- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-1380-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01418-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu, vienasmeniškai,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo?civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. patikslintame pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1976 m. gruodžio 2 d. statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos teisėtai valdė nuo įgijimo iki kiekvieno iš jų mirties dienos.
2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėjo mama V. I., gimusi (duomenys neskelbtini)su jo tėvu A. S., (duomenys neskelbtini). susituokė 1959 m. gegužės 19 d. Tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) Mama V. S. mirė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu jo tėvai A. S. ir V. S. pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 1976 m. gruodžio 2 d. pareiškėjo tėvui S. A. buvo išduotas Leidimas Nr. 117/76n, vykdyti individualinę statybą, kuriuo buvo leista statyti individualų gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Nr. 28 pagal rajono architekto 1975 m. balandžio 10 d. patvirtintą techninę dokumentaciją. Nurodyta, kad leista statyti tipinį namą iš mūro; taip pat leista statyti tipinį ūkinį pastatą vieno aukšto su pastoge pašarams, mūrinį.
3. Pareiškėjas nurodė, kad iki šiol VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). nėra registruoti, tačiau jo tėvai santuokos metu pasistatę gyvenamąjį namą, ir ūkinius pastatus ir iki pat savo mirties šiame gyvenamajame name gyveno, mokėjo mokesčius, turtu rūpinosi, jį remontavo. Leidimas vykdyti individualinę statybą išduotas 1976 m. gruodžio 2 d. pareiškėjo tėčio A. S. vardu. Todėl santuokos metu pastatytas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių V. S. ir A. S. nuosavybe, nes turtas įgytas santuokos metu, todėl priklausė jiems po ½.
Žemesnės instancijos teismas
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4642-762/2023, nusprendė pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina V. S. po sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jo palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdama jį valdyti bei, kad jis, A. S., po savo motinos V. S., (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos visą palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. 2023 m. rugpjūčio 1 d. notarė R. Š. išdavė liudijimus apie palikimo priėmimą, kuriais patvirtinta, jog pareiškėjas po V. S., (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą, o V. S. po sutuoktinio A. S. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą.
5. Veikdama pagal pareiškėjo išduotą įgaliojimą, jo sesuo V. M. 2023 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras prašydama įrašyti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, tačiau jo įgaliotos atstovės prašymas jau antrą kartą buvo atmestas. 2023 m. rugsėjo 14 d. Sprendimu Nr. SPR5-20396 Nekilnojamojo turto kadastro departamentas prašymą atmetė, nes 2023 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nenurodyta, kad įrašai ūkinėse knygose padaryti iki 1991 m. liepos 25 d. bei pažymoje negalima identifikuoti pastatų, nes nenurodyti unikalūs numeriai, todėl tokia pažyma nėra tinkamas dokumentas dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Taigi, iki šio laiko neatlikta pastatų - gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) teisinė registracija, neįregistruotos daiktinės teisės, po statiniais nesuformuotas žemės sklypas. Pareiškėjas nors būdamas V. S. įpėdiniu, statinių negali įregistruoti tėvų vardu, kaip negali įregistruoti ir nuosavybės teisės savo vardu, o neturėdamas statinių nuosavybės teisę įrodančių dokumentų negali kreiptis dėl žemės sklypo suformavimo ir pirkimo. Pagal 2023 m. rugpjūčio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštą, jam siūloma susitvarkius pastatų teisinę registracija kreiptis į Rokiškio rajono savivaldybės administraciją dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nurodė, kad be kitų nuosavybės teisės įgijimo būdų, nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Nuosavybės teisė į statinį jį pastatant gali būti įgyjama tik tokiu atveju, jeigu statinio statyba atlikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų, nes tik teisėtai pastatytas statinys gali būti civilinės apyvartos objektu. Kaip nurodo 2024 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apygardos teismas nutartyje pareiškėjo tėvas A. S. turėjo 1976 m. gruodžio 2 d. išduotą Leidimą, Nr. 117/76n, vykdyti individualinę statybą. Minėtu laikotarpiu leidimus statinių statybai kaimo vietovėse išduodavo rajonų architektai inspektoriai, pateikus VSRK 1968 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 45 „Dėl leidimų kaimo statyboms vykdyti išdavimo sutvarkymo“ išvardytus dokumentus (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos „Teisės aktų, reglamentavusių teritorijų planavimo, statybos ir valstybinės statybos kontrolės tvarką Lietuvoje 1947-1992 m., sąrašas, Vilnius 2009 m., 29 psl.). Atsižvelgiant į tai 1976 m. išduotas leidimas Nr. 117/76n vykdyti individualinę statybą, 1975 m. birželio 10 d. Rokiškio rajono architekto patvirtintas individualaus gyvenamojo namo statybos planas įrodo aplinkybę, kad pareiškėjo tėvai, būdami santuokoje, statė ginčo turtą-namą, ūkinį pastatą pagal tuo laikotarpiu galiojančius teisės aktus, bendrais veiksmais sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nebuvo gavusi pranešimų apie galimą palikėjų V. S. ir A. S. palikimų perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jų paliktojo turto priėmimą valdyti. Atsižvelgdama į tai, valstybės įmonė Turto bankas pažymi, kad duomenų apie pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytą turtą neturi. Pareiškėjo nurodyti nekilnojamojo turto objektai turėjo būti įrašyti vietos savivaldos institucijų vedamosiose ūkinėse knygose. Apie tai šiuo metu į bylą nėra pateikta vienareikšmiškų rašytinių įrodymų, todėl pareiškėjas turėtų būti įpareigotas pateikti tokius papildomus rašytinius įrodymus. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo pareiškime nurodytas gyvenamasis namas ir garažas buvo pastatyti 1976-1978 metais, o lauko virtuvė 1990 metais. Iš į bylą pateiktų kadastro bylos duomenų yra akivaizdu, kad šie statiniai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi iš vietos savivaldos institucijų turėtų būti išreikalauti papildomi dokumentai ir minėtų statinių ūkinių knygų turimi išrašai. Be to, pareiškėjas savo patikslinto pareiškimo aplinkybes dėl jame nurodytų statinių valdymo laikotarpio turėtų pagrįsti papildomais rašytiniais įrodymais, tik tada galima bus nuspręsti apie jo prašymo, pareikšto šioje civilinėje byloje, pagrįstumą.
8. Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nėra įtraukti į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą. Pareiškėjo pareiškimo tenkinimą, įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimą palieka spręsti teismui. Teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, Rokiškio rajono savivaldybės administracija neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad šioje byloje neturi savarankiško materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Dėl šių priežasčių mano, kad pareiškėjo pareiškimo reikalavimo pagrįstumo klausimas spręstinas teismo išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ištyrus pareiškėjo nurodytas ir teismo nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
10. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir - Inspekcija) atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo įgaliotas asmuo – V. M., kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau 2023 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu Nr. SPR4-7327(14.5E) (toliau – 2023 m. kovo 22 d. sprendimas) prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. S. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko virtuvę, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) atmestas. 2023 m. kovo 22 d. sprendime nurodyta, kad prašymą nutarta atmesti, kadangi: 1) asmuo, padavęs prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (nebuvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas); 2) nekilnojamajam daiktui teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas; 3) pateiktas dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pakartotinai 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymu pareiškėjo įgaliota atstovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą. 2023 m. rugsėjo 14 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu Nr. SPR5-20396 (14.4 E) atsisakyta įrašyti gyvenamojo namo 1A1/p, unikalus (duomenys neskelbtini), ir garažo 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes įvertinus Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. rugpjūčio 31 d. pažymą apie A. S. vardu užregistruotus pastatus Nr. GP-183 ir Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo pridedamą Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinės knygos išrašo kopiją, vienareikšmiškai nebuvo galima nustatyti, kad prašomi įregistruoti pastatai yra tapatūs kartu su kadastro duomenų byloje nurodytais pastatais. Nagrinėjamu atveju Statiniai Nekilnojamojo turto registre yra neįregistruoti. Inspekcija atkreipia dėmesį į pareiškimu suformuotą reikalavimą „<...> nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog V. S. ir A. S., 1976-12-02 statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, <...> garažą, <...> lauko virtuvę <...> “. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 punktas numato, kad statybą leidžiantis dokumentas yra dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Taigi, statybą leidžiantis dokumentas, šiuo atveju statybos leidimas Nr. 117/76 n, suteikė teisę įgyvendinti statinio projektą, bet nesuteikė nuosavybės teisės į Statinius. Byloje yra pateiktas 1976 m. gruodžio 2 d. Rokiškio rajono architekto-inspektoriaus leidimas Nr. 117/76 m, kuriame nurodyta, kad A. S. leidžiama statyti individualų gyvenamąjį namą su ūkio pastatu. Gyvenamąjį namą statyti pagal tipinį projektą Nr. 146-2A/67 (2 kambarių, 28,91 kv. m gyvenamojo ploto, 56,93 kv. m naudingo negyvenamojo ploto). Ūkinį pastatą statyti pagal tipinį projektą Nr. 746. Iš byloje esančio Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninio paso, grafos „Patalpų charakteristika“ matyti, kad gyvenamųjų kambarių skaičius – 3, bendras naudingas plotas – 64,45 kv. m., grafoje „Pastatų ir statinių charakteristika“ nurodyta, jog gyvenamojo namo (statybos metai 1976) plotas – 85,93 kv. m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 44/3202990 dalyje „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“ nurodoma, kad gyvenamasis namas yra 103,45 kv. m bendro ploto. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, informacija apie gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), plotą, jame esančių patalpų skaičių yra nenuosekli ir prieštaringa.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jo tėvai pastatė pastatą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą – garažą pagal jiems išduoto 1976 m. gruodžio 2 d. leidimo Nr. 117/76 m reikalavimus. Jau po tėvų mirties jis paveldėjęs šį turtą pristatė priestatą prie namo, nes reikėjo tualeto. Taip pat įrengė antrą aukštą, kad tilptų vaikai. Pristatė savavališkai, su niekuo nederino.
13. Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pristatyti namo priestatas 2008 m., taip pat mansarda įrengta 2021 m., dėl to ir pasikeitė namo plotas. 1964 m. CK 110 str. nustatė, kad gyvenamojo namo plotas negali viršyti 130 m². Pareiškėjo tėvai turėjo penkis vaikus, dėl to reikėjo daugiau ploto, todėl gal ir buvo nukrypta, tačiau vertina, kad namo praplėtimas nepažeidė įstatymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1976 m. gruodžio 2 d. statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos teisėtai nuosavybės teise valdė nuo įgijimo iki kiekvieno iš jų mirties dienos.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pirmosios instancijos teismas, laikė, kad pareiškėjas A. S. nuosavybės teises į ginčo turtą įgijo paveldėjimo būdu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvai A. S. ir V. S. namą, esantį (duomenys neskelbtini)., pastatė santuokos metu. Šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. S. ir A. S. nuosavybė. Leidimas statyti individualų gyvenamąjį namą su ūkio pastatu išduotas 1976 m. gruodžio 2 d. A. S. vardu. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. kovo 20 d. pažymoje nurodoma, kad iki 2001 m. liepos 1 d. A. S., mirusio 2006 m. birželio 13 d. vardu (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas mūrinis gyvenamas namas ir ūkio pastatai. 1976 m. gruodžio 2 d. išduotas Leidimas, Nr. 117/76n, vykdyti individualinę statybą patvirtina, kad S. A., A. buvo leista statyti individualų gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Nr. 28 pagal rajono architekto 1975 m. balandžio 10 d. patvirtintą techninę dokumentaciją. Nurodyta, kad leista statyti tipinį namą iš mūro. Taip pat leista statyti tipinį ūkinį pastatą vieno aukšto su pastoge pašarams, mūrinį. Iš archyvinės Pastatų teisinio registravimo dokumentų bylos (1987 m. rugpjūčio 4 d.) teismas nustatė, kad nurodytas pastatų savininkas - S. A., A.. Pastatai yra (duomenys neskelbtini) kaime. Statinių išdėstymo plane yra nurodyti pastatai: 1A1 /p – gyvenamasis namas, statybos metai 1976; 2I1 /p – tvartas, 1976 m. statybos, 3I1 /m – daržinė, 1976 m. statybos, 4I1 /m – malkinė, 1976 m. statybos (po vienu stogu ); 5I1 /m – viralinė, 1976 m. statybos. 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinėje knygoje, duomenyse apie A. S. ūkinį kiemą, asmeninė sąskaita Nr. 365, nurodyta, kad ūkyje yra gyvenamasis namas (statybos metai nurodyti 1975), tvartas, daržinė, malkinė po vienu stogu (statybos metai -1975). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje apie A. S. vardu užregistruotus pastatus, 2023 m. rugpjūčio 31 d., Nr. GP-183, nurodyta, kad iki 2001 m. liepos 1 d. A. S., mirusio 2006 m. birželio 13 d., vardu (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas mūrinis gyvenamasis namas ir ūkio pastatai. Teismo vertinimu tai, kad Pastatų teisinio registravimo dokumentų byloje (1987-08-04) ir 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinėje knygoje nesutampa nurodyti statybos metai, teismo vertinimu, nėra reikšminga, nes akivaizdu, kad abiejuose dokumentuose yra nurodyti tie patys pastatai. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-361-650/2024 nagrinėdamas pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nurodė, kad pareiškėjo tėvų vardu nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti jokie statiniai, tačiau daiktinių teisių neįregistravimas savaime nereiškia pačios nuosavybės sukūrimo ar valdymo neteisėtumo.
16. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo tėvas A. S. turėjo 1976 m. gruodžio 2 d. išduotą Leidimą, Nr. 117/76n, vykdyti individualinę statybą. Minėtu laikotarpiu leidimus statinių statybai kaimo vietovėse išduodavo rajonų architektai inspektoriai, pateikus VSRK 1968 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 45 „Dėl leidimų kaimo statyboms vykdyti išdavimo sutvarkymo“ išvardytus dokumentus (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos „Teisės aktų, reglamentavusių teritorijų planavimo, statybos ir valstybinės statybos kontrolės tvarką Lietuvoje 1947-1992 m., sąrašas, Vilnius 2009 m., 29 psl.). atsižvelgdamas į tai sprendė, kad pareiškėjo tėvai, būdami santuokoje, statė ginčo turtą pagal tuo laikotarpiu galiojančius teisės aktus, bendrais veiksmais sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę, ir tokios nuosavybės negalėjo įgyti dar kitu būdu.
17. Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodytas gyvenamasis namas 1A1/p yra rekonstruotas (2008 m. pastatytas priestatas, 2021 m. įrengta mansarda). Duomenų, kad jis rekonstruotas teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra. Tačiau pažymėjo, kad gyvenamojo namo ir ūkinių pagalbinių statinių pastatymas, bet jų neįregistravimas kaip nekilnojamųjų daiktų viešajame registre, iš esmės nepaneigia pareiškėjo tėvų įgytos ir daug metų turėtos nuosavybės, todėl byloje šiuo aspektu nėra esminiai reikšminga aplinkybė, kad galimai pareiškėjo ar kitų asmenų veiksmais be statybos leidimo buvo atlikta pastatyto gyvenamojo namo rekonstrukcija, tai sietina su savarankišku viešojo administravimo srityje reglamentuotu neteisėtos statybos padarinių šalinimo procesu. (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-361-650/2024 37 p.).
