- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-617-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03389-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- G. V. D.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-617-544/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. V. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3151-902/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei G. V. D. dėl baudos priteisimo ir atsakovės G. V. D. pateiktą priešieškinį ieškovei dėl sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės G. V. D. priteisti 3000 Eur dydžio baudą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Su priešieškiniu ieškovė nesutiko.Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 2 d. su atsakove G. V. D. sudarė ilgalaikę nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei miško žemės sklypuose: 4,05 ha; 3,0 ha ir 0,23 ha, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, esančią medieną išsikirtimui pagal miškotvarkos projektus ir leidimus. Pagal šalių susitarimą atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovei tvarkingus miško žemės sklypo nuosavybę patvirtinančias dokumentus, pasirašyti ant parengtų miškotvarkos projektų ir išduotų leidimų kirsti mišką. Prieš pasirašant sutartį, ieškovės atstovas vienas, o ne su atsakove apžiūrėjo mišką vietoje. Atsakovė nenurodė vietų, kur medžių kirsti nebuvo galima. Šalys susitarė dėl miško iškirtimo 4,05 ha žemės plote, o ne 1,5 ha plote, kaip kad teigia atsakovė. Ieškovė už nenukirstą mišką sumokėjo atsakovei sutartus 10 000 Eur. Paaiškino, kad vykdydama sutartį savo sąskaita parengė miško žemės sklypams miškotvarkos projektus, paruošė dokumentus miško kirtimo leidimams gauti. Atsakovė įvykdė dalį savo įsipareigojimų, pasirašė ant parengtų miškotvarkos projektų ir išduotų leidimų kirsti mišką, bet nepasirašė ant paruošto 2016 m. vasario 24 d. pranešimo apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimu, kuriuo buvo numatytas kirtimas žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, 1,7 ha plote. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė 2016 m. vasario 2 d. sutarties 1.2 punktą, nes nebesutiko atiduoti parduotos medienos, nepasirašė ant 2016 m. vasario 24 d. pranešimo apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimu. Kadangi minėtą kirtimą atlikti buvo galima tik iki 2016 m. gruodžio pabaigos, atsakovė pagal sutarties 3 punktą ieškovei turi sumokėti 3 000 Eur dydžio baudą, nes sutartį iš dalies įvykdė. Todėl mano, kad iš jos būtų neteisinga ir neprotinga pagal sutarties 3 punktą reikalauti ir 10 000 Eur sumos grąžinimo, ir 30 procentų baudos. Ieškovė nesutiko su atsakovės pateiktu priešieškiniu atsiliepime į priešieškinį bei kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Nurodė, jog sutartį nutraukti yra galima tik CK numatytais pagrindais, o šiuo atveju ieškovė sutartį tinkamai vykdė, medžius kirto tik toje vietoje, kur buvo išduoti leidimai.Priešieškiniu atsakovė prašė netenkinti pareikšto ieškinio, nutraukti 2016 m. vasario 2 d. šalių sudarytą nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog ginčas kilo dėl to, kad ieškovė pateikė jai pasirašyti paruoštą leidimą miško kirtimui 1,7 ha ploto žemės sklype. Paaiškino, kad prieš tai ji pasirašė leidimą kirtimui 1,8 ha sklype, ieškovė, pažeisdama susitarimą, kirtimą atliko, o 1,5 ha plote miško nekirto. Tai reiškia, kad ieškovė atliko miško kirtimą kitoje miško vietoje nei buvo sutarta. Paaiškėjus šiai aplinkybei, nebesutiko pasirašyti leidimo kirtimui 1,7 ha ploto sklype. Mano, kad pati ieškovė privalėjo tinkamai vykdyti sutartį, elgtis sąžiningai, o ne savaip interpretuoti sutartį, viršyti jai suteiktas teises atlikti miško kirtimus pagal sutarties 1.1 punktą. Nurodytos leidime kirsti mišką darbų apimtys, pobūdis iš esmės neatitiko atsakovės tikrosios valios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį - atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 3000 Eur baudą už sutarties nevykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas sprendė, kad Sutartyje yra aiškiai reglamentuota atsiskaitymo už įsigyjamą mišką išsikirtimui tvarka, nes šalys susitarė dėl 10 000 Eur sumos už Sutartyje nurodytos miško žemės sklypuose medienos išsikirtimą, o ne pagal pranešimuose, leidimuose kirsti nurodytą miško kiekį. Byloje esantys įrodymai yra pakankamai išvadai, kad pagal Sutartį pardavėja (atsakovė) įsipareigojo pirkėjai (ieškovei) parduoti miško žemės sklypuose 4,05 ha; 3,0 ha ir 0,23 ha esančią medieną išsikirtimui ir jokie papildomi rašytiniai susitarimai tarp šalių tiek dėl įsigyjamo miško, tiek atsiskaitymo už įsigyjamą mišką nebuvo sudaryti. Teismas nurodė, jog Sutarties tekstas yra aiškus, nedviprasmiškas, atsakovė su sutarties tekstu prieš pasirašydama susipažino, pretenzijų, pastebėjimų Sutartyje neatžymėjo, taip pat ji pasirašė, vadinasi, ir susipažino ir su Miškotvarkos projektu. Teismas sprendė, kad į bylą nepateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų buvę galima pripažinti atsakovės (esminį) suklydimą sudarant Sutartį. Sutartį atsakovė pasirašė šviesiu paros metu, ją perskaitė, matė Sutartyje numatytą 30 procentų nuo gautos sumos baudą už įsipareigojimų nevykdymą. Todėl teismas laikė, kad atsakovė susipažino su visu sutarties tekstu ir esminėmis sutarties sąlygomis. Teismo nuomone, atsakovė pagal Sutartį ieškovei privalėjo leisti kirsti medieną visuose trijuose Sutartyje nurodytuose plotuose. Šios pareigos nevykdydama ir neleisdama kirsti miško, nepasirašydama ant 2016 m. vasario 24 d. pranešimo apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimus, kuriuo buvo numatytas kirtimas žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, 1,7 ha plote, atsakovė pažeidė Sutartį. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų tokį atsakovės neveikimą. Todėl sprendė, kad atsakovė pagal Sutartį turi sumokėti ieškovei 3 000 Eur dydžio baudą, nes nėra pagrindo abejoti netesybų dydžiu. Ieškovė suruošė dokumentus leidimui gauti, apsirūpino miško kirtimui darbo jėga, tarėsi dėl medienos realizavimo, tikėjosi gauti pelną, pardavusi 100 ktm medienos, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė nuostolių. Teismo manymu, baudos dydis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra teisinio pagrindo sumažinti ginčijamą baudą. Be to, atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Pasisakydamas dėl priešieškinio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, jog ieškovė ne pagal šalių susitarimą iškirto mišką. Įvertinus bylos medžiagą, nebuvo nustatyta, kad atsakovė suklydo pasirašydama ginčo Sutartį bei kitus dokumentus. Ieškovės veiksmų nesąžiningumas nekonstatuotas. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, jog svarbūs šalių susitarimui vykdyti dokumentai buvo pasirašomi ne vienu metu, todėl atsakovė turėjo realias galimybes su jais susipažinti ir pareikšti pretenzijas tuo atveju, jeigu ji nesutiko su konkrečiu miško kirtimu, juo labiau, kad dokumentai nėra didelės apimties. Taigi atsakovė neįrodė nė vieno CK 6.217 straipsnyje numatyto pagrindo sutarčiai nutraukti. Ginčo sutartis specialių sutarties nutraukimo pagrindų nenumatė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė G. V. D. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti, o jos priešieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles bei nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių sudarytos sutarties tekstas yra aiškus ir suprantamas, nors Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartyje buvo nurodęs, jog sutarties tekstas yra dviprasmiškas. Apeliaciniame skunde taip pat dėstoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teisingumo principo ir sutarčių aiškinimo bei nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal Sutartį, dėl ko tarp šalių sudaryta sutartis neturėjo būti aiškinama pažodžiui. Tik ji ir ieškovė žodžiu tarėsi dėl sutarties sudarymo, tai yra ieškovei buvo žinoma, kad medieną jai leidžiama kirsti 1,5 ha plote, kur buvo išvirtę medžiai, bet nevisame 4,05 ha miško žemės sklypo plote, kaip aiškina ieškovė. Apeliantė pabrėžia, kad ieškovės atstovas A. A. 10000 Eur sumokėjo už nenukirstą medieną 0,5 ha ir 1,5 ha miško plotuose. Šalys buvo papildomai susitarusios dėl medienos, esančios trečiame 0,23 ha miško plote, nukirtimo bei sumokėjimo už ją po to, kai ši mediena bus pamatuota. Atsakovė papildomai pabrėžia ir tai, jog manė, kad M. P. dirba pas ieškovę, kad juos sieja darbo santykiai. Sutartyje klaidingai nurodyta, kad pinigus ieškovė už nenukirstą mišką sumoka pardavėjui grynais sutarties pasirašymo dieną, kadangi pinigai atsakovei buvo perduoti dviem dienomis anksčiau, nei pasirašyta Sutartis. Be to, buvo perduota 10000 Eur, o Sutartyje klaidingai nurodoma suma 8500 Eur, todėl vien ši aplinkybė rodo ieškovės galimą nesąžiningumą. Visos šios aplinkybės nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, kuris tinkamai neįvertino klaidinančių teismą liudytojo M. P. parodymų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad miškotvarkos projektas bei leidimai kirsti mišką ginčo atveju laikomi sudedamąją Sutarties dalimi. Ieškovė, nesusitarusi ir nesiderinusi su atsakove, nusprendė kirsti mišką atrankiniu ir einamuoju kirtimu pažymėtas sritis miškotvarkos projekte, ko pasėkoje paruošė 2016 m. vasario 24 d. pranešimą apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimu, kuriame numatomas iškirtimas 100 kubinių metrų medienos. Dėl to, kad atsakovė atsisakė pasirašyti šį pranešimą, jai ir buvo skirta bauda, tariamai už ginčo sutarties nevykdymą, nors akivaizdžiai ginčo sutartį pažeidė pati ieškovė. Be to, Sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2016 m. vasario 2 d., o miškotvarkos projektas partvirtintas 2016 m. vasario 13 d.. Taigi, Sutarties parengimo ir miškotvarkos projekto patvirtinimo datos nesutampa su Sutarties sudarymo data, todėl negali būti, jog buvo susitarta pagal miškotvarkos projektą parduoti, o ieškovei pagal miškotvarkos projektą pirkti miško ginčo žemės sklype medieną išsikirtimui. Šiuo atveju Sutartyje nėra nustatyta, kad ieškovė įgyja teisę kirsti medžius, kurie nurodyti miškotvarkos projekto 1,6 ha plote. Ieškovė suklaidino atsakovę, sakydama, kad galima kirsti medžius 1,5 ha plote, už kuriuos ir buvo sumokėjusi, tačiau, parengus miškotvarkos projektą, matyti, kad 1,7 ha miško plotas bus kertamas plynu kirtimu tik 2027 metais. Ieškovė gavo leidimą kirsti mišką, Serija (duomenys neskelbtini), visai kitame miško plote, kurį pasirašė manydama, kad leidimas yra gautas plynam kirtimui 1,5 ha miško plote. Kai pastebėjo, jog iškirsta mediena 1,8 ha plote, o ne 1,5 ha plote, iš karto paprieštaravo ir žodžiu pareiškė pretenzijas dėl Sutarties sąlygų vykdymo. Todėl mano, kad ieškovė miško sklypo 1,8 ha plote iškirto medžius pažeisdama Sutarties 1.1, 1.2, 2.1, 2.2 punktų sąlygas, tuo savo veiksmais padarė žalą.Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pabrėžia, kad apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių, kodėl reikėtų naikinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio atmetimo. Be to, atsakovė nebuvo pateikusi reikalavimo Sutartį pripažinti negaliojančia, dėl ko pirmosios instancijos teismas vertino tik tai, ar yra pagrindas šią Sutartį nutraukti. Atsiliepime pabrėžiama, kad ieškovė visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais bei padarytomis išvadomis, nes atsakovė nenurodė nė vieno įrodymo, patvirtinančio jos dėstomas aplinkybes. Todėl nėra pagrindo šalių sudarytą Sutartį aiškinti kitaip, nei joje aiškiai nurodyta, juo labiau, kad atsakovė Sutartį vykdė, t. y. jai buvo aiškios ir priimtinos Sutarties sąlygos, o atsakovė turi patirties parduodama mišką kirtimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Apeliaciniu skundu atsakovė G. V. D. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei aiškino tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės pateiktą apeliacinį skundą, kitus šalių pateiktus procesinius dokumentus bei paaiškinimu, o taip pat byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, dėl ko nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.Į bylą pateikti duomenys rodo, jog ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė G. V. D. 2016 m. vasario 2 d. sudarė Nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei miško žemės sklypuose: 4,05 ha, 3,0 ha ir 0,23 ha esančią medieną išsikirtimui pagal miškotvarkos projektus ir leidimus, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone (1.1. Sutarties punktas). Ieškovė, kaip pirkėjas, pagal Sutarties 2.1 punktą įsipareigojo už nenukirstą mišką sumokėti atsakovei 10 000 Eur sumą (6 b. l.). Pagal sutarties 2.2 punktą, pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo parengti miško žemės sklypams miškotvarkos projektus ir paruošti dokumentus miško kirtimo leidimams gauti. Sutarties 3 punktas numatė, kad, nesilaikant sutartyje numatytų sąlygų, pardavėjas sumoka pirkėjui gautą sumą už parduodamą nenukirstą mišką ir dar baudą už įsipareigojimų nesilaikymą 30 procentų nuo gautos sumos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovė vykdė sutartį, savo sąskaita parengė miško žemės sklypams miškotvarkos projektą (55 – 73 b. l.), gavo leidimus kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (12, 13, 14 b. l.). Atsakovė taip pat įvykdė dalį savo įsipareigojimų pagal sutartį, pasirašė parengtus Miškotvarkos projektus ir išduotus leidimus kirsti mišką, bet nepasirašė 2016 m. vasario 24 d. pranešimo apie ketinimą kirsti mišką einamuoju kirtimu (7 b. l.), kuriuo buvo numatytas kirtimas žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, 1,7 ha plote. Šių aplinkybių šalys neneigia ir dėl to ginčo iš esmės nekyla. Nustatyta, kad ieškovė prašė teismo atsakovei pagal Sutarties 3 punktą paskirti 3000 Eur dydžio baudą, nes ji nepagrįstai nepasirašė 2016 m. vasario 24 d. pranešimo apie ketinimą kirsti mišką einamuoju kirtimu žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovės tvirtinimu, ji Sutartimi 4,05 ha ginčo sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), miško išsikirtimui ieškovei pardavė tik 1,5 ha, todėl neprivalėjo pasirašyti 2016 m. vasario 24 d. pranešimo apie ketinimą kirsti mišką einamuoju kirtimu ir nepažeidė šalių sudarytos Sutarties. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas kadangi atsakovė, sudarydama Sutartį, ieškovei leido kirsti mišką tik 1,5 ha plote, kur buvo išvirtę medžiai, bet nevisame 4,05 ha miško žemės sklypo plote. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje esantys įrodymai: 2016 m. vasario 2 d. Nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti miško žemės sklypuose 4,05 ha; 3,0 ha ir 0,23 ha, kurių kadastriniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, esančią medieną išsikirtimui (1.1. punktas), pinigų išmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė už perkamą medieną minėtuose sklypuose atsakovei sumokėjo 8500 Eur, o atsakovė patvirtino šių pinigų gavimą savo parašu (17 b. l.), aplinkybė, jog teismo posėdžio metu atsakovė neneigė gavusi pinigines lėšas iš ieškovės atstovo, o taip pat atsakovės pasirašytas Miškotvarkos projektas 2016 – 2035 metams (55 b. l.), - nesudaro pagrindo vertinti, kad tarp šalių buvo sudarytas kitoks, nei Sutartyje ir Miškotvarkos projekte užfiksuotas susitarimas, o ieškovė būtų iškirtusi mišką kitame sklypo plote, nei buvo susitarta. Šią išvadą patvirtina ir ieškovės atstovo A. A., liudytojo M. P. parodymai, kuriuose jie atsakovės dėstomų aplinkybių nepatvirtino. Nors apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino liudytojo M. P. parodymus, kurie, anot apeliantės, buvo klaidinantys teismą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis liudytojas, duodamas parodymus, buvo prisiekęs (138 b. l.), o apeliantė nenurodė jokių objektyvių argumentų, kodėl šis liudytojas galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi ar siekų pabloginti atsakovės situaciją. Pati atsakovė apeliaciniame skunde pripažino, jog šis liudytojas nėra ieškovės darbuotojas. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad dalis įrodymų priimant skundžiamą sprendimą buvo neįvertinti ar kad įrodymai buvo įvertinti pažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176-185 straipsniai). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad atsakovė pažeidė Sutarties sąlygas, todėl yra pagrindas jai taikyti sutartinę atsakomybę – taikyti 3000 Eur baudą. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai miškotvarkos projektus ir leidimus laikė ginčo Sutarties dalimi. Tačiau Sutarties 1.1. punkte įtvirtina, jog atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei miško žemės sklypuose: 4,05 ha; 3,0 ha ir 0,23 ha esančią medieną išsikirtimui pagal miškotvarkos projektus ir leidimus, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. Taigi akivaizdu, jog miškotvarkos projektai ir leidimai yra neatsiejama Sutarties dalis, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei medieną išsikirtimui konkrečiai nurodytuose žemės sklypuose. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, dėsto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo principo bei sutarčių aiškinimo klausimais. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atsakovės nurodoma teismų praktika, tačiau pažymi, jog iš esmės nė vieno iš atsakovės nurodytų teismų procesinių sprendimų faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių bei neįrodo, kad nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas kitoks, nei rašytiniais įrodymais patvirtintas, šalių susitarimas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Sutarties nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartyje yra pasisakęs priešingai. Pažymėtina, jog pastarąja Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo konstatuota, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimas yra be motyvų, dėl ko jis buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kartu Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartyje, nors ir pasisakė, jog Sutarties sąlygos yra dviprasmiškos, tačiau šią išvadą padarė sprendimo, kuris buvo priimtas be motyvų, kontekste, be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje esančių duomenų visumos. Išnagrinėjęs bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus, įskaitant ir Sutartį bei jos nuostatas, išklausė šalių bei liudytojo paaiškinimų ir parodymų, dėl ko buvo įvertinta byloje esančių įrodymų visuma. Su skundžiamame sprendime išdėstytų įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir teismui išdėsčius jo priėmimo motyvus išnagrinėtų įrodymų kontekste, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo šalių sudarytos Sutarties nuostatų aiškumą, nors Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartyje yra pasisakęs priešingai, nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu. Papildomai pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai: leidimai kirsti mišką privataus miško savininku Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (175, 175 b. l.), - patvirtina, kad atsakovė ir anksčiau yra sudariusi tam tikrus sandorius su miško (medienos) pardavimu, tačiau šie faktai neturi esminės reikšmės šios bylos išsprendimui. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai buvo atmestas atsakovės priešieškinys, nes jo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtinančių įrodymų nebuvo ir nėra pateikta. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų apie tai, kad ieškovė padarė žalą nepagrįstai miško kirtimus atlikusi kitame 1,8 ha plote, nei šalys buvo susitarusios pagal Sutartį. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančio leidimo kirsti mišką matyti, jog miške, esančiame (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), 1,8 ha plote kirtimai buvo atliekami Miškotvarkos tarnybos sutikimu bei su pačios atsakovės žinia ir patvirtinimu (12 b. l.). Papildomai pažymėtina, jog prašymas nutraukti šalių Sudarytą sutartį nėra pagrįstas ne tik faktinėmis bylos aplinkybėmis, tačiau taip pat nėra nurodomas ir teisinis pagrindas, o ieškovė neįrodė ne vieno CK 6.217 straipsnyje numatyto pagrindo sutarčiai nutraukti. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog į bylą nepateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti atsakovės esminį suklydimą sudarant Sutartį. Atsižvelgdamas į visa tai, kad išdėstyta virš, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikius teisės normas. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atmestus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteisiama 200 Eur išlaidų už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.