Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2286-925/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-10
Bylos Nr.: e2-2286-925/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22805-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jorūnė Pukinskienė
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Ieškovas: I. L.
Advokatai: Algis Lukoševičius

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-2286-925/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22805-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei Eglei Dervinskienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovui prokurorui Ernestui Vainui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom vaizdo konferencijų platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė I. L. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5 500 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto nuteisimo, atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje 2015-11-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-5-00043-15 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje. Ieškovei ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai už tai, kad ji galimai neteisėtai praturtėjo, o būtent: veikdama bendra tyčia su nuteistuoju V. Ž., laikotarpyje nuo 2014 metų vidurio iki 2015 m. lapkričio 6 d., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo didesnį nei 500 MGL – 54517,09 Eur – vertės turtą, t. y. 47000 Eur grynais pinigais ir 29 Rusijos Federacijos 50 rublių nominalo auksines monetas auksines monetas, kurių bendra 7517,09 Eur vertė, žinodama, kad minėtas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes ji ir V. Ž. nebuvo gavę tiek teisėtų pajamų iki tol, kol minėtą turtą 2015-11-06 kratos metu paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pareigūnai. Įtarimai galimai padarius BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ieškovei buvo pareikšti 2017-05-16. 2017-05-24 Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Arūno Vereniaus nutarimu ieškovei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

2.2. 2017-08-30 surašytas kaltinamasis aktas, kuriame nurodyta, jog ieškovė neteisėtai praturtėjo, o būtent: veikdama bendra tyčia su V. Ž., laikotarpyje nuo 2014 metų vidurio iki 2015 m. lapkričio 6 d., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo didesnį nei 500 MGL – 54517,09 Eur – vertės turtą, t. y. 47000 Eur grynais pinigais ir 29 Rusijos Federacijos 50 rublių nominalo auksines monetas auksines monetas, kurių bendra 7517,09 Eur vertė, žinodama, kad minėtas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes ji ir V. Ž. nebuvo gavę tiek teisėtų pajamų, kol minėtą turtą 2015-11-06 kratos metu paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pareigūnai. Vilniaus apygardos teismo 2018-08-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-190/2018 (teisminio proceso Nr. 1-03-5-00043-2015-4) ieškovė buvo pripažinta kalta, padariusia nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

2.3. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės ir nuteistojo V. Ž. apeliacinius skundus, Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-111-1076/2019 (teisminio proceso Nr. 1-03-5-00043-2015-4) ieškovė dėl nuskalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, išteisinta, kadangi neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-11-29 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-111-1076/2019 (teisminio proceso Nr. 1-03-5-00043-2015-4), konstatavo (nurodė), kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė verstųsi neteisėta ar nusikalstama veikla, jog dalyvautų kartu su nuteistuoju V. Ž. gabenant cigarečių kontrabandą ar neteisėtame akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių disponavime, ar žinotų apie šią nuteistojo V. Ž. neteisėtą veiklą ir iš to būtų gavusi neteisėtų pajamų. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad BK 189¹ straipsnio sudėtis reikalauja, kad asmuo būtų turimo turto savininkas arba atitinkamo dydžio turto dalies bendrasavininkas, kas nustatoma remiantis civilinės teisės kategorijomis. Byloje paneigus, kad ieškovė apskritai buvo garaže rastų vertybių savininkė, jos akcesorinis bendrininkavimas dalyvaujant kito asmens „turto savininko statuse“ nėra įmanomas. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka pagal ieškovės ir nuteistojo V. Ž. kasacinius skundus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2020 (teisminio proceso Nr. 1-03-5-00043-2015-4) nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-29 nuosprendis paliktas nepakeistas.