18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo nustatyti valdymo faktą dėl lauko virtuvės ir garažo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagalbinis pastatas – garažas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodytas kaip II grupės nesudėtingas statinys, pastatytas 1977 m., 134 kub. m. tūrio. Pažymėjo, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-226-504/2024, nagrinėjant pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, buvo nustatyta, jog daržinė ir malkinė buvo medinės, todėl apgriuvo ir 2011 m. buvo nuardytos, liko mūrinė statinio dalis, 2I1 /p, kuri 2023 m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įvardinta „garažas“. Pagal Pastatų teisinio registravimo dokumentų byloje (1987-08-04) esančius duomenis, ūkinio pastato (statinių) po vienu stogu ilgis – 16,11 m., plotis – 5,98 m. Tuo tarpu pagalbinio pastato – garažo matmenys – 5.87 x 6.01, yra atlikta pastato rekonstrukcija (statinio rekonstravimas – statyba, kurio tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.)) (Statybos įstatymo 2 str. 72 d.). Teismas pažymėjo, kad rašytinis pritarimas supaprastintam rekonstravimo projektui privalomas rekonstruojant II grupės nesudėtingą statinį, esantį mieste (STR 1.07.01:2010 6 priedo 3 p.), tačiau šiuo atveju rekonstruotas (nugriauta dalis po vienu stogu esančio statinio) pastatas yra (duomenys neskelbtini) miestelyje, tad pastato dalies nugriovimui pritarimas nebuvo reikalingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad 1976-1977 m. pastatytas ūkinis statinys, buvęs po vienu stogu su daržine ir malkine, kuris 2023 m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje įvardintas kaip „garažas“ buvo pastatytas pagal 1976 m. gruodžio 2 d. išduotą Leidimą, Nr. 117/76n.
19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-226-504/2024 teismas taip pat nustatė, kad lauko virtuvė, unikalus (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta jo tėvų 1990 m. 2023 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad lauke virtuvė yra I grupės nesudėtingas statinys. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas, statyba užbaigiama visų statytojų vardu surašant deklaraciją. Nuo lauko virtuvės pastatymo – 1990 m., pareiškėjo tėvai A. S. ir V. S. visą laiką ją valdė teisėtai, atvirai, sąžiningai.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo tėvai ginčo nekilnojamąjį turtą pastatė įstatymų nustatyta tvarka, turėdami tam leidimą, tai yra - įgijo teisėtai – statybos būdu, įgytame (pastatytame) gyvenamajame name pareiškėjo tėvai gyveno iki pat jų mirties, mokėjo mokesčius, jį remontavo, rūpinosi turtu, tai yra šiuo turtu naudojosi ir valdė kaip savo, nėra ginčijamas jų valdymo sąžiningumas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali gauti ir negali įregistruoti savo nuosavybės teisių į paveldėtus statinius, kadangi VĮ Registrų centras nurodo, jog pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka ir jo pateikta pažyma nėra tinkamas dokumentas dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Ginčo turtas nepatenka į bešeimininkių statinių sąrašą.
21. Iš Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio direktoriaus 1975 gegužės 15 d. įsakymu Nr. 17 išskirto S. A., A. individualinio gyvenamojo namo statybai plano, patvirtinto 1975 m. birželio 10 d. Rokiškio rajono architekto, teismas nustatė, jog sklype Nr. 28 (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvui S. A. buvo skirtas 0,15 ha ploto sklypas namo statybai, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po ginčo statiniais esantis žemės sklypas nesuformuotas. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas neturėdamas statinių nuosavybės teisę įrodančių dokumentų negali kreiptis dėl žemės sklypo, esančio po ginčo statiniais, suformavimo ir pirkimo. 2023 m. rugpjūčio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte jam siūloma susitvarkius pastatų teisinę registraciją kreiptis į Rokiškio rajono savivaldybės administraciją dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo.
22. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra įrodyta, kad pareiškėjo tėvai V. S. ir A. S. gyvenamąjį namą, garažą, lauko virtuvę, esančius (duomenys neskelbtini), teisėtai valdė nuosavybės teise nuo šio turto įgijimo (pastatymo) dienos iki jų mirties. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis Turtas nėra registruotas, taigi pareiškėjui yra galimybė įregistruoti nuosavybės teises į šį turtą, todėl vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad minėtais bylos duomenimis nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos pareiškėjo prašomam juridiniam faktui nustatyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą byloje ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą –pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos.
23.2. Teismas suteikė teisę pareiškėjui įregistruoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisę į jį, pagal byloje esančios kadastrinių matavimų bylos Nr. 44/3202990 duomenis, nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad „<...> pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2023 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodytas gyvenamasis namas 1A1/p yra rekonstruotas (2008 m. pastatytas priestatas, 2021 m. įrengta mansarda). Duomenų, kad jis rekonstruotas teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra“ (sprendimo 36 punktas). Negana to, pažymėtina, jog pareiškėjo tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), mama V. S. mirė (duomenys neskelbtini), taigi 2008 m. gyvenamojo namo rekonstrukcija vykdyta esant gyvai pareiškėjo mamai ir byloje nesant duomenų, jog gyvenamas namas rekonstruotas teisėtai.
23.3. 1976-12-02 Rokiškio rajono architekto-inspektoriaus leidimu Nr. 117/76 m (toliau – Leidimas) leista statyti individualų gyvenamąjį namą su ūkio pastatu. Gyvenamąjį namą statyti pagal tipinį projektą Nr. 146-2A/67 (2 kambarių, 28,91 kv. m gyvenamojo ploto, 56,93 kv.m naudingo negyvenamojo ploto). Ūkinį pastatą statyti pagal tipinį projektą Nr. 746. Iš byloje esančio asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninio paso, grafos „Patalpų charakteristika“ matyti, kad gyvenamųjų kambarių skaičius – 3, bendras naudingas plotas – 64,45 kv.m., grafoje „Pastatų ir statinių charakteristika“ nurodyta, jog gyvenamojo namo (statybos metai 1976) plotas – 85,93 kv.m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 44/3202990 (toliau – kadastrinių matavimų byla) dalyje „Pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys“ nurodoma, kad gyvenamasis namas yra 103,45 kv.m bendro ploto, statinio kategorija – neypatingasis, statybos pabaigos metai – 1978. Pastogės patalpos – bendras plotas 29,1 kv.m., statybos pabaigos metai – 1978. Priestatas – 1a1/b, bendras plotas 12.27 kv.m., statybos pabaigos metai – 1978. Bylos proceso metu pareiškėjas paaiškino, kad „<...> jo tėvai pastatė pastatą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą – garažą pagal jiems išduoto 1976 m. gruodžio 2 d. leidimo Nr. 117/76 m reikalavimus. Jau po tėvų mirties jis paveldėjęs šį turtą pristatė priestatą prie namo, nes reikėjo tualeto. Taip pat įrengė antrą aukštą, kad tilptų vaikai. Pristatė savavališkai, su niekuo nederino“. Pareiškėjo A. S. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad „<....> buvo pristatyti namo priestatas 2008 m., taip pat mansarda įrengta 2021 m., dėl to ir pasikeitė namo plotas“. Taigi, pažymėtina, kad kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys apie gyvenamojo namo sudėties dalis, dalyje dėl jų statybos pabaigos metų yra prieštaraujanti paties pareiškėjo paaiškinimams.
23.4. Nagrinėjamu atveju atliekant priestato, kadastrinių matavimų byloje pažymėtu 1a1/b, statybą, buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Atliekant pastogės, kadastrinių matavimų byloje pažymėtu M, statybą, buvo reikalingas paprastojo remonto aprašas, statybą leidžiantis dokumentas ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šie statybos darbai buvo vykdomas laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų.
23.5. . Teismas sprendime pasisakė, kad „<...> pareiškėjo pateiktas išduotas leidimas vykdyti individualinę statybą įrodo aplinkybę, kad pareiškėjo tėvai, būdami santuokoje, statė ginčo turtą pagal tuo laikotarpiu galiojančius teisės aktus, bendrais veiksmais sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę, ir tokios nuosavybės negalėjo įgyti dar kitu būdu (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-361-650/2024 35 p.)“. Tačiau Teismas, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl gyvenamojo namo ne pagal jo buvusią faktinę padėtį pagal Leidimą (pažymėtina, kad Leidime buvo nurodyta, jog „<...> statytojas privalo statybą pradėti ne vėliau kaip 1976 m. <...> užbaigti ir pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1978 m.“), bet pagal 2023 metų faktinę padėtį – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 44/3202990 duomenis, kuriuose gyvenamajam namui yra ir suteiktas unikalus (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu teismas sprendimu nustatydamas, kad „<...> kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1976 m. gruodžio 2 d. statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini) neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad gyvenamasis namas, visa apimtimi, pagal byloje esančią nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 44/3202990 buvo pastatytas teisėtai, leidimo pagrindu. Pažymėtina, jog teismas sprendimu nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad „<...> įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini)“ ir kad „Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu“, tokiu būdu „įteisino“ ne tik gyvenamojo namo naują statybą, bet ir neteisėtą gyvenamojo namo rekonstrukciją bei paprastąjį remontą, ir suteikė teisę neteisėtą statybą bei nuosavybės teisę įregistruoti ir išviešinti.
23.6. Nesant byloje surinkta pakankamai duomenų, neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, o būtent, nesant kadastrinių matavimų duomenų apie gyvenamojo namo kadastrinius matavimus Leidimo ribose (1978 metais, kai gyvenamojo namo nauja statyba pagal Leidimą turėjo būti užbaigta), Teismas negalėjo priimti ginčijamo sprendimo. Manome, kad byloje turėjo būti nustatyti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenys pagal Leidimą, o ne pagal faktinę gyvenamojo namo padėtį 2023 metais.
Atsiliepimas
24. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Apeliantė skundžia tik dalį teismo sprendimo, kuriuo teismo nustatytas juridinę reikšmę turinis faktas, kad V. S. ir A. S. 1976 m. gruodžio 2 d. statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini). Tačiau neskundžia nustatyto fakto, jog V. S. ir A. S. 1976 m. gruodžio 2 d. statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo garažą, unikalus (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Vadinasi naikinti visą teismo sprendimą, kaip prašo apeliantas nėra pagrindo.
24.2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 29 d. sprendime pareiškėjo pareiškimas buvo tenkintas iš dalies, t.y. prašymas nustatyti, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (2023-03-20) pažymėtą 1A1/p, atmestas. Sprendime motyvas buvo toks pat, kokį savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, t.y. kad namas po pastatymo buvo rekonstruotas, o teismui nepateiktas statybą leidžiantis dokumentas. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-361-650/2024 panaikindamas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-226-504/2024 nurodė, kad byloje šiuo aspektu nėra esminiai reikšminga aplinkybė, jog galimai pareiškėjo ar kitų asmenų veiksmais be statybos leidimo buvo atlikta pastatyto gyvenamojo namo rekonstrukcija, tai sietina su savarankišku viešojo administravimo srityje reglamentuotu neteisėtos statybos padarinių šalinimo procesu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turėjo įrodyti statybos teisėtumą tėvų statytam namui 1976 m.
24.3. Apeliantė į civilinės bylos Nr. e2YT-224-762/2025 nagrinėjimą įtraukta 2024 m. spalio 15 d. teismo nutartimi. Todėl nuo tos dienos turėjo galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, tame tarpe su Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-361-650/2024. Nepaisant to apeliantė kartoja jau išnagrinėtus argumentus. Be to apeliantė teikdama atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą prašė bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus inspekcijos atstovui nedalyvaujant, t.y. iš esmės neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.
24.4. Gyvenamasis namas pastatytas 1976 m. pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintus Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatų 2 p. asmeninės nuosavybės teisėmis arba kolektyvinės statybos pagrindu statomo gyvenamojo namo arba jo dalies, priklausančios vienam statytojui, maksimalus plotas neturi būti didesnis kaip šešiasdešimt kvadratinių metrų gyvenamojo ploto ir keturiasdešimt kvadratinių metrų naudingo negyvenamojo ploto. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 110 str. 4 d. gyvenamojo namo priklausančio šiame straipsnyje nurodytiems piliečiams asmeninės nuosavybės teise maksimalus dydis neturi viršyti 130 kv.m. naudingojo ploto, jo tarpe 90 kv.m. gyvenamojo ploto. 1987-08-04 archyvinėje Pastatų teisinio registravimo dokumentų bylos matyti, kad 1A1 /p – gyvenamojo namo bendras naudingas plotas 64,45 kv.m. tame tarpe gyvenamas plotas – 51,02 kv.m, pagalbinis plotas 13,43 kv.m. Taigi pastatyto gyvenamojo namo plotas neviršijo nei Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatų 2 p. nei 1964 m. Civilinio kodekso 110 str. 4 d. nustatytų dydžių. Juo labiau, apeliantė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė teismui leistinų įstatymo įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad gyvenamasis namas įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas savavališkos statybos objektu.
24.5. Kalbant apie žemės sklypo suteikimą statyboms pareiškėjo tėvui, pareiškėjas yra pateikęs į bylą 1975 m. gegužės 15 d. sklypo planą. Planas patvirtintas Rokiškio rajono architekto, o sklypas paskirtas (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio direktoriaus įsakymu Nr. 17. Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) formavimo procedūros nėra pradėtos, sklypas nesuformuotas. Todėl apeliantės argumentas, jog prieš statant gyvenamojo namo priestatą pažymėtą 1a1/b buvo būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą realiai niekaip negalėjo būti įgyvendintas.
24.6. Pareiškėjas įrodė statinių teisėtumą pateikdamas tiek statybos leidimą, tiek ūkinių knygų kopijas, tiek suteikto statybai žemės sklypo planą. Pareiškėjo tėvai namą, ūkinį pastatą pasistatė pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, jį įsirengė, remontavo, juo naudojosi. Tai kad pasikeitė namo plotas praėjus beveik penkiasdešimčiai metų, juridinio fakto nustatymui įtakos neturi, nes namo statybos neteisėtumas nėra apeliantės pagrįstas jokiais įrodymais.
Šalies argumentai
24.7. Pareiškėjas mano, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir jo keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas laiko, jog jis įrodė visas būtinąsias sąlygas tam, kad būtų nustatytas jo tėvų nekilnojamojo turto įgijimo nuosavybės teise faktas.
Atsiliepimas
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos nurodė, kad apeliacinio skundo reikalavimo pagrįstumo klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teismo įvertinus visus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad statybos darbai buvo vykdomi laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų. Atliekant statybos darbus valstybei priklausančiame žemės sklype yra reikalingas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris pareiškėjui nebuvo išduotas.
