Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-642-1102/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-28
Bylos Nr.: e2-642-1102/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02414-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Mauricė
Ieškovas: T. P.
Atsakovas: S. S.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Gitana Gudaitė, Karolis Rugys, Dovilė Baškytė

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-642-1102/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02414-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; (S) 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2022 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei,dalyvaujant ieškovui T. P., jo atstovui advokatui Karoliui Rugiui,

atsakovei S. S., jos atstovėms advokatei Gitanai Gudaitei, advokatės padėjėjai Dovilei Baškytei,

liudytojui A. V.,išvadą teikiančios institucijos atstovei Agnei Artamonovai,nepilnametei R. P. išklausomai per teismo psichologą,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei S. S. ir pagal atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui T. P. dėl su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo T. P. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei S. S. (toliau – ir atsakovė), kuriuo ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-1102/2020 (toliau – ir Teismo nutartis) patvirtintos taikos sutarties nuostatas dėl vaiko ir nustatyti šalių nepilnametės dukros R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu); priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai po 321,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo momento iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovą vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju; nustatyti ieškovo nurodomą atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (2021 m. sausio 27 d. CBP-2412); taip pat pagal atsakovės priešieškinį, kuriame atsakovė prašė ieškovo ieškinį atmesti, taip pat prašė pakeisti Teismo nutartimi patvirtintos sutarties 1.7 punkto nuostatas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku savaitgalį, savaitės dienomis ir vasaros atostogų metu ir nustatyti atsakovės nurodomą tėvų bendravimo su vaiku tvarką (2022 m. sausio 4 d. DOK-958).

2. Ieškovas ieškinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė nustatyti dukros R. P. gyvenamąją vietą su motina bei susitarė, kad tėvas moka dukrai išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Eur. Ieškinys teikiamas dėl to, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovė galimai smurtavo prieš dukrą. Ieškovas nurodė, kad beveik iš karto po 2020 m. vasario 25 d. Teismo nutarties priėmimo kilo bėdų dėl vaiko priežiūros ir jo perdavimo ieškovui. Paskelbus karantiną, atsakovė pradėjo viską interpretuoti savaip ir nesilaikyti Teismo nutarties. Nepavykus susitarti, ieškovas kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus prašydamas pagalbos. Šalims nuo 2020 m. gegužės 25 d. pradėta taikyti atvejo vadyba, kuri yra tęsiama ieškinio pateikimo momentu. Trumpam situacija stabilizavosi, tačiau 2020 m. birželio mėn. atsakovė policijoje pateikė melagingą pareiškimą, neva ieškovas prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Kai ieškovas pagaliau pamatė dukrą, nepilnametė mergaitė ieškovui papasakojo, kaip mama ją muša. Į apklausą dėl galimo smurto prieš vaiką nepilnametę mergaitę atvežė mama, tuokart vaikas išklausomas specialistų nieko nepasakojo, vėliau tėvui pasisakė, kad mama jai liepė nieko nepasakoti. Tyrimas nutrauktas. Konfliktinė situacija iki 2020 m. lapkričio mėnesio buvo aprimusi, tačiau 2020 m. lapkričio 10 d. vakare ieškovui nepilnametė dukra pasipasakojo vėl patyrusi patyčias namuose ir fizinį smurtą. Kitą dieną jis nedelsdamas nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl tokio atsakovės elgesio. Tos pačios dienos vakarą į namus atvyko Vaiko teisių apsaugos specialistai. Šio apsilankymo metu buvo apklausta nepilnametė mergaitė, kuri patvirtino, kad atsakovė smurtavo ir tyčiojosi iš jos. 2020 m. lapkričio 11 d. buvo surašytas vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktas ir mergaitė buvo perduota ieškovo globai. Vaiko teisių apsaugos specialistai informavo ieškovą, jog atsakovė šiuo metu su nepilnamete mergaite negali matytis. Specialistai taip pat nuvyko pas atsakovę ir ją informavo. Visgi, atsakovė nepaisydama įpareigojimų, pradėto ikiteisminio tyrimo, kitą dieną išsivedė nepilnametę mergaitę iš pamokų, suklaidinusi mergaitės mokytoją, jog neva nepilnametei mergaitei reikia į polikliniką. Atsakovei atsisakius bendradarbiauti su atvejo vadybininke, buvo iškviesta policija. Bendrų atvejo vadybininkės ir socialinės darbuotojos pastangų dėka pavyko atsakovę įkalbėti ieškovui grąžinti vaiką. Po to, kai socialinė darbuotoja perdavė ieškovui vaiką, pastarasis paskambino į policiją ir pranešė, kad problema išspręsta. Praėjus 1-2 savaitėms tokia situacija ir vėl pasikartojo. 2020 m. gruodžio 4 d. buvo paskirta nepilnametės mergaitės apklausa dėl galimai patirto smurto. Apklausos metu nepilnametė mergaitė papildomai patvirtino patirtą smurtą. 2020 m. gruodžio 7 d., atsakovė ir vėl pasiėmė nepilnametį vaiką iš mokyklos ir nuo tos dienos iki kol įsikišo Vaiko teisių apsaugos specialistai, ieškovui neleido matytis su vaiku. 2020 m. gruodžio 17 d. vaiko teisių apsaugos specialistai nusprendė paimti nepilnametę mergaitę iš atsakovės ir perduoti ieškovui. Atsakovė 2020 m. gruodžio mėn. ne kartą nepagrįstai kvietė policiją į ieškovo namus, tai turėjo neigiamos įtakos nepilnametei mergaitei ir ją gąsdino. Jokių pažeidimų policija nenustatė. Situacija užfiksuota 2020 m. gruodžio 29 d. pagalbos plane. 2021 m. sausio 4 d. ieškovas su atvejo vadybininke nutarė bandyti leisti atsakovei matytis su dukra be galimybės nakvoti, taip atsakovė su vaiku bendrauja iki ieškovo kreipimosi į teismą. Atsakovė tik iš dalies vykdė 2020 m. birželio 4 d. pirminio atvejo vadybos posėdžio metu iškeltus įpareigojimus. Atsakovė buvo motyvuojama lankyti Pozityvios tėvystės ugdymo užsiėmimus, tačiau moteris teigė, kad ji turi pakankamai žinių ir įgūdžių auginti dukrą, yra išsilavinusi ir skaito psichologinio ir pedagoginio pobūdžio literatūrą. Moteris taip pat buvo raginama konsultuotis vaiko auklėjimo klausimais ir motyvuojama užsiregistruoti į individualia psichologo konsultaciją, tačiau atsakovė nurodė nematanti poreikio, o jei reikės, turi galimybę kreiptis į privatų psichologą. Pagalbos plane pažymėta, kad ieškovas vykdo įsipareigojimus dukros atžvilgiu, lavino tėvystės įgūdžius, tačiau santykiai su vaiko motina ir toliau išlieka konfliktiški. Nurodyta, kad ieškovas bendradarbiauja su socialine darbuotoja, priima siūlomą pagalbą, atsižvelgia į rekomendacijas. Pagalbos plane taip pat buvo nustatyta, dukrai tėvo namuose skirtas atskiras kambarys, mergaitė yra aprūpinta ugdymuisi skirtomis priemonėmis, kokybiškais drabužiais, šokių apranga. Apsilankymų metu pastebima, kad mergaitės daiktai ir rūbeliai laikomi tvarkingai, ieškovas pats skalbia dukros drabužius, gamina naminį maistą, stengiasi, kad dukra vartotų sveikus produktus. Nepilnametei užtikrinama turininga popamokinė veikla – mergaitė lanko šokių būrelį, karatė ir gimnastikos treniruotes. Vyras rūpinasi, kad dukra lankytų treniruotes, karantino metu vykstančias nuotoliniu būdu. Dukrai esant tėčio namuose, pastebėta, kad tėvas atsakingai domisi dukros ugdymo procesu, nedelsiant reaguoja į vaiko prašymus padėti, paaiškinti, kalba su ja ramiu tonu, nuosekliai atsakydamas į klausimus. Nurodyta, jog bendraujant su vyru pastebėta, kad vyras mandagiai atsiliepė apie dukros motiną, skatino dukrą bendrauti su mama, teigė, kad jis supranta kaip svarbu dukrai bendrauti su abiem tėvais. Ieškovas yra pastebėjęs, kad dukra emocijas slopina valgydama, todėl stengiasi mokyti dukrą sąmoningo valgymo, gaminti maistą namuose. Atsakovė mergaitę dažnai veda į greito maisto restoranus, nors žino, jog mergaitės gydytojas yra nustatęs, kad pastaroji turi viršsvorį, todėl mergaitei yra rekomenduojama sveika mityba. Specialistai pastebėjo galimai sutrikusius santykius/prieraišumą tarp motinos ir dukters, bei vaiko jaučiamą įtampą būnant su mama, siūlė ieškovei kartu su dukra lankyti psichologą, siekiant atkurti/sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Pagalbos plane buvo nustatyta, kad mergaitė bendraudama su mama jaučia įtampą ir nerimą. Iš šių ir kitų vaiko teisių specialistų konstatuotų aplinkybių darytina išvada, kad geriausius vaiko interesus atitinka gyvenimas su ieškovu, o ne su atsakove. Ieškovas stengiasi savo darbo grafiką dėliotis taip, kad tai labiausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovo nuomone, atsakovė negali užtikrinti nepilnamečiui vaikui stabilumo ir nuolatinės priežiūros, atsakovė dažnu atveju eskaluoja konfliktus. Ieškovas nepilnamečiui vaikui per mėnesį skiria 642,50 Eur, todėl iš atsakovės prašo priteisti 321,25 Eur. Prašo nustatyti tokią atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: 1. Iki kol bus nustatyta, jog nepilnametės mergaitės ir atsakovės emocinis ryšys yra atstatymas bei yra tinkamas, t. y. mergaitė nebejaučia nerimo būdama šalia atsakovės, nustatyti bendravimo tvarką, kurios eigoje nepilnametė mergaitė ir atsakovė bendraus kartą per savaitę pas šalių suderintą psichologą. Atsakovė privalo pasiūlyti 3 psichologų kandidatūras, iš kurių šalys suderins vieną kandidatūrą. Tuo atveju, jeigu šalims nepavyktų suderinti kandidatūros iš pasiūlytų per tris darbo dienas, tai atsakovė privalo pasiūlyti tris naujas kandidatūras. 2. Po to, kuomet nepilnametės mergaitės ir atsakovės ryšys bus atkurtas, nustatyti tokią bendravimo tvarką: 2.1. Kiekvienos lyginės savaitės trečiadienį atsakovė pasiima nepilnametę mergaitę iš jos ugdymo įstaigos ar kitos šalių sutartos vienos, užtikrindama nepilnamečio vaiko dalyvavimą būreliuose ir iki 20 val. 00 min. nepilnametę mergaitę parveža į tėvo gyvenamąją vietą. Taip pat kiekvieną lyginės savaitės penktadienį pasiima nepilnametę mergaitę iš jo ugdymo įstaigos ar kitos šalių sutartos vietos ir užtikrina nepilnamečio vaiko dalyvavimą būreliuose, o tos savaitės sekmadienį iki 19 val. 00 min. grąžina nepilnametę mergaitę į tėvo gyvenamąją vietą. 2.2. Kiekvienos nelyginės savaitės trečiadienį atsakovė pasiima nepilnametę mergaitę iš jos ugdymo įstaigos ar kitos šalių suderintos vietos ir užtikrina nepilnamečio vaiko dalyvavimą būreliuose. Tos pačios dienos vakare iki 20 val. 00 min. atsakovė grąžina nepilnametę mergaitę į ieškovo gyvenamą vietą. 2.3. Šalys su nepilnamečiu vaiku praleidžia didžiąsias metines šventes - tai yra Šv. Velykas, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus tokia tvarka: Neporiniais metais atsakovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 16.00 val. ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) iki 20.00 val.; Poriniais metais atsakovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia 2-ąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį apie 16.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą pirmadienį iki 20.00 val.; Poriniais metais atsakovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos dieną prieš Šv. Kūčių dieną ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20.00 val.; Neporiniais metais atsakovė su nepilnamečiu vaiku praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 20:00 val. ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną iki 20:00 val.; Poriniais metais atsakovė pasiima nepilnametį vaiką Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 12.00 val. ir šventei pasibaigus (sausio 1 d.) grąžina į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Tą dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama ieškovo gimimo diena, ieškovas bendrauja su vaiku, neskaitant eiliškumo. Dieną, kada švenčiama Motinos diena, dieną, kada švenčiama atsakovės gimimo diena, motina bendrauja su vaiku, neskaitant eiliškumo, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su ieškovu sutartoje vietoje sutartu laiku ir nepilnametį vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškovu sutartą vietą, atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip iki 20.00 val., jeigu nesutariama kitaip. Atsakovė bendrauja su vaiku per jos faktines gimimo dienas, kiekvienais nelyginiais metais, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su ieškovu sutartoje vietoje sutartu laiku ir mergaitę grąžinant į jos gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškovu sutartą vietą, ne vėliau kaip 21.00 val., jeigu nesutariama kitaip. Vasaros ir kitas mokyklines atostogas nepilnametis vaikas praleidžia lygiomis dalimis su kiekvienu iš tėvų - pusę atostogų laiko vaikas praleidžia su motina, kitą pusę - su tėvu. Poriniais metais vaikas pirmąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį praleidžia su tėvu, antrąją - su mama. Neporiniais metais antrąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį praleidžia su tėvu, pirmąją - su mama. Šalys, siekdami suderinti vaikų vasaros atostogų laiką, turi viena kitą informuoti prieš mėnesį apie savo planuojamas vasaros atostogų kartu su vaikais datas. Ieškinį grindė įstatymų nuostatomis ir teismų praktika. Su ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (toliau – ir LAP) ir nustatyti laikiną dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės vaikui laikiną išlaikymą (2021 m. sausio 27 d. CBP-2412).

