Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-405-544/2018

2018 m. gegužės 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2243-837/2018 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui antstoliui A. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2018 m. vasario 1 d. pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ieškovo R. B. ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovo antstolio A. B. 4080,00 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad antstolis nepagrįstai nuo 2015 m. birželio 4 d. areštavo jo motinai G. B., kuri šiuo metu yra mirusi, priklausiusį žemės sklypą, kadangi nuosavybė į šį žemės sklypą ieškovo vardu nebuvo įregistruota iki 2016 m. vasario 6 d.. Atsakovas 2016 m. vasario 6 d. raštu įpareigojo ieškovą įregistruoti nuosavybę. Ieškiniui pagrįsti ieškovas nurodė, kad turtinė žala atsakovo neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta tuomet, kai, jam ir jo šiuo metu jau mirusiai motinai O. B. nežinant, atsakovo paskelbtose varžytynėse buvo parduotas žemės sklypas, kurio vertė buvo žymiai didesnė nei ta, už kurią jis buvo parduotas. Ieškovas pažymėjo, kad pareikštu ieškiniu jis gina tiek savo, tiek savo mirusios motinos teises, kadangi jie abu patyrė 4080 Eur žalą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas civilinę bylą, iškeltą pagal minėtą ieškovo R. B. ieškinį atsakovui antstoliui A. B. dėl žalos atlyginimo, nutraukė. Netenkino prašymo dėl baudos skyrimo R. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei nutarė grąžinti ieškovui 122,40 Eur žyminio mokesčio dalį.Teismas nurodė, kad, palyginus civilinių bylų Nr. 2-2395-902/2017 ir Nr. 2-2243-837/2018 šalis, nustatyta, jog abiejų bylų šalys yra tos pačios. Vertindamas, ar minėtų dviejų bylų ieškinių dalykai sutampa, teismas nurodė, kad svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu ir gynybos būdu. Civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 buvo prašoma pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytinių aktą ir turto pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją, atstatyti šalis į iki varžytinių akto buvusią padėtį, o, nesant galimybės restitucijos taikymui, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10800,00 Eur turtinei žalai atlyginti, priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Civilinėje byloje Nr. 2-2243-837/2018 ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 4080,00 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo pareikšto ieškinio dalykas iš esmės yra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 pareikštam ir išnagrinėtam ieškinio dalykui. Kartu teismas pažymėjo, jog iš ieškovo pareikšto ieškinio matyti, kad jo faktiniu pagrindu nurodomos ne naujos aplinkybės, o iš naujo analizuojamos ir ginčijamos ankstesnėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 jau nagrinėtos faktinės aplinkybės. Šios aplinkybės patvirtina, kad reiškiamas ieškinys yra tapatus ieškiniui, dėl kurio jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Taigi teisme iškelta civilinė byla pagal tapatų ieškovo ieškinį, kuris jau yra išnagrinėtas teisme ir dėl jo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl yra pagrindas civilinę bylą Nr. 2-2243-837/2018 nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktas).Vertindamas atsakovo pareikštą prašymą dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, nors ir pareiškė tapatų ieškinį, tačiau jis nepiktnaudžiavo savo konstitucine teise kreiptis į teismą, nes pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, ir to šioje situacijoje teismas nenustatė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.Nurodo, kad pareikštu ieškiniu nori apginti ne tik savo, tačiau ir mirusios motinos G. B. interesus, kadangi 4080 Eur žala iš esmės atsirado jo šiuo metu jau mirusiai motinai, kadangi antstolis A. B. nepagrįstai taikė areštą jai priklausiusiam žemės sklypui, nors ji nebuvo skolininkė pagal vykdomąją bylą. Šioje byloje ieškovas neprašo panaikinti 2016 m. vykusių varžytynių ir po jų sudarytos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau prašo atlyginti G. B. padarytą žalą ir šią žalą (4080 Eur) priteisti iš atsakovo A. B.. Kartu apeliantas pažymi, jog apie antstolio veiksmus areštuojant G. B. priklausiusį turtą, apie pradėtas ir vykdomas vykdomąsias bylas bei jose priimtus sprendimus nei jis, nei jo motina nežinojo, todėl neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmus dėl žemės sklypo arešto ar jo vertės nustatymo, dalyvauti žemės sklypo pardavimo procese ir surasti pirkėją, kuris įsigytų žemės sklypą už priimtiną kainą.Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas tvirtina, kad nėra pagrindo teigti, jog civilinis procesas nagrinėjamoje byloje yra pradėtas dėl to paties ieškinio dalyko ir pagrindo, kaip ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017, o vienintelis šiose bylose sutampantis dalykas yra bylos šalys. Pabrėžia, jog ieškovo reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-2243-837/2018 yra atlyginti padarytą turtinę žalą, kuri atsirado dėl be pagrindo areštuoto, netinkamai įvertinto ir parduoto žemės sklypo, o civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 buvo reikalaujama taikyti restituciją arba priteisti ieškovui visą parduoto žemės sklypo kainą. Atsiliepimu antstolis A. B. prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, kad ieškovas R. B. faktus interpretuoja savaip, sau naudinga linkme ir nutyli, kad, vengdamas atsiskaitymo su išieškotojais, nebaigė tvarkyti žemės sklypo, padovanoto jo mamos G. B., nuosavybės įregistravimo dokumentų, nors faktiškai buvo priėmęs jį valdyti. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog tapatus ieškinys jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017, kurioje priimtu procesiniu sprendimu ieškovo R. B. reikalavimas nebuvo tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta konstatavus, jog ieškovas pareiškė iš esmės tapatų ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) R. B. tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje jo pareikštas ieškinys nėra tapatus Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 pareikštam ieškiniui, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal jo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams 2018 m. sausio 24 d. pateiktą ieškinį atsakovui antstoliui A. B.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-121-378/2018; Nr. 3K-3-450-916/2017; Nr. 3K-3-187/2014; Nr. 3K-3-551/2013; kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovas R. B., kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuris buvo priimtas 2018 m. vasario 1 d., prašė priteisti iš atsakovo antstolio A. B. 4080,00 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškinio turinio matyti, kad jame keliamas reikalavimas atlyginti 4080 Eur turtinę žalą dėl 1,8000 ha žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), galimai neteisėto pardavimo iš varžytynių vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas ieškinyje tvirtina, kad atsakovas antstolis A. B. nepagrįstai ir neteisėtai žemės sklypą pardavė mažesne kaina (5920 Eur), nei jį būtų pardavęs pats ieškovas (ne mažiau kaip 10000 Eur), dėl ko atsakovas turi atlyginti ieškovo patirtą 4080 Eur turtinę žalą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. yra priėmęs sprendimą atmesti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017, kuris įsiteisėjo 2017 m. spalio 11 d. Panevėžio apygardos teismui atmetus ieškovo R. B. apeliacinį skundą (civilinė byla Nr. 2A-617-544/2017). Toje civilinėje byloje ieškovas R. B. atsakovui antstoliui A. B. pareikštu ieškiniu reikalavo pripažinti negaliojančiais 2016 m. gegužės 10 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą (toliau – ir Aktas) ir turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuriais buvo parduotas jam priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), taikyti restituciją – atstatyti šalis į iki varžytinių akto buvusią padėtį, o, tam nesant galimybės, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10 800 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis, jog, palyginus Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2395-902/2017 ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinės bylos Nr. 2-2243-837/2018 šalis, nustatyta, kad bylų šalys yra tos pačios. Su šia išvada, kaip matyti iš atskirojo skundo, sutinka ir pats apeliantas, dėl ko plačiau nagrinėti bylos šalių tapatumo klausimo nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė ir ieškinio dalyko bei ieškinio pagrindo tapatumą. Tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) yra 1,8000 ha žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertės (visos ar skirtumo iki realios rinkos vertės) priteisimas dėl galimai jo nepagrįsto ir/ar neteisėto pardavimo iš varžytynių vykdant tą pačią vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo (ieškinio pagrindas). Nors ieškovas tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalykas (priteisti 4080,00 Eur sklypo vertės skirtumą iki rinkos vertės) yra skirtingas nei civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 pareikštas ieškinio dalykas (taikant restituciją grąžinti minėtą žemės sklypą arba priteisti jo 10 800 Eur rinkos vertę), tačiau akivaizdu, kad abiejų ieškinių dalyką sudaro tapatus reikalavimas prisiteisti žemės sklypą ar jo rinkos vertę arba skirtumą tarp varžytynių metu parduotos faktinės mažesnės sklypo kainos ir, apelianto vertinimu, realios to sklypo vertės. Taigi, atsižvelgiant į nutarties 17 punkte išdėstytą teismų praktiką, ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, abiejose bylose yra tapatus. Konkretus sklypo kainos skirtumas, kurio galimai nepagrįstai antstolis A. B. nevertino nustatydamas sklypo kainą varžytinėms, yra nurodomas toks pat (4080 Eur) ir vadovaujamasi tuo pačiu Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 pateiktu įrodymu dėl žemės sklypo vertės nustatymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė ieškinio dalyko tapatumą ir vertino, kad ieškovo reikalavimas iš esmės yra analogiškas Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 išnagrinėtam reikalavimui.Nustatyta, kad, reikšdamas materialinius teisinius reikalavimus tiek nagrinėjamoje, tiek jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017, ieškovas remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis arba tiesiogiai jų neįvardindamas aptaria faktinę situaciją, kuri iš esmės jau buvo analizuota, įvertinta ir dėl kurios jau yra pasisakyta įsiteisėjusius teismo sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017. Nagrinėjamoje byloje ieškovas dėsto, jog tiek jis, tiek jo motina nežinojo apie antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamus veiksmus, nebuvo tinkamai apie juos informuoti bei kad žemės sklypas buvo parduotas už mažesnę kainą, nei buvo galima jį parduoti. Nors ieškovas nagrinėjamoje byloje ir nenurodo konkretaus įrodymo, pagrindžiančio jo apskaičiuotą žemės sklypo vertę, tačiau, atsižvelgiant į formuluojamą konkretų 4080 Eur dydžio turtinį reikalavimą, galima pagrįstai vertinti, kad ieškovas remiasi civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 jau išnagrinėtais duomenimis apie žemės sklypo vertę, kurių vertinimas yra išdėstytas ir aptartas įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose. Šioje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindimas tiesiogiai susijęs su vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų procesinių veiksmų, susijusių su ieškovui siųstų procesinių dokumentų įteikimu, skolininko turto areštu, su turto vertės nustatymu bei varžytynių vykdymu, vertinimu, o tai jau buvo tirta, nagrinėta bei įvertinta Panevėžio miesto apylinkės teismui priimant 2017 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017, o taip pat Panevėžio apygardos teismui nagrinėjant ieškovo pateiktą apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-617-544/2017. Dėl išdėstytų motyvų daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovo R. B. 2018 m. sausio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateiktas ieškinys yra tapatus Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 išnagrinėtam civiliniam ieškiniui, dėl kurio yra priimtas ir šiuo metu įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, dėl ko civilinė byla visiškai pagrįstai buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (Teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį).Atsižvelgus į virš išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas (CPK 187 straipsnis, 293 straipsnio 3 punktas), dėl ko padarė pagrįstas išvadas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m vasario 28 d. nutartį nepakeistą.