Žemesnės instancijos teismas
25.2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-361-650/2024 ir nurodė, kad aplinkybė, jog galimai pareiškėjo ar kitų asmenų veiksmais be statybos leidimo buvo atlikta pastatyto gyvenamojo namo rekonstrukcija, tai sietina su savarankišku viešojo administravimo srityje reglamentuotu neteisėtos statybos padarinių šalinimo procesu. Tačiau pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Jeigu daiktas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas. Taigi, apeliaciniu skundu yra ginčijama pareiškėjo valdomų nekilnojamų daiktų galimybė būti privačios nuosavybės teisės objektu, nes jie sukurti prieštaraujant statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytai tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
29. Bylos medžiaga nustatyta, kad po pareiškėjo tėvo A. S. mirties, jo palikimą priėmė sutuoktinė V. S. pareiškėjo motina. Po V. S. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė, kad santuokos metu jo tėvai A. S. ir V. S. pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Iki šiol VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre ginčo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra registruoti. Kadastro tvarkytojas 2023 m. rugsėjo 14 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu Nr. SPR5-20396 (14.4 E) atsisakė įrašyti – gyvenamojo namo 1A1/p, unikalus Nr., ir garažo 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėjas būdamas motinos įpėdiniu negali įregistruoti ginčo statinių nuosavybės teisės savo vardu, o neturėdamas statinių nuosavybės teisę įrodančių dokumentų negali kreiptis dėl žemės sklypo suformavimo ir pirkimo.
30. Nustatyta, kad pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad jo tėvai V. S. ir A. S. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškimą tenkino tik dalyje dėl garažo ir lauko virtuvės, kitoje dalyje pareiškimą atmetė konstatavęs, kad gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini) buvo rekonstruotas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl mirusių tėvų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tik tam, kad galėtų kaip paveldėtojas teisiškai įregistruoti tėvų statybos būdu sukurtą nuosavybę. Taip pat pažymėjo, kad gyvenamojo namo ir ūkinių pagalbinių statinių pastatymas, bet jų neįregistravimas kaip nekilnojamųjų daiktų viešajame registre, iš esmės nepaneigia pareiškėjo tėvų įgytos ir daug metų turėtos nuosavybės, todėl byloje šiuo aspektu nėra esminiai reikšminga aplinkybė, kad galimai pareiškėjo ar kitų asmenų veiksmais be statybos leidimo buvo atlikta pastatyto gyvenamojo namo rekonstrukcija, tai sietina su savarankišku viešojo administravimo srityje reglamentuotu neteisėtos statybos padarinių šalinimo procesu.
31. Bylą nagrinėjant iš naujo pareiškėjas patikslino pareiškimą prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1976 m. gruodžio 2 d. statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos teisėtai valdė nuo įgijimo iki kiekvieno iš jų mirties dienos.
32. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad leidimas statyti individualų gyvenamąjį namą su ūkio pastatu išduotas 1976 m. gruodžio 2 d. A. S. vardu. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. kovo 20 d. pažymoje nurodoma, kad iki 2001 m. liepos 1 d. A. S., mirusio 2006 m. birželio 13 d. vardu (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas mūrinis gyvenamas namas ir ūkio pastatai. Pateiktas 1976 m. gruodžio 2 d. išduotas Leidimo, Nr. 117/76n, vykdyti individualinę statybą, patvirtina, kad S. A., A. buvo leista statyti individualų gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Nr. 28 pagal rajono architekto 1975 m. balandžio 10 d. patvirtintą techninę dokumentaciją. Nurodyta, kad leista statyti tipinį namą iš mūro. Taip pat leista statyti tipinį ūkinį pastatą vieno aukšto su pastoge pašarams, mūrinį. Iš archyvinės Pastatų teisinio registravimo dokumentų bylos (1987 m. rugpjūčio 4 d.), matyti, kad nurodytas pastatų savininkas - S. A., A. Pastatai yra (duomenys neskelbtini) kaime. Statinių išdėstymo plane yra nurodyti pastatai: 1A1 /p – gyvenamasis namas, statybos metai 1976; 2I1 /p – tvartas, 1976 m. statybos, 3I1 /m – daržinė, 1976 m. statybos, 4I1 /m – malkinė, 1976 m. statybos (po vienu stogu ); 5I1 /m – viralinė, 1976 m. statybos. 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinėje knygoje, duomenyse apie A. S. ūkinį kiemą, asmeninė sąskaita Nr. 365, nurodyta, kad ūkyje yra gyvenamasis namas (statybos metai nurodyti 1975), tvartas, daržinė, malkinė po vienu stogu (statybos metai -1975). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje apie A. S. vardu užregistruotus pastatus, 2023-08-31, Nr. GP-183, nurodyta, kad iki 2001 m. liepos 1 d. A. S., mirusio 2006 m. birželio 13 d., vardu (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas mūrinis gyvenamasis namas ir ūkio pastatai.
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškimą tenkino konstatavęs, kad nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktui, jog V. S., ir A. S., 1976 m. gruodžio 2 d. statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos teisėtai nuosavybės teise valdė nuo įgijimo iki kiekvieno iš jų mirties dienos, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjo prašomą nustatyti faktą.
34. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia ne teismas, o įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Apeliantės vertinimu, skundžiamu sprendimu teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kad pastatas rekonstruotas teisėtai, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl gyvenamojo namo ne pagal jo buvusią faktinę padėtį pagal Leidimą, bet pagal 2023 metų faktinę padėtį – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 44/3202990 duomenis, kuriuose gyvenamajam namui yra ir suteiktas unikalus (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad gyvenamasis namas, visa apimtimi, pagal byloje esančią nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 44/3202990 buvo pastatytas teisėtai, leidimo pagrindu.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
35. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad egzistuoja visos sąlygos juridiniam faktui nustatyti, akcentuodama tik tą aplinkybę, kad teismas neatsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pastatas rekonstruotas teisėtai, įteisino ne tik gyvenamojo namo naują statybą, bet ir neteisėtą gyvenamojo namo rekonstrukciją bei paprastąjį remontą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo tėvai ginčo nekilnojamąjį turtą pastatė įstatymų nustatyta tvarka, turėdami tam leidimą, tai yra - įgijo teisėtai – statybos būdu ir tai, kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali gauti ir negali įregistruoti savo nuosavybės teisių į paveldėtus statinius kitu būdu, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos sąlygos juridiniam faktui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino bylą grąžinusio nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismo nustatytas ginčo ribas ir pažymėjo, kad byloje nėra esminiai reikšminga aplinkybė, kad galimai pareiškėjo ar kitų asmenų veiksmais be statybos leidimo buvo atlikta pastatyto gyvenamojo namo rekonstrukcija ir tai sietina su savarankišku viešojo administravimo srityje reglamentuotu neteisėtos statybos padarinių šalinimo procesu. (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-361-650/2024 37 p.). Apeliacinės instancijos teismas vertindamas skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pareiškimo pagrįstumą, vadovaudamasis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, šiuo atveju atsižvelgia ir į bendrai byloje nustatytas aplinkybes, t.y. esančią susiklosčiusią teisiškai neapibrėžtą situaciją, kuomet pareiškėjas būdamas motinos įpėdinis jau ilgą laiką kreipdamasis į įvairias institucijas negali užbaigti paveldėjimo teisinių santykių proceso, susitvarkyti žemės, ant kurios pastatyti statiniai, nuosavybės klausimų, ar netgi, esant galimybei, įteisinti ar pašalinti galimai savavališkos statybos padarinius, vien dėl to, kad ginčo statiniai nėra įregistruoti.
37. Apeliantė akcentuoja aplinkybes, jog teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai, nes su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė, kaip valstybės institucija, kontroliuojanti neteisėtas statybas bei taikanti priemones jų neteisėtiems padariniams pašalinti, manydama, kad ginčo namo rekonstrukcija atlikta neteisėtai, būtų ėmusis veiksmų neteisėtos statybos padariniams konstatuoti ir jiems pašalinti. Kita vertus, priešingai nei interpretuoja apeliantė, pirmosios instancijos teismas neprisiėmė apeliantės funkcijų ir skundžiamu sprendimu nekonstatavo, jog ginčo statinių rekonstrukcija atlikta teisėtai, kadangi tai nebuvo nagrinėjamos bylos objektas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo tėvai statybos leidimo Nr. 117/76n pagrindu statybų būdu įgijo nuosavybės teise ginčo statinius. Tuo tarpu aplinkybė, kad po 30 ir daugiau metų, namas buvo rekonstruotas galimai nesilaikant teisės aktų reikalavimų (2008 m. pastatytas priestatas, 2021 m. įrengta mansarda), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia pareiškėjo tėvų nuosavybės, t.y. įgijimo ir valdymo teisių.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paties skundžiamo sprendimo priėmimas ir juridinio fakto konstatavimas bei suteikimas pareiškėjui galimybę užbaigti ilgai trunkantį paveldėjimo teisinių santykių procesą, inicijuoti viešojo administravimo procedūras dėl statinio įregistravimo, sklypo formavimo ir išpirkimo, savaime neužkerta kelio apeliantei atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus susijusius su galimai neteisėta ginčo statinio rekonstrukcija. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnį inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Šiuo atveju nenustačius prašomo juridinio fakto, pareiškėjui užkertama galimybė baigti paveldėjimo, ginčo statinių įregistravimo procesus, situacija dėl ginčo statinių nuosavybės teisių ir toliau išliktų neapibrėžta, kadangi nebūtų aiškus nei jų statytojas, nei naudotojas, nei žemės sklypo ant kurio jie stovi savininkas. Taigi, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo prašomo juridinio fakto nustatymas užtikrina ne tik pareiškėjo, bet ir apeliantės interesus, bei užtikrina ne formalų, o protingumo ir sąžiningumo principus atitinkantį teisingumo vykdymą.
39. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias normas, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
41. Pareiškėjas prašo priteisti 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdami teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumą, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
43. Pareiškėjo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, yra pagrįstos ir atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš apeliantės.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (į.k. 288600210) 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.