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, jog ieškovo reikalavimai nepagrįsti, todėl ieškinys atmestinas. Savo poziciją atsakovė grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: ieškovas reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo grindė tuo, kad atsakovės atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovė galimai smurtavo prieš savo mažametę dukrą, tačiau 2021 m. vasario 17 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių. Atsakovė jokių smurtinių veiksmų dukros atžvilgiu nenaudojo ir grėsmės vaiko interesams nesukėlė. Atsakant į ieškovo argumentą, kad po taikos sutarties patvirtinimo 2020 m. vasario 25 d. iškart kilo bėdų dėl vaiko priežiūros ir perdavimo ieškovui, pažymėtina, kad problemų kilo ne iš atsakovės, o iš ieškovo pusės. Ieškovas nevykdė susitarimo nekasdienes vaiko išlaidas dengti per pusę, pavyzdžiui, prasidėjus nuotoliniam mokymui, dukrai reikėjo kompiuterio, telefono, tačiau juos pirko tik atsakovė, ieškovas neprisidėjo. Ieškovas nevykdė susitarimo dėl vaiko atostogų suderinti konkrečias datas ne vėliau kaip prieš du mėnesius, taip trukdydamas ir atsakovei planuoti atostogų laiką su dukra. Ieškovas vėluodavo mokėti išlaikymą dukrai. Dėl vaiko perdavimo pats ieškovas dirbtinai kėlė chaosą, pavyzdžiui, karantino metu vykstant nuotoliniam mokymui dukra mokėsi namie, tačiau ieškovas veždavo mergaitę į ugdymo įstaigą ir reikalaudavo, kad atsakovė atvyktų ją ryte pasiimti ir parsivežtų į savo namus. Tokiu savo elgesiu ieškovas kėlė stresą tiek atsakovei, tiek dukrai. Atsakovė sutiko, kad pagalba šeimai yra būtina, tai nurodyta 2020 m. birželio 4 d. Pagalbos plane. Į policiją atsakovė kreipėsi 2021 m. gegužės mėn., nes ieškovas spyrė atsakovei dukros akivaizdoje. Ieškovas nurodo, kad 2020 m. lapkričio 10 d. dukra pasakė ieškovui, jog namuose vėl patyrė smurtą ir patyčias. Ieškovas 2020 m. lapkričio 11 d. parašė pareiškimą policijai ir buvo surašytas vaiko perdavimo aktas ir vaikas perduotas ieškovo globai. Dėl 2020 m. lapkričio 10 dienos, pagal teismo patvirtintą taikos sutartį tai buvo vaiko buvimo pas ieškovą diena. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir vaiko globos perdavimą ieškovui atsakovė buvo informuota tik lapkričio 12 d., kai laikydamasi patvirtintos bendravimo tvarkos jau buvo paėmusi dukrą iš ugdymo įstaigos. Taigi nebuvo jokio tyčinio vaiko pagrobimo, kaip bando teigti ieškovas. Vaiko teisių apsaugos specialistams atvykus pas atsakovę ir paaiškinus situaciją, ji geranoriškai perdavė vaiką ieškovo globai. Ieškovas teigia, kad 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovė vėl pasiėmė vaiką iš mokyklos ir neleido matytis su ieškovu. Perdavus vaiką ieškovo globai, atsakovei buvo sakoma, kad ji negali bendrauti su dukra, ieškovas neleido pasikalbėti net telefonu. Atsakovė, nepasitikėdama ieškovu, susiekė su policijos atstovais, kurie paaiškino atsakovei, jog ikiteisminiame tyrime ji nėra laikoma įtariamąja ir jos atžvilgiu nėra taikomos jokios kardomojo poveikio priemonės, tame tarpe nėra jokio draudimo bendrauti su dukra (kas vėliau buvo patvirtinta ir 2021 m. vasario 8 d. rašte). Atsakovė prašė ieškovą ir toliau laikytis teismo patvirtintos bendravimo tvarkos, kontaktavo su vaikų teisių apsaugos specialistais, teikė visą informaciją. Nesant pagrindo apriboti atsakovės bendravimą su dukra, 2020 m. lapkričio 23 d. vaikas buvo perduotas atsakovei, nustatant vaiko laikinąją priežiūrą su atsakovės gyvenimo draugu A. V.. Atsakovė 2020 m. gruodžio 7 d. gavo informaciją, kad vaikas turėjo sąlytį su asmeniu, sergančiu Covid-19 liga, todėl jai taikoma izoliacija iki 2020 m. gruodžio 20 d. imtinai. Todėl atsakovė, siekdama užtikrinti geriausius vaiko interesus, laikėsi NVSC rekomendacijų ir izoliavosi su vaiku. Ta situacija ieškovui buvo žinoma. Tačiau ieškovas nepaisė NVSC rekomendacijų ir kėlė konfliktą. Vaikų teisių apsaugos specialistai nusprendė, kad reikia „kažką daryti“ ir vaiką perdavė laikinai priežiūrai ieškovo seseriai M. P. (vaikui gyvenant pas ieškovą). Atsakovė geranoriškai perdavė vaiką, tačiau dėl to vaikui teko pratęsti izoliacijos laikotarpį. Ieškovas teigia, kad atsakovė be pagrindo kvietė policiją 2020 m. gruodžio mėnesį. Pagal nustatytą tvarką, vadovaudamasi teismo patvirtinta taikos sutartimi ir 2020 m. gruodžio 17 d. šalių susitarimu, atsakovė pagrįstai tikėjosi Kalėdų pirmąją dieną bendrauti su dukra. Tačiau ieškovas vienašališkai nusprendė, kad nustatytos tvarkos ir susitarimo nevykdys ir neleis atsakovei bendrauti su dukra. Todėl atsakovė neturėjo kitos išeities kaip tik ginti savo ir vaiko interesus bendrauti bei kviesti į pagalbą atitinkamas institucijas. Ieškovas, nepaisant to, kad yra teismo patvirtinta taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos, yra šalių pasirašytas susitarimas dėl atsakovės bendravimo su dukra kol vaikas yra laikinoje ieškovo priežiūroje, visiškai ignoravo šiuos faktus ir vienašališkai sprendė, kada teiksis atsakovei „leisti“ bendrauti su dukra. Toks ieškovo požiūris yra priešingas geriausiems vaiko interesams ir pasireiškia kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia siekiant visiškai išstumti kitą iš tėvų iš vaiko gyvenimo ir visiškai apriboti bendravimą. Atsakovė pažymėjo, kad 2020 m. birželio 4 d. Pagalbos plane nurodyta, kad moteris su socialine darbuotoja bendravo atvirai ir geranoriškai, sutiko priimti siūlomą pagalbą. 2020 m. gruodžio 29 d. Pagalbos plane nurodyta, kad atsakovė rūpinasi vaiko sveikata ir priežiūra, užtikrino dukros psichologės konsultacijų lankymą VšĮ (duomenys neskelbtini); 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovė informavo, kad užsiregistravo į grupinius užsiėmimus nuotoliniu būdu, baigė jai pasiūlytus mokymus, savarankiškai ieškojo informacijos apie vykdomas grupes, išsiaiškino, jog užsiėmimai prasidės 2021 m. vasario mėnesį. 2021 m. kovo 22 d. Pagalbos plane nurodyta, kad atsakovė stengiasi vykdyti pagalbos plane numatytus uždavinius ir nuo paskutinio gruodžio mėnesio praktiškai visi uždaviniai yra vykdomi ir įvykdyti. Moteris geranoriškai bendradarbiauja su socialine darbuotoja, nuo 2021 m. kovo 15 d. nuotoliniu būdu dalyvauja pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupėse. Ieškovo pateikiamas situacijos vertinimas tėra vienašališkai jo išrinkti komentarai, neparodant realios situacijos. Ieškovo ieškinys yra grįstas ta aplinkybe, kad atsakovė neva naudojo smurtą prieš vaiką ir veikė priešingai vaiko interesams. Tačiau ši aplinkybė yra paneigta byloje esančiais įrodymais. Ieškovas du kartus kaltino atsakovę smurtu prieš vaiką ir abu kartus ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Atsakovė nuo 2014 m. viena pati augino ir prižiūrėjo dukrą ir konfliktų iš esmės tarp šalių nekilo, nes ieškovui vaikas nelabai rūpėjo. Ieškovas pradėjo domėtis dukra ir kelti konfliktus tik 2019 m., kai sužinojo, kad atsakovė turi draugą, su kuriuo kuria savo gyvenimą. 2019 m. liepos 12 d. ieškovas kvietė policiją nurodęs, kad vaikas paliktas su neblaiviu atsakovės gyvenimo draugu. Ši informacija nepasitvirtino, vaikas buvo su atsakove. 2019 m. spalio 11 d. ieškovas kvietė policiją nurodęs, kad atsakovė yra neblaivi su vaiku. Ši informacija nepasitvirtino, atsakovė buvo blaivi, vaikas prižiūrėtas. 2019 m. lapkričio 13 d. atsakovas kreipėsi į policiją dėl atsakovės šmeižto jo atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Taigi ieškovas nuolat bandė melagingai kaltinti atsakovę. Ieškovas deklaruoja, kad gyvenimas su juo labiau atitinka vaiko interesus, nes vaikas gyvena jaukiuose namuose, turi jam pritaikytą erdvę, ieškovas dėliojasi grafiką pagal vaiko poreikius, stengiasi lavinti vaiką, spręsti jo psichologines problemas, kurios kilo gyvenant pas atsakovę. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad gyvenant su atsakove vaikas gyveno nejaukiuose namuose, neturėjo savo erdvės, atsakovė neatsižvelgė į vaiko poreikius, nelavino ir neugdė vaiko, nesirūpino jo sveikata. Ieškovas kalba apie vaiko emocines problemas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad jos yra ir kad būtent atsakovė jas sukėlė. Atsakovė užtikrino vaiko lankymąsi pas psichologą, kadangi dėl ieškovo nuolatinio puolimo baiminosi dėl dukros. Vaikas pas psichologą lankėsi apie metus, jokių psichologo pastabų, jog atsakovė keltų emocinę įtampą vaikui, nebuvo. Nuo 2020 m. gruodžio 17 d., kai vaikas buvo perduotas ieškovui, būtent jis neužtikrino geriausių vaiko interesų. Ieškovas neužtikrino vaiko intereso bendrauti su mama, vienašališkai neleido atsakovei matytis su dukra. Vaikas 2021 m. vasario 5 d. buvo perduotas laikinai priežiūrai į Vilniaus miesto krizių centrą. Net krizių centre atsakovė negalėjo normaliai matytis su vaiku, kadangi pradžioje atsakovei nebuvo leidžiama bendrauti su dukra centro patalpose, o buvo siūloma leisti laiką su dukra lauke, sausio mėnesį prie -13 laipsnių šalčio. 2020 m. kovo 2 d. teismas šioje byloje priėmė nutartį dėl LAP taikymo, kuria nustatė laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Tik tada ieškovas pradėjo bent iš dalies leisti atsakovei bendrauti su dukra. Net ir dabar ieškovas neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros, pavyzdžiui, 2021 m. balandžio 10 d. atsakovei su dukra išvykus atostogų į (duomenys neskelbtini), atsakovė pastebėjo, kad vaiko burnoje yra žaizda, paraudusios dantenos, vaikui prireikė antibiotikų. Pasinaudodamas atliekamu ikiteisminiu tyrimu, ieškovas pakeitė faktinę vaiko gyvenamąją vietą ir dirbtinai sukūrė prielaidas ieškinio pateikimui. Atsakovė išsityrė psichinę sveiktą medicinos įstaigoje ir pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovei joks gydymas nereikalingas. Tačiau atsakovė patiria situacinį nerimą, kurio priežastis yra būtent ieškovo elgesys ir nuolat keliami konfliktai. Ieškovas nuolat ieško, kuo apkaltinti atsakovę. Kai nepavyko apkaltinti atsakovė smurtu prieš dukrą, pradėjo „reikšti susirūpinimą“, kad vaiko akivaizdoje prieš atsakovę neva smurtauja jos gyvenimo draugas (2021 m. kovo 22 d. Pagalbos planas). Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Atsakovei su dukra ir gyvenimo draugu susiruošus vykti į (duomenys neskelbtini), galimai ieškovas veikdamas kartu su atsakovės gyvenimo draugo sutuoktine (tarp jų vyksta teisminis skyrybų procesas), pranešė NVSC apie galimą atsakovės kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, taip galimai siekė sukliudyti atsakovės ir vaiko atostogas. Ieškovas vaiką gąsdino, jog grįžus po atostogų reikės izoliuotis ir bus labai baisu, dėl ko vaikas buvo įsibaiminęs. Taigi būtent ieškovas kelia konfliktus, manipuliuoja vaiku. Atsakovė stengiasi išsiaiškinti su atsakovu telefonu, žinutėmis ar el. laiškais, kad vaikas nematytų tėvų nesutarimų. Byloje nėra jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad atsakovė negali užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į stabilią, saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš jos 321,25 Eur išlaikymą vaikui. Ieškovas pateikė vaikui reikalingų išlaidų lentelę, tačiau nepateikė įrodymų, kad vaikui iš tiesų yra skiriamos nurodytos lėšos. 2020 m. vasario 25 d. teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta, kad ieškovas moka vaiko išlaikymui 250 Eur. Ieškovas niekaip nesutiko mokėti didesnio išlaikymo vaikui, jo nuomone, toks išlaikymas buvo visiškai pakankamas. Tačiau dabar ieškovo nuomonė netikėtai pasikeitė ir jis skaičiuoja jau gerokai didesnį reikalingą išlaikymą vaikui. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovės ir vaiko ryšys yra nutrūkęs ir jį reikėtų atkurti su psichologo pagalba. Toks atsakovės ir vaiko teisių ribojimas nėra reikalingas, t. y. nenustatyta, kad jų bendravimas yra sudėtingas, konfliktiškas, kad vaikui būtina priprasti prie atsakovės ar pan., todėl ir pagrindo apriboti atsakovės bendravimą su vaiku nėra. Atsakovė po teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos su dukra praleidžia lyginių savaičių savaitgalius ir nelyginių savaičių trečiadienį - ketvirtadienį. Taigi šiuo metu, net ir vaikui laikinai gyvenant pas ieškovą, atsakovė pastoviai bendrauja su vaiku, rūpinasi jo ugdymu ir lavinimu, sveikatos priežiūra, laisvalaikiu. Todėl nėra jokio pagrindo nustatyti vaiko ir atsakovės bendravimą per psichologą. Ieškovo siūlomoje vėlesnėje bendravimo tvarkoje atsakovei skiriama mažiau laiko, nei šalys analogišku atveju buvo sutarę dėl ieškovo bendravimo vaikui gyvenant su atsakove. Šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo nustatyti mažesnį atsakovės bendravimą su vaiku. Atsiliepimą į ieškinį grindė įstatymų nuostatomis ir teismų praktika (2021 m. gegužės 4 d. DOK-83326).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio ir LAP taikymo, kurioje nurodė, kad Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, nepilnametės išsakytą nuomonę, Tarnyba neturi pagrindo nesutikti su pareikštu reikalavimu dėl nepilnametės gyvenamosios vietos pakeitimo. Tarnybos nuomone, tuo atveju, jeigu mergaitės gyvenamoji vieta būtų pakeista, ieškovo prašoma nustatyti motinos bendravimo su dukra tvarka atitiktų nepilnametės interesus. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pareikštas nepilnametės interesais. Tarnyba nustatė, kad ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo namuose R. P. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra viengulė lova, rašomasis stalas, ant kurio stovėjo nešiojamasis kompiuteris, spinta, kurioje sudėti vaiko žaislai bei knygos. Ieškovas Tarnybos atstovei nurodė, kad vaiko tėvų tarpusavio bendravime pokyčių nėra, tačiau su vaiku atsakovė bendrauja gražiau, labiau rodo dukrai dėmesį. Anksčiau atsakovės namuose šalių dukra labiau rūpinosi atsakovės sugyventinis A. V.. Ieškovo vertinimu, dukrai praleidžiant pas mamą mažiau laiko, pramogaujant, neatsiranda prielaidų konfliktams kilti. Vyras teigė, kad turi pozityvios tėvystės kursų baigimo pažymėjimą; mergaitė lanko psichologo konsultacijas. Tarnybos atstovei bendraujant su atsakove, moteris nurodė, jog gyvena su sugyventiniu, (duomenys neskelbtini), 3 kambarių nuomojamame bute. Mergaitė dalijasi kambariu su atsakovės sugyventinio dukra. Atsakovė nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, verslo plėtros vadove, jos darbo užmokestis 1100 Eur/mėn. Pasak atsakovės, ieškovas nuo 2020 m. lapkričio 10 d. neleidžia jai bendrauti su dukra, nors nėra taikomos kardomosios priemonės ir yra nustatyta bendravimo tvarka. Moteris nurodė, jog laikosi visų specialistų rekomendacijų, tačiau jaučia, kad ieškovas nuolat ją juodina ir žemina ne tik vaiko akivaizdoje, bet ir visų institucijų akivaizdoje. Pasak moters, ji nesutinka, kad būtų keičiama vaiko gyvenamoji vieta, nes nori dalyvauti vaiko gyvenime tiek pat, kiek ir ieškovas. Anot atsakovės, dukrai nepatinka, kad jos namuose yra aiškios taisyklės ir reikalavimai, o ieškovo namuose ji gali elgtis, kaip nori. Tarnyba nustatė, kad nepilnametė R. P. lanko 2 klasę (duomenys neskelbtini). Su mergaite bendrauta individualiai. Pokalbio metu vaikas prisistatė bei nurodė, jog jos vardas R.. Mergaitė pasakojo, kad jai šį vardą išrinko jos tėčio sesuo. Vaikas nurodė, jog šiuo metu gyvena šiuose namuose kartu su tėčiu. Pasak mergaitės, kartais ateina K.. Pasiteiravus, kas yra K., mergaitė nurodė, jog ji yra tėčio draugė bei, kad ji yra balerina. Mergaitė teigė, kad K. yra lanksti bei moko ją padaryti virvuvę, špagatą, pakelti koją. Mažametė taip pat pridūrė, jog vieną kartą kartu su K. spalvino, tačiau daugiau veikia su tėčiu ir K.. Pasiteiravus, ką mergaitė veikia kartu su tėčiu, ji nurodė, kad daro pamokas, eina į lauką, skaito knygas, žaidžia ir žiūri filmukus. Mergaitė išsakė, kad kartu su tėčiu žaidžia „Šilta - šalta“ bei nurodė, jog jai šis žaidimas patinka. Vaiko pasiteiravus, ar žaidžia kartu su tėčiu „Aukščiau žemės“, jis nusijuokė bei nurodė, kad ne, nes tėtis negalėtų bet kur užšokti, pavyzdžiui, ant lovos. Mergaitės teigimu, „Aukščiau žemės“ yra geriausia žaisti lauke. Pasak mergaitės, būdama tėčio namuose, į lauką išeina viena, tačiau šiandien kartu su tėčiu vyks čiuožinėti nuo kalniuko. Mergaitės paklausus, kaip ji jaučiasi būdama kartu su tėčiu bei K., ji nurodė, kad gerai. Paklausus, kokį veiduką nupieštų, mergaitė parodė, jog šypseną. R. teiraujantis apie mamą, ji nurodė, jog mama gyvena kitur, tačiau ji su ja susitinka. Anot mergaitės, paskutinįjį kartą su mama matėsi savaitgalį, nors buvo susitikusios ir penktadienį, kartu su mama žiūrėjo filmus. Nepilnametės paklausus, kada ji vėl susitiks su mama, mergaitė nurodė, kad mama dabar dirba. Mergaitės paklausus, kaip ji jaučiasi būdama su mama, ji nurodė, kad gerai, tačiau labiau patinka būti su tėčiu. Vaiko teigimu, tėtis labiau žaidžia bei daugiau su juo veiklos yra, o mama yra labai griežta. Paklausus, kaip tas griežtumas atrodo, mergaitė nurodė, kad dabar mama ne tokia griežta. Mergaitė išsakė, kad dar vis mama yra griežta, bet ne tokia kaip buvo. Tikslinantis, vaikas nurodė, kad nemoka paaiškinti. Vaiko paklausus, kad turbūt jis iš kažko nusprendžia, kad mama yra griežta, jis atsakė, kad taip bei pridūrė, kad mama būna labai dažnai pikta. O kai būna pikta, piktai daro. Tai sakydama mergaitė susiraukė. Vaiko teiraujantis, ar kažkas jį yra nuliūdinęs, mergaitė nurodė, jog šiandien ne. O anksčiau yra nuliūdinusi mama. Teiraujantis, ką mama padarė, kad pasidarė liūdna, mergaitė išsakė, jog ji nepamena, nes tai buvo seniai, tačiau atsimena, kad buvo liūdna. Paklausus, kas mergaitę buvo pralinksminęs, ji atsakę, kad A., mama. Paklausus, ką jie tokio padarė, kad mergaitei buvo linksma, ji nurodė, jog su ja žaidė. Mergaitė nurodė, kad pas tėtį neturi nei vieno gyvūnėlio bei išsakė, jog nelabai norėtų turėti, nebent trečio šuns. Mergaitė nurodė, kad pas mamą turi du šunis, nurodė jų vardus, veisles. Pasiteiravus, kokio dar vaikas šuniuko norėtų, jis atsakė, kad nežino, bet, vaiko teigimu: „tėtis sakė, kad nupirks šuniuką, kai turėsim kotedžą“. Mergaitė nurodė, kad jai patinka kotedžai, tačiau tada ji negalėtų su čia esančiais draugais žaisti. Mergaitė išsakė, kad taip pat turi dvi drauges pas mamą, bet jau atrodo, kad nelabai turi, nes jos ne itin patinka. Vaikas pasakojo, kad pas tėtį turi du draugus berniukus ir dvi drauges mergaites, su kuriais lauke žaidžia. Mergaitė pasakojo, jog šiuo metu lanko karate, šokius ir gimnastiką. Iš viso lanko šešis būrelius: keramiką, baseiną, šokius, gimnastiką, karate ir kito nepamena. Tai pasakius mergaitė pradėjo juoktis. Vaikas nurodė, jog lankomi būreliai jam patinka. Vaiko pasiteiravus, apie ką jis mėgsta kalbėtis su tėvais, mergaitė nurodė, kad su tėčiu kalbasi tiek daug, kad jau nebepamena apie ką. Pasiteiravus, apie ką mergaitė kalbasi su mama, ji nurodė, kad nežino. Mergaitė išsakė, kad kalbėjosi savaitgalį, tačiau nelabai pamena apie ką. Mergaitė pasakojo, kad ką tik jai buvo šokių pamoka. Vaikas nurodė, jog namų darbus ruošia pas tėtį, o pas mamą kartais būna būreliai. Mergaitės paklausus, ar ji daro kartu su mama namų darbus, ji nurodė, kad nepamena bei pridūrė, kad tėtis jos to paties klausė. Mergaitė parodė savo pratybas. Išsakė, kad jai nepatinka matematika, tačiau patinka lietuvių kalba. Taip pat pridūrė, jog perskaitė knygą ir parodė savo mėgstamiausią žaidimą „Beždžionėles“. Išvadoje nurodyta, jog šeima Tarnybai yra žinoma. Šeimai nuo 2020 m. gegužės 25 d. taikoma atvejo vadyba. 2020 m. lapkričio 23 d. buvo vertinama nepilnametės situacija, buvo surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę. Laikinoji priežiūra buvo taikoma su atsakovės sugyventiniu, vėliau su ieškovu ir mergaitė apgyvendinta jo namuose. Nuo 2021 m. vasario 5 d. vaiko laikinoji priežiūra su tėvu taikoma BĮ Vilniaus miesto Krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, Vytenio g. 45, Vilniuje (2021 m. vasario 10 d. DOK-28766).

