- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-30-882/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36997-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Sadauskas, Ilona Jakubėnienė, Martynas Galvičius
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Vidmantas Skaburskas
- Kategorijos
- 1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas (BK 3 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo
R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje jam skirtos bausmės:
-pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
-pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 (vieno šimto) MGL (5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir R. M. skirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirta ir subendrinta bausmė subendrinta su 2022 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme jas visiškai sudedant ir R. M. skirta galutinė subendrinta bausmė areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų ir 340 (trijų šimtų keturiasdešimt) MGL (17000,00 Eur (septyniolikos tūkstančių eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į R. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta pagal 2022 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį visiškai atlikta arešto bausmė ir iš dalies atlikta baudos bausmė.
Bausmės pradžią R. M. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos jam įsiteisėjus.
A. A. patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. M. priteista A. A. 1179,00 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt devyni eurai) turtinės žalos.
Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės ir daiktinių įrodymų klausimai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. M. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. gruodžio 8 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyto nuomojamo buto Klaipėdoje patalpose, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. A. pasitikėjimu ir nemokėjimu naudotis internetu, gavęs nukentėjusiojo A. A. asmens tapatybės kortelę, nuotoliniu būdu prisijungė prie internetinės parduotuvės Telia Lietuva, AB savitarnos www.telia.lt/mano, nukentėjusiojo A. A. vardu užsakė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 12 Pro 256GB Pacific Blue“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1179 eurai, sudarė užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis nukentėjusysis buvo įpareigotas mokėti telefono mokestį 24 mėnesius po 49,13 eurų kas mėnesį bei nurodė siųsti mobiliojo ryšio telefoną į savo gyvenamosios vietos adresą, (duomenys neskelbtini), bei savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam pasakė, kad tokio telefono, kaip jis pageidavo, „Telia“ savitarnoje nėra, 2021 m. gruodžio 13 d. DPD kurjeriui 13.30 val. susisiekus telefonu ir pristačius siuntinį kitu adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), pasiėmė ne jam skirtą siuntą, kaip patvirtinimą pateikė A. A. asmens dokumentą bei nukentėjusiojo vardu ir pavarde pasirašė ant užsakymo dokumentų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. A. padarė 1179 eurų turtinę žalą.
2. Be to, R. M. nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, o būtent: 2021 m. gruodžio 13 d. 13.30 val. (duomenys neskelbtini), UAB „DPD Lietuva“ kurjeriui pristačius mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 12 Pro 256GB Pacific Blue“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), bei pateikus bendrovės Telia Lietuva, AB abonento įjungimo dokumentą ir akcijos užsakymo dokumentą, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), jis suklastojo bendrovės dokumentus, įrašydamas į grafą tikrovės neatitinkančius pirkėjo asmens anketinius duomenis – grafoje: vardas pavardė, nurodė A. A., datą – 2021 m. gruodžio 13 d. ir pasirašė savo parašu, taip neteisėtai įgijo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 12 Pro 256GB Pacific Blue“ ir nukentėjusiajam A. A. atsirado turtinė prievolė mokėti telefono mokestį 24 mėnesius po 49,13 eurų kas mėnesį, kurią nukentėjusysis įvykdė 2024 m. sausio 27 d.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. nesutinka su priimtu nuosprendžiu, prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį.
3.1. Teigia, kad nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
3.2. Teigia, kad LAT yra išaiškinęs, kad „Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.“, o šiuo atveju susipažinus su pirmosios instancijos nuosprendžiu iš esmės darytina išvada, kad bylą nagrinėjusi teisėja iš esmės jokio bylos duomenų objektyvaus vertinimo neatliko, prieštaravimų nepašalino ir t. t., o nuosprendis iš esmės grindžiamas prielaidomis.
Šalies argumentai
3.3. Nurodo, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas. Jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Tačiau, kaip skundžiamo nuosprendžio tiek apgaulės faktas, tiek ir apelianto kaltė iš esmės yra įrodinėjama išimtinai tik suinteresuoto asmens A. A. parodymais, kurių iš esmės nepatvirtina jokie kiti duomenys, o kaip matyti iš bylos medžiagos, jis kreipėsi į policijos įstaigą praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, nes sutuoktinė nustatė faktą, kad jis buvo nusipirkęs išsimokėtinai mobilaus ryšio telefoną.
3.4. Teigia, kad nagrinėjamu atveju teisme nebuvo tirtos aplinkybės, bei atitinkamai teismo nebuvo objektyviai įvertintos sandorio, kuris buvo sudarytas tarp A. A. ir AB Telia dėl telefono įsigijimo, t. y. teismas nenustatinėjo, kaip ir kokiu būdu, bei kokius duomenis naudojantis buvo prisijungta prie Telia elektroninės parduotuvės, taip pat nebuvo nustatinėjama iš kokio įrenginio ir kita buvo prisijungta. Tačiau šiuo atveju svarbiausia apelianto nuomone yra tai, kad A. A. valia įsigyti mobilaus ryšio telefoną niekaip nebuvo įtakota R. M. veiksmų, o tuo labiau apgaulės, t. y. R. M. neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo būti teismo vertinami kaip apgaulė užvaldyti svetimą turtą. Šiuo atveju sutartį dėl turto įsigijimo sudarė A. A., turtą gavo A. A. ir t. t. Šiuo atveju R. M. pripažįsta, kad A. A. prašymu turto pristatymą buvo nurodęs (duomenys neskelbtini), t.y. R. M. gyvenamosiso vietos adresą, nes kaip nurodyta teisme, A. A. nenorėjo, kad apie pirkinį žinotų sutuoktinė, nes telefonas turėjo būti dovana vaikams. R. M. pripažino aplinkybę, kad patvirtino telefono paėmimą iš kurjerio, nes to jo paprašė A. A., tačiau telefonas buvo perduotas A. A.. Teismas taip pat nevertino ir aplinkybės, kad A. A. teikia tikrovės neatitinkančius paaiškinimus apie telefono įsigijimo aplinkybes. Logiška manyti, kad jei 2021-12-10 R. M. būtų panaudojęs apgaulę ir užvaldęs telefoną, tai jis nedelsiant į būtų kreipęsis į teisėsaugos įstaigą. Tačiau kaip matyti faktinių aplinkybių jis tik 2023-09-14 kreipėsi ir tik po to, kai jo sutuoktinė išsiaiškino aplinkybes, kad jis buvo užsakęs telefoną išsimokėtinai, kurį pardavus gautas lėšas panaudojo alkoholiui įsigyti. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad pagal bylos duomenis telefoną užsisakė A. A., kaip pats nurodė turėdamas tikslą jį padovanoti dukrai, tačiau gavus telefoną jis buvo parduotas, o gautas pinigines lėšas panaudojo alkoholiui įsigyti. Akivaizdu, kad apeliantas, jokios pagaulės nepanaudojo, kad būtų įgytas turtas - telefonas, todėl jo veikoje ne tik, kad nėra nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.
3.5. Nurodo, kad veika numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje yra padaroma tiesiogine tyčia, tačiau nurodytos aplinkybės, kad telefoną užsakė A. A., kuris nurodė prekės pristatymą apelianto gyvenamosios vietos adresu (kaip minėta nenorėdamas, kad apie užsakymą sužinotų sutuoktinė), apeliantas prekę A. A. prašymų priėmė, prekės perdavimą patvirtindamas savo parašu. Šiuo atveju apeliantas nenaudojo jokios apgaulės A. A. atžvilgiu, telefono apgaule neužvaldė, bei neturėjo tyčios jo užvaldyti.
3.6. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu apeliantas buvo nuteistas ir pagal BK 300 straipnio 1 dalį, pažymi ir tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Nagrinėjamu atveju apelianto veika pasirašant kurjerio dokumentuose naudojant savo asmens parašą patvirtina faktą, kad jis neturėjo tyčios suklastoti dokumentą. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu pripažino aplinkybę, kad pristatymo dokumentuose jis pasirašė, nes to jo paprašė A. A., pasirašė savo asmens parašu, t.y. neįmitavo A. A., todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad pristatymo dokumentai yra suklastoti. Todėl teismas neturėjo pagrindo apelianto veiką (pasirašymą) pristatymo dokumentuose kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnį.
3.7. Apeliantas pagrįstai manydamas, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, bei apeliacinės instancijos teismo prašo jį panaikinti ir priimti naują, t.y. išteisinti. Tačiau apeliaciniame skunde pasisako ir dėl bausmės skyrimo. Teismas teismas visiškai nepateikė motyvų dėl paskirtų bausmių rūšių ir jų dydžio, nagrinėjamu atveju teismas nevertino fakto, kad apeliantas yra sudaręs santuoką, šeimoje augina du nepilnamečius vaikus. Tuo tarpu netinkamą savo elgesį vertina kritiškai, kaip jaunystės klaidas. Todėl pagrįstai mano, kad teismas šias aplinkybes turėjo tinkamai įvertinti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo R. M. apeliacinį skundą nukentėjusysis A. A. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje nuteistojo R. M. gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašė pakeisti apeliacinio skundo rezoliucinę dalį nurodant, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį ne išteisinti, tačiau skirti kitą bausmės rūšį, o būtent – baudą. Nuteistasis R. M. pritarė gynėjo advokato prašymui, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
7. Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme patikslintame apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir R. M. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d.).
Žemesnės instancijos teismas
8. Kita vertus, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 300 straipsnio 1 dalies nauja redakcija, numatanti, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, naujai įsigaliojęs įstatymas (BK 300 straipsnio 1 dalis, 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) švelnina R. M. teisinę padėtį, nes pasikeitė straipsnio sankcija (įtvirtinti viešieji darbai ir laisvės apribojimas).
9. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau pagal sisteminį baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).
10. Nurodytų aplinkybių pagrindu pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą R. M. veika dėl dokumento klastojimo, taikant BPK 362¹ straipsnį, perkvalifikuotina pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, t. y. iš BK 300 straipsnio 1 dalies 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcijos, į BK 300 straipsnio 1 dalies 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakciją. Nors R. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal tą pačią BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau sprendžiamas klausimas dėl jam skirtinos bausmės, kadangi naujasis įstatymas švelnina nuteistojo R. M. teisinę padėtį.
11. Skiriant bausmę R. M. teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nėra, tačiau yra nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis baustas administracine tvarka, anksčiau teistas ir už tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad jos buvo išsamiai aptartos ir įvertintos priimant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, teisėjų kolegija mano, kad keisti nuteistajam paskirtos bausmės už BK 300 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo.
Dėl R. M. paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
12. Nuteistasis R. M. ir jo gynėjas advokatas kelia Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas jam paskirtą bausmę sušvelninti ir skirti baudą.
13. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
14. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).
15. Skundžiamu nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė laisvės apribojimas 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė 100 MGL (5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir R. M. skirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
16. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2014). Kartu teismų praktikoje yra pažymima, kad, pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklę, įskaitoma tik ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2008, 2K-390/2009, 2K-151-489/2019, 2K-60-495/2023). Pažymėtina, jog kai už atskiras veikas asmeniui paskiriamos skirtingų rūšių bausmės, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedama kitos rūšies bausmė, prieš tai ją pakeitus į griežčiausią bausmės rūšį vadovaujantis BK 65 straipsnyje išdėstytomis bausmių sudėjimo ir keitimo kitomis bausmėmis taisyklėmis.
17. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą ir subendrintą bausmę subendrino su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas visiškai sudedant ir R. M. paskyrė galutinę subendrintą bausmę 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 340 (trijų šimtų keturiasdešimt) MGL (17000,00 Eur (septyniolikos tūkstančių eurų) dydžio baudą. Taip pat, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į R. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitė pagal 2022 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį visiškai atliktą arešto bausmę ir iš dalies atliktą baudos bausmę.
18. Nuteistasis R. M. ir jo gynėjas prašo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti baudą, kurią prašo subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą – bauda ir skirti galutinę bausmę 100 MGL (5000 Eur) baudą.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam netikslinga skirti baudą. Nuteistasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino. Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, todėl pirmosios instancijos teismas tai pripažino R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
20. Nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymu (toliau – ir BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Be kita ko, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatyme numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. Būtent minėtoje 3 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Kaip minėta, BK 27 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios recidyvo klausimą, nuostatų pakeitimai įtvirtinti BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnyje, vadinasi, taikytinos ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.
21. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
22. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad nuteistasis R. M. nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Iš ĮKNR išrašo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. vasario 1 d. R. M. turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (10 veikų), BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, dėl kurių buvo pripažintas kaltu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu. Įvertinus nuteistojo R. M. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo daugkartinius teistumus dėl tapataus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, laikytina, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta apelianto R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių aplinkybių. Taip pat pastebėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos baudos nuteistasis savanoriškai nemoka, yra vykdomas priverstinis išieškojimas ir tai taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad, nuteistajam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskyrus baudą, jis ją savanoriškai sumokės. Pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti R. M. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamas veikas įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
24. Pimosios instancijos teismas, paskyręs subendrintą bausmę nuteistajam R. M., konstatavo, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas negalimas, kadangi R. M. arešto bausmė skiriama ne pirmą kartą.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas arešto bausmės vykdymo R. M., įstatymo nuostatų nepažeidė, kadangi pagal 2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakciją Nr. XIII-2263, BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kadangi, kaip minėta, R. M. ne pirmą kartą buvo paskirta arešto bausmė, įstatymas nenumatė galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
26. Kaip minėta, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš naujo svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų R. M. taikymą, kadangi, atsižvelgus į anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, yra BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimas.
27. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi R. M. charakterizuojančius duomenis, tai, kad nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą nuteistasis atlygino (4 t., b. l. 134), į bylą yra pateikti duomenys, kad nuteistasis kartu su šeima turi sudaręs būsto nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 139-152) ir siekia ten įsidarbinti bei gauti pajamas (4 t., b. l. 153-156), daro išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos arešto atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat teismui palikta diskrecijos teisė nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes darytina išvada, kad, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra netikslinga, nes tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką paliekama teismo diskrecijai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
29. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
30. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartimi nuteistajam R. M. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vidmantas Skaburskas. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. sausio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš R. M. valstybės naudai priteisti 150,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija atleido gynėją advokatą Vidmantą Skaburską nuo nuteistojo R. M. gynybos, kadangi R. M. pasirinko gynėją advokatą Ramūną Dobrovolskį.
31. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo pateikta teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, šis klausimas teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, proceso dalyviai dėl to nepasisakė. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma paliekama nenagrinėta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-318-870/2020, Nr. 1A-271-478/2023 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, R. M. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirtą bausmę palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), paskirtos arešto bausmės vykdymą nuteistajam R. M. atidėti 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros bei įpareigoti per bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuteistojo priežiūrą vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už R. M. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme palikti nenagrinėtą.