Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-11 · Administracinė byla Nr. eI2-9545-331/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-11
Bylos Nr.
eI2-9545-331/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01770-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
I. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9545-331/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01770-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 11 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 24S96990 (toliau – ir Sprendimas) uždraudė pareiškėjui I. M. (I. M.) atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2029 m. balandžio 10 d.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Departamento Sprendimą, bei priteisti pareiškėjui su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) m. gyveno (duomenys neskelbtini). 2021 m. pareiškėjas nusprendė pradėti darbą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas kreipėsi dėl darbo vizos išdavimo ir, gavęs darbo visą, 2021 m. rugsėjo 20 d. sudarė darbo sutartį Nr. 210920/01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu pradėjo darbą šaltkalvio pareigose. 2022 m. vasario 28 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikotarpis nustatytas iki 2024 m. vasario 29 d. Pareiškėjas 2022 m. spalio 24 d. sudarė darbo sutartį Nr. 221024/04 su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2023 m. taip pat pradėjo vykdyti individualią veiklą Lietuvos Respublikoje. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas savo tolimesnį gyvenimą ir ateitį siejo būtent su Lietuva, į kurią perkėlė savo socialinių ir ekonominių interesų centrą. 2024 m. sausio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi termino pratęsimo. 2024 m. vasario 28 d. pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini), kadangi leidimo laikinai gyventi terminas turėjo pasibaigti 2024 m. vasario 29 d., sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi termino pratęsimo pareiškėjui nebuvo žinomas. Iki šio skundo pateikimo dienos pareiškėjas neturi duomenų apie atsakovo priimtą sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prašymo pratęsti leidimo laikinai gyventi terminą. 2024 m. balandžio 11 d. pareiškėjas netikėtai gavo elektroninį pranešimą apie uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2029 m. balandžio 10 d. (t. y. 5 metų laikotarpiui).

2.2. Teigia, kad 2024 m. balandžio 11 d. gavo pranešimą, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 24S96990, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2029 m. balandžio 10 d. vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai). Atsakovas padarė visiškai nepagrįstą išvadą dėl to, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėdamas jokių įrodymų tokiai išvadai pagrįsti ir nevertindamas jokių reikšmingų faktinių aplinkybių. Atitinkamai, neturint pagrindo konstatuoti pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, skundžiamas Sprendimas pat yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) 2024 m. balandžio 4 d. išvadoje Nr. 18-3171 (toliau – ir Išvada) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sukarinta savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti ((duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) valstybinė organizacija, prisidengianti visuomeninės organizacijos statusu, skirta stiprinti (duomenys neskelbtini) piliečių kariniam pasirengimui ir patriotiniam ugdymui, atitinkančiam (duomenys neskelbtini) režimo interesus. VSD vertinimu, pareiškėjas, 2013–2014 m. dirbdamas (duomenys neskelbtini) sukarintoje savanoriškoje draugijoje armijai, aviacijai ir laivynui remti, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD duomenimis, pareiškėjas dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus.

3.1. Priimant ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, ginčijamo Sprendimo proporcingumą. Pažymi, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) sukarintoje savanoriškoje draugijoje armijai, aviacijai ir laivynui remti) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023)“.

3.2. Ginčijamas Sprendimas taip pat atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose (2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023). Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus, iš atliktų pareiškėjo veiksmų VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Ginčijamame Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD Išvada Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Paminėtina, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) valstybinė organizacija, prisidengianti visuomeninės organizacijos statusu, skirta stiprinti (duomenys neskelbtini) piliečių kariniam pasirengimui ir patriotiniam ugdymui, atitinkančiam (duomenys neskelbtini) režimo interesus. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šių šalių valstybės institucijose. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT nagrinėdamas analogiškas bylas pažymėjo, kad grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip leidimo laikinai gyventi panaikinimas, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, yra mažiausią represinį, o daugiau prevencinį elementą turinti priemonė, todėl siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo bei pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 23 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (leidimo laikinai gyventi keitimas). Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu.

6.1. Pareiškėjas 2024 m. sausio 24 d. pateikė Departamentui papildomą prašymo informaciją bei nurodė duomenis apie išsilavinimą, buvusias darbovietes, pažymėjo, jog privalomosios karinės tarnybos neatliko, nes netinkamas dėl sveikatos (nugaros trauma).

