- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2YT-224-762/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01418-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Asta Usevičiūtė
nuotoliu suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyr. specialistui K. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas A. S. patikslintame pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1976 m. gruodžio 2 d. statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kuriuos teisėtai valdė nuo įgijimo iki kiekvieno iš jų mirties dienos.
2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėjo mama V. I., gimusi (duomenys neskelbtini) su jo tėvu A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. 72. Tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Mama V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jo tėvai A. S. ir V. S. pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 1976 m. gruodžio 2 d. pareiškėjo tėvui S. A. buvo išduotas Leidimas Nr. 117/76n, vykdyti individualinę statybą, kuriuo buvo leista statyti individualų gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), Nr. 28 pagal rajono architekto 1975 m. balandžio 10 d. patvirtintą techninę dokumentaciją. Nurodyta, kad leista statyti tipinį namą iš mūro; taip pat leista statyti tipinį ūkinį pastatą vieno aukšto su pastoge pašarams, mūrinį.
2.1. Pagal Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio direktoriaus 1975 gegužės 15 d. įsakymu Nr. 17 išskirto S. A., A. individualinio gyvenamojo namo statybai planą, patvirtintą 1975 m. birželio 10 d. Rokiškio rajono architekto, matyti, jog sklype Nr. 28 S. S. A. skirtas 0,15 ha ploto sklypas namo statybai.
2.2. Iš 1987 m. rugpjūčio 4 d. archyvinės Pastatų teisinio registravimo dokumentų bylos matyti, kad nurodytas pastatų savininkas - S. A., A., pastatai yra (duomenys neskelbtini) kaime. Statinių išdėstymo plane yra nurodyti pastatai: 1A1 /p - gyvenamasis namas, statybos metai 1976; 211/p - tvartas, 1976 m. statybos, 311 /m - daržinė, 1976 m. statybos, 411 /m - malkinė, 1976 m. statybos (po vienu stogu ); 511 /m - viralinė, 1976 m. statybos.
2.3. 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinėje knygoje, duomenyse apie A. S. ūkinį kiemą, asmeninė sąskaita Nr. 365, nurodyta, kad ūkyje yra gyvenamasis namas (statybos metai nurodyti 1975), tvartas, daržinė, malkinė po vienu stogu (statybos metai -1975).
2.4. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos pažymoje apie A. S. vardu užregistruotus pastatus, 2023-08-31, Nr. GP-183, nurodyta, kad iki 2001 m. liepos 1 d. A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas mūrinis gyvenamasis namas ir ūkio pastatai.
2.5. Iki šiol VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) nėra registruoti, tačiau jo tėvai santuokos metu pasistatę gyvenamąjį namą, ir ūkinius pastatus ir iki pat savo mirties šiame gyvenamajame name gyveno, mokėjo mokesčius, turtu rūpinosi, jį remontavo.
2.6. Leidimas vykdyti individualinę statybą išduotas 1976 m. gruodžio 2 d. pareiškėjo tėčio A. S. vardu. Todėl santuokos metu pastatytas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių V. S. ir A. S. nuosavybe, nes turtas įgytas santuokos metu, todėl priklausė jiems po ½.
2.7. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. birželio 20 d. įsiteisėjusiu sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4642-762/2023 nusprendė pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina V. S., po sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jo palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdama jį valdyti bei, kad jis, A. S., po savo motinos V. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos visą palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
2.8. 2023 m. rugpjūčio 1 d. notarė Rita Šabanskienė išdavė liudijimus apie palikimo priėmimą, kuriais patvirtinta, jog pareiškėjas po V. S., mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, o V. S. po sutuoktinio A. S. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą.
2.9. Veikdama pagal pareiškėjo išduotą įgaliojimą jo sesuo V. M. 2023 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras prašydama įrašyti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, tačiau jo įgaliotos atstovės prašymas jau antrą kartą buvo atmestas. 2023 m. rugsėjo 14 d. Sprendimu Nr. SPR5-20396 Nekilnojamojo turto kadastro departamentas prašymą atmetė, nes 2023 m. rugpjūčio 31 d. Kamajų seniūnijos pažymoje nenurodyta, kad įrašai ūkinėse knygose padaryti iki 1991 m. liepos 25 d. bei pažymoje negalima identifikuoti pastatų, nes nenurodyti unikalūs numeriai, todėl tokia pažyma nėra tinkamas dokumentas dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą.
2.10. Taigi, iki šio laiko neatlikta pastatų - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) teisinė registracija, neįregistruotos daiktinės teisės, po statiniais nesuformuotas žemės sklypas. Pareiškėjas nors būdamas V. S. įpėdiniu, statinių negali įregistruoti tėvų vardu, kaip negali įregistruoti ir nuosavybės teisės savo vardu, o neturėdamas statinių nuosavybės teisę įrodančių dokumentų negali kreiptis dėl žemės sklypo suformavimo ir pirkimo. Pagal 2023 m. rugpjūčio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštą, jam siūloma susitvarkius pastatų teisinę registracija kreiptis į Rokiškio rajono savivaldybės administraciją dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo.
2.11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški nuosavybės teisės įgijimo būdai. Pagal minėtą straipsnį, be kitų nuosavybės teisės įgijimo būdų, nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Nuosavybės teisė į statinį jį pastatant gali būti įgyjama tik tokiu atveju, jeigu statinio statyba atlikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų, nes tik teisėtai pastatytas statinys gali būti civilinės apyvartos objektu.
Žemesnės instancijos teismas
2.12. Kaip nurodo 2024 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apygardos teismas nutartyje - gyvenamojo namo statybos pradžioje 1976 m. statybos politika ir jos įgyvendinimo priemonės Lietuvoje negalėjo prieštarauti Tarybų Sąjungos įstatymams, TSRS Ministrų Tarybos nutarimams, sąjunginėms statybos normoms ir taisyklėms bei kitiems statybą reguliuojantiems teisės aktams. Statybos politiką Lietuvoje sovietmečiu formavo ir jos įgyvendinimą reguliavo Lietuvos TSR Ministrų Taryba ir Valstybinis statybos ir architektūros reikalų komitetas, kuris 1963 m. buvo reorganizuotas į Valstybinį statybos reikalų komitetą. Individualinę statybą reguliavo Ministrų Tarybos tvirtinami Individualinės statybos nuostatai, kurie daug kartų buvo keičiami, atsižvelgiant į šalies valdymo institucijų politinius sprendimus ir ekonominę situaciją. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas A. S. turėjo 1976 m. gruodžio 2 d. išduotą Leidimą, Nr. 117/76n, vykdyti individualinę statybą. Minėtu laikotarpiu leidimus statinių statybai kaimo vietovėse išduodavo rajonų architektai inspektoriai, pateikus VSRK 1968 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 45 „Dėl leidimų kaimo statyboms vykdyti išdavimo sutvarkymo“ išvardytus dokumentus (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos „Teisės aktų, reglamentavusių teritorijų planavimo, statybos ir valstybinės statybos kontrolės tvarką Lietuvoje 1947-1992 m., sąrašas, Vilnius 2009 m., 29 psl.). Atsižvelgiant į tai 1976 m. išduotas leidimas Nr. 117/76n vykdyti individualinę statybą, 1975 m. birželio 10 d. Rokiškio rajono architekto patvirtintas individualaus gyvenamojo namo statybos planas įrodo aplinkybę, kad pareiškėjo tėvai, būdami santuokoje, statė ginčo turtą-namą, ūkinį pastatą pagal tuo laikotarpiu galiojančius teisės aktus, bendrais veiksmais sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nebuvo gavusi pranešimų apie galimą palikėjų V. S. ir A. S. palikimų perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jų paliktojo turto priėmimą valdyti. Atsižvelgdama į tai, valstybės įmonė Turto bankas pažymi, kad duomenų apie pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytą turtą neturi. Pareiškėjo nurodyti nekilnojamojo turto objektai turėjo būti įrašyti vietos savivaldos institucijų vedamosiose ūkinėse knygose. Apie tai šiuo metu į bylą nėra pateikta vienareikšmiškų rašytinių įrodymų, todėl pareiškėjas turėtų būti įpareigotas pateikti tokius papildomus rašytinius įrodymus. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo pareiškime nurodytas gyvenamasis namas ir garažas buvo pastatyti 1976-1978 metais, o lauko virtuvė 1990 metais. Iš į bylą pateiktų kadastro bylos duomenų yra akivaizdu, kad šie statiniai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi iš vietos savivaldos institucijų turėtų būti išreikalauti papildomi dokumentai ir minėtų statinių ūkinių knygų turimi išrašai. Be to, pareiškėjas savo patikslinto pareiškimo aplinkybes dėl jame nurodytų statinių valdymo laikotarpio turėtų pagrįsti papildomais rašytiniais įrodymais, tik tada galima bus nuspręsti apie jo prašymo, pareikšto šioje civilinėje byloje, pagrįstumą.
4. Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė kad gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) nėra įtraukti į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą. Pareiškėjo pareiškimo tenkinimą, įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimą palieka spręsti teismui. Teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, Rokiškio rajono savivaldybės administracija neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad šioje byloje neturi savarankiško materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Dėl šių priežasčių mano, kad Pareiškėjo pareiškimo reikalavimo pagrįstumo klausimas spręstinas teismo išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ištyrus Pareiškėjo nurodytas ir teismo nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Neprieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir - Inspekcija) atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo įgaliotas asmuo – V. M., kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau 2023 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu Nr. SPR4-7327(14.5E) (toliau – 2023-03-22 sprendimas) prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. S. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atmestas. 2023-03-22 sprendime nurodyta, kad prašymą nutarta atmesti, kadangi: 1) asmuo, padavęs prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (nebuvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas); 2) nekilnojamajam daiktui teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas; 3) pateiktas dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pakartotinai 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymu pareiškėjo įgaliota atstovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą. 2023 m. rugsėjo 14 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu Nr. SPR5-20396 (14.4 E) atsisakyta įrašyti gyvenamojo namo 1A1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes įvertinus Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos 2023 m. rugpjūčio 31 d. pažymą apie A. S. vardu užregistruotus pastatus Nr. GP-183 ir Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo pridedamą Rokiškio rajono Kamajų apylinkės vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinės knygos išrašo kopiją, vienareikšmiškai nebuvo galima nustatyti, kad prašomi įregistruoti pastatai yra tapatūs kartu su kadastro duomenų byloje nurodytais pastatais. Nagrinėjamu atveju Statiniai Nekilnojamojo turto registre yra neįregistruoti. Inspekcija atkreipia dėmesį į pareiškimu suformuotą reikalavimą „<...> nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog V. S. ir A. S., 1976-12-02 statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, <...> garažą, <...> lauko virtuvę <...> “. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 punktas numato, kad statybą leidžiantis dokumentas yra dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Taigi, statybą leidžiantis dokumentas, šiuo atveju statybos leidimas Nr. 117/76 n, suteikė teisę įgyvendinti statinio projektą, bet nesuteikė nuosavybės teisės į Statinius. Byloje yra pateiktas 1976 m. gruodžio 2 d. Rokiškio rajono architekto-inspektoriaus leidimas Nr. 117/76 m, kuriame nurodyta, kad A. S. leidžiama statyti individualų gyvenamąjį namą su ūkio pastatu. Gyvenamąjį namą statyti pagal tipinį projektą Nr. 146-2A/67 (2 kambarių, 28,91 kv. m gyvenamojo ploto, 56,93 kv. m naudingo negyvenamojo ploto). Ūkinį pastatą statyti pagal tipinį projektą Nr. 746. Iš byloje esančio Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninio paso, grafos „Patalpų charakteristika“ matyti, kad gyvenamųjų kambarių skaičius – 3, bendras naudingas plotas – 64,45 kv. m., grafoje „Pastatų ir statinių charakteristika“ nurodyta, jog gyvenamojo namo (statybos metai 1976) plotas – 85,93 kv. m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 44/3202990 dalyje „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“ nurodoma, kad gyvenamasis namas yra 103,45 kv. m bendro ploto. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, informacija apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą, jame esančių patalpų skaičių yra nenuosekli ir prieštaringa.
6.1. Remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemose „Avilys“ ir dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje (DBSIS) atlikta paieška pagal adresą (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo vardą ir pavardę, nustatyta, kad 2024 m. balandžio 12 d. pareiškėjo atstovas 2024 m. balandžio 12 d. raštu „Dėl konsultacijos pateikimo“ kreipėsi į Inspekciją (gauto dokumento registracijos numeris Nr. 7D-1595), kuriuo prašė „<....> nurodyti kokiu būdu pareiškėjas gali įteisinti 1990 m pastatytą, lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 16 kv. m ir įregistruoti ją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. <...> nurodyti, ar nuardant medines pastato 2I/p dalis ir dėl to pakeičiant pastato matmenis (sumažėjus) pastato savininkui buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas“.
Atsiliepimas
6.2. Inspekcija 2024 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2D-8081 „Dėl paklausimo (reg. Nr. 7D-1595)“ (toliau – 2024-04-19 raštas) nurodė, kad „<...> paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. <...> Pateikiame su paklausimu susijusį galiojantį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo pagal Inspekcijai Priežiūros įstatymu nustatytą kompetenciją, vadovaudamiesi Konsultavimo taisyklėmis. <...> jeigu paklausime minima lauko virtuvė pagal STR 1.01.03:2017 priskirtina I grupės nesudėtingiesiems statiniams ir pastatyta ne STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiuose nurodytose teritorijose, jai statyti SLD neprivalomas ir statyba užbaigiama visų statytojų vardu surašant deklaraciją, kuri registruojama IS „Infostatyba“. Ši deklaracija yra pagrindas statinį įregistruoti NTR. Vis tik, jei konkrečiu atveju priklausomai nuo statinio kategorijos ir teritorijos būtų privalomas SLD, statybos užbaigimo procedūros turėtų būti atliekamos deklaraciją tvirtinant ekspertizės rangovui. Pateikiant tvirtinti deklaraciją IS „Infostatyba“ bendruoju atveju pateikiami dokumentai išvardyti STR 1.05.01:2017 93 punkte. Taip pat pažymima, kad, jei privalomas SLD, o statinys pastatytas jo neturint, statyba laikytina savavališka ir jos padariniai šalinami vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsniu. <...> Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje apibrėžta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Rekonstravimo požymiai detalizuoti statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte, pagal kurį tuo atveju, kai pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų ir dėl to pasikeičia statinio išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan.), statybos darbai laikytini statinio rekonstravimu. Kadangi paklausime nenurodyta, kokios kategorijos, kokioje teritorijoje esančio statinio ir kada atlikti rekonstravimo darbai, nėra galimybės pasisakyti dėl statybos darbų teisėtumo (SLD privalomumo) pagal jų atlikimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus“. Pažymima, kad Inspekcijos 2024 m. balandžio 19 d. raštas yra pateiktas į bylą. Kitų su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl Statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.
6.3. Pažymima, kad pagal aiškiai suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, „įrodyti aplinkybes, būtinas juridiniam faktui nustatyti, turi dėl tokio fakto kreipęsis asmuo. <...> kad kompetentingų institucijų per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą“ (LAT 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
Atsiliepimas
6.4. Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, Inspekcija mano, kad tik pareiškėjui tinkamai suformulavus prašymą Teismui, tik rašytiniais įrodymais įrodžius Statinių statybos teisėtumą, t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat, jeigu egzistuoja visuma LAT praktikoje išskirtų sąlygų, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui konstatuoti, Statinių valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti ir kt., būtų pagrindas nustatyti tinkamai suformuluotus prašomus juridinius faktus, kuriuos galėtų nustatyti tik Teismas, o ne viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys. Bylą prašo nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tėvai pastatė pastatą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą – garažą pagal jiems išduoto 1976 m. gruodžio 2 d. leidimo Nr. 117/76 m reikalavimus. Jau po tėvų mirties jis paveldėjęs šį turtą pristatė priestatą prie namo, nes reikėjo tualeto. Taip pat įrengė antrą aukštą, kad tilptų vaikai. Pristatė savavališkai, su niekuo nederino.
8. Pareiškėjo A. S. atstovė advokatė Asta Usevičiūtė teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pristatyti namo priestatas 2008 m., taip pat mansarda įrengta 2021 m., dėl to ir pasikeitė namo plotas. 1964 m. CK 110 str. nustatė, kad gyvenamojo namo plotas negali viršyti 130 m². Pareiškėjo tėvai turėjo penkis vaikus, dėl to reikėjo daugiau ploto, todėl gal ir buvo nukrypta, tačiau vertina, kad namo praplėtimas nepažeidė įstatymų.
II. Prašymo išsprendimo motyvai
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009).
10. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
11. Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai V. S. ir A. S. 1976 m. gruodžio 2 d. statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, garažą, lauko virtuvę, esančius (duomenys neskelbtini) kuriuos teisėtai valdė nuo įgijimo iki kiekvieno iš jų mirties dienos.
Motyvuojamoji dalis
12. Iš pateikto pareiškėjo A. S. gimimo liudijimo matyti, kad jo tėvai – A. S. ir V. S., kurie susituokė (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 72.
13. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo A. S. tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, paskutinė A. S. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina V. S. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis, paskutinė jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu – (duomenys neskelbtini).
14. Po tėvų mirties pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina V. S. po sutuoktinio A. S. mirties priėmė visą jo palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdama jį valdyti bei, kad pareiškėjas po savo motinos V. S. mirties priėmė jos palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti dėl palikimo priėmimo. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. birželio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą.
15. Iš Rokiškio rajono I-ojo notaro biuro notarės Ritos Šabanskienės 2023 m. rugpjūčio 1 d. išduoto Liudijimo apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. 4546, matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. S., jo palikimą priėmė sutuoktinė V. S..
16. Iš Rokiškio rajono I-ojo notaro biuro notarės Ritos Šabanskienės 2023 m. rugpjūčio 1 d. išduoto Liudijimo apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. 4543, matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. S., palikimą priėmė jos sūnus A. S..
17. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, laikytina, kad pareiškėjas A. S. nuosavybės teises į ginčo turtą įgijo paveldėjimo būdu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).
18. Pareiškėjas nurodo, kad santuokos metu jo tėvai A. S. ir V. S. pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėti statiniai – namas, garažas, lauko virtuvė, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą nėra įtraukti, nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu.
20. Kadangi iki šiol VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre ginčo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) nėra registruoti, veikdama pagal pareiškėjo išduotą įgaliojimą jo sesuo V. M. 2023 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydama įrašyti minėto nekilnojamojo turto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Tačiau Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu prašymas atmestas, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui išnagrinėjus pateiktą 2023 m. kovo 21 d. prašymą ir priėmus 2023 m. kovo 22 d. Kadastro tvarkytojo sprendimą Nr. SPR5-6987 (14.4 E).
21. Kaip matyti, pareiškėjas buvo kreipęsis į Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialą dėl papildomų dokumentų pateikimo. Gauta Rokiškio rajono Kamajų apylinkės vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinėje knygoje esančių duomenų apie A. S. ūkinį kiemą Skaitmeninė kopija, iš kurios matyti, kad Asmeninėje sąskaitoje Nr. 365, šeimos galva – S. A., A. duomenys apie ūkį, tame tarpe ir turimus pastatus, yra fiksuoti nuo 1986 iki 1990 m.
22. Pareiškėjo atstovė pakartotinai kreipėsi į Valstybės Įmonę Registrų centras dėl galimybės įteisinti statinius, esant naujai gautiems duomenims, tačiau VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad: Kadastro tvarkytojas 2023 m. rugsėjo 14 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu Nr. SPR5-20396 (14.4 E) atsisakė įrašyti – gyvenamojo namo 1A1/p, unikalus Nr., ir garažo 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
23. Esant tokiai situacijai, iki šiol neatlikta ginčo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) teisinė registracija, neįregistruotos daiktinės teisės, po statiniais nesuformuotas žemės sklypas. Pareiškėjas nors būdamas V. S. įpėdiniu, statinių negali įregistruoti tėvų vardu, kaip negali įregistruoti ir nuosavybės teisės savo vardu, o neturėdamas statinių nuosavybės teisę įrodančių dokumentų negali kreiptis dėl žemės sklypo suformavimo ir pirkimo.
24. Pareiškėjas teigia, kad jo tėvai, būdami santuokoje, statė ginčo turtą - namą, ūkinį pastatą pagal tuo laikotarpiu galiojančius teisės aktus, bendrais veiksmais sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl prašo nustatyti, kad jo tėvai V. S. ir A. S., 1976 m. gruodžio 2 d. statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise minėtą nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), kuriuos teisėtai valdė nuo įgijimo iki kiekvieno iš jų mirties dienos.
25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai A. S. ir V. S. minėtą namą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatė santuokos metu. Šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. S. ir A. S. nuosavybė.
26. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad leidimas statyti individualų gyvenamąjį namą su ūkio pastatu išduotas 1976 m. gruodžio 2 d. A. S. vardu. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos 2023 m. kovo 20 d. pažymoje nurodoma, kad iki 2001 m. liepos 1 d. A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas mūrinis gyvenamas namas ir ūkio pastatai.
27. Iš pateikto 1976 m. gruodžio 2 d. išduoto Leidimo, Nr. 117/76n, vykdyti individualinę statybą, matyti, kad S. A., A. buvo leista statyti individualų gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), Nr. 28 pagal rajono architekto 1975 m. balandžio 10 d. patvirtintą techninę dokumentaciją. Nurodyta, kad leista statyti tipinį namą iš mūro. Taip pat leista statyti tipinį ūkinį pastatą vieno aukšto su pastoge pašarams, mūrinį.
28. Iš archyvinės Pastatų teisinio registravimo dokumentų bylos (1987 m. rugpjūčio 4 d.), matyti, kad nurodytas pastatų savininkas - S. A., A. Pastatai yra (duomenys neskelbtini) kaime. Statinių išdėstymo plane yra nurodyti pastatai: 1A1 /p – gyvenamasis namas, statybos metai 1976; 2I1 /p – tvartas, 1976 m. statybos, 3I1 /m – daržinė, 1976 m. statybos, 4I1 /m – malkinė, 1976 m. statybos (po vienu stogu ); 5I1 /m – viralinė, 1976 m. statybos.
29. 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinėje knygoje, duomenyse apie A. S. ūkinį kiemą, asmeninė sąskaita Nr. 365, nurodyta, kad ūkyje yra gyvenamasis namas (statybos metai nurodyti 1975), tvartas, daržinė, malkinė po vienu stogu (statybos metai -1975).
30. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos pažymoje apie A. S. vardu užregistruotus pastatus, 2023-08-31, Nr. GP-183, nurodyta, kad iki 2001 m. liepos 1 d. A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas mūrinis gyvenamasis namas ir ūkio pastatai.
31. Tai, kad Pastatų teisinio registravimo dokumentų byloje (1987-08-04) ir 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinėje knygoje nesutampa nurodyti statybos metai, teismo vertinimu nėra reikšminga, nes akivaizdu, kad abiejuose dokumentuose yra nurodyti tie patys pastatai.
32. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-361-650/2024 nagrinėdamas pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nurodė, kad pareiškėjo tėvų vardu nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti jokie statiniai, tačiau daiktinių teisių neįregistravimas savaime nereiškia pačios nuosavybės sukūrimo ar valdymo neteisėtumo.
33. Gyvenamojo namo statybos pradžioje (1976 m.) statybos politiką Lietuvoje sovietmečiu formavo ir jos įgyvendinimą reguliavo Lietuvos TSR Ministrų Taryba ir Valstybinis statybos ir architektūros reikalų komitetas, kuris 1963 m. buvo reorganizuotas į Valstybinį statybos reikalų komitetą. Individualinę statybą reguliavo Ministrų Tarybos tvirtinami Individualinės statybos nuostatai.
34. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas A. S. turėjo 1976 m. gruodžio 2 d. išduotą Leidimą, Nr. 117/76n, vykdyti individualinę statybą. Minėtu laikotarpiu leidimus statinių statybai kaimo vietovėse išduodavo rajonų architektai inspektoriai, pateikus VSRK 1968 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 45 „Dėl leidimų kaimo statyboms vykdyti išdavimo sutvarkymo“ išvardytus dokumentus (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos „Teisės aktų, reglamentavusių teritorijų planavimo, statybos ir valstybinės statybos kontrolės tvarką Lietuvoje 1947-1992 m., sąrašas, Vilnius 2009 m., 29 psl.).
35. Teismui pareiškėjo pateiktas išduotas leidimas vykdyti individualinę statybą įrodo aplinkybę, kad pareiškėjo tėvai, būdami santuokoje, statė ginčo turtą pagal tuo laikotarpiu galiojančius teisės aktus, bendrais veiksmais sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę, ir tokios nuosavybės negalėjo įgyti dar kitu būdu (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-361-650/2024 35 p.).
36. Iš byloje esančių duomenų ir suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo matyti, bei pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2023 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodytas gyvenamasis namas 1A1/p yra rekonstruotas (2008 m. pastatytas priestatas, 2021 m. įrengta mansarda). Duomenų, kad jis rekonstruotas teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra.
37. Tačiau pažymėtina, kad gyvenamojo namo ir ūkinių pagalbinių statinių pastatymas, bet jų neįregistravimas kaip nekilnojamųjų daiktų viešajame registre, iš esmės nepaneigia pareiškėjo tėvų įgytos ir daug metų turėtos nuosavybės, todėl byloje šiuo aspektu nėra esminiai reikšminga aplinkybė, kad galimai pareiškėjo ar kitų asmenų veiksmais be statybos leidimo buvo atlikta pastatyto gyvenamojo namo rekonstrukcija, tai sietina su savarankišku viešojo administravimo srityje reglamentuotu neteisėtos statybos padarinių šalinimo procesu. (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-361-650/2024 37 p.).
38. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo nustatyti valdymo faktą ne tik dėl gyvenamojo namo, bet ir dėl lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
39. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagalbinis pastatas – garažas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodytas kaip II grupės nesudėtingas statinys, pastatytas 1977 m., 134 kub. m. tūrio.
40. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-226-504/2024, nagrinėjant pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, buvo nustatyta, jog iš pareiškėjo paaiškinimų žinoma, kad daržinė ir malkinė buvo medinės (tą patvirtina ir pastatų teisinio registravimo dokumentų byloje esanti pastatų ir statinių charakteristika), todėl apgriuvo ir 2011 m. buvo nuardytos. Liko mūrinė statinio dalis, 2I1 /p, kuri 2023 m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įvardinta „garažas“. Pagal Pastatų teisinio registravimo dokumentų byloje (1987-08-04) esančius duomenis, ūkinio pastato (statinių) po vienu stogu ilgis – 16,11 m., plotis – 5,98 m. Tuo tarpu pagalbinio pastato – garažo matmenys – 5.87 x 6.01. Teismas padarė išvadą, kad yra atlikta pastato rekonstrukcija (statinio rekonstravimas – statyba, kurio tikslas perstatyti statinį : pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.)) (Statybos įstatymo 2 str. 72 d.).
41. Rašytinis pritarimas supaprastintam rekonstravimo projektui privalomas rekonstruojant II grupės nesudėtingą statinį, esantį mieste (STR 1.07.01:2010 6 priedo 3 p.), tačiau šiuo atveju rekonstruotas (nugriauta dalis po vienu stogu esančio statinio) pastatas yra (duomenys neskelbtini) miestelyje, tad pastato dalies nugriovimui pritarimas nebuvo reikalingas.
42. Darytina išvada, kad 1976-1977 m. pastatytas ūkinis statinys, buvęs po vienu stogu su daržine ir malkine, kuris 2023 m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įvardintas kaip „garažas“ buvo pastatytas pagal 1976 m. gruodžio 2 d. išduotą Leidimą, Nr. 117/76n.
43. Teismas minėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-226-504/2024 taip pat nustatė, kad kaip nurodo pareiškėjas, laukė virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta jo tėvų 1990 m. 2023 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad laukė virtuvė yra I grupės nesudėtingas statinys. Kadangi pastatas yra kaimo vietovėje, tad statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas, statyba užbaigiama visų statytojų vardu surašant deklaraciją. Nuo lauko virtuvės pastatymo – 1990 m., pareiškėjo tėvai A. S. ir V. S. visą laiką ją valdė teisėtai, atvirai, sąžiningai.
44. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvai ginčo nekilnojamąjį turtą pastatė įstatymų nustatyta tvarka, turėdami tam leidimą, tai yra - įgijo teisėtai – statybos būdu.
45. Be to, įgytame (pastatytame) gyvenamajame name pareiškėjo tėvai gyveno iki pat jų mirties, mokėjo mokesčius, jį remontavo, rūpinosi turtu, tai yra šiuo turtu naudojosi ir valdė kaip savo.