2.4. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-111-1076/2019 (teisminio proceso Nr. 1-03-5-00043-2015-4) ieškovė buvo visiškai išteisinta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, laiko, kad ieškovės patraukimas įtariamąja ikiteisminiame tyrime ir kaltinamąja baudžiamojoje byloje buvo neteisėtas dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, dėl kurių ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi ieškovė buvo neteisėtai patraukta baudžiamojon atsakomybėn, ginti savo interesus ieškovė buvo priversta samdyti gynėją advokatą ir tokiu būdu nagrinėjant nurodytą baudžiamąją bylą pirmojoje ir apeliacinėje instancijose ieškovė iš viso patyrė 5500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Taip pat dėl neteisėto nuteisimo ieškovė nurodo patyrusi ir neturtinę žalą, o būtent: dėl jos atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo, kurio metu ieškovė buvo įtariamoji, ir dėl baudžiamosios bylos, kurioje ji buvo kaltinamąja, nagrinėjimo laikotarpiu nuo 2017-05-16 (pranešimo apie įtarimą pateikimo) iki 2019-11-29 (išteisinamojo nuosprendžio priėmimo) ji ne tik nuosekliai neigė padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet ir patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, jautė netikrumą dėl savo ateities, savo ir nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių užtikrinimo. Neturtinę žalą ieškovė vertina 50 000 Eur suma.

2.6. Ieškovė pažymėjo, kad, jos įsitikinimu, nebuvo pagrindo jos atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors ieškovei buvo pareikšti įtarimai dėl bendrininkavimo su V. Ž., tačiau kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, kokia apimtimi (dalimi) pinigų kiekvienas iš jų praturtėjo. Ieškovės nuomone, kaltinamajame akte nedetalizavus aukščiau nurodytų aplinkybių, kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai, o prokuroras taip pat pažeidė ir bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Šalies argumentai

2.7. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas neteisingai teisiškai įvertino, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokią išvadą ieškovė daro atsižvelgdama į tai, kad pirmos instancijos teismas pripažino ieškovę kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas 2019-11-29 nuosprendyje nurodė, kad „byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė verstųsi neteisėta ar nusikalstama veikla, jog dalyvautų kartu su nuteistuoju V. Ž. gabenant cigarečių kontrabandą ar neteisėtame akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių disponavime, ar žinotų apie šią nuteistojo V. Ž. neteisėtą veiklą ir iš to būtų gavusi neteisėtų pajamų“. Ieškovė nurodė, kad toks pirmosios instancijos teismo padarytas teisės normų pažeidimas (neteisingai teisiškai įvertintos faktinės aplinkybės bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl kurių ieškovė buvo pripažinta kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką) šiuo konkrečiu atveju prisidėjo prie esminio ieškovės teisių pažeidimo baudžiamajame procese. Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų neteisėtų procesinių veiksmų ieškovė galėjo buvo nepagrįstai nuteista, o tokia situacija yra nesuderinama su teisinės valstybės principu, todėl tokios teisės taikymo klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui. Dėl nurodyto yra pagrindas spręsti, jog baudžiamojoje byloje buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, dėl kurių ieškovė buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką neteisėtai ir dėl šios priežasties laikytina, kad neteisėti valstybės veiksmai egzistuoja. Ieškovė pažymėjo, kad tiek jos prašoma priteisti turtinė, tiek neturtinė žala susijusi su valstybės neteisėtais veiksmais, todėl laiko, kad tiek ieškinyje nurodomos turtinės, tiek neturtinės žalos atžvilgiu egzistuoja priežastinis ryšys.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvai (vertinant baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo veiksmus) yra šie:

3.1. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti.

3.2. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria ieškovė buvo nuteista, nenustatė jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų įrodymų vertinimu bei ieškovei inkriminuojamos veikos sudėties požymių nustatymu, dėl ko teismas padarė išvadą, kuri buvo priešinga nei apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo. Taigi nenustačius šiurkščių ir esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo ir išteisinamąjį nuosprendį priėmusio apeliacinės instancijos teismo skirtingas bylos aplinkybių įvertinimas negali būti laikomas teismo neteisėtais veiksmais. Tokiu būdu, atsakovės įsitikinimu, byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui teisminiame procese.

3.3. Pagal kasacinio teismo praktiką, dėl advokato darbo apmokėjimo turi būti sprendžiama ir tais atvejais, kai asmuo yra išteisinamas dėl jam pareikštų kaltinimų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis byloje Nr. 2K-216-628/2021). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė patyrė 5 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau ieškovės nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Be to, pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Kaip matyti, ieškovė tokių išlaidų atlyginimo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neprašė, nors tokias procesines galimybes turėjo. Taigi, atsakovės teigimu, šioje byloje, kurioje keliamas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas, ieškovė, prašydama atlyginti turtinę žalą, t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, pagrįsti visas gynėjo pateiktas sąskaitas konkrečiais su baudžiamuoju procesu susijusiais veiksmais, o teismas turėtų įvertinti jų pagrįstumą.

3.4. Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą atsakovė pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo atliktas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, ieškovės apkaltinimas, nors ir galėjo neigiamai paveikti ieškovės būklę, tačiau tokie veiksmai yra nustatyti įstatymais ir jie yra legalūs ir teisėti, kol jie nepažeidžia įstatymo reikalavimų. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą ieškovei, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo ieškovės išteisinimas, jeigu ji atitiko teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesys į tai, kad ieškovei jokių sunkių padarinių neatsirado, teisminiai procesai vyko ne per ilgai (2018-2020 m.), ieškovė nebuvo nuteista realia laisvės atėmimo bausme, vykstant procesui ieškovė nebuvo suimta, teisminiais procesais jos sveikata sutrikdyta nebuvo, o išgyvenimai ir susijaudinimas neabejotinai turėjo atsirasti dėl įvykusio įvykio, tačiau mano, kad baudžiamojoje byloje atlikti procesiniai veiksmai bei jų pagrindu priimti sprendimai neleidžia daryti išvados, kad ieškovei gali būti priteista 50000 Eur neturtinė žala.

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvai (vertinant prokuroro/-ų veiksmus atliekant ikiteisminį tyrimą, surašant kaltinamąjį aktą ir palaikant valstybinį kaltinimą teisme) yra šie:

4.1. Atsakovė, atsižvelgdama į visas baudžiamojo proceso metu nustatytas aplinkybes, su ieškinyje pateiktais vertinimais nesutinka ir mano, kad ieškovės baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ji padarė nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai, įvertinę pirminius bei vėliau gautus ikiteisminio tyrimo duomenis, turėjo pagrindą įtarti, kad ieškovė galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir tuo pagrindu įteikti pranešimą apie įtarimą, vėliau pateikti kaltinimą, o jos kaltės ir nuteisimo ar išteisinimo klausimą perduoti spręsti teismui, nes tik teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teismingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Pažymėjo, kad faktai, kurie gali sukelti pagrįstą įtarimą, neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti, tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje I. M. prieš Azerbaidžaną, no. 15172/13; 1994 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Murray prieš Jungtinę Karalystę, no. 14310/88). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra patikrinti įtarimą. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Atsakovė laiko, kad šiuo atveju ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, prokuroras ir teismas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos (BPK 2 straipsnis), taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

4.2. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju prokuroras turėjo pakankamai duomenų, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, bei pagrįstai įtarti ieškovę galimai ją padarius. Tai akivaizdu iš bendro ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teismo nuosprendžiuose aptartų aplinkybių viseto: neteisėto praturtėjimo dalyko radimo vietos – turtas buvo rastas ieškovės ir kito bylos įtariamojo – V. Ž., vėliau būtent ir pripažinto kaltu dėl BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, bendro nepilnamečio sūnaus vardu registruoto garažo slėptuvėje (2019-11-29 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio 43 p.); V. Ž. parodymų apie tai, kad neteisėto praturtėjimo dalykas priklauso būtent ieškovei ar yra jų bendras turtas (žr. ten pat 50 p.); Valstybinės mokesčių inspekcijos išvados apie ieškovės ir V. Ž. pateiktos turto kilmės versijos fiktyvumą (žr. ten pat 61-63 p.); tariamos turto kilmės versijos nelogiškumo, atsižvelgiant į ieškovės finansinius pajėgumus (žr. ten pat 65 p.); baudžiamosios bylos liudytojų, siekusių savo parodymais pateisinti ieškovės turto kilmę, suinteresuotumo padėti ieškovei išvengti teismo sankcijų (žr. ten pat 67 p.) ir kitų baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų konstatuotų aplinkybių, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu.