Šalies argumentai

5. Atsakovė S. S. pateikė priešieškinį, kuriame prašė: ieškovo T. P. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo atmesti; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-1102/2020 patvirtintos sutarties 1.7. punkto nuostatas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku savaitgalį, savaitės dienomis ir vasaros atostogų metu ir nustatyti tokią tėvų bendravimo su vaiku tvarką: : mama su dukra bendrauja nuo metų porinių savaičių savaitgalių penktadienio iki metų neporinių savaičių penktadienio. Tėvas porinių savaičių penktadieniais atveža dukrą į ugdymo įstaigą (jeigu ugdymo įstaigoje užsiėmimai nevyksta tuomet į mamos gyvenamąją vietą) tarp 7:30 val. ir 8:00 val., pasibaigus ugdymo procesui porinių savaičių penktadienį motina pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos. Mama neporinių savaičių penktadieniais, atveža dukrą į ugdymo įstaigą (jeigu ugdymo įstaigoje užsiėmimai nevyksta tuomet į tėvo gyvenamąją vietą) tarp 7:30 val. ir 8:00 val. pasibaigus ugdymo procesui neporinių savaičių penktadienį tėvas pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos. Dėl bendravimo vasaros atostogų metu: dukros vasaros atostogų metų mama su dukra ir tėtis su dukra praleidžia pusę dukros atostogų laiko. Pirmenybę pasirinkti atostogavimo laikotarpius neporiniais metais turi mama, poriniais metais turi tėvas, motina turi nurodyti tėvui savo atostogavimo su dukra laikotarpius iki neporinių metų balandžio 1 d., tėvas turi nurodyti motinai savo atostogavimo su dukra laikotarpius iki porinių metų balandžio 1 d. Atostogų trukmė gali būti skaidoma į dalis priklausomai nuo tėvų turimų atostogų, darbo užimtumo ir pan. Konkrečios datos šalių nustatomos ne vėliau kaip prieš du mėnesius (įskaitant informavimą el. paštu). Jeigu tėvai neinformavo vienas kito apie atostogavimo laikotarpius, tokiu atveju tėvų bendravimas su nepilnamete dukra vyksta nuo penktadienio iki penktadienio, kaip nurodyta dėl bendravimo savaitgaliais ir savaitės dienomis. Prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: atsižvelgtina į tai, kad ginčo nagrinėjimo metu, 2021 m. vasarą šalys su nepilnamete dukra bendravo lygiomis dalimis ir tai labai padėjo nepilnametei atsigauti nuo stresų ir konfliktų, mergaitė puikiai jautėsi su tėvais bendraudama lygiomis dalimis. Nepilnametės apklausa teismo posėdyje iš esmės patvirtino minėtą faktą, vaikas džiaugėsi, kad tėvai sutaria, patvirtino abu tėvus mylinti vienodai. Šalys dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku lygiomis dalimis jau ne vieną kartą buvo sutarusios, bylos nagrinėjimo metu lankydamos mediaciją ir tarpininkaujant Vaikų teisių interesus atstovaujančioms tarnyboms, tačiau ieškovas galiausiais vis persigalvodavo pasirašyti dokumentus. Atsakovė prašė nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: dėl bendravimo savaitgaliais ir savaitės dienomis. 2020 m. vasario 25 d. teismo patvirtintoje šalių taikos sutartyje šalys iš esmės ir buvo sutarusios dėl 50:50 procentų laiko, tokia tvarka vaikas su tėvais bendravo ir šios bylos nagrinėjimo metu ir ji pilnai pasiteisino, vaikas prie jos priprato. Taigi bendravimo tvarkos pakeitimo atsakovė prašo atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės R. P. tėvai iki šiol dalijosi vaiko priežiūra lygiomis dalimis, tuo tarpu ieškovas nesutinka su taikiu ginčo sprendimu, vis keičia savo nuomonę tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovės manymu svarbu teismui atkreipti dėmesį į ieškovo pozicijos nenuoseklumą nuo pat bylos pradėjimo: 1) 2020 m. Šv. Kalėdų metu ieškovas neperdavė nepilnametės atsakovei, nors toks susitarimas tarp tėvų buvo, motinai atvykus pasiimti vaiko ieškovas pradžioje neatsakė telefonu, vėliau pasakė, kad, persigalvojo ir susitarimo ant pasirašyto protokolo su vaiko teisių specialistais, nevykdys; 2) 2021 m. pavasarį, vaikui ir mamai suplanavus vykti atostogauti į (duomenys neskelbtini), atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, neva vaikas gyvendamas su mama patyrė smurtą artimoje aplinkoje, minėtos aplinkybės nepasitvirtino; 3) 2021 m. pavasarį, vaikui ir mamai pasirengus vykti atostogauti į (duomenys neskelbtini), ieškovas baugino vaiką, kad neva atostogos bus kančia, dukra labai ilgai nematys tėtuko, net ir teismui nurodant, kad neva vaikas bijo vykti atostogauti su mama; 4) 2021 m. pavasarį, prieš vaikui ir mamai išvykstant atostogauti į (duomenys neskelbtini), pasitelkęs S. V. (A. V., su kuriuo šiuo metu gyvena atsakovė, sutuoktinė) ieškovas melagingai informavo NVSC apie vaiko kontaktą su sergančiu covid-19 asmeniu, taip siekdamas vaiko neperduoti motinai atostogų metu; 5) šios bylos pradėjimas ieškovui pasiremiant ikiteisminiu tyrimu prieš atsakovę, taip pat nepasitvirtino, nebuvo nustatyti jokie atsakovės neteisėti veiksmai, nepilnamečio vaiko atžvilgiu, o ieškovo išgalvoto pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Šiuo atveju, nežiūrint į tai, ar vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina būtų pakeista ar ne, atsakovė prašo teismo nustatyti su nepilnamete dukra tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis). Atsakovės prašoma nustatyta tokia aptariamo vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų modelio įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo penktadienio iki penktadienio. Atsakovė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo teikia, įvertinusi tai, kad dukros gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jai yra 1) stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį; 2) tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam; 3) abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; 4) abu tėvai yra išskirtinės asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai – papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį; sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą; 5) vaikas, paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem, abu myli, esant nenumatytam įvykiui, pagalbos prašytų pas abu tėvus; 6) tokiu principu šalys su vaiku bendrauja jau ilgesnį laiko tarpą ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius. Nėra jokio objektyvaus pagrindo nustatyti mažesnį atsakovės bendravimą su vaiku, nei, kad bendrauja ieškovas, juo labiau, kad auga mergaitė, kuriai labai reikalingas buvimas šalia mamos, mokymasis iš mamos, mamos patarimai. Priešieškinį grindė įstatymų nuostatomis ir teismų praktika (2022 m. sausio 4 d. DOK-958).

