru Levorg“ padarytų apgadinimų gali pasakyti, kad automobilis galėjo būti atsitrenkęs į stulpą, toks vaizdas susidaro iš automobilio priekio ir variklio dangčio apgadinimų. Kiek prisimena, kito automobilio dažų pėdsakų ant automobilio „Subaru Levorg“ nepastebėjo.

Kaltinamojo E. B. parodymus dalyje apie tai, kad A. T. tvarkė visus su automobiliu „Subaru Levorg“ susijusius klausimus patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. sausio 31 d. ekspertizės akto Nr. 11-2934 (21) išvada apie tai, kad tyrimui pateiktame 2019 m. birželio 19 d. UADBB „Benefita draudimas“ pinigų priėmimo kvite serija BFD Nr. (duomenys neskelbtini)(6 t., b. l. 99), eilutėje „Sumokėjau“ rankraštinį įrašą „E. B.“ parašė A. T. (6 t., b. l. 143-145). Išvada yra kategoriška, abejonių nei teismui nei proceso dalyviams nekėlė, vis dėlto A. T. ir toliau neigė įrašęs šį rankraštinį įrašą. A. T., kaip asmenį pardavusį jam automobilį „Subaru Levorg“ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atpažino liudytojas A. J.. Teisme liudytojas A. J. paaiškino, kad šis asmuo, jam aprodė automobilį „Subaru“, kuris buvo sudaužytas ir nevažiuojantis, šio automobilio savininkas buvo kitas asmuo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. J. nurodė ir tai, kad po to, kai jis pradėjo remontuoti nusipirktą automobilį „Subaru Levorg“, pastebėjo, kad jis visas nudažytas visiškai kitokiais dažais, nei turėjo būti nudažyta. Dažai, kuriais buvo perdažytas automobilis, buvo paprastos baltos spalvos, o turėjo būti nudažytas baltais perlamutriniais dažais. Nuėmęs durų apsauginę gumą jis pamatė kad automobilio stogas yra keistas. (3 t., b. l. 2-3). Visi šie duomenys, teismo vertinimu, patvirtina E. B. parodymus, kad jis, nors ir buvo registruotas kaip automobilio „Subaru Levorg“ savininkas, tačiau jis šiuo automobiliu nedisponavo ir jo nevaldė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Byloje ADB „Gjensidige“ pareiškė 603,06 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad šioje byloje aptariamo eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, sukėlusios abejonių dėl pateiktų duomenų, dokumentų tikrumo ir galimo klastojimo. Žalos administravimo metu ADB „Gjensidige“ patyrė finansinių išlaidų: 11) už VĮ „Regitra“ suteiktą informaciją pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija VLVLP Nr. (duomenys neskelbtini) – 22,26 Eur; 2) už eksperto išvadą Nr. MV 2019-59 pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija ANA (duomenys neskelbtini) – 580,80 Eur. Viso patirtų išlaidų suma – 603,06 Eur (1 t., b. l. 143-144). Civiliniame ieškinyje nurodytos PVM sąskaitos-faktūros yra pateiktos kartu su ADB „Gjensidige“ pareiškimu (1 t., b. l. 81, 108), jose nurodytos sumos atitinka civiliniame ieškinyje nurodytas sumas, taip pat pateiktas mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, jog ADB „Gjensidige“ apmokėjo PVM sąskaitą-faktūrą VĮ „Regitra“ (1 t., b. l. 89).