- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- eAN2-15-606/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00078-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- G. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 9 d. nutarimas, kuriuo G. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams bei paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, už tai, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. 19.21 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. 0,62 promilės, po paklaidos 0,60 promilių neblaivumas, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Š. prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sutrumpinti teisę vairuoti likusiam laikotarpiui; panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
2.1. Apeliaciniame skunde G. Š. pripažįsta, kad jis pats prašė, jog policija jam taikytų draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau kai pradėjo išsamiau domėtis dėl alkobloko, suprato, kad jis nėra labai tinkamas įrenginys, kuris akivaizdžiai varžytų jo galimybes ir teises, o taip pat būtina atsižvelgti į jo individualią situaciją dėl darbinių transporto priemonių, kadangi jam reikėtų montuoti alkoblokus į kelias transporto priemones – nuosavą ir valdišką automobilį. Vienas antialkoholinis variklio užraktas kainuoja apie 1 500 Eur su sumontavimu į automobilį. Nurodo, kad jau daugiau kaip mėnesį laiko jis neturi teisės vairuoti transporto priemones apskritai. Per ši laikotarpį pajuto visas įmanomas neigiamas pasekmes, susijusias su negalėjimu vairuoti. Jaučiasi labai suvaržytas, yra priverstas naudotis visuomeniniu transportu, arba nuolat kviesti ir samdyti taksi, arba prašyti pažįstamų ar draugų, kurie pavežtų jį ten, kur jam labai reikalinga nuvykti. Akivaizdžiai pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Praktiškai niekur nespėja, nes yra priverstas naudotis visuomeniniu transportu. Jau per šį laikotarpį pajuto ir jaučia didžiulius nepatogumus, bet svarbiausia, kad padarė reikiamas išvadas dėl alkoholio ir jau pasitaisė. Mano, kad policijos priimtas nutarimas visgi yra pernelyg griežtas, o paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui, ypatingai atsižvelgiant į jo subjektyvią ir individualią situaciją, todėl policijos nutarimas turi būti iš dalies keistinas ir turėtų būti priimtas naujas sprendimas (nutartis).
2.2. Apeliantas nurodo, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl savo padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir tikrai nedaug viršija nustatytą alkoholio koncentraciją, dėl to galėjo nepajausti esantis neblaivus. Nusižengimo padarymo metu nepadarė jokių kitų administracinių nusižengimų, niekas nenukentėjo, žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta. Realaus pavojaus visuomenei bei jokios grėsmės jis niekam nepadarė, jo padarytas pažeidimas yra tik atsitiktinis, o ne sisteminga veikla, siekiant padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti už analogišką ar panašius nusižengimus, nėra teistas ar įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Savo iniciatyva susirado ir išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, buvo atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą. Taip pat išklausė ir baigė 8 valandų pirmosios pagalbos privalomojo mokymo programą. Išklausė privalomus papildomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams, kaip to reikalauja įstatymas. Pabaigti visus kursus labai nemažai kainavo finansiškai.
2.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis vairavo neblaivus, nes turi labai didelių sveikatos problemų po širdies šuntavimo ir tiesiosios žarnos vėžio operacijos, širdies prieširdžių virpėjimo, jam implantuotas širdies stimuliatorius, jis yra priverstas gerti raminamuosius širdies lašus, o juose pasirodo yra nedidelis kiekis alkoholio, nors vaisto aprašymo lapelyje nėra perspėjimo dėl negalėjimo vairuoti. Įvykio metu buvo vartojęs minėtų vaistų. Pateikė įrodymus dėl savo ligų, taip pat savo neįgaliojo pažymėjimą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad dirba statybų vadovu, turi atestatą. Dienos metu turi bent du kartus apsilankyti trejuose statybos objektuose, kad kontroliuotų darbuotojų darbą. Šiuo metu jo kontroliuojami ir prižiūrimi statybos objektai yra Palangoje ir Šventojoje, todėl jam labai reikalinga teisė vairuoti. Teigia, kad jis yra įstatymus gerbiantis pilietis, nėra priklausomas nuo alkoholio. Sutinka, kad padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir šio fakto nekvestionuoja. Supranta, kad visos aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad jis visgi neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų bei laikosi teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų.
2.4. Apeliaciniame skunde taip pat aptariamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos bei nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir turi, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas, šiuo atveju nusižengimas.
2.5. Vadovaudamasis teismų praktika apeliantas nurodo, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis Nr. II-464-1023/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. II-287-865/2024 ir kt.).
2.6. Apeliantas supranta, kad administracinės nuobaudos vienas iš tikslų ir yra tas, kad pažeidėjas pajustų visus įmanomus nepatogumus dėl savo kaltės padaryto teisės pažeidimo ar nusižengimo, bet nori tvirtai pažymėti, kad jis gailisi ir pažada, jog ateityje tai daugiau nepasikartos, prižada ateityje laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir nedaryti naujų administracinių nusižengimų ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. nurodo, kad G. Š. apeliaciniame skunde nepateikiama jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos iki šio teisenos proceso momento, todėl, remiantis skunde išdėstytais argumentais, nėra jokio pagrindo keisti skundžiamo nutarimo ir švelninti atsakomybę bei mano, kad skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis palikta galioti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniu skundu neginčijama padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau siekiama, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtų sutrumpintas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas likusiam laikotarpiui bei papildomai nebūtų skiriamas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
7. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Žemesnės instancijos teismas
8. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
9. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
11. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad G. Š., atitinkamą laikotarpį netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemonę, o vėliau 12 mėnesių dėl paskirto draudimo negalėdamas vairuoti transporto priemonių, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienareikšmiškai patirs nepatogumų, susijusių tiek su darbiniais, tiek ir asmeniniais santykiais. Šioje byloje yra pripažintos G. Š. dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei administracinį nusižengimą padarė kaip asmuo, sulaukęs 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau vien šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o šiuo atveju neskirti ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
12. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas G. Š. padarytą nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už jo padarymą sankcijoje numatė itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Apeliantui nustatytas 0,60 promilių (su paklaida) neblaivumo laipsnis taip pat nelaikytinas mažesnį padaryto nusižengimo pavojingumą leidžiančia konstatuoti aplinkybe, kadangi jis 0,2 promilėmis viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad G. Š., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius tai kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai taip pat nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Be to, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to vien tai, kad asmuo nepadarė kitų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, savo veiksmais nesukėlė padarinių, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio, pagal kurį asmuo atsako, sankciją.
13. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.
14. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad į G. Š. skunde apylinkės teismui nurodytas aplinkybes, taip pat ir nustatytą neblaivumo laipsnį ir buvo atsižvelgta jau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 9 d. nutarime skiriant G. Š. nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, t. y., šiuo atveju Institucija, esant nustatytoms aplinkybėms, įžvelgė galimybę G. Š. taikyti trumpesnį nei vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartu skiriant jam administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, bei nustatė minimalius ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus terminus tiek ANK 28 straipsnyje reglamentuotos administracinio poveikio priemonės, tiek ir poveikio priemonės, įtvirtintos ANK 31¹ straipsnyje. Todėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinus dar labiau, juolab, neskyrus administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
15. Esant nustatytai aplinkybių visumai, atsižvelgdamas į nusižengimo pobūdį, apygardos teismas konstatuoja, kad G. Š. pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant ANK nuostatų, nustatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas šešiems mėnesiams, t. y. nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, bei paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam terminui – 12 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Ir šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
16. Pažymėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Šiuo atveju jokių G. Š. itin teigiamai charakterizuojančių duomenų bei kitokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, byloje nenustatyta.
17. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą ir G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.