Atsiliepimas

6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame prašė priešieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė: ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija, kad nepilnametės mergaitės gyvenamosios vietos keisti nėra pagrindo iš esmės, nes tą patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės. Paskelbus karantiną, atsakovė pradėjo viską interpretuoti savaip ir nesilaikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Taip pat pradėjo kelti reikalavimus, kad ieškovas privalo baigti tėvystės kursus, parodyti jai baigimo sertifikatus ir tik tada atsakovė neva spręs ar leis tėvui matytis su vaiku. Tad nepavykus išspręsti kilusių konfliktų gražiuoju, dar prieš pradedant atvejo vadybą ar kreipiantis į teismą, ieškovas pats inicijavo mediaciją Paramos Vaikams Centre. Atsakovę reikėjo ilgai įkalbinėti, tačiau pastaroji atėjo tik į vieną konsultaciją. Į antrą nebeatėjo. Ieškovas kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus prašydamas pagalbos, nes šalims pasikalbėti pačioms nepavyko. Vaiko teisių apsaugos specialistai pasiūlė taikyti atvejo vadybą, ieškovas su tuo sutiko. Tad nuo 2020 m. gegužės 25 d. šalims buvo taikoma atvejo vadyba, kuri yra tęsiama iki šiol. Atsakovė ilgą laiką nesilaikė atvejo vadybos rekomendacijų, nesutiko su socialinėmis darbuotojomis, nebendradarbiavo. Tą pradėjo daryti tik prasidėjus teismui. Vaiko teisių apsaugos specialistai pabrėžė, kad bendraujant su R. P. tėčio namuose, mergaitė buvo žvali, linksma, drąsiai reiškė savo nuomonę, atrodė, kad jaučiasi saugiai ir ramiai. Stebint R. P. ir T. P. bendravimą, matėsi artimas ir šiltas ryšys, pasitikėjimas. Taip pat darbo su šeima metu pastebėta, jog T. P. daug dėmesio skiria dukters emocinei savijautai. Kartu su dukra užsiima meditacija, kartu leidžia laisvalaikį, kalbasi, stengiasi neįtraukti į konfliktus su buvusia sugyventine. Mobilios komandos (toliau – MK) specialistams pasirodė neaiški S. S. psichikos sveikatos būklė. S. S. nuolat rašo elektroninius laiškus buvusiam vyrui, kuriuose MK specialistams pasirodė, jog nėra siekiama užtikrinti geriausius vaiko interesus ir pasiekti vaikui bei abiem pusėms tinkamą sprendimą, o yra keliami vienpusiai ultimatumui, reikalavimai ir konfliktų eskalavimas. Ieškovo vertinimu, byloje šiuo metu nėra duomenų, kad motinos ir mergaitės ryšys buvo atstatytas bei neturintis jokių probleminių aspektų. Vien tai jau suponuoja savarankišką pagrindą netenkinti atsakovės priešieškinio. Be to, lankantis šeimos gyvenamojoje vietoje ir stebint S. S. ir R. P. bendravimą pastebėta, kad mama vis kalba apie mergaitės sveikatą, savijautą. Per MK darbo laiką su S. S. šeima, mergaitei būnant pas motiną namuose, skaudėjo galvą, pilvą, ji nuolat persivalgydavo, buvo sukilusi temperatūra, blogai jautėsi ir pan. Susitikimų metu su R. P., MK specialistai pastebėjo, kad mergaitė namuose būdavo susikausčiusi, nedrąsi, nusiminusi, vis stebėdavo mamos reakcijas. Paminėtina, kad vaiko teisių apsaugos specialistai viso to mergaitei būnant ieškovo namuose nepastebėjo. Kaip tik buvo nustatyta, kad mergaitė jaučiasi laisvai ir nevaržomai, nebijo reikšti savo jausmų ir pan. Ieškovas nori atkreipti dėmesį ir į budinčios komandos, kuri atvyko į namus, užfiksuotą informaciją, kuomet vienas iš specialistų nuėjo į kambarį atskirai su nepilnamečiu vaiku ir būnant privačiai mergaitė jam papasakojo, kad „<..bendravimo metu mergaitė buvo rami, drąsi, kalbėjo noriai. Vaikas sakė, kad labai gerai sutaria su tėčiu. Ja myli, gerbia ir ja rūpinasi.> <Vaikas taip pat pažymėjo, kad labiau norėtų gyventi pas savo tėtį. Mergaitės teigimu mama kartais supyksta ir tada mama ją išvadina negražiais žodžiais bei buvo atveju, kai mama vaikui buvo sudavusi per rankas, jai skaudėjo ir bėgo ašaros. Pasak vaiko, tėvas nedraudžia bendrauti su mama telefonu. Bendravimo metu vaikas nurodė, kad nei šiandien, nei rytoj su savo mama susitikti bei būti kartu nenorėtų, kad bus noras ir laikas paskambins telefonu pati. Vaikas daugiau jokių nusiskundimų neišsakė“. Atsakovė apie tai buvo informuota iš karto. Atsakovei buvo rekomenduojama: 1. Kreiptis į psichiatrą dėl klinikinio vertinimo ir esant poreikiui priimti gydymą bei tęstines, reguliarias konsultacijas. 2. Kreiptis į psichologą ir/ar psichoterapeutą dėl ilgalaikių individualių konsultacijų. 3. Pasikonsultuoti su R. P. psichologe dėl poreikio, ar jo nebuvimo bendroms motinos ir dukters konsultacijoms, santykio sustiprinimui. 4. Laikantis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, atsižvelgti į geriausius dukters interesus. 5. Lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupę STEP, įsisąmoninti dėstomą medžiagą ir gebėti ją taikyti kasdienėje vaiko auklėjimo praktikoje. 6. Užtikrinti tolimesnes psichologo konsultacijas R. P.. Ieškovo vertinimu, šių aplinkybių pagrindu galima konstatuoti, kad geriausius vaiko interesus atitinka gyvenimas su ieškovu, o ne atsakove. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad nuo to momento, kuomet nepilnametė mergaitė apsigyveno su juo, situacija bent kažkiek stabilizavosi. Pradžioje atsakovė kėlė daug konfliktų, tačiau pastebėjus, jog ieškovas jų neeskaluoja, visuomet vadovaujasi geriausiais nepilnametės mergaitės interesais, nedraudžia atsakovei ir dukrai pasimatyti, netgi tai skatina, padėtis iš esmės stabilizavosi, ko eigoje mergaitė jaučiasi saugi, nes turi nusistovėjusį bendravimo ir gyvenimo grafiką. Vien jau šiuo pagrindu nėra galimybės keisti mergaitės gyvenamosios vietos, nes mergaitė yra ne tik, kad įpratusi bei pripratusi, tačiau ir susikūrusi sau įprastą ir tinkamą rutiną. Jeigu atsakovės priešieškinis būtų tenkintinas, tai mergaitei jau ilgą laiką įprastas bei tinkamas gyvenimas būtų drastiškai pakeistas, nors tam nėra jokių priežasčių ar rizikos veiksnių. Tai iš esmės neatitinka mergaitės interesų, poreikių bei gali padaryti žalą jos emocinei būklei. Paminėtina, jog net 2022 m. sausio 3 d. socialinei darbuotojai Svetlanai Bartasevič, bendraujančiai su atsakovės šeima, atvykus pas atsakovę į namus ir atskirame kambaryje pakalbinus mergaitę, ji vis dar teigė, jog nepakeitė nuomonės ir norėtų daugiau laiko praleisti su tėčiu. Tą mergaitė sakė būdama pas mamą (atsakovę) namuose. Vertinant nacionalinių teismų formuojamą praktiką bei nurodytas faktines aplinkybes, yra konstatuojama, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl šiuo atveju vaiko formalią gyvenamąją vietą yra būtina pakeisti, kadangi gyvenimas su ieškovu žymiai labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ką mergaitei ir pati ne kartą išsakė bei pareiškė. Nepilnametis vaikas šiuo metu kartu su ieškovu jau nuo 2020 m. lapkričio 11 d. gyvena jaukiuose namuose, kuriuose vaikas turi tam pritaikytą erdvę ir visus būtinus jo poreikius tenkinančius daiktus, o ieškovas stengiasi savo darbo grafiką dėliotis taip, kad tai labiausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovas augina tik vieną vaiką, todėl jam skiria visą dėmesį ir priežiūrą. Kaip nustatė vaiko teisių apsaugos specialistai, ieškovas ne tik, kas stengiasi lavinti nepilnametį vaiką, tačiau spręsti nepilnametės mergaitės psichologines problemas, suteikti jai įgūdžius susitvarkyti su problemomis ir kitais jai nerimą keliančiais dalykais. Mergaitei gyvenat su ieškovu, niekuomet nekilo problemų nuvežti vaiką į būrelius, pas psichologą ar panašiai, tačiau atsakovė jau kelis kartus to padaryti nesugebėjo. Tai iš esmės ir įtakojo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą ir tai, kad ieškovas perėmė pilną vaiko priežiūrą, kadangi mergaitei gyvenant pas motiną kildavo konfliktinės situacijos, buvo galimai panaudotas it smurtas, ko pasekoje nepilnametei mergaitei kilo emocinės problemos. Toks pasikeitimas, kurio metu nepilnametis vaikas jau kurį laiką gyvena su ieškovu, yra laikomas esminiu ir pagrįstu pagrindu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą bei atsisakyti tenkinti atsakovės priešieškinį. Šiuo metu ieškovas mato akivaizdų vaiko elgesio ir fizinės būklės pasikeitimą, todėl akivaizdu, kad gyvenimas su tėvu atitinka labiau nepilnamečio vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo mergaitės faktinę gyvenamąją vietą vėl pakeisti ir ją perduoti atsakovei. Be to, vaiko teisių apsaugos specialistai ne kartą ieškovą ragino imtis veiksmų ir keisti mergaitės gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką. Ieškovo vertinimu, atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad ėmėsi adekvačių priemonių buvusioms problemoms spręsti ir jos nebepasikartos, kad atsakovės būsena yra tinkamai kontroliuojama. Ieškovo nuomone, šiuo metu atsakovė negali visiškai susikoncentruoti į mergaitės poreikius, jos ugdymą bei jos gerbūvį. Tai atspindi ir aplinkybė, jog atsakovė tinkamai nemoka išlaikymo dukrai, tačiau šuns gydymui išleidžia ypatingai dideles sumas, kas yra neadekvatu. Pati atsakovė pripažino, jog 250 Eur išlaikymas nepilnametei mergaitei yra nepakankamas ir tai buvo nuolatos akcentuojama ieškovui, kuomet pastarasis mokėjo už karate būrelį 40 Eur, dengė visas išlaidus susijusias su būreliais (rūbai, avalynė, rinkliavos ir t.t.), o atsakovė dar gavo papildomai 70 Eur vaiko pinigų. Visgi, atsakovė nuolatos nurodydavo, kad išlaikymas yra nepakankamas ir ieškovo mokamą sumą vadino „menka“, „išmalda“. O kuomet išlaikymą jau turi mokėti pati atsakovė, tai ji mano, kad toks išlaikymas yra tinkamas ir netgi jo tinkamai bei pilna apimtimi nemoka. Atsakovė ieškovui vietoje teismo kaip laikino išlaikymo priteistų 200 Eur, perveda kas mėnesį po 61 Eur. Ieškovas, nors turi teisę, į antstolius nesikreipia, nes nenori aštrinti konflikto. Be to, kaip nustatė vaiko teisių apsaugos specialistai, pati atsakovė dažnu atveju eskaluoja konfliktus ir nesivadovauja geriausiai vaiko interesais. Pagalbos plane buvo nustatyta, kad atsakovė nevisiškai vykdė vaiko teisių apsaugos specialistų nurodymus. Ieškovo nuomone, situacija nėra iš esmės pasikeitusi ar esmingai pagerėjusi, todėl mergaitės gyvenamoji vieta ir turi būti nustatoma su juo. Atsakovė nenurodė jokių rizikos veiksmų, kodėl mergaitės faktinę gyvenamą vietą, kuri nuo 2020 m. pabaigos, remiantis vaiko teisių apsaugos specialistų sprendimais, ir nuo 2021 m. kovo 4 d., remiantis teismo nutartimi, nustatyta su tėvu, reikėtų pakeisti ir nustatyti su motina. Mergaitė jaučiasi saugi ir laiminga, gyvenimas su ieškovu atitinka jos interesus ir poreikius, taip pat ji nuolatos ir nepertraukiamai bendrauja su atsakove, todėl nėra reikalingas joks staigus ar esmingas pasikeitimas. Kaip tik, kuomet mergaitė gyvena su atsakove, prasideda nuolatinei konfliktai, nes atsakovė nesilaiko bendravimo tvarkos, ja manipuliuoja ir panašiai, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį. Priešieškinyje yra daug deklaratyvių argumentų, kurie neatitinka realios faktinės situacijos ir realybės. Ieškovas paaiškina, jog nepilnametis vaikas atsigavo nuo patirto streso ne 2021 m. vasarą, kaip yra teigiama priešieškinyje, o gerokai anksčiau. Ieškovo nuomone, tai įvyko 2021 m. pavasarį. Tai pastebėjo ir atvejo vadybos socialinės darbuotojos. Nuo 2020 m. gruodžio vidurio nepilnametė gyveno su ieškovu (tėvu), tai ir turėjo esminę įtaką mergaitės atsigavimui. Nepaisant visų iškilusių sunkumų (konfliktų su atsakove, sveikatos problemų, karantino, nuolatinio mokymosi ir pan.) vaiko tėtis (ieškovas) puikiai susitvarkė ir toliau sėkmingai tvarkosi su dukrytės auginimu bei geriausių jos interesų užtikrinimu. Nuo 2020 m. gruodžio mėn. vidurio iki 2021 m. kovo 5 d., kol įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaikas gyveno ir buvo tėvo priežiūroje, įskaitant ir mėnesį, praleistą Vilniaus miesto Krizių Centre, kuriame ieškovas su mergaite buvo apgyvendinti vaiko teisių apsaugos rekomendacijomis. Gyvendama su tėvu dukra sėkmingai toliau tęsė mokslus, kuriuose pasiekė puikius rezultatus, mergaitė sugebėjo išlaikyti karate būrelio egzaminą (tai buvo gyvenant Krizių Centre), gauti savo pirmąjį diržą, toliau sėkmingai tęsė kitus būrelius. Visa tai buvo atliekama ieškovo laikantis atvejo vadybos specialistų rekomendacijų ir sistemingai užtikrinant mergaitės vizitus pas psichologą. Šiuos vizitus atsakovė norėjo tai pradėti, tai nutraukti, tai pakeisti, taip eilinį sykį, ieškovo nuomone, keldama sumaištį. Atsakovei nuolatos kildavo problemų ar nepatogumų, pvz. nenorėdavo mergaitės lankyti Krizių centre, nes jos ten netenkino esamos sąlygos. Ieškovas per visą laikotarpį, per kurį mergaitė gyveno su juo, nei karto nesiskundė, jog jam sunku ir puikiai tvarkėsi. Ką parodo ir ženkliai pagerėjusi vaiko emocinė būsena, užtikrinti vaiko lankymaisi pas psichologą, užtikrintas būrelių lankymas ir pan. Kita vertus atsakovė ne sykį skundėsi, jog jai sunku ir ji vargsta viena prižiūrėdama vaiką, kai ieškovas serga ar kai serga pats vaikas. Ieškovas su tokiomis problemos nesusiduria ir sugeba išspręsti viską pats. Ieškovo nuomone, atsakovė ir toliau nebe pirmą kartą klaidina teismą, ieškovo vertinimu, iškraipydama faktus. Ieškovas pabrėžia, jog mergaitė apklausos metu patvirtino, jog norėtų daugiau laiko leisti su tėčiu. Tą patį ji sakė ir atvejo vadybos socialinėms darbuotojoms, tiek būdama pas mamą namuose, tiek būdama pas tėvą namuose, tiek vaiko teisių apsaugos specialistams jų būstinėje Vilniuje. Paskutinį sykį vaikas tai dar kartą patvirtino, kuomet mamos namuose lankėsi atvejo socialinė darbuotoja, bendraujanti su mamos šeima. 2022 m. sausio 3 d. mergaitės buvo pasiteirauta, ar ji nuomonės nepakeitė, ji atsakė, jog nepakeitė ir toliau nori daugiau laiko būti su tėčiu. Ieškovas nori pabrėžti ir tai, kad mediacijos metu šalys nebuvo sutarusios bendrauti lygiomis dalimis. Priešingai, mediacija nutrūko, nes atsakovė visiškai atsisakė eiti į kompromisus, kuriuos bandė daryti ieškovas. Pastarasis pats pasiūlė du kompromisinius variantus dėl bendravimo tvarkos, iš kurių vieną atsakovė pasirinko ir nekartą buvo patvirtinus, kad jai toks net gerokai patogesnis, nei tas, kurio ji reikalauja savo priešieškinyje. Ieškovas sutiko sumažinti išlaikymą nepilnametei mergaitei ir palikti tai atsakovės sąžinei, tai patvirtino teismo posėdyje. Ieškovas turėdamas pilną teisę kreiptis į antstolius, to nedarė, norėdamas geranoriškai išspręsti situaciją ir stengdamasis būti supratingas atsakovės atžvilgiu ir jos neva sudėtingai finansinei padėčiai, mergaitės išlaikymą dengė už abu tėvus. Ieškovas pats siūlė tiek prieš prasidedant teisminiams procesams (tiek pirmam 2020 m., kuris baigėsi taikos sutartimi atsakovo iniciatyva, tiek antrajam 2021 m.), tiek jiems vykstant, viską spręsti taikiai. Visuomet buvo siūloma viską išspręsti taikiai, tačiau to nepavyksta padaryti dėl atsakovės pozicijos. Ieškovas netgi sutiko neprašyti jokių išlaidų priteisimo. Ieškovo nuomone, atsakovė naudojasi ieškovo nuolaidžiavimu ir taip pat manipuliuoja teismu. 2021 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu atsakovė prašydama leisti mokėti mažesnį nepilnamečio vaiko išlaikymą, nurodė, jog tokį prašymą teikia dėl sunkios finansinės padėties, nurodė išlaikanti savo sugyventinį, tačiau 2021 m. rudenį, atsakovė keliavo po Europą. Ieškovo duomenimis 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo kelionė į (duomenys neskelbtini), o vėliau lapkričio mėnesį kelionė į (duomenys neskelbtini). Ieškovui kyla abejonės ir dėl atsakovės teikiamo prioriteto nepilnamečio vaiko poreikiams. Atsakovė ieškovui siunčia kvitų nuotraukas, iš kurių yra matoma, kad ieškovė išleidžia ypatingai dideles sumas šuns gydymui. Atsakovė nesutiko vaikui pirkti naujų akinių, o siūlė pakeisti stiklus senuose akinių rėmeliuose, kuriuos vaikas jau senai išaugęs. Kai pati atsakovė, ieškovo duomenimis, perka ir turi ne vienus, brangius, žinomų dizainerių akinių rėmelius. Kyla klausimas tiek dėl atsakovės prioritetų, tiek dėl to, kaip atsakovė pilnavertiškai išlaikys nepilnametį vaiką ir tenkins jo poreikius, jeigu net neturi galimybės mokėti tinkamą išlaikymą. Dėl taikių susitarimų dėl bendravimo, ieškovas vienu metu buvo pasakęs, jog sutinka su atsakovės siūlymais, tačiau iškart po to pranešė, kad nesutinka, ir išsamiai argumentavo savo nuomonę dėl tokio apsisprendimo. Vaikas ne kartą patvirtino ir vis dar tvirtina, jog ir toliau nori daugiau laiko praleisti su tėčiu, nepaisant to, kad abi izoliacijas leido pas motiną. Motina neužtikrina kokybiško laiko nepilnamečiam vaikui. Tas matyti pagal vaiko telefono išrašus – vaikas būdamas pas mamą prie telefono praleidžia po 3-4 valandas per dieną ar net daugiau. Kas tokio amžiaus vaikui yra itin kenksminga. Atsakovė remdamasi teisme išsakyta vaiko nuomone, kad abu tėvus myli ir su abiem gerai sutaria, nurodė tik dalį vaiko teiginių, t. y. nenurodė, kad mergaitė teigė norinti daugiau laiko praleisti su tėčiu. Taip pat, kuomet mergaitė komentavo, kokio žmogaus ji prašytų pagalbos, ji pirmoje vietoje paminėjo močiutę ir senelį, t. y. ieškovo tėvus, kas tik įrodo, kad mergaitė jaučiasi saugiausiai būdama su ieškovu ir jo aplinka, todėl būtent į juos kreiptųsi pagalbos. Tai pat taip parodo, koks stiprus ryšys yra netik su pačiu ieškovu, bet ir su jo šeima. Netiesa, kad ieškovas baugino dukrą, jis visuomet skatino mergaitę bendrauti su motina, kuomet vaiko teisių apsaugos specialistai leido. Kai nepilnametė mergaitė bendravo su socialine darbuotoja Ligita Sruogiene, vaikas jai minėjo, jog jai labai sunku išsiskirti ilgam laikui su tėčiu. Kad dėl to, net nenorėjo skirsti į (duomenys neskelbtini). Tai tik dar kartą patvirtina itin stiprų dukros ir tėčio ryšį. Ieškovas nesutinka su teiginiu, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto nepilnametės mergaitės atžvilgiu buvo vienintelis ieškinio teikimo pagrindas. Tai buvo tik viena iš ieškinio sudedamųjų dalių ir ieškovas su ieškiniu kreipėsi dėl visumos aplinkybių, o ne tik tuo pagrindu, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus miesto vaiko teisų mobili komanda labai išsamiai savo išvadose nurodė, jog vaikas atsakovės namuose jaučiasi prastai, bijo reikšti savo nuomonę, nuolat skundžiasi sveikatos problemomis, persivalgo dėl jaučiamos įtampos, o štai namuose pas tėtį mergaitė yra žvali, geros nuotaikos, drąsiai reiškia savo nuomonę ir yra matomas tvirtas bei pagarbus ryšys tarp tėvo ir dukros. Taip pat nurodė, kad motinos ir mergaitės ryšį reikia stiprinti. Nesutiktina ir su teiginiais, jog nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo įrodyta ir tai, kad smurtas prieš mergaitę buvo paneigtas. Kaip tik buvo nustatyta, jog smurtas buvo, tačiau nežymus ir sveikata nebuvo nesutrikdyta, tad medžiaga buvo perduota spręsti dėl administracinio nusižengimo atsakomybės taikymo. Be to, užtenka vien to fakto, kad kilo tokio pobūdžio konfliktas, kuris jau reiškia, kad mergaitei yra nesaugu. Sprendžiant ar kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuomet mergaitė nurodė, kad jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas, nebuvo priimti jokie skuboti sprendimai. Kuomet mergaitė papasakojo, jog ji buvo galimai nuskriausta, ieškovas šia informacija pasidalino su tuometine atvejo vadybininke Jolanta Banevičiene. Pastaroji informavo, jog tokiu atveju ieškovas privalo pranešti policijai, ką jis ir padarė. Ieškovas vykdė vaiko teisių apsaugos specialistų nurodymus ir tai darė nuosekliai, o ne skubotai. Detaliose vaikų teisių išvadose, kur trys specialistai, iš kurių du psichologai, stebėjo tiek tėvą, tiek mamą 30 dienų, teigiama, jog tėvas geriau geba atstovauti vaiko interesus ir vaikui tinkamesnė vieta gyventi su tėvu. Taip pat tėvas neeskaluoja konfliktinių situacijų su motina. Tačiau motina elgiasi priešingai, ką pastebėjo ir vaiko teisių apsaugos specialistai, nurodę, kad atsakovei galimai reikia pagalbos. Ieškovas mano, jog tikslingiausia ir geriausia palikti grafiką, kurį ieškovas pasiūlė paskutinio teismo posėdžio metu, t. y. lyginės savaitės: penktadienį mama pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir pristato atgal į ugdymo įstaigą sekančios savaitės pirmadienio rytą (jei šalyje karantinas arba nepilnametis vaikas ne ugdymo įstaigoje, tuomet į ieškovo namus). Nelyginės savaitės: trečiadienį mama pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir pristato atgal į ugdymo įstaigą tos pačios savaitės penktadienio rytą (jei šalyje karantinas arba nepilnametis vaikas ne ugdymo įstaigoje, tuomet į ieškovo namus). Tomis dienomis kai vaikas su mama, motina privalo užtikrinti būrelių lankymą, psichologo konsultacijų lankymą (jei tokios vyksta). Ieškovas sutiktų palikti ir bendravimo grafiką, kuris yra taikomas laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, kadangi tiek šalys, tiek nepilnametis vaikas prie jo priprato, susiformavo rutina, kuri nekelia papildomos įtampos ir konfliktų tarp šalių. Pakeitus bendravimo tvarką jų gali vėl iškilti, kol susiformuos rutina. Gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos kaitaliojimas gali sukelti stresą nepilnamečiui vaikui. Šiuo metu nepilnametės mergaitės gyvenimas jau stabilizavosi, ji sėkmingai užsiima po pamokine veikla, lanko būrelius. Kai būdama pas atsakovę, tuos būrelius gerokai dažniau praleidžia. Atsakovė nori nutraukti visus ar dalį lankomų būrelių, tačiau mergaitė yra išreiškusi norą juos lankyti, nes džiaugiasi būreliais. Ieškovas atsiliepimą į priešieškinį grindė įstatymų nuostatomis ir teismų praktika (2022 m. vasario 15 d. DOK-28908).