6.2. Departamentas Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, argumentuodamas, kad parei6k4jas 2013-2014 m. dirbo mechaninių transporto priemonių vairavimo meistru (duomenys neskelbtini) sukarintoje savanoriškoje draugijoje armijai, aviacijai ir laivynui remti „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - (duomenys neskelbtini)), kuri yra (duomenys neskelbtini) valstybinė organizacija, prisidengianti visuomeninės organizacijos statusu, skirta stiprinti (duomenys neskelbtini) piliečių kariniam pasirengimui ir patriotiniam ugdymui, atitinkančiam (duomenys neskelbtini) režimo interesus. Tai, kad asmuo dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) reiškia, kad jis privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Įvertinęs aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir vadovaudamasis UTPĮ 35 satr.1 d. 1 p., 2024-04-10 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S96637 atsisakyti asmeniui pakeisti leidimą laikinai gyventi. Įvertinus UTPĮ 133 str. 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad buvo nustatyta, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad šio užsieniečio (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, be to, buvo nuspręsta atsisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 p., asmeniui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

7. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) (redakcija, galiojusi leidimo laikinai gyventi išdavimo metu) nuostatos.

7.1. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

7.2. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai ( 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

7.3. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; 3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

7.4. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal teisės normos formuluotę, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti leidimą nuolat gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi.

7.5. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 11 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

7.6. Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.

7.7. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p. užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir kuris neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

7.8. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktas nustato, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka šioje tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka šioje tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei šioje tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į šioje tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

7.9. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

7.10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išaiškino, kad, sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).

7.11. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

7.12. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). LVAT yra nurodęs, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

8. Pareiškėjo teigimu, atsakovas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėdamas jokių įrodymų tokiai išvadai pagrįsti ir nevertindamas jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl neturint pagrindo konstatuoti pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

8.1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas turėjo leidimą gyventi, galiojantį iki 2024 m. vasario 29 d. Pagal 2022 m. spalio 24 d. darbo sutartį, pareiškėjas dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini).

8.2. Departamento ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis kompetentingos institucijos – VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Šis VSD vertinimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjas 2013-2014 m. dirbo mechaninių transporto priemonių vairavimo meistru (duomenys neskelbtini) sukarintoje savanoriškoje draugijoje armijai, aviacijai ir laivynui remti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dirbdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD turimais duomenimis, asmuo dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus.VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

8.3. Vertindamas skundo teiginius susijusius su tuo, jog atsakovas neturi įrodymų išvadai, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat tai, kad atsakovas nevertino jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, teismas pažymi, jog pareiškėjas deklaratyviai skunde nurodė šias aplinkybes, jų nedetalizavo. Be to, Departamentas vertinimą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, atliko vertindamas VSD Išvadoje pateiktus duomenis. Įvertinęs pareiškėjo buvusį darbą, bei tai, jog pareiškėjas dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini), taip pat šiandieninę geopolitinę situaciją, Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Taigi, byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog Departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė įvertinęs VSD Išvadoje pateiktus duomenis, kurie surinkti įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, todėl nepagrįsti laikytini pareiškėjo skundo teiginiai, kad atsakovas neturėjo įrodymų ginčijamam Sprendimui priimti. Nesutiktina, kad atsakovas nevertino jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, nes Departamentas ginčo Sprendime vertino pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius.

8.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra grynai ekonominio pobūdžio, nėra ilgalaikiai. Nors pareiškėjas 2024 m. birželio 3 d. pateiktame teismui prašyme prijungti papildomą rašytinį įrodymą nurodo, jog pareiškėjo darbovietė buvo reorganizuota (sukarinta), kai pareiškėjas jau buvo nutraukęs darbo santykius, tačiau tai niekaip nekeičia aplinkybės, jog pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), bei iš to galinčių kilti grėsmių ateityje, net jei ir (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuota po to, kai pareiškėjas minėtoje įstaigoje nedirbo. Be to, aplinkybė, jog pareiškėjas netinkamas karinei tarnybai atlikti dėl sveikatos būklės, taip pat nepaneigia fakto, jog pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), bei iš to galinčių kilti grėsmių. Vien tai, kad pareiškėjas neatliko karinės tarnybos ir dėl sveikatos būklės negali jos atlikti, nereiškia, jog jis negali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusiais kolegomis ir/ar su (duomenys neskelbtini) kriminalinėmis žvalgybomis, o tai, kada organizacija buvo reorganizuota ar tai, kad karinės tarnybos pareiškėjas neatliko, nėra aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti ginčijamą Sprendimą. Šios aplinkybės nėra vertintinos aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas.