4.3. Remdamasis pirminiais turimais duomenimis, vykdydamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, prokuroras ne tik galėjo, bet ir turėjo pareigą sutikti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2015-11-13 sprendimu pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-5-00043-15, savo procesiniais sprendimais suteikti adekvatų procesinį statusą ieškovei atskirose proceso stadijose – atitinkamai įtariamosios ir kaltinamosios. Priešingu atveju, turint duomenų apie galimai asmens padarytas nusikalstamas veikas, ir, nepaisant to, apklausiant jį liudytoju, būtų pažeistas baudžiamojo proceso reikalavimas, draudžiantis liudytoju apklausti asmenį, galintį duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką (BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, atitinkamai parinkta ir bylos situacijai savo pobūdžiu adekvati ir proporcinga (viena švelniausių) ieškovei taikyta procesinė prievartos priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pažymėjo, kad vėlesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose gauti duomenys įtarimą, kad nusikalstama veika buvo padaryta, o dėl jos pagrįstai įtartina ieškovė, tik sustiprino. Pavyzdžiui, V. Ž. parodymai apie tai, kad neteisėto praturtėjimo dalykas priklausė būtent ieškovei (jau minėtas 2019-11-29 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio 50 p.). Atsakovės įsitikinimu, visos šios aplinkybės pripažintinos pakankamomis objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, o ieškovė galėjo būti pagrįstai įtarta nusikalstamos veikos padarymu ir jos atžvilgiu proporcingai bei adekvačiai priimtini atitinkami procesiniai sprendimai.

4.4. Atsakovės teigimu, prokuroras, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visetu, objektyviai turėjo pagrindą įžvelgti galimai padarytą nusikalstamą veiką bei įtarti ieškovę galimai ją padarius. Laikydamasis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, prokuroras tinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą, suteikė ieškovei atitinkamus procesinius statusus, užtikrinusius pastarajai realias teisės į gynybą realizavimo galimybes, pagrįstai taikė jai adekvačią ir proporcingą procesinę prievartos priemonę bei, surašęs kaltinamąjį aktą ir jame pateikęs savąjį byloje nustatytų aplinkybių vertinimą, perdavė bylą teisminiam nagrinėjimui. Tokie teisėti ir pagrįsti prokuroro veiksmai bei vėlesnė procesinė pozicija palaikant valstybinį kaltinimą negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas, klaida ar bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymas. Įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais, todėl skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas negali būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstytus argumentus. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

6. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovai palaikė atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

7. Byloje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje 2015-11-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-5-00043-15 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje. Ieškovei ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai už tai, kad ji galimai neteisėtai praturtėjo, o būtent: veikdama bendra tyčia su nuteistuoju V. Ž., laikotarpyje nuo 2014 metų vidurio iki 2015 m. lapkričio 6 d., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo didesnį nei 500 MGL – 54517,09 Eur – vertės turtą, t. y. 47000 Eur grynais pinigais ir 29 Rusijos Federacijos 50 rublių nominalo auksines monetas auksines monetas, kurių bendra 7517,09 Eur vertė, žinodama, kad minėtas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes ji ir V. Ž. nebuvo gavę tiek teisėtų pajamų iki tol, kol minėtą turtą 2015-11-06 kratos metu paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pareigūnai. Įtarimai galimai padarius BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ieškovei buvo pareikšti 2017-05-16. 2017-05-24 Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro nutarimu ieškovei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

8. 2017-08-30 surašytas kaltinamasis aktas, kuriame nurodyta, jog ieškovė neteisėtai praturtėjo, o būtent: veikdama bendra tyčia su V. Ž., laikotarpyje nuo 2014 metų vidurio iki 2015 m. lapkričio 6 d., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo didesnį nei 500 MGL – 54517,09 Eur – vertės turtą, t. y. 47000 Eur grynais pinigais ir 29 Rusijos Federacijos 50 rublių nominalo auksines monetas auksines monetas, kurių bendra 7517,09 Eur vertė, žinodama, kad minėtas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes ji ir V. Ž. nebuvo gavę tiek teisėtų pajamų, kol minėtą turtą 2015-11-06 kratos metu paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pareigūnai. Vilniaus apygardos teismo 2018-08-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-190/2018 (teisminio proceso Nr. 1-03-5-00043-2015-4) ieškovė buvo pripažinta kalta, padariusia nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

9. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės ir nuteistojo V. Ž. apeliacinius skundus, Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-111-1076/2019 (teisminio proceso Nr. 1-03-5-00043-2015-4) ieškovė dėl nuskalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, išteisinta, kadangi neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-11-29 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-111-1076/2019 (teisminio proceso Nr. 1-03-5-00043-2015-4), konstatavo (nurodė), kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė verstųsi neteisėta ar nusikalstama veikla, jog dalyvautų kartu su nuteistuoju V. Ž. gabenant cigarečių kontrabandą ar neteisėtame akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių disponavime, ar žinotų apie šią nuteistojo V. Ž. neteisėtą veiklą ir iš to būtų gavusi neteisėtų pajamų. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad BK 189¹ straipsnio sudėtis reikalauja, kad asmuo būtų turimo turto savininkas arba atitinkamo dydžio turto dalies bendrasavininkas, kas nustatoma remiantis civilinės teisės kategorijomis. Byloje paneigus, kad ieškovė apskritai buvo garaže rastų vertybių savininkė, jos akcesorinis bendrininkavimas dalyvaujant kito asmens „turto savininko statuse“ nėra įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-29 nuosprendžio 73 punktas). Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka pagal ieškovės ir nuteistojo V. Ž. kasacinius skundus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2020 (teisminio proceso Nr. 1-03-5-00043-2015-4) nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-29 nuosprendis paliktas nepakeistas.

10. CK 6.272 straipsnyje yra įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 30 punktas).

11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-08-08 nuosprendis, kuriuo ieškovė buvo pripažinta kalta, padariusia nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, buvo panaikintas instancine tvarka: Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-29 nuosprendžiu ieškovė dėl nuskalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, išteisinta, kadangi neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi buvo konstatuota, kad priimtas nuosprendis ieškovės atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos ieškovės atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis neįsiteisėjo, nes buvo panaikintas instancine tvarka.

12. Pažymėtina, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

13. Pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotą praktiką, teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016, 22 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 31 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

14. Šioje byloje ieškovė ieškiniu prašomą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą sieja su jos neteisėtu nuteisimu, t. y. tuo, kad ji teismo buvo išteisinta dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jai buvo pareikšti įtarimai ir dėl kurios buvo palaikomas kaltinimas teisme. Neteisėti veiksmai baudžiamajame procese yra neteisėtas nuteisimas, suėmimas, sulaikymas ir kitų procesinės prievartos priemonių (BPK XII skyrius) taikymas (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).

15. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

16. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimui surinkti duomenys turi būti pakankami tiek, kad jų pakaktų objektyviam stebėtojui spręsti, jog yra daroma nusikalstama veika. Teismas, remdamasis civilinės bylos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-77-190/2018 duomenimis, apkaltinamuoju ir išteisinamuoju nuosprendžiais, sprendžia, kad ieškovės baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ji padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės už pareigūnų veiksmus, vertina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta faktinių duomenų, leidžiančių įtarti ieškovę nusikalstamos veikos padarymu bei vykdyti jos atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad pagrįstai manyti, jog ieškovė padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (neteisėtą praturtėjimą) leido byloje surinktų duomenų visuma, o būtent: ieškovės ir kaltinamojo V. Ž. parodymai (tvirtino, kad visi kratos metu ieškovės ir V. Ž. nepilnamečiam sūnui priklausančiame garaže surasti pinigai (nepagrįsto praturtėjimo dalykas) priklauso ieškovei, ieškovė taip pat patvirtino žinojusi apie garaže laikomus pinigus ir kitas vertybes, teigė perdavusi pinigus V. Ž., kad juos paslėptų), kratos protokolas, Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada, kiti teisėtomis priemonėmis surinkti duomenys. Teismo vertinimu, paminėti baudžiamosios bylos duomenys sudarė pakankamą pagrindą pagrįstai įtarti ieškovę padarius įtarime nurodytą nusikalstamą veiką, pareikšti ieškovei kaltinimą ir jį palaikyti teisme.

17. Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis buvo paneigta ieškovės ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme įrodinėta pozicija (versija), kad kratos metu jos ir V. Ž. nepilnamečiam sūnui priklausančiame garaže rasti pinigai priklausė jai ir buvo įgyti būtent ieškovės iš teisėtų pajamų šaltinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-29 nuosprendžio 51-71 punktai). 2019-11-29 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio 65 punkte nurodyta: Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos darytina išvada, kad paskolos sutartys buvo sudarytos fiktyviai, realiai neketinant vykdyti sutartyse nurodytų sąlygų, o siekiant pateisinti garaže rastus ir paimtus pinigus. Garaže rasti ir paimti pinigai – 47 000 eurų bei 29 auksinės monetos buvo įgytos kitomis aplinkybėmis (iš kitų šaltinių) ne nurodė nuteistoji I. L. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje taip pat konstatuota, kad garaže kratos metu rastas turtas – 47000 eurų ir 29 vnt. auksinių monetų priklauso V. Ž., pastarasis šį turtą įsigijo iš savo galimai neteisėtų pajamų šaltinių (nuosprendžio 72 p.). Taigi, ieškovė baudžiamojoje byloje išteisinta dėl to, jog nenustatyta, kad ji buvo garaže rastų vertybių savininke (bendrasavininke). Nors paminėtu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu konstatuota, kad ieškovės dalyvavimas (bendrininkavimas) padarant šią nusikalstamą veiką (neteisėtą praturtėjimą) neįrodytas, tačiau už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistas V. Ž., su kuriuo ieškovė kartu gyveno ir turi bendrą vaiką, be to, savo parodymais ir pateiktais įrodymais baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovė siekė pateisinti nusikalstamos veikos dalyku buvusio turto įgijimą, kartu siekdama išvengti galimo tokio turto konfiskavimo.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. tai reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, tačiau nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. balandžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (Lavrechov v. the Czech Republic, no. 57404/08, judgment of 20 June 2013). Taigi gali būti atvejų, kai, atlikus ikiteisminį tyrimą pagal pagrįstą įtarimą, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą.

19. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas išteisino ieškovę pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, savaime nereiškia, kad visi iki ieškovės išteisinimo atklikti procesiniai veiksmai buvo nepagrįsti ar neteisėti. Ieškovės teiginiai, jog vien jos išteisinimas dėl BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pagrindžia viso ikiteisminio ir teisiminio proceso nuo pat jo pradžios neteisėtumą ieškovės atžvilgiu, yra nepagrįsti nei pagal anksčiau minėtą EŽTT, nei pagal kasacinio teismo vystomą praktiką, nei bylos faktiniais duomenimis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo metu prokurorų veiksmų neteisėtumą, nėra nustatyta klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese dėl kaltinimo ieškovei pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį pareiškimo. Šiuo atveju civilinėje byloje taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas. Vertinant visą baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad šiuo atveju vien ieškovės išteisinimas dėl kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, susiję su kaltinimo ieškovei pareiškimu, įvertinus ir tai, kad ieškovė savo parodymais ir teikiamais įrodymais (įvairiomis sutartimis, kurios teismo įvertintos kaip fiktyvios) trukdė nustatyti kratos metu rastų pinigų tikruosius įgijimo šaltinius ir pinigų bei kitų vertybių savininką.

20. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Iš to išplaukia, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui dėl įrodymų trūkumo, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu, kaip minėta, ji atitiko teisės aktų reikalavimus.

Dėl neturtinės žalos

21. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

22. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prokuroras turėjo pakankamai duomenų, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, bei pagrįstai įtarti ieškovę galimai ją padarius, todėl turėjo pagrindą ieškovės atžvilgiu surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti jį su byla teismui. Tokia išvada darytina iš ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teismo nuosprendžiuose nurodytų ir išanalizuotų aplinkybių viseto: neteisėto praturtėjimo dalyko radimo vietos – turtas buvo rastas ieškovės ir kito bylos įtariamojo – V. Ž., vėliau būtent ir pripažinto kaltu dėl BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, bendro nepilnamečio sūnaus vardu registruoto garažo slėptuvėje (2019-11-29 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio 43 p.); V. Ž. parodymų apie tai, kad neteisėto praturtėjimo dalykas priklauso būtent ieškovei ar yra jų bendras turtas (žr. ten pat 50 p.); Valstybinės mokesčių inspekcijos išvados apie ieškovės ir V. Ž. pateiktos turto kilmės versijos fiktyvumą (žr. ten pat 61-63 p.); tariamos turto kilmės versijos nelogiškumo, atsižvelgiant į ieškovės finansinius pajėgumus (žr. ten pat 65 p.); baudžiamosios bylos liudytojų, siekusių savo parodymais pateisinti ieškovės turto kilmę, suinteresuotumo padėti ieškovei išvengti teismo sankcijų (žr. ten pat 67 p.) ir kitų baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų konstatuotų aplinkybių, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu.

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria ieškovė buvo nuteista, nenustatė jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Nenustačius šiurkščių ir esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo ir išteisinamąjį nuosprendį priėmusio apeliacinės instancijos teismo skirtingas bylos faktinių aplinkybių teisinis vertinimas negali būti laikomas teismo neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, laiko, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo atliktas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, ieškovės apkaltinimas, nors ir galėjo neigiamai paveikti ieškovės būklę, tačiau tokie veiksmai yra nustatyti įstatymais ir jie teisėti, kol jie nepažeidžia įstatymo reikalavimų. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą ieškovei, vertinami kaip teisėtai padaryti. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės laisvė nei teisminio, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suvaržyta, ieškovė nebuvo suimta ar nuteista realia laisvės atėmimo bausme (neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo ieškovė buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, jai buvo paskirta bausmė - bauda), taip pat byloje nėra įrodymų apie konkrečius ieškovės sveikatos sutrikimus, kurie galėjo būti sąlygoti vykusio baudžiamojo proceso. Teismas sutinka, kad vykstant baudžiamajam procesui ieškovė galėjo patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimus, tačiau byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti tokius ieškovės niekuo nekonkretizuotus ir nedetalizuotus dvasinius išgyvenimus buvus tokio intensyvumo, kad juos būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą.

24. Įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos neturtinės žalos atlyginimui, t. y. neturtinės žalos padarymo faktas ir neteisėti veiksmai, todėl ieškovės reikalavimas dėl 50000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas (CPK 185 straipsnis).

Dėl turtinės žalos

25. Sprendžiant dėl ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl gynybos baudžiamajame procese, atlyginimą, pažymėtina, kad ieškovės atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nebuvo įrodyta, kad ieškovė dalyvavo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad ieškovei pareiškus įtarimą, o vėliau ir kaltinimą, kuris perduotas nagrinėti teismui, ieškovė turėjo teisę į gynybą ir gindamasi nuo jai pareikšto kaltinimo realizavo savo teisę į gynybą pasisamdžiusi gynėją (advokatą). Be to, pirmosios instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ieškovės atžvilgiu, ieškovė jai nepalankų nuosprendį apskundė, apeliacijos teisę taip pat realizavo naudodamasi gynėjo pagalba.

26. BPK 106 straipsnio 3 dalis, įsigaliojusiu nuo 2022-05-01, numato, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK, galiojęs išteisinamojo nuosprendžio ieškovei priėmimo metu, nenumatė išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tuo metu galiojusioje BPK 106 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese; tuo metu aktualioje kasacinio praktikoje buvo išaiškinta, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020). Taigi 2019-11-29 priimant išteisinamąjį nuosprendį ieškovės atžvilgiu nebuvo teisinio reguliavimo, numatančio išteisintam asmeniui jo patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti atlyginimą ir ieškovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų klausimas ją išteisinus baudžiamojoje byloje atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir tuo metu aktualią teismų praktiką negalėjo ir nebuvo sprendžiamas.

27. Teismo vertinimu, ieškovę dėl jai pareikšto kaltinimo išteisinus, jai turi būti atlygintos jos baudžiamojoje byloje patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė, realizuodama teisę į gynybą naudodamasi advokato pagalba. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad ieškovė baudžiamojoje byloje bylinėjimosi išlaidas, kurias nurodo kaip turtinę žalą, patyrė dėl atsakovės inicijuoto baudžiamojo proceso, kuris baigėsi ieškovės išteisinimu. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra teisė turėti advokatą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. liepos 9 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimus). Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“, kuriuo pripažinta, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Paminėtu nutarimu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad esminis kriterijus ieškovės turėtų išlaidų baudžiamajame procese kaip turtinės žalos vertinimui yra galutinis procesinis rezultatas baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai dėl ieškovei pareikšto kaltinimo ir jo nagrinėjimo teisme suponavo ieškovės teisės į gynybą, kurią ieškovė realizavo pasisamdydama advokatą, įgyvendinimą. Ieškovę išteisinus, ji turi teisę į pagrįstų ir būtinų bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė baudžiamojoje byloje, realizuodama teisę į gynybą naudodamasi advokato pagalba, kaip turtinės žalos, atlyginimą.

28. Ieškovė, prašydama priteisti baudžiamojoje byloje patirtas 5 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė Išrašą iš patikslintos 2018-01-18 sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 693-ML-218, 2018-01-18 ir 2018-08-21 advokato Algio Lukoševičiaus išrašytas išankstinio apmokėjimo sąskaitas už teisines paslaugas ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus. Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį turtinės žalos paskaičiavimo neginčijo ir konkrečių argumentų dėl nesutikimo su šių išlaidų nagrinėjant baudžiamąją bylą būtinumu ar/ir pagrįstumu nenurodė (išskyrus deklaratyvius teiginius, kad tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą turi įvertinti teismas). Teismo vertinimu, ieškovė, esant jai pareikštam kaltinimui nusikalstamos veikos padarymu, turėjo teisę pasinaudoti advokato teisine pagalba, siekdama veiksmingo teisės į gynybą įgyvendinimo. Nustatyta, kad baudžiamoji byla pirmąja instancija buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, ieškovė advokatui už teisines konsultacijas dėl neteisėto praturtėjimo, kuriuo buvo kaltinama, advokato susipažinimą su baudžiamosios bylos duomenimis (medžiaga), padėties įvertinimą, teisines išvadas ir galimų sprendimų pateikimą bei ieškovės (kaltinamosios) gynimą Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje sumokėjo iš viso 2500 Eur. Be to, ieškovė už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-08-08 nuosprendžio, kuriuo ieškovė buvo nuteista pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, parengimą ir pateikimą Lietuvos apeliaciniam teismui sumokėjo advokatui 3000 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį (13 tomų), sudėtingumą, ieškovei pareikštą kaltinimą ir ieškovei priimtą nepalankų pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo apskundimą, taip pat į tai, kad ieškovės pasamdytas gynėjas dalyvavo tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos (gynėjas dalyvavo 8 teisiamuosiuose posėdžiuose), tiek apeliacinės instancijos teisme (advokatas A. Lukoševičius kaip ieškovės gynėjas apeliacinės instancijos teisme dalyvavo 5 teismo posėdžiuose), ieškovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje atitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priteistinos iš atsakovės, priteisiant šias išlaidas kaip turtinės žalos ieškovei atlyginimą iš atsakovei atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nes ieškovė šias bylinėjimosi išlaidas patyrė nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

Dėl procesinių palūkanų

29. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31. Nustatyta, kad ieškovė byloje už teisines konsultacijas, susijusias su ieškinio parengimu, ieškinio ir jo priedų parengimą bei pateikimą teismui, pasirengimą bei atstovavimą teisme patyrė iš viso 2662 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias patvirtinantys dokumentai yra pateikti į bylą (kartu su 2023-02-27 prašymu). Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo visiškai patenkintas turtinis ieškinio reikalavimas ir atmestas neturtinis reikalavimas, ieškovei iš atsakovės priteistina 50 procentų patirtų teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 1 331 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 188604955, 5 500 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (5 500 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė