Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas, A. M., V. M., V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. po sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą – visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų pradėjusi jį faktiškai valdyti, bei, kad A. S. po motinos V. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą – visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

A. S. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal 2023 m. balandžio 6 d. Testamentų registro išrašą po A. S. mirties palikimo priėmimo faktas, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktas, palikimo atsisakymo faktas, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktas testamentų registre nėra registruoti. Testamento A. S. nepaliko.

Mama V. S. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal 2023 m. balandžio 6 d. Testamentų registro išrašą po V. S. mirties į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamento mirusioji nepaliko.

Santuokos metu pareiškėjo tėvai A. S. ir V. S. pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Leidimas vykdyti individualinę statybą išduotas 1976 m. gruodžio 2 d. A. S. vardu. Todėl santuokos metu pastatytas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių V. S. ir A. S. nuosavybe, nes turtas įgytas santuokos metu, todėl priklausė jiems po ½.

Nors VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) nėra registruoti, tačiau pareiškėjo tėvai santuokos metu pasistatę gyvenamąjį namą, ir ūkinius pastatus ir iki pat savo mirties šiame gyvenamajame name gyveno. Faktą, kad tėvai turėjo nekilnojamąjį turtą patvirtina 2023 m. kovo 20 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos Pažyma Nr. GP-108 apie A. S. vardu užregistruotus pastatus, išduota ūkinių knygų pagrindu.

Po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) visą jo turtą faktiniu valdymu priėmė mirusiojo sutuoktinė V. S.. Ji liko gyventi namuose (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo namo aplinką, rūpinosi namo šildymu, remontavo namus, rūpinosi namo priežiūra, saugumu ir tinkamos būklės išsaugojimu. V. S. mokėjo mokesčius už elektros energiją, vandenį, atliekų tvarkymo rinkliavą. V. V. S. šį turtą priėmė ir valdė kaip savo. Taip pat ji priėmė ir naudojo po sutuoktinio mirties kai kuriuos namų apyvokos daiktus, baldus, įrankius. Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad V. S. po sutuoktinio A. S. mirties neatsisakė palikimo, o jį priėmė ir valdė kaip savo, taip išreikšdama valią priimti palikimą.

Po V. S. mirties (duomenys neskelbtini) jos turtą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas - sūnus A. S.. Jis priėmė ir naudojo po mamos mirties kai kuriuos namų apyvokos daiktus, baldus, įrankius, mokėjo mokesčius, gyveno ir iki šiol gyvena name, naudojasi ūkiniais pastatais, moka mokesčius. Nė vienas iš suinteresuotų asmenų jam pretenzijų dėl palikimo priėmimo nereiškė.

Šiuo pareiškimu, pareiškėjas, kaip mirusiosios V. S. turto paveldėtojas, kreipiasi į teismą, kad būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai – A. S. palikimo priėmimas V. S. faktiškai pradėjus jo turtą valdyti ir V. S. palikimo priėmimas jam faktiškai pradėjus jos turtą valdyti. Turinčio juridinę reikšmę faktų nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimų gavimo tikslu, siekiant paveldėti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti visą pareiškėjo tėvų nekilnojamąjį turtą, kurį paveldėjo pareiškėjas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad

Kiti suinteresuoti asmenys - A. M., V. M., V. S. atsiliepimų nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini). gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo A. S. tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis, paskutinė A. S. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu – (duomenys neskelbtini) Palikėjo A. S. sutuoktinė buvo V. S. (jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas nurodo, kad po A. S. mirties liko jo santuokos su V. S. metu įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)

Minėtas turtas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, tačiau pareiškėjo tėvai A. S. ir V. S. minėtą namą pastatė santuokos metu. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad leidimas statyti individualų gyvenamąjį namą su ūkio pastatu išduotas 1976 m. gruodžio 2 d. A. S. vardu. Be to, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos 2023 m. kovo 20 d. pažymoje nurodoma, kad iki 2001 m. liepos 1 d. A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini)buvo užregistruotas mūrinis gyvenamas namas ir ūkio pastatai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, laikytina, kad santuokos metu pastatytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. S. ir A. S. nuosavybė.

VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimo niekas nepriėmė.

CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Palikėjas A. S. turėjo penkis pirmos eilės įpėdinius – vaikus A. M., V. M., V. S., A. S. ir A. S.. Dar du vaikai – G. S. ir A. S. mirė dar prieš palikėjo A. S. mirtį. Sūnus A. S. mirė (duomenys neskelbtini), jis buvo vienišas, nesusituokęs, vaikų neturėjo.

Tačiau nei minėti pirmos eilės įpėdiniai, nei palikėjo sutuoktinė V. S. jo palikimo notarine tvarka nepriėmė ir notaro biure užvestos turto paveldėjimo bylos nebuvo. Iš 2022 m. spalio 27 d. suinteresuotų asmenų V. M. ir A. M. pareiškimų matyti, kad V. M. ir A. M. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui A. S., jos palikimo nepriėmė, nevaldo, pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

Pareiškėjas nurodo, kad A. S. visą turtą faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė V. S.. Ji liko gyventi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)prižiūrėjo namo aplinką, rūpinosi namo šildymu, remontavo namus, mokėjo mokesčius už elektros energiją, vandenį, atliekų tvarkymo rinkliavą. Taip pat ji priėmė ir naudojo po sutuoktinio mirties kai kuriuos namų apyvokos daiktus, baldus, įrankius. Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuoti asmenys A. M. ir V. M..

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad V. S. iš karto naudojosi ir valdė palikėjo A. S. turtu kaip savo, liko gyventi santuokos metu įgytame name, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po A. S. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo motina V. S. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis, paskutinė V. S. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu – (duomenys neskelbtini)

Byloje esantys duomenys (2023 m. balandžio 6 d. Testamentų registro išrašas) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. S., į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamento ji nepaliko.

Iš 2022 m. spalio 27 d. suinteresuotų asmenų V. M. ir A. M. pareiškimų matyti, kad V. M. ir A. M. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jų motinai V. S., jos palikimo nepriėmė, nevaldo, pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Minėtas pareiškimas parašytas notarės V. V. biure.

Pareiškėjas A. S. nurodo, kad po V. S. mirties jos turtą faktiniu valdymu priėmė jis. Jis priėmė ir naudojo po mamos mirties kai kuriuos namų apyvokos daiktus, baldus, įrankius, mokėjo mokesčius, gyveno ir iki šiol gyvena name, naudojasi ūkiniais pastatais, moka mokesčius (pridėjo tai patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus, čekius, PVM sąskaitas faktūras), atliko namų remontą.

Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo A. S. faktiškai pradėjus valdyti palikėjai priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjos mirties, niekas neginčija. Suinteresuoti asmenys – A. M., V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka, jos susitarė, kad palikimas lieka broliui A. S.. VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo tėvai A. S. ir V. S. iki pat savo mirties (A. S. mirė (duomenys neskelbtini) o V. S. - (duomenys neskelbtini) gyveno jų pastatytame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)Po V. S. mirties, šiame gyvenamajame name gyveno ir iki šiol gyvena pareiškėjas A. S., kuris iš karto naudojosi ir valdė palikėjos V. S. turtu kaip savo, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po V. S. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo motina V. S. po sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jo palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdama jį valdyti bei, kad pareiškėjas A. S. po jo motinos V. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos visą palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 26,56 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo Valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jo palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdama jį valdyti bei, kad pareiškėjas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jo motinos V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos visą palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Išaiškinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, gavėjo įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.