7. Tarnyba pateikė išvadą dėl priešieškinio, kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai žinoma nuo 2019 m., o nuo 2020 m. gegužės 25 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centre, kurį koordinuoja atvejo vadybininkė Rėda Bukelienė. 2019 m. spalio 21 d., 2020 m. gegužės 12 d. fiksuoti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko įstatyminiai atstovai nesutaria dėl bendravimo tvarkos su vaiku); 2020 m. birželio 16 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motina galimai panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą, vertinant vaiko situaciją smurtas nepasitvirtino); 2020 m. lapkričio 12 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (į policiją kreipėsi vaiko tėvas, jog motina sumušė jų bendrą vaiką R. P.). Įvertinus vaiko situaciją, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, 2020 m. lapkričio 23 d. pritaikyta laikinosios priežiūros priemonė pas fizinį asmenį, pateiktas prašymas inicijuoti Mobiliosios komandos darbą su šeima; 2020 m. gruodžio 17 d. buvo pakeistas laikinai prižiūrintis asmuo. 2021 m. vasario 5 d. nutraukta laikinoji priežiūra pas asmenį, o 2021 m. vasario 6 d. taikyta laikinoji priežiūra socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, BĮ Vilniaus miesto krizių centre; 2021 m. kovo 5 d. nutraukta laikinoji priežiūra. 2020 m. gruodžio 25 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta (vaiko tėvai nesutaria dėl bendravimo tvarkos, vykstant laikinai priežiūrai); 2021 m. kovo 23 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaikas galimai tapo smurto artimoje aplinkoje liudininku); 2021 m. lapkričio 4 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko įstatyminiai atstovai nesutaria dėl bendravimo tvarkos). Šalių nepilnametės dukros R. P. situacija 2021 m. lapkričio 24 d. buvo įvertinta ir surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas apsaugos vaikui poreikis, tačiau netaikyta laikinosios priežiūros priemonė, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Atliekant situacijos vertinimą, buvo individualiai bendrauta su nepilnamete. Mergaitė atrodė geros nuotaikos, buvo draugiška, drąsiai atsakinėjo į klausimus, buvo nuoširdi. Pasak R., ji labiausiai mėgsta valgyti picą, makaronus su sūriu, mėgsta apkepus, juos kepa mama. Mergaitė nurodė, jog jai patinka gyventi su tėvu, jis ją myli, nes labai daug dėmesio skiria, prižiūri, žaidžia. Paklausus R. apie mamą, ji atsakė, jog kartais pažaidžia. Nepilnametė papildė, jog daugiausiai žaidžia su tėvu. R. teigė, kad myli tėvą, nes jis labai geras. Vėliausiame šeimos pagalbos plane (2021 m. lapkričio 23 d.) užfiksuotas socialinės darbuotojos, dirbančios su atsakove, nuomonė. Socialinė darbuotoja nurodė, jog darbas su paslaugų gavėja sekėsi sklandžiai, ji yra įvykdžiusi visus pagalbos plano įsipareigojimus. Paslaugų gavėja ilgą laiką konsultuojasi su Pagalbos šeimai skyriaus psichologe. Pasak socialinės darbuotojos, situacija šeimoje tapo stabilesnė, vaiko tėvai mažiau kreipiasi į socialinius darbuotojus pagalbos, mediacijos metu tėvai susitarė dėl vaiko būrelių lankymo, psichologo, vaiko išlaikymo. Socialinės darbuotojos teigimu, pati paslaugų gavėja mano, kad situacija šeimoje išlieka sudėtinga, vaiko mamos nuomone, tėvas atsisakė dalyvauti mediacijoje, ne visada laikosi susitarimų, moteris teigia, kad vaiko tėvas už bendravimą su vaiku lygiomis dalimis norėtų iš atsakovės gauti pinigų. Tame pačiame pagalbos plane fiksuota ieškovo socialinės darbuotojos nuomonė. Pasak jos, su T. P. vyksta reguliarus bendravimas ir bendradarbiavimas, aktualūs klausimai aptariami tiek pokalbių telefonu, tiek apsilankymų šeimos namuose metu. Paslaugų gavėjas atsižvelgė į rekomendacijas, baigė tėvystės mokymus, registravosi mediacijai, lanko psichologo konsultacijas, užregistravo dukrą psichologės konsultacijoms "Paramos vaikams centre". Socialinė darbuotoja teigė, kad darbo su šeima metu pavyko daug pasiekti: yra laikomasi teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, tėveliai sutarė dėl dukros vasaros atostogų, grafiko buvo laikomasi, nekyla nesutarimų dėl vaiko ugdymo, popamokinės veiklos, sveikatos priežiūros. Anot socialinės darbuotojos, apsilankymų metu ji bendrauja su nepilnamete, pastebi, kad mergaitės nuotaika yra gera, stabili, mergaitė priprato prie esamos bendravimo su tėvais tvarkos. Pokalbių metu mergaitė papasakoja apie gerus pasiekimus mokykloje, skaitomas knygas, džiaugiasi lankomais būreliais, susitikimais su draugais kieme. Pastebima, kad tėčio ir dukros santykiai yra artimi, draugiški, paremti dėmesiu vienas kitam. Informavo, kad 2022 m. sausio 11 d. gautas T. P. pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodoma jo vaiko motina neužtikrino dukros saviizoliacijos, susirgus covid-19, taip pat yra neužtikrinama galimybė bendrauti su tėčiu, vaikas skatinamas ir mokomas meluoti, nesilaikyti taisyklių, sąmoningai joms nusižengti, brukamos netinkamos vertybės, nepaisoma aplinkinių sveikata, rodomas prastas pavyzdys. Gautas pranešimas nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnybos vertinimu, priešieškiniu prašoma nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarka iš esmės neprieštarautų mergaitės interesams, kadangi vaikas nurodė, kad pagalbos galėtų kreiptis ir į mamą ir į tėtį, tačiau atkreiptinas dėmesys į nepilnametės pasakytus žodžius, jog ji daugiau laiko nori gyventi pas tėtį, jai patinka dabartinis grafikas, nenorėtų nieko keisti (2022 m. sausio 14 d. DOK-8855).

Šalies argumentai

8. Ieškovė ir atsakovas teismui teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, dokumentus, kitus įrodymus.

9. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. vasario 22 d., metu ieškovas paaiškino, kad šiuo metu su dukra gyvena Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, adr. Vytenio g. 45, Vilniuje (toliau – Krizių centras). Ten gyvena ne dėl to, kad savo gyvenamojoje vietoje negalėtų užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo ir ugdymo sąlygų, kaip teigia atsakovė, o dėl to, kad laikinoji vaiko priežiūra jo namuose negalėjo tęstis, nes užtrukus teismo procesui vaiko gyvenamoji vieta tebėra nustatyta su motina, o tebevykstant ikiteisminiam tyrimui dėl galimo motinos smurto vaiko atžvilgiu, vaikas motinai negali būti grąžintas. Paaiškino, kad dukra 2020 m. rudenį jam pasisakė, kad mama ją mušė per veidą, per rankas, vadino „daune“, „debile“, „ožka“. Nurodė, kad visą laiką konsultavosi su vaiko teisių specialistais, taip pat ir dėl kreipimosi į teismą su prašymu keisti vaiko gyvenamąją vietą, specialistai jam patarė imtis būtent tokių veiksmų. Paaiškino, kad dukra Krizių centre jaučiasi gerai, galimai netgi ramesnė nei namuose. Vyras nurodė dirbantis logistikos srityje, šiuo metu dirba nuotoliniu būdu, gali būti su dukra. Dukrai papildomai parūpino interneto ryšį, kad ji sklandžiai dalyvautų ugdymo procese ir popamokinėse veiklose, nes Krizių centro interneto ryšio nepakako. Jo darbo užmokestis yra apie 1000 Eur „į rankas“, taip pat gauna priedų. Patiria apie 400 Eur išlaidų gyvenamojo būsto nuomai. Teigė, kad sutartą 250 Eur dydžio išlaikymą moka laiku, kartais iki mėnesio 20-os dienos, kelis kartus galėjo būti 1-2 dienas vėliau. Papildomai padengia dukros visas šokių užsiėmimų išlaidas, apmoka karate būrelį, 40 Eur per mėnesį. Vėlesnių teismo posėdžių metu ieškovas teikė paaiškinimus dėl savo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir motyvų. Pažymėjo, kad labai teigiamai vertina atvejo vadybos procesą, pagalba šeimai buvo naudinga. Baigiamojoje kalboje ieškovas akcentavo šiuos momentus: ieškinio reikalavimai yra įrodyti bei pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas; ieškovą kreiptis į teismą nuolatos skatino vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie nustatė akivaizdžius dukros ir atsakovės bendravimo rizikos veiksnius Specialistai akcentavo, kad jog yra reikalinga keisti gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, nes galiojanti bendravimo tvarka, kuomet mergaitė su tėvais praleidžia savo laiką lygiomis dalimis, neatitinka jos interesų. Nuo mergaitės laikinos gyvenamos vietos nustatymo su ieškovu situacija ženkliai pasikeitė, mergaitės būklė ženkliai pagerėjo. Tą liudija ir užbaigtas atvejo vadybos procesas abiem šalims. Ieškovas vaiku faktiškai rūpinasi nuo 2020 m. lapkričio 11 d., kuomet buvo surašytas vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktas ir mergaitė buvo perduota ieškovo globai. Taigi, mergaitės gyvenamoji vieta su ieškovu nustatyta jau yra beveik dvejus metus, pati mergaitė jaučia stabilumą su ieškovu, žino, kad jos gyvenamoji vieta yra su tėčiu, o pas mamą lankosi ir svečiuojasi. Nepilnametė mergaitė prie tokios situacijos yra įprastus ir pripratusi, todėl stabilizavosi ir mergaitės emocinė būklė. Be to, sumažėjo ir konfliktai tarp šalių, nes ieškovas su atsakove stengiasi susitarti, neriboja jos pasimatymų su mergaite ir ją informuoja visais klausimais. Kuomet mergaitės gyvenamoji vieta buvo su motina, pastaroji sau palankiu būdu interpretuodavo bendravimo tvarką ir nuolatos ribodavo ieškovo bendravimą su mergaite, dėl ko ir kildavo konfliktai. Ieškovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos dukrai gyventi ir ugdytis, tą patvirtino ir specialistai. Toks pasikeitimas, kurio metu palyginti ilgą laiko tarpą nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu, laikytinas esminiu ir pagrįstu pagrindu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas mato akivaizdų vaiko elgesio ir fizinės būklės pasikeitimą. Atsakovei praeities nuoskaudos neleidžia būti objektyviai, ji nuolatos kelia konfliktus bei elgiasi neadekvačiai. Atsakovės konfliktiškumą pripažino net ir dabartinis atsakovės gyvenimo draugas A. V., kuris kaip liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė yra emocionali moteris. Nurodė, kad atsakovė pati rašo ieškovui, rašo tikrai negražiai, o jis ją tvardo (2022-08-26 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 12 min. 22 s.). 2020 m. gruodžio 19 d. atvejo vadybos pagalbos plane buvo nurodyta, kad motinos psichinė sveikatos būklė yra neaiški. EŽTT byloje M. ir M. prieš Kroatiją yra padaryta išvada, kad kai abu tėvai yra vienodai tinkami rūpintis vaiku, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, vaiko norai dėl to, su kuriuo iš tėvų gyventi, turi būti gerbiami. Šiuo atveju ypatingai svarbu įvertinti nepilnametės išsakytą poziciją. Vaikas aiškiai ir nedviprasmiškai, kuomet jos buvo klausiama, ar nori praleisti su abiem tėvams vienodai laiko, nurodė, jog labiau nori būti pas tėtį. Pas mamą nenori leisti daugiau laiko (2021-09-10 teismo posėdžio garso įrašas nuo 27 val. 00 min.). Mergaitė teigė, jog su tėčiu jai labai gerai. Su tėčiu truputį labiau patinka. Taigi, mergaitei yra gerai su abiem tėvais, tačiau pirminis asmuo, su kuriuo ji norėtų gyventi nuolatos, yra tėtis. Tai puikiai atspindi ir mergaitės pateikta reakcija tiek į stresą jos gyvenime, tiek ir laimingus įvykius, kurių atveju visuomet pirmu asmeniu yra nurodomas tėtis, pvz. susapnavus baisų sapną ar kviečiant artimus asmenis į šventę, visuomet pirmu numeriu yra nurodomas tėtis, o ne mama. Tai rodo, jog mergaitės ir tėčio ryšys yra ženkliai tampresnis, šiltesnis ir mergaitė labiausia pasitiki tėčiu. Mergaitė teigė, jog mama būna griežta ir supyksta. Mamai supykus, būna visokių dalykų, kuriuos vaikas atsisakė pasakoti (2021-09-10 teismo posėdžio garso įrašas nuo garso įrašo nuo 37 min.). O štai tėtis nebūna piktas, nes jo klauso. Matyti, kad ieškovas geba su mergaite surasti bendrą kalbą, vaikas jo klauso ir be nereikalingo griežtumo. Tai, kad atsakovei bei jos gyvenimo draugui ne visuomet pavyksta susitarti su mergaite bei ją auklėti, patvirtino ir pats atsakovės gyvenimo draugas. Pastarasis teigė, jog mergaitė virsta į paauglę, todėl kartais vaikas neklauso iki klykimo (2022-08-26 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 5 min. 30 s.). Tokių atvejų pas ieškovą niekuomet nepasitaiko, o tai patvirtina net pati nepilnametė mergaitė, nes ji teigia, jog tėčio klauso. Nurodytų duomenų pagrindu, nepilnametės mergaitės nuolatinė gyvenamoji vieta ir turi būti nustatyta su ieškovu. Šiuo pagrindu yra atmestinas ir atsakovės priešieškinys, kuriuo ji prašo pakeisti bendravimo tvarką. Ieškovas prašo priteisti 321,25 Eur dydžio išlaikymą, yra pagrindęs prašomą sumą. Nuo ieškinio padavimo momento praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas, per kurį iš esmės pasikeitė ekonominė situacija bei pragyvenimo lygis. Ieškovas dukros išlaikymui skiria ženkliai didesnę sumą, nei yra prašoma priteisti. Ieškovas pripažįsta, jog ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nebeaktuali, nes kol buvo nagrinėjama civilinė byla tarp šalių ir nepilnamečio vaiko susiklostė bendravimo tvarka, prie kurios visi yra įpratę ir jos vykdymas nebekelia konfliktų ir streso, nes tvarka yra nusistovėjusi. Todėl turėtų būti nustatyta nuolatinė bendravimo tvarka, kuri buvo tiek prieš vasaros atostogas, tiek ir po jų. Be to, nuo 2021 m. rugsėjo 10 d., t. y. daugiau nei metus, galiojo panaši tvarka, tik keliomis dienomis atsakovei mažiau buvo joje numatyta, tačiau grafiko išdėstymas buvo tas pats. Dabartinė tvarka tenkina ir vaiką, nes mergaitė joje jau jaučia stabilumą ir pastovumą. Ji yra tokia: lyginė savaitė: Tėvas penktadienį iš ryto nepilnametį vaiką atveža į ugdymo įstaigą. Mama, pasibaigus pamokoms ir popamokinei veiklai pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir pristato atgal pirmadienio rytą iš karto po savaitgalio. Iš ugdymo įstaigos jau pasiima tėvas. Nelyginė savaitė: Tėvas trečiadienį iš ryto atveža nepilnametį vaiką į ugdymo įstaigą. Mama, pasibaigus pamokoms ir popamokinei veiklai pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir pristato atgal tos pačios savaitės penktadienio rytą. Iš ugdymo įstaigos jau pasiima tėvas. Prašė ieškovui iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 6171 Eur.

10. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. vasario 22 d., atsakovė teigė, kad ieškovas pats sugalvojo, jog ji dukrą vadino žeminančiais užgauliais žodžiais, teigė, kad tokiais žodžiais ji nevadintų net ieškovo, o juo labiau dukros. Nurodė, kad daug bendravo su mobiliąja komanda. Vaiko nematė nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. sausio 10 d. Po to neturėjo galimybės vaiko pasiimti su nakvyne, nes tokie yra vaiko teisių specialistų nurodymai ir tėvo pozicija. Teigė, kad ieškovas vėluoja mokėti išlaikymą, turi sumokėti iki mėnesio 20-os dienos. Pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime ji nėra įtariamoji, o tik specialioji liudytoja. Nurodė, kad jos psichinė būsena yra stabili, stebimas tik situacinio pobūdžio nerimas, taip nurodyta pažymoje. Ieškovas siekia su ja „suvesti sąskaitas“, galimai siekia romantinių santykių, nori įrodyti, kad ji yra psichiškai nestabili. Pats ieškovas gyvena su nauja drauge, anksčiau buvo M., dabar K.. Ji pati gyvena su A. V., kuris dar nėra išsiskyręs, vyksta jo skyrybų procesas. Teigė, kad jos ir ieškovo dukrai patinka, kai namuose būna jos sugyventinio (duomenys neskelbtini) metukų dukrytė. Sugyventinio dukra pas juos namuose būna pagal sutartą tvarką, metų lyginių savaičių savaitgaliais, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio ir metų nelyginių savaičių trečiadieniais-ketvirtadieniais, su nakvyne. Nurodė, kad šiuo metu pradėjo dirbti naujoje perspektyvioje įmonėje, jos darbo užmokestis yra apie 1100 Eur per mėnesį „į rankas“, anksčiau dirbo statybų sektoriuje, gaudavo konkurencingą atlyginimą, o kurį laiką, kol keitė darbovietes ir nedirbo, gavo socialines išmokas, apie 700 Eur per mėnesį. Vėlesnių teismo posėdžių metu atsakovė teikė paaiškinimus dėl savo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir motyvų. Pažymėjo, kad labai teigiamai vertina pasibaigusį atvejo vadybos procesą, pagalba šeimai buvo naudinga. Baigiamojoje kalboje atsakovė akcentavo šiuos momentus: ieškovas, reikšdamas ieškinį, turi įrodyti, kad yra pasikeitę aplinkybės, todėl būtinas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas. Ieškovo ieškinio pagrindas yra paneigtas byloje esančiais įrodymais. Pirma, jokių įrodymų apie nestabilią atsakovės psichikos būklę nėra. Atsakovė, neigdamas visiškai nepagrįstus ieškovo išvedžiojimus, pateikė į bylą pažymą, kurioje aiškiai nurodyta, kad atsakovė yra sveika ir joks gydymas jai nėra reikalingas. Antra, byloje nėra jokių patikimų įrodymų apie mergaitės ir mamos konfliktus. Konfliktai kyla tarp ieškovo ir atsakovės, o ne tarp atsakovės ir vaiko. Tai aiškiai užfiksuota ir pagalbos planuose šeimai. Pavyzdžiui, 2020 m. birželio 4 d. Pagalbos plane nurodyta, kad „apsilankymo S. ir T. gyvenamosiose vietose, bendraujant su tėvais, pastebėta, jog tėvai nesutaria dėl dukters auklėjimo, nėra vieningų sprendimų dėl dukters ir tėvo bendravimo, tėvai tarpusavyje konfliktuoja“. 2020 m. gruodžio 29 d. Pagalbos plane nurodyta, kad „paskutiniais darbo su šeima mėnesiais tėvai jau buvo sutarę dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau iki šiol jiems nepavyksta konstruktyviai spręsti tarpusavyje kylančių konfliktų. Tarp paslaugų gavėjų nuolat kyla nesutarimai dėl požiūrio į vaiko auklėjimą ir priežiūrą“ ir kt. Trečia, ieškovo pagrindinis argumentas, jog prieš mergaitę atsakovė naudojo smurtą, taip pat nebeaktualus, nes ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo pareiškimą buvo nutrauktas, jokios kitos atsakomybės priemonės atsakovės atžvilgiu nebuvo pritaikytos. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių santykiai konfliktiški buvo jau pakankamai seniai. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas leido ieškovui praleisti daugiau laiko su vaiku. Šiuo atveju tai suplanuota situacija, kai prašoma pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ne dėl to, kad yra pagrindas ir pasikeitę aplinkybės, o bandoma jau pateikus ieškinį sukurti sąlygas vaiko nuomonės suformavimui, kad būtų pagrindas ieškinio tenkinimui. Taip kuriama situacija, jog aplinkybės yra pasikeitusios, ir reikalinga pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Byloje nėra jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad atsakovė negali užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į stabilią, saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką ar būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi dukros sveikata, jos auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų dukrai žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip veiktų ją psichologiškai neigiamai ir pan. Netinkamas tėvų tarpusavio elgesys daro žalą vaiko brandai, jo harmoningam ir visapusiškam vystymuisi ir būtent tėvų ginčai, nesutarimai neigiamai veikia vaiko emocinę būseną. Tačiau čia situacija yra visiškai nepasikeitusi. Kaip šalių santykiai buvo konfliktiški iki ieškinio pareiškimo teismui, tokie jie išliko ir viso proceso metu. Vaikas apklausos metu namais vadino ir pas mamą, ir pas tėtį. Su tėčiu vaikas norėtų būti, nes jis ne toks griežtas, su juo daugiau žaidžia. Taigi vaikas, kuriam tėra tik (duomenys neskelbtini) metai, renkasi tą iš tėvų, su kuriuo jis gali laisviau ir linksmiau leisti laiką. Tačiau tėvų pareiga vaiko atžvilgiu yra ne tik akcentuotis į pramogas ir laisvalaikio leidimą, tačiau ir auklėti vaiką taip, kad jis išmoktų atsakomybės, disciplinos, tvarkos. Atsakovės veiksmai yra nukreipti į geriausių vaiko interesų ir poreikių užtikrinimą, ir, priešingai nei teigia ieškovas, nekelia vaikui jokios grėsmės. Tarnybos 2022 m. gegužės 10 d. išvadoje nurodyta, kad „nepilnametė nurodė, jog gyvena ir su tėčiu, ir su mama. Anot R., su tėčiu sutaria gerai, bet kartais pasiginčija dėl tvarkymosi. Mergaitė nurodė, jog su mama kartais sutaria gerai, o kartais blogai, blogai sutaria kai turi tvarkytis.“. Taigi vaikas nori būti su abiem tėvais, su abiem sutaria gerai, tačiau kyla konfliktų dėl tvarkos, t. y. dėl to, ko vaikas nenori daryti. Tačiau tai niekaip nepatvirtina ieškovo teiginių apie atsakovės negebėjimą tinkamai rūpintis vaiku. Sprendžiant dėl išlaikymo, nesutiktina su ieškovo pozicija prie vaiko išlaidų priskirti atostogų išlaidas, nes abu tėvais su vaiku atostogaudami patiria išlaidų. Nėra jokių objektyvių priežasčių mažinti atsakovės bendravimą su dukra. Bylos nagrinėjimo metu šalys kurį laiką su dukra bendravo po lygiai laiko, t. y. dukra su kiekvienu iš tėvų praleido laiką nuo penktadienio iki penktadienio. Vaikui toks grafikas tiko, jis jautėsi saugus ir mylimas abiejų tėvų. Manytina, kad ieškovas iš principo nesutinka su realiai jau taikoma bendravimo tvarka. Būtent tokios tvarkos atsakovė prašo priešieškiniu („50:50 procentų laiko“).

11. Liudytojas A. V., atsakovės sugyventinis, posėdžio metu nurodė, kad R. P. priima kaip netikrą dukrą, mano, kad jo santykis su vaiku yra geras. Yra dėkingas mergaitei, kad ji užsiima su jo mažamete dukra S. V., kuomet abi mergaitės būna pas juos namuose. Liudytojas net stebisi kartais, iš kur R. P. turi tiek energijos, pavyzdžiui vakare, kai jau turėtų būti pavargusi, ji klausia: „Ar galiu, A., paskaityti S.?“ ir pan. Liudytojas su ieškovu yra susitikęs keletą kartų, kai buvo būtina, šiaip stengiasi nekontaktuoti. Iš vaiko pasakojimų supranta, kad ieškovas (tėvas) dukrai R. P. yra autoritetas, mergaitė seka tėtį, atkartoja jo žodžius, vadovaujasi tėvo pažiūromis, pavyzdžiui dėl mitybos ir kt. Būna, kad vaikas nenori išvažiuoti iš jų namų, rodo „ožius“, kai reikia išvažiuoti pas tėtį. Mergaitė auga, tampa paauglė, ryškėja jos polinkis pasiginčyti, atsikirsti, pavadovauti. Nurodė, kad 2021 m. pavasarį jų namuose nebuvo jokio smurto tarp jo ir atsakovės S. S., nežino, kodėl ieškovas kreipėsi į policiją. Teigė, kad namuose yra taisyklės vaikui – pasikloti lovą, gerti arbatą prie stalo, kartu visiems valgyti, laiku eiti miegoti ir pan. Finansiškai liudytojas rūpinasi savo dukros poreikiais, o atsakovė – savo dukros. Kitas šeimos išlaidas dalijasi bendrai. Liudytojo žiniomis, atsakovė daugiau už jį uždirba, tačiau jam finansiškai padėti nereikia. Mano, kad abu R. P. tėvai, tiek ieškovas, tiek atsakovė, jaučia atsakomybę už dukrą, geba ja pasirūpinti.

12. Posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 10 d., metu per teismo psichologę išklausoma nepilnametė R. P. nurodė, kad nelabai žino, kodėl yra teisme, niekas jai nesakė. Papasakojo, kad vasarą leido ir su tėčiu, ir su mama: su tėčiu buvo (duomenys neskelbtini), taip pat važiavo į sodą, maudytis ir kitur. Su mama buvo (duomenys neskelbtini), buvo pas mamos draugo A. mamą, taip pat daug maudėsi. (duomenys neskelbtini) buvo tris dienas (duomenys neskelbtini), vieną dieną (duomenys neskelbtini), parvežė mamai ir A. lauktuvių. Su mamos draugu A. gerai sutaria, jis ją lepina, kai mama būna užsiėmusi. Labiau nori gyventi su tėčiu, nes jis ne toks griežtas, kaip mama. Mama būna tikrai griežta, bet būna ir gera. Ir tėtis būna, kad truputuką supyksta. Dabar mato, kad jos tėvai labai gerai bendrauja. Nelabai nori gyventi po lygiai pas mamą ir tėtį, ne kartą tą mamai sakė, prisimena, nes jos atmintis labai gera. Po 3-4 dienas yra tinkama būti pas mamą. Jei mergaitei atsitiktų kokių nors sunkumų, tai galėtų kreiptis į (duomenys neskelbtini) gyvenančius senelį, močiutė taip pat į tėtį, į mamą. Tėčio giminė yra didesnė negu mamos. Nebijo nei tėčio, nei mamos. Yra buvę anksčiau visokių dalykų, nelabai nori apie juos kalbėti. Pas abu tėvus yra jos namai. Pas mamą turi du šunis.

13. Tarnybos atstovė posėdžio metu palaikė išvadose išdėstytą poziciją. Pastebėjo, kad atvejo vadybos procesas šalims yra užbaigtas, šalims įgyvendinus iš(si)keltus uždavinius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

1. Byloje remiantis leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena skyrium, šalys turi dukrą R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus.

2. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1366-1102/2020, kurioje ieškovas T. P. ieškiniu prašė nustatyti šalių dukters R. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 215 Eur, nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, o atsakovė S. S. priešieškiniu prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 277,50 Eur, nustatyti tėvo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką. Šalys bylą užbaigė taikos sutartimi, pagal kurią dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatyta, kad tėvas moka dukrai išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, taip pat padengia pusę kitų papildomų dukros poreikių, dėl kurių šalys susitaria, taip pat apmoka dukros lankomų sportinių šokių aprangos ir avalynės išlaidas. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad su dukra bendraus iš esmės lygiomis dalimis, vaiką paprastai perduodant per ugdymo įstaigą. Šalių taikos sutartis buvo patvirtinta teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojos parodymus, vaiko nuomonę, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos

4. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

5. Ieškovas prašydamas pakeisti teismo nustatytą dukros gyvenamąją vietą su mama ir nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su juo (tėvu), šalia ieškinyje nurodytų motyvų, papildomai atkreipė dėmesį, kad Tarnybos dokumentuose buvo nurodoma, kad tėvo namuose mergaitė yra energinga, žvali, o mamos (atsakovės) namuose jaučiama įtampa, mergaitė nuolatos persivalgo, jai skauda galvą. Teigė, kad atsakovė ne visuomet geba tinkamai identifikuoti nepilnametės poreikius, pati gyvena praeities nuoskaudomis. Atsakovė nesirūpindavo palaikyti tinkamą ryšį su dukra, pavyzdžiui dukrai prašant atsisakydavo kalbėti telefonu, todėl mergaitė kartais jausdavosi mamos ignoruojama. Atsakovė žinutėse kaltino dukrą, priekaištavo, o kartais net dukra turėdavo raminti mamą, kai ši pasisakydavo, kad jai yra blogai. Vaiko telefone matyti, kad atsakovė daug savo žinučių yra ištrynusi, tačiau iš vaiko atsakymo žinučių galima daryti išvadą, kad mama kaltina dukrą, įtraukia į tėvų konfliktą, skundžiasi, kad jai blogai ir pan. (2021 m. vasario 25 d. DOK-37901).

6. Atsakovė teigė, kad nėra likę pagrindinio motyvo, kuriuo ieškovas grindė ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes 2021 m. vasario 17 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, taigi, atsakovės nuomone, ji jokių smurtinių veiksmų dukros atžvilgiu nenaudojo ir grėsmės vaiko interesams nesukėlė. Atsakovės teigimu, jai nebuvo taikyta ir administracinė atsakomybė.

7. Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2021 m. vasario 22 d. pranešimo nustatyta, kad nurodant kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas 2021 m. vasario 17 d., pranešime taip pat pažymėta, kad „spręstinas klausimas dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, ką numato LR ANK 73 straipsnio 1 dalis – tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“ (2021 m. vasario 25 d. DOK-37899 priedai). Taigi, nors prokuratūra nenustatė, kad būtų pagrindas baudžiamajam persekiojimui, tačiau neatmetė galimybės, kad atsakovės atžvilgiu gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Nors ši atsakomybė nebuvo taikyta, tai neeliminuoja to fakto, kad atsakovei auklėjant dukrą, moteris 2020 metais galimai taikė elgesio modelį, kuris neatitiko geriausių vaiko interesų.

8. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

9. Tarnybos dokumentuose konstatuoti daugkartiniai vaiko nuomonės išklausymo aktai, mergaitė taip pat buvo išklausyta ir teisme. Teismo posėdžio metu 2022 m. rugsėjo 10 d. išklausoma R. P. aiškiai nurodė norinti gyventi daugiau su tėčiu, kita vertus teigė, kad abiejų tėvų gyvenamąsias vietas laiko namais. Nustatyta, kad 2022 m. gegužės 10 d. Tarnyboje bendraujant su nepilnamete, R. P. buvo drąsi ir nuoširdi. Pasak mergaitės, ji mokosi (duomenys neskelbtini) kl., turi draugų, tačiau jos geriausia draugė yra nuo darželio laikų, su kuria ji susitinka dailėje. Nepilnametė nurodė, jog gyvena ir su tėčiu ir su mama. Anot vaiko, su tėčiu sutaria gerai, bet kartais pasiginčija dėl tvarkymosi. Mergaitė nurodė, jog su mama kartais sutaria gerai, o kartais blogai, blogai sutaria kai turi tvarkytis. Pasak nepilnametės, pas tėtį turi atskirą kambarį, o pas mamą kambariu dalijasi su S. (mamos draugo (duomenys neskelbtini) metų dukra). R. nurodė, jog su S. ji nesipyksta, draugauja, kartu žaidžia, bet kartais S. lenda į jos stalčius, tai tenka juos užklijuoti lipnia juosta. Mergaitė teigė, kad su mamos draugu santykiai taip pat geri. Anot nepilnametės, su mama laisvalaikiu skaito, žiūri televizorių, visi kartu pažaidžia stalo žaidimus, su mama ėjo į baseiną, kartu vedžioja šunį. Pasak R., būdama pas tėtį laisvalaikiu medituoja, skaito knygas, žiūri TV, vyko į šviesų festivalį Pakruojo dvare, vasarą būna Vingio parke, Bernardinų parke. Mergaitė prisiminė, kad mama nupirko karoliukų ir ji suvėrė mamai apyrankę. Vaikas papildė, jog pas tėtį patinka kartu gaminti valgyti. Nepilnametė teigė, kad po pamokų ji lanko mokykloje karate, dramos būrelį, minecraft ir šokių būrelius, o šeštadieniais lanko dailę. Anot nepilnametės, kai ji gyvena pas mamą, į mokyklą ir iš mokyklos veža mamos draugas, nes mama dirba iš namų. Nepilnametė teigė, kad jaučiasi gerai, jos niekas neskriaudžia (2022 m. gegužės 12 d. DOK-92719). Tarnybos specialistų išklausoma nepilnametė R. P. 2020 m. lapkričio 11 d. nurodė, kad mama kartais pasako kažką negero, pvz. „ožka“, „kiaulė“, kartais pakelia balsą; mergaitė nori būti su abiem tėvais, kartais vykti pas mamą, kartais pas tėvą, tik kad jie nesipyktų tarpusavyje. Su mamos draugu A. mergaitė sutaria gerai, A. gina R. nuo mamos ir nuo blogų berniukų. Gerai sutaria su A. dukra S., kuri dar mažutė, (duomenys neskelbtini) metų. Parodė, kad mama buvo užgavusi jai riešą, paskui barė, sakė, kad negalima kitiems taip sakyti, kad mamos nepasodintų į kalėjimą. Mergaitei nepatinka, kai vakare mama neleidžia paskambinti tėčiui, nes sako, kad jau vėlu, reikia eiti miegoti, leidžia tik rašyti žinutes. Sako, kad yra blogai, kai mama supyksta, paklausus, ar tai yra dažnai, atsako – „būna“. Teigė, kad „tėtis tai nieko nedaro, tik apgina“. Pas mamą patinka, nes ten yra šuniukas. Su tėčiu kartu žaidžia, bendrauja, žiūri filmukus, išeina pasivaikščioti, susitinka su močiute ir seneliu. Tėtis niekada nesako nieko blogo apie mamą, tik sako, kad mama negražiai elgiasi, kad taip negalima, o mama dažnai sako, kad tėtis negeras, kad nori mamai pakenkt (2020 m. lapkričio 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1841). Tarnybos specialistų išklausoma nepilnametė 2021 m. vasario 1 d. nurodė, kad su tėčiu bei jo drauge K. jaučiasi gerai, su mama taip pat jaučiasi gerai, tačiau labiau patinka būti su tėčiu. Tėtis daugiau žaidžia, o mama yra labai griežta. Vaiko teiraujantis, ar kažkas jį yra nuliūdinęs, mergaitė nurodė, kad šiandien ne, o anksčiau yra nuliūdinusi mama, ji neprisimena, ką mama padarė, nes tai buvo seniai (2021 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas dėl R. P. Nr. 1TSD-463).

10. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 2 d. išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovas geba pasirūpinti dukros sveikatos poreikiais: išraše nurodoma, kad „Mergaitė sekama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje lankosi reguliariai. Dažniausiai lankosi su tėveliu, dėl ligos vaiką dažniau slaugo tėvas“ (ieškinio priedai; 2021 m. sausio 27 d. CBP-2412).

11. Teismas turi individualizuoti vaiko interesus, negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametei šiuo metu yra beveik (duomenys neskelbtini) metų, kad su šia amžiaus riba įstatymas sieja vaiko gebėjimą išreikšti savo nuomonę, vaikas aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad nori daugiau laiko praleisti gyvendama kartu su tėčiu, kad jai tinka tokia bendravimo tvarka, kokia yra taikoma bylos nagrinėjimo metu, t. y. daugiau laiko būnant tėčio namuose, nustačius, kad vaikas jau beveik dvejus metus gyvena kartu su tėvu, nesant duomenų, kad vaiko tėvas T. P. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, net ir nesant surinktų išsamių vienareikšmių neginčijamų įrodymų, kad atsakovės namuose nepilnametei buvo nesaugu, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją kartu su tėvu, atitiks geriausius nepilnametės interesus. Vertintina, kad vaiko noras nagrinėjamu atveju sutampa su jo interesais. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismas laiko svarbiu stabilumo kriterijų. Teismas pripažįsta, kad atsakovė yra atsakinga mama, galimai sugebėtų pasirūpinti vaiku, jo buitiniais ir fiziologiniais poreikiais, dalinai atlieptų emocinius poreikius, tačiau sprendžia, kad šiuo metu stabilumo kriterijus reikalauja vaiko gyvenamąją vietą palikti tokią, kokia buvo nustatyta 2021 m. kovo 2 d. nutartimi šioje byloje, t. y. su ieškovu (tėvu). Iš vaiko paaiškinimų, liudytojo A. V. parodymų darytina išvada, kad būtent tėvas vaikui yra stabilumo, pastovumo, ramybės garantas, taip pat pavyzdys, kuriuo mergaitė seka.

12. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis, kuria nustatyta laikina R. P. gyvenamoji vieta su ieškovu, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1156-567/2021 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šalių vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į ikiteisminio tyrimo dėl galimo smurto prieš vaiką nutraukimo 2021 m. vasario 17 d. aplinkybę, bet ir išklausė šalių nuomonę posėdyje, atsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos pateiktus duomenis, jog ieškovas turi vaiko priežiūros įgūdžių, šalių vaikui labiau patinka būti su tėvu, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka šalių dukros teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas taip pat iki skundžiamos nutarties priėmimo ir paskelbimo pasiūlė šalims pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus, į kuriuos taip pat atsižvelgė, priimdamas skundžiamą nutartį. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visas klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, o ne tik ikiteisminio tyrimo aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovas trukdytų atsakovei bendrauti su vaiku.

13. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, laikytina, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-1102/2020 patvirtintos taikos sutarties nuostatą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama S. S. ir nustatyti nepilnametės R. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) T. P..

II. Dėl išlaikymo nepilnametei priteisimo

14. Nustačius nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

15. Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-1102/2020 patvirtintos taikos sutarties 1.2. punkte šalys buvo sutarusios, kad skyrium gyvenantis T. P. mokės dukrai po 250 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, pinigus kartą per mėnesį iki 20-os einamojo mėnesio dienos pervedant į S. S. banko sąskaitą. 1.3. punkte buvo susitarę, kad: atsiradus šalių Dukros papildomiems būtiniems mokamiems sveikatos paslaugų poreikiams (psichologas, odontologas, kitos medicininės paslaugos, išlaidos švietimo įstaigoms (kolegija ar universitetas)), šiuos poreikius Šalys, suderinusios poreikių būtinumą bendru sutarimu raštu, dengia lygiomis dalimis. Vasaros stovyklos, dienos ugdymo centrai iki kol dukrai sueis 14 metų, kurių minimalus mokestis 10 darbo dienų nuo 250 Eur, dengiamos lygiomis dalimis per pusę. Abipusiu susitarimu yra galimybė derinti brangesnę ugdymo įstaigą. Kasmet iki kol vaikas baigs mokyklą tėvai įsipareigoja dengti privalomos aprangos išlaidas (mokyklos uniformą) per pusę, lygiomis dalimis. Taip pat šalys susitarė, kad Tėvas priima sprendimus ir dengia visas šalių dukros lankomos MJ sportinių šokių akademijos aprangos ir avalynės išlaidas.

17. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas šeimos santykių bylas, siekdamas, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (prašymo) dalyku ir pagrindu, gali taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnis). Įvertinęs itin konfliktiškus vaiko tėvų tarpusavio santykius, ypač praeityje, kai abu tėvai ne kartą kreipėsi į įvairias tarnybas dėl tarpusavio nesutarimų, susijusių su vaiku, teismas sprendžia, kad šiuo sprendimu pakeistinas ne tik Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.2 punktas, numatantis išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis, tačiau tuo pačiu naikintinas ir 1.3 punktas, kaip sudarantis prielaidas konfliktams tarp šalių kilti. Nustatytina viena konkreti išlaikymo periodinėmis išmokomis suma, kurią skyrium gyvenanti atsakovė turi mokėti dukros išlaikymui.

18. Ieškovas prašė priteisti išlaikymą iš atsakovės dukrai po 321,25 Eur periodinėmis išmokomis.

19. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Teismų praktikoje pažymėta, kad išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą, gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan.

20. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo (ar motinos) turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.). Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad šiuo sprendimu yra keičiama nepilnametės gyvenamoji vieta, nustatomas tam tikros apimties skyrium gyvenančios atsakovės bendravimas su dukra. Teismo vertinimu, byloje yra nustatyta, kad nepilnametė R. P. lanko keletą popamokinių užsiėmimų, kurie yra mokami, užsiėmimų kainos auga. Mergaitė yra žingeidi, todėl jai būtina užtikrinti atitinkamą lavinimą ir ugdymą. Todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas dėl išlaikymo nepilnametei dydžio pakeitimo. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad kiekvienas iš tėvų turi prisiimti atostogavimo, laisvalaikio leidimo, pramogavimo su vaiku išlaidas, todėl šios išlaidos į vaiko poreikių lentelę netrauktinos. Konstatuotina, kad nepilnametės išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 680 Eur suma.

21. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).

22. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenimis, atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. balandžio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kur per mėnesį gavo apie 2100 Eur dydžio užmokestį (atskirais mėnesiais apie 4000 Eur), neatskaičius mokesčių (2022 m. balandžio mėn. išmokėtos išeitinės išmokos dydis – 11814,74 Eur), laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. dirbto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kur per mėnesį gavo apie 2300 Eur dydžio užmokestį, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 25 d. dirbto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gavo 2174 Eur dydžio užmokestį. Šie duomenys viena vertus liudija atsakovės gebėjimą gauti didesnes nei vidutinis darbo užmokestis šalyje darbo pajamas, o kita vertus liudija moters negebėjimą ilgai dirbti vienoje darbovietėje, tam tikra pajamų nestabilumą.

23. Remiantis Sodros duomenimis, ieškovas nuo 2017 m. lapkričio 9 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna neženklias pajamas (16 Eur/mėn. darbo užmokestį), nuo 2022 m. balandžio 25 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gauna apie 2455 Eur dydžio užmokestį, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gavo apie 1655 Eur dydžio užmokestį (2022 m. balandžio mėn. išmokėta 4375,18 Eur). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sutiko su situacija, kad atsakovė mokėtų mažesnes nei teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas (200 Eur/mėn.) sumas vaiko išlaikymui, nurodė, kad nesikreipė į antstolį. Atsakovė posėdžio metu teigė, kad ieškovas vaiką apiperka pigiose drabužių parduotuvėse, o ji vaikui perkanti brangesnius drabužius.

24. Šalių finansinė padėtis laikytina panašia, šalys neturi kitų išlaikytinių, nėra duomenų apie įsiskolinimus tretiesiems asmenims, todėl tėvai prie dukters R. P. išlaikymo gali prisidėti lygiomis dalimis. Įvertinęs aukščiau išdėstytų ir byloje esančių aplinkybių, motyvų ir duomenų visumą, taip pat tai, kad ieškovas gauna valstybės vaikui skiriamą išmoką (apie 83,50 Eur/mėn.), teismas sprendžia, kad nepilnametės interesų nepažeis ir proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančios mokėti motinos turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų atitiks 300 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą, kartu nustatant kad išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, o išlaikymo lėšos pervedamos į ieškovo banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20-os dienos. Pastebėtina, kad šis sprendimas neužkerta kelio atsakovei prie dukros poreikių tenkinimo prisidėti papildomai.

25. Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių galimai egzistavo susitarimas dėl išlaikymo apimties ir jo teikimo, spręstina, kad šiuo sprendimu nustatomas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Eur/mėn. priteistinas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

26. CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, abu tėvai turi spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikus, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Nors tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaikų turtą (CK 3.190 straipsnis) ir paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienašmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Tėvo ir motinos asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.

28. Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Abi šalys turėtų stengtis geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

29. Nagrinėjamu atveju iki 2021 m. kovo 2 d. tarp šalių galiojo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria vaiko tėvai bendru sutarimu buvo susitarę dėl tokios vaiko tėvo T. P. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos: tėvas bendraus su Vaiku kiekvieno mėnesio lyginę savaitę: antradienį Tėvas pasiima Vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžina Vaiką penktadienį į ugdymo įstaigą. Tėvas bendraus su Vaiku kiekvieno mėnesio nelyginę savaitę: pirmadienį Tėvas pasiima Vaiką iš ugdymo įstaigos ir antradienį grąžina Vaiką į ugdymo įstaigą; penktadienį Tėvas pasiima Vaiką iš ugdymo įstaigos ir pirmadienį grąžina vaiką į ugdymo įstaigą. Tėvas turi teisę atostogauti su Vaiku 30 dienų per kalendorinius metus Vaiko atostogų metu pagal iš anksto suderintą grafiką, nepertraukiamai ne ilgiau kaip 14 dienų per mėnesį. Atostogų trukmė gali būti skaidoma į dalis priklausomai nuo tėvų turimų atostogų, darbo užimtumo ir pan. Konkrečios datos šalių nustatomos ne vėliau kaip prieš du mėnesius (įskaitant informavimą el. paštu). Šalys susitaria, kad Vaikas valstybines šventes praleis su tėvais rotacijos principu. Vaiko gimtadieniai švenčiami kartu dalyvaujant abiem tėvams. Poriniais metais gimtadienio šventimą finansuoja Tėvas. Neporiniais metais gimtadienio šventimą finansuoja Motina. Poriniais metais Kūčias dukra švenčia su tėvu, Kalėdas nuo 13 val. – su Motina. Neporiniais metais Kūčias dukra švenčia su Motina, Kalėdas nuo 13 val. – su tėvu. Poriniais metais Velykų pirmą dieną dukra švenčia su tėvu, antrą dieną nuo 13 val. – su Motina. Neporiniais metais Velykų pirmą dieną dukra švenčia su Motina, antrą dieną nuo 13 val. – su tėvu. Poriniais metais Naujųjų metų išvakarėse nuo 20 val. iki Naujųjų metų 1 d. 20 val. švenčia su tėvu. Neporiniais metais Naujųjų metų išvakarėse nuo 20 val. iki Naujųjų metų 1 d. 20 val. švenčia su motina. Pasibaigus švenčių periodui bendraujama 1.7 punkte nurodyta tvarka. Tarptautinę Motinos dieną, pirmąjį Gegužės sekmadienį, dukra leidžia su Motina nuo 13 valandos, jei ta diena išpuola Tėvui. Tarptautinę Tėvo dieną, pirmąjį Birželio sekmadienį dukra laiką leidžia su tėvu nuo 13 valandos, jei ta diena išpuola Motinai. Šalys susitaria, kad Vaikas mokslo metų atostogas praleis su tėvais rotacijos principu: 2020 metų pavasario atostogas – su Motina; 2020 metų rudens atostogas - su Tėvu, 2020 metų Kalėdų atostogas su Motina ir su Tėvu lygiomis dalimis, žiemos atostogas – su Tėvu. 2021 metų žiemos atostogas – su Tėvu ir t.t. Nukrypti nuo šioje sutartyje nustatyto grafiko galima abiejų tėvų susitarimu. Šalys susitaria, kad dėl Vaiko bendravimo su bet kuriuo iš tėvų bus atsižvelgiama į Vaiko valią ir norus. Visi tarp Šalių iškilę nesutarimai dėl Vaiko auklėjimo, bendravimo su juo, rūpinimosi Vaiko sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, turi būti sprendžiami tarpusavio susitarimu.

30. Teismo 2021 m. kovo 2 d. šioje byloje buvo nustatyta tokia laikina atsakovės bendravimo su dukra tvarka: mama su dukra bendrauja metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Tėvas atveža dukrą į mamos gyvenamąją vietą tarp 18:00 val. ir 18:30 val., o jei dukrai vyksta popamokiniai užsiėmimai, po užsiėmimų. Mama atveža dukrą tėvui į jo gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 19:00 val. ir 19:30 val.; mama su dukra bendrauja metų nelyginių savaičių trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Tėvas atveža dukrą į mamos gyvenamąją vietą trečiadienį tarp 19:00 val. ir 19:30 val., o jei dukrai vyksta popamokiniai užsiėmimai, po užsiėmimų. Mama atveža dukrą tėvui į jo gyvenamąją vietą ketvirtadienį tarp 19:00 val. ir 19:30 val., o jei dukrai vyksta popamokiniai užsiėmimai, po užsiėmimų; mama ir tėvas turi teisę bendrauti su dukra vaizdo ir garso ryšio priemonėmis šeštadieniais, 18:00 – 19:00 val., tomis dienomis, kai vaikas yra su kitu iš tėvų. Su vaiku esantis tėvas/mama sudaro vaikui sąlygas bendrauti su skyrium esančiu tėvu/mama. Jei skyrium esantis tėvas/mama neplanuoja bendrauti su vaiku, jis/ji apie tai turi pranešti su dukra esančiam tėvui (mamai) prieš 1 (vieną) dieną; 2021 metais mama su dukra praleidžia šv. Velykų antrą dieną, įskaitant prieš tai einantį vakarą: Tėvas atveža dukrą į mamos gyvenamąją vietą 2021 m. balandžio 4 d. tarp 19:00 val. ir 19:30 val., mama grąžina dukrą tėvui į jo gyvenamąją vietą 2021 m. balandžio 5 d. tarp 19:00 val. ir 19:30 val.; jei dėl objektyvių aplinkybių (vaiko ligos, saviizoliacijos dėl COVID-19 susirgimų ar kitų nuo mamos nepriklausančių aplinkybių), mama neturi galimybės bendrauti su dukra jai priskirtą savaitgalį, mamai savaitgalio bendravimo laikas privalo būti kompensuojamas per artimiausias 4 savaites po aplinkybių, kurios buvo kliūtis bendravimui, išnykimo. Konkretų mamos ir dukros bendravimo savaitgalį šalys suderina tarpusavio sutarimu, kaip numatyta 3.7 punkte; dukros vasaros atostogų metų mama turi teisę praleisti su dukra pusę dukros atostogų laiko. Pirmenybę pasirinkti atostogavimo laikotarpius nelyginiais metais turi mama, kuri turi nurodyti tėvui savo atostogavimo su dukra laikotarpius iki einamųjų metų gegužės 1 d.; Tėvas ir mama gali susitarti ir dėl kitokios mamos ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus (dukros perdavimo laiką, vietą ir pan.) šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

31. Bylos nagrinėjimo metu, šalims dalyvaujant atvejo vadyboje, šalys koregavo laikiną bendravimą tvarką ir susitarė, kad vaiką perduos ne tiesiogiai vienas kitam, o per ugdymo įstaigą. Taigi, nustatė, kad mama dukrą tėvui grąžina ne sekmadienį vakare, o pirmadienį ryte pristato į mokyklą. Taip pat numatė ilgesnį laikotarpį kitos savaitės viduryje. Tai liudija tam tikrą šalių gebėjimą tartis. Todėl bendravimo tvarka nustatytina įvedant į ją lankstumo elementų, sudarant prielaidas šalims tartis, atsižvelgiant į konkrečiai susiklostančias aplinkybes.

32. Nagrinėjant bylą šalys nesutarė dėl atostogavimo su vaiku 2021 m. pavasarį ir 2022 m. vasarą, dėl to teismas turėjo priimti 2021 m. kovo 22 d. nutartį, 2021 m. balandžio 5 d. nutartį, 2022 m. birželio 17 d. nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo ir(ar) papildymo. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo sprendimu nustatomoje bendravimo tvarkoje detaliai reglamentuotinas šalių bendravimas su vaiku jo mokyklinių atostogų, įskaitant vasaros atostogas, metu. Numatytina galimybė kiekvienam iš tėvų su vaiku praleisti ilgesnius laikotarpius, per kuriuos jis/ji turėtų galimybę su vaiku išvykti atostogų į kitą valstybę ar išleisti vaiką į stovyklą.

33. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad 2022 m. vasarą taikyta laikinoji bendravimo tvarka, kurios metu šalys lygiomis dalimis dalijosi buvimo su vaiku laiką, liudija tai kad tokia tvarka galėtų būti taikoma ir mokslo metų laiku. Pastebėtina, kad vasaros metu vaikas yra laisvas nuo įsipareigojimų mokykloje ir daugumoje popamokinių veiklų, tikėtina nelanko psichologo konsultacijų, mažiau serga ir pan. Mokslo metų laikotarpiu svarbu užtikrinti tinkamą vaiko dienotvarkę, rutiną, todėl vasaros modelis negali būti automatiškai perkeltas visiems metams. Teismo vertinimu, vaikas turi turėti vienus pagrindinius namus, kuriuose praleistų daugiau laiko, jaustų saugumą ir stabilumą. Tokie namai šiuo metu yra ieškovo namai. Ieškovas tinkamai užtikrina vaiko ugdymą, tuo tarpu atsakovė dažnai keičia darbovietes, ne visuomet turi laiko nuvežti dukrą iki mokyklos (tai daro jos sugyventinis). Todėl absoliutus 50:50 proc. laiko modelis, kurį priešieškinyje prašo nustatyti atsakovė, šiuo atveju netaikytinas.

34. Tačiau tuo pačiu sutiktina su atsakovės argumentu, kad augančiai, bręstančiai mergaitei yra reikalingas laikas su mama, mamos patarimai. Todėl teismas vertina, kad šiuo metu šalių realiai taikoma bendravimo tvarka (jų pačių pakoreguota, pagrindu imant teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką) koreguotina, numatant atsakovei papildomą dieną su vaiku. Spręstina, kad vaiko interesų nepažeis, taip pat sudarys prielaidas vaikui stiprinti ir išlaikyti ryšį su mama, nustatymas, kad lyginėmis savaitėmis atsakovė dukrą pasiims ne penktadienį, kaip prašo ieškovas, o ketvirtadienį.

35. Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje, įvertinęs abiejų šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes.

36. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaikų interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku (vaikais) nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

37. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovas byloje sumokėjo 188 Eur dydžio žyminį mokestį (2021 m. sausio 26 d. mokėjimas Nr. 278 AB SEB banke). Ieškovas taip pat nurodė patyręs 6171 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (mokėjimai AB SEB banke: 200 Eur – 2021 m. sausio 29 d. Dok. Nr. 280; 300 Eur – 2021 m. vasario 3 d. Dok. Nr. 427923130; 500 Eur – 2021 m. kovo 3 d. Dok. Nr 287; 968 Eur – 2021 m. balandžio 6 d. Dok. Nr. 290; 300 Eur – 2021 m. gegužės 11 d. Dok. Nr. 295; 200 Eur – 2021 m. gegužės 17 d. Dok. Nr 572564339; 600 Eur – 2021 m. birželio 2 d. Dok Nr. 596453014; 218 Eur – 2022 m. birželio 3 d. Dok. Nr. 21515429; 183 Eur – 2021 birželio 7 d. Dok. Nr. 602590942; 500 Eur – 2021 m. birželio 7 d. Dok. Nr. 600567115; 484 Eur – 2021 m. rugsėjo 10 d. Dok. Nr. 731146120; 242 Eur – 2021 m. gruodžio 8 d. Dok. Nr. 5159247; 400 Eur – 2022 m. kovo 25 d. Dok. Nr. 323; 350 Eur – 2022 m. gegužės 8 d. Dok. Nr. 18973092; 484 Eur – 2022 m. liepos 9 d. Dok. Nr. 25405727; 242 Eur – 2022 m. laprkičio 11 d. Dok. Nr. 37021463) (2021 m. birželio 8 d. DOK-109942; 2021 m. rugsėjo 10 d. DOK-168041; 2022 m. rugpjūčio 25 d. DOK-140677; 2022 m. lapkričio 8 d. DOK-180638). Prašė įvertinti, kad byloje buvo reiškiamas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, todėl išlaidos, ieškovo vertinimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų dydžių. Atsižvelgęs į bylos apimtį, trukmę, teismas sprendžia, kad atsakovo išlaidos laikytinos pagrįstomis visa apimtimi, išskyrus 484 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo atstovui už skundo ikiteisminiame tyrime parengimą (laikytina, kad ši teisinė pagalba tiesiogiai nesusijusi su nagrinėjama civiline byla). Iš viso ieškovo atlygintinos išlaidos sudaro 188 + 6171 – 484 = 5875 Eur.

40. Atsakovė sumokėjo 85 Eur dydžio žyminį mokestį (2022 m. sausio 6 d. mokėjimas Nr. 344 banke „Swedbank“, AB). Atsakovė taip pat nurodė patyrusi 2120 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti (mokėjimai iš banko „Swedbank“, AB: 250 Eur – 2021 m. vasario 13 d.; 250 Eur – 2021 m. vasario 24 d.; 250 Eur - 2021 m. kovo 12 d.; 200 Eur – 2021 m. kovo 30 d.; 700 Eur – 2021 m. gegužės 7 d.; 220 Eur – 2021 m. rugsėjo 17 d.; 250 Eur – 2022 m. kovo 30 d.) (2022 m. lapkričio 8 d. DOK-181237). Iš viso atsakovės atlygintinos išlaidos sudaro 85 + 2120 = 2205 Eur.

41. Teismo vertinimu, ieškinys ir priešieškinis tenkinti 75 : 25 proc. santykiu ieškovo naudai (dėl gyvenamosios vietos tenkinas pilnai, dėl kitų klausimų – iš dalies). Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 5875 x 0,75 = 4406,25 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 2205 x 0,25 = 551,25 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš atsakovės ieškovui priteistina 4406,25 – 551,25 = 3855 Eur.

42. Ieškovas įstatymu yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovės dukrai išlaikymą po 300 Eur/mėn., remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 300 x 12 x 0,03 x 0,75 = 81 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo.

43. Byloje patirta 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), ši suma valstybės naudai iš šalių nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-1102/2020 patvirtintos taikos sutarties 1.1 punktą ir nustatyti nepilnametės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą su ieškovu (tėvu) T. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-1102/2020 patvirtintos taikos sutarties 1.2-1.3 punktus ir priteisti iš S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai R. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad išlaikymo suma iki einamojo mėnesio 20-os dienos pervedama į vaiko tėvo T. P. banko sąskaitą.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirti ieškovą T. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimo nukreipti vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.

3. Pakeisti 2020 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-1102/2020 patvirtintos taikos sutarties 1.7 punktą ir nustatyti tokią atsakovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – mama), bendravimo su dukra R. P., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukra, vaikas) tvarką, pagal kurią:

3.1. Mama su dukra bendrauja metų lyginėmis savaitėmis nuo ketvirtadienio iki pirmadienio ryto.

3.2. Mama su dukra bendrauja metų nelyginėmis savaitėmis nuo trečiadienio iki penktadienio ryto.

3.3. Vaikas perduodamas per ugdymo įstaigą: perduodantis tėvas/mama pristato vaiką į ugdymo įstaigą iki prasidedant užsiėmimams, o pasiimantis tėvas/mama pasiima vaiką po mokyklinių ir popamokinių užsiėmimų. Jei perdavimo dieną dukra nelanko ugdymo įstaigos/būrelių, vaiką perduodantis tėvas/mama atveža dukrą į kito iš tėvų gyvenamąją vietą 8:00-8:30 val. (vasaros metu – 9:00-9:30 val.).

3.4. Mama ir vaiko tėvas T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaiko tėvas) turi teisę bendrauti su dukra vaizdo ir garso ryšio priemonėmis, kuomet vaikas yra su kitu iš tėvų.

3.5. Mama turi teisę su dukra praleisti pusę vaiko mokyklinių (rudens, žiemos, papildomų, pavasario, vasaros) atostogų. Atostogų metu netaikoma 3.1-3.2 punktuose nustatyta bendravimo tvarka. Mama ir vaiko tėvas atostogų dalijimąsi turi suderinti tarpusavyje, vadovaudamiesi rotacijos principu. Pirmenybę pasirinkti atostogavimo laikotarpius nelyginiais metais turi mama, lyginiais – vaiko tėvas. Pirmenybės teisę turintis tėvas/mama praneša kitam iš tėvų apie savo planus praleisti su dukra jos atostogas mokslo metų laiku prieš 30 d., o dėl vasaros atostogų laiko – iki einamųjų metų gegužės 1-os dienos.

3.6. Vaiko tėvas ir mama privalo sudaryti kitam iš tėvų galimybę vasaros metu su vaiku nepertraukiamai bendrauti ne mažiau kaip 2 (du) kartus po 10 dienų iš eilės. Savo bendravimo metu mama ir vaiko tėvas turi teisę organizuoti dukros poilsį, įskaitant dukros dalyvavimą stovyklose. Apie planuojamų stovyklų laiką tėvas/mama praneša kitam iš tėvų kaip įmanoma anksčiau, kai tik tai tampa žinoma. Pirmenybės teisę pasirinkti atostogų su dukra vasaros metu laiką turintis tėvas/mama turi teisę tikslinti savo buvimo su vaiku laikotarpius vasaros metu tais atvejais, kai tai būtina atsižvelgiant į stovyklų, į kurias pageidauja vykti vaikas, laiką. Kitas iš tėvų neturi daryti kliūčių vaikui išvykti į vaiko pageidaujamą, kito iš tėvų parinktą ir apmokėtą stovyklą. Jeigu tėvai neinformavo vienas kito apie pageidaujamus atostogavimo laikotarpius, tokiu atveju tėvų bendravimas su dukra vasaros metu vyksta nuo penktadienio iki penktadienio.

3.7. Savo bendravimo su vaiku metu mama ir vaiko tėvas turi teisę išvykti su vaiku į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo ne ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Kitas iš tėvų privalo perduoti su vaiku išvykstančiam tėvui/mamai vaiko asmens dokumentus, kai tik būna paprašyta(s).

3.8. Motinos dieną (gegužės pirmą sekmadienį) dukra praleidžia su mama, Tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį) – su tėvu.

3.9. Didžiąsias metų šventes (Kūčias, Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas), taip pat vaiko gimimo dieną tėvai su vaiku švenčia tokiu būdu, kad vaikas turėtų galimybę praleisti dalį šių šventinių dienų su kiekvienu iš tėvų, kasmet pakaitomis. Dėl konkrečių švenčių praleidimo su vaiku vaiko tėvai tarpusavyje susitaria prieš 30 dienų. Didžiųjų metų švenčių šventimas su vaiku derinamas prie vaiko ir vieno iš tėvų mokyklinių atostogų praleidimo (tvarkos 3.5 punktas).

3.10. Mama ir vaiko tėvas gali susitarti ir dėl kitokios mamos ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus (dukros perdavimo laiką, vietą, buvimo su vienu iš tėvų laikotarpius ir pan.) šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

Priteisti iš atsakovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 3855 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistą žyminio mokesčio sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, vieną iš pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti byloje 2021 m. kovo 2 d. nutartimi, 2021 m. kovo 22 d. nutartimi, 2021 m. balandžio 5 d. nutartimi, 2022 m. birželio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Mauricė