46. Teismo sprendimo priėmimo dienai nėra ginčijamas A. S. ir V. S. įgytų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo sąžiningumas.
47. Tuo tarpu, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali gauti ir negali įregistruoti savo nuosavybės teisių į paveldėtus statinius, kadangi VĮ Registrų centras nurodo, jog pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka ir jo pateikta pažyma nėra tinkamas dokumentas dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą.
48. Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime patvirtino, kad gyvenamasis namas, garažas, lauko virtuvė, esantys (duomenys neskelbtini) nėra įtraukti į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą.
49. Iš Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio direktoriaus 1975 gegužės 15 d. įsakymu Nr. 17 išskirto S. A., A. individualinio gyvenamojo namo statybai plano, patvirtinto 1975 m. birželio 10 d. Rokiškio rajono architekto, matyti, jog sklype Nr. 28 (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvui S. A. buvo skirtas 0,15 ha ploto sklypas namo statybai. Tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po ginčo statiniais esantis žemės sklypas nesuformuotas. Tą patį patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu dalyvavęs suinteresuoto asmens - Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos atstovas.
50. Be to, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje, žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėtos žemės sklypo formavimo procedūros. Pageidaujant formuoti žemės sklypą prie esamų statinių, reikalinga pateikti statinių teisinę registraciją. Šiai dienai VĮ Registrų centre nėra informacijos apie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) sav., savininkus. Skyriaus žiniomis, nėra teisinio pagrindo (žemės sklypo suformavimo dokumento) atlikti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Skyrius informuoja, kad iš A. S. ar jo įgalioto asmens ar jo tėvų V. S. ir A. S. nebuvo gauta prašymų pirkti ar nuomotis iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 12.1 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad parduodami ar nuomojami be aukciono žemės sklypai tik savarankiškai funkcionuojantiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) statiniams ir įrenginiams (su jų priklausiniais) eksploatuoti, kurie naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.
51. Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos rašto dėl prašymo suteikti informaciją matyti, kad pareiškėjo atstovė advokatė Asta Usevičiūtė 2024 m. spalio 21 d. pateikė prašymą pateikti duomenis apie tai ar sutuoktinių V. S. ir A. S. gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) statybos metu (nuo 1976 metų) ar vėliau (duomenys neskelbtini) buvo formuojamas žemės sklypas? Ir apie tai ar A. S. ar jo įgalioto asmens ar jo tėvų V. S. ir A. S. teiktų prašymų pagrindu spręsta dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos ar pirkimo iš valstybės procedūrų? Minėtu raštu buvo atsakyta, kad Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio veiklos dokumentai Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui neperduoti, todėl atsakymas dėl žemės sklypo formavimo procedūros nebuvo pateiktas.
52. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Pareiškėjas neturėdamas statinių nuosavybės teisę įrodančių dokumentų negali kreiptis dėl žemės sklypo, esančio po ginčo statiniais, suformavimo ir pirkimo. 2023 m. rugpjūčio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte jam siūloma susitvarkius pastatų teisinę registraciją kreiptis į Rokiškio rajono savivaldybės administraciją dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo.
53. Atsižvelgdamas į išdėstytų įrodymų, nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, kad pareiškėjo tėvai V. S. ir A. S. gyvenamąjį namą, garažą, lauko virtuvę, esančius (duomenys neskelbtini) teisėtai valdė nuosavybės teise nuo šio turto įgijimo (pastatymo) dienos iki jų mirties.
54. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis Turtas nėra registruotas, taigi pareiškėjui yra galimybė įregistruoti nuosavybės teises į šį turtą.
55. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad minėtais bylos duomenimis nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktui, jog V. S., ir A. S., 1976 m. gruodžio 2 d. statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kuriuos teisėtai nuosavybės teise valdė nuo įgijimo iki kiekvieno iš jų mirties dienos, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjo prašomą nustatyti faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 4, 5, 8 punktai).
56. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 448, 526–529 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1976 m. gruodžio 2 d. statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kuriuos teisėtai nuosavybės teise valdė nuo įgijimo iki kiekvieno iš jų mirties dienos.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.