8.5. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023 pažymėjo, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD Išvados tiesiog perkelti į ginčijamus Sprendimus, o būdamas viešojo administravimo subjektu, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD Išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, turi atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą. Būtent taip veikti Migracijos departamentą įpareigoja Įstatymas bei kiti su juo susiję teisės aktai, taip pat tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje suformuoti reikalavimai.

8.6. Iš atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo Sprendimo priėmimo dienos, matyti, kad esminis Sprendimo priėmimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo 2013-2014 m. darbo (duomenys neskelbtini). Tačiau, iš minėto Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. nustatė, kad Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) anksčiau jam buvo išdavęs Šengeno vizą, galiojusią nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. spalio 11 d., bei nacionalinę vizą laikotarpiui nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2022 m. vasario 28 d., kuri buvo išduota kaip užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvą dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvoje, tarpininkaujant įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. spalio 5 d. ši viza buvo panaikinta tuo pagrindu, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 5 d. asmeniui išdavė naują nacionalinę vizą laikotarpiui nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. kovo 3 d. kaip užsieniečiui, kuris yra valstybės, nurodytos aprašo 14 priede, pilietis, dėl kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkauja juridinis asmuo arba kuris vyksta į Lietuvos Respubliką ilgalaikiam buvimui, tarpininkaujant įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. asmuo Lietuvos Respublikoje gyveno su leidimu laikinai gyventi, išduotu tarpininkaujant tai pačiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu asmuo neturi galiojančio dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvoje. Aktualiausiais 2024 m. balandžio 11 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, asmuo savo darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje pradėjo 2021 m. kovo 24 d. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. asmuo dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki šiol vėl dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi asmuo buvo nurodęs, kad yra vedęs, tačiau Migracijos departamentas nenustatė, kad jis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. VSAT informacinės sistemos duomenimis, pirmasis asmens Lietuvos Respublikos sienos kirtimas atvykstant buvo užfiksuotas 2019 m. rugsėjo 17 d. trims dienoms ir nuo tada iki pradėdamas dirbti buvo apsilankęs Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) kartus (apsilankymų trukmė nuo 1 dienos iki 1 savaitės), o darbo Lietuvoje laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs daugiau nei (duomenys neskelbtini) kartų (išvykų trukmė nuo 1 dienos iki 2-3 savaičių). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo keliama grėsmė yra reali, kadangi Departamentas pareiškėjo keliamą grėsmę sieja su pareiškėjo darbu (duomenys neskelbtini). Nustatyti pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo buvusio darbo (duomenys neskelbtini) bei iš to galinčių kilti grėsmių, jog pareiškėjas gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti. VSD Išvados turinys, kita byloje esanti medžiaga suponuoja išvadą, kad VSD Išvadoje pareiškėjo vertinimas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo tinkamai pagrįstas.

8.7. Teismas sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendime visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada daroma turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Tad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas, esant panašioms situacijoms, iš esmės atitinka ir LVAT formuojamą praktiką (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; ir kt.).

9. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu turi teisę remtis išvadomis dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsniu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.).

9.1. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

9.2. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

9.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami.

10. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertinimo pareiškėjo individualią situaciją, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Pažymėtina, kad valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto išsaugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė. Be to, pareiškėjas, siekdamas paneigti atsakovo Sprendime padarytas išvadas teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pritaikytas minimalus 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis jo atžvilgiu yra neproporcingas.

10.1. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas priimdamas sprendimą dėl uždraudimo atvykti atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus reikalavimus dėl draudimo atvykti. Sprendime pažymėta, jog įvertinus UTPĮ 133 str. 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad buvo nustatyta, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad šio užsieniečio (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, be to, buvo nuspręsta atsisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 p., asmeniui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

10.2. Uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti į šalį ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui – ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti, būti ar gyventi Lietuvoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

10.3. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad priimdamas Sprendimą atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skundo argumentais.

11. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, jog skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Nustačius, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamo Sprendimo, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

12. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.

13. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas