Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui A. A., advokatui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei G. V. D. dėl baudos priteisimo ir atsakovės G. V. D. pateiktą priešieškinį ieškovei dėl sutarties nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje M. R. v. UAB „Būstuva“, bylos Nr. 3K-3-291/2008).

Nagrinėjamos bylos atveju šalių sudarytos miško pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 punkte aiškiai suformuluotas pardavėjo (atsakovo) įsipareigojimas pirkėjui (ieškovei) parduoti miško žemės sklypuose 4,05 ha; 3,0 ha ir 0,23 ha, kurių kadastriniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), esančią medieną išsikirtimui (b.l. 6). Šios sutarties 1.3 punktas pardavėją įpareigojo garantuoti, jog iki sutarties galiojimo pabaigos nebus apribotas šių žemės sklypų naudojimas ir jais disponavimas. Kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo aukščiau nurodytuose žemės sklypuose esančią medieną išsikirtimui, t.y. kad tarp šalių buvo būtent toks susitarimas, kuris buvo užfiksuotas 2016 m. vasario 2 d. rašytinėje sutartyje, apie viso miško aukščiau nurodytuose plotuose pirkimą - pardavimą (iki viso miško išsikirtimo, ilgalaikis susitarimas), kaip teigia ieškovė, rodo ir į bylą pateiktas pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 0382405 (b.l. 17), sutartyje nurodytą 10 000 Eur kainą atsakovė yra gavusi, ką patvirtino teisme duodama paaiškinimą apie sutarties sudarymo aplinkybes. Matyti, jog 3,7 ha miško žemės plotui (visam miško plotui žemės sklypo plote 4,05 ha (b.l. 54) (kadastrinis numeris - (duomenys neskelbtini)) ieškovė pagal ginčo sutartį paruošė Miškotvarkos projektą (galioja iki 2035 metų), kurį 2016 m. vasario 8 d. pasirašė atsakovė, Projektą taipogi patvirtino Valstybinė miškų tarnyba. Pagal 2016 m. vasario 2 d. sutartį (1.1. punktas), Projektas bei leidimai kirsti mišką laikomi sudedamąją sutarties dalimi. Tuo tarpu, atsakovės teiginių apie tai, jog tarp šalių buvo kitoks susitarimas tik dėl 1,5 ha miško pardavimo, nepatvirtina byloje surinkta medžiaga. Tokio susitarimo buvimą neigia tiek ieškovės atstovas direktorius A. A., tiek teisme liudytoju apklaustas M. P. Iš aukščiau minėto Kvito (b.l. 17) matyti, jog 10 000 Eur sumą atsakovė gavo taipogi už tris miško sklypus. Trys sklypai prieš pasirašant Sutartį buvo apžiūrėti. Taip pat neįrodytas atsakovės teiginys, jog už 1,5 ha miško ji tarėsi dėl 9 600 Eur sumos, už 0,5 ha miško (3 ha plote) tarėsi dėl 400 Eur sumos, kad atsakovė leido išsikirsti 0,2 ha miško, bet už tą plotą iki šiol jai nebuvo sumokėta. Ginčo sutartyje numatyta 10 000 Eur suma taip pat už visus tris miško plotus. Taip pat į bylą nepateikta rašytinių įrodymų - atsakovės pretenzijų ieškovei, kad su ja nebuvo atsiskaityta už 0,2 ha miško. Pagal Sutarties 5 punktą, susitarimo galiojimo laikas nuo pasirašymo datos iki Sutartyje nurodytų sklypų iškirtimo pabaigos, t.y. ne nuo Miškotvarkos projektų pasirašymo ar leidimų kirsti mišką išdavimo, pranešimų pasirašymo, kur yra nurodyti kertami medžiai, kaip teigė atsakovė ir jos atstovas, todėl Sutartis ir turėjo būti vykdoma nuo 2016 m. vasario mėn. Sutartyje yra aiškiai reglamentuota atsiskaitymo už įsigyjamą mišką išsikirtimui tvarka, t.y. šalys susitarė dėl 10 000 Eur sumos už Sutartyje nurodytos miško žemės sklypuose medienos išsikirtimą, o ne pagal pranešimuose, leidimuose kirsti nurodytą miško kiekį. Pažymėtina ir tai, jog jokie papildomi rašytiniai susitarimai tarp šalių tiek dėl įsigyjamo miško, tiek atsiskaitymo už įsigyjamą mišką nebuvo sudaryti, tokiu būdu, nėra pagrindo ginčo Sutartį aiškinti kitaip nei joje buvo užfiksuotas šalių susitarimas. Tai, kad ieškovė verčiasi medienos pardavimu ir yra stipresnioji Sutarties šalis, jos iniciatyva ir buvo paruoštas sutarties tekstas, nesuteikia teismui pagrindo sutartį aiškinti atsakovės naudai, nes atsakovė anksčiau taipogi buvo pardavusi mišką, ką pripažino ir teisme, todėl jai ginčo Sutarties sudarymo metu buvo gerai žinoma miško pardavimo tvarka, dokumentų tvarkymas, leidimų kirsti mišką išdavimas. Be to, sutarties tekstas yra aiškus, nedviprasmiškas, atsakovė tiek su sutarties tekstu prieš pasirašydama susipažino, pretenzijų, pastebėjimų Sutartyje neatžymėjo, taipogi atsakovė pasirašė ir ant Miškotvarkos projekto, laikytina, jog su juo taip pat susipažino. Į bylą nepateikta įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų pripažinti atsakovės (esminį) suklydimą sudarant Sutartį. Sutartį atsakovė pasirašė šviesiu paros metu, ją perskaitė, matė Sutartyje numatytą baudą už įsipareigojimų nevykdymą, 30 procentų nuo gautos sumos, t.y. laikytina, kad atsakovė susipažino su visu sutarties tekstu, esminėmis sutarties sąlygomis, nes baudos taikymas numatytas 3 punkte, Sutarties pabaigoje. Neįrodytas atsakovės argumentas, jog ieškovė iškirto mišką ne tame sklypo plote, kur šalys buvo susitarusios. Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, jog šalys nesitarė dėl einamojo (miško) kirtimo, nes kaip matyti iš Pranešimo (b.l. 11), atsakovės leidimu buvo vykdomas miško einamasis kirtimas 0,2 ha plote. Dėl visų aukščiau teismo išsakytų argumentų, konstatuotina, jog atsakovė pagal Sutartį privalėjo leisti kirsti visuose trijuose sutartyje nurodytuose plotuose esančią medieną, o tokios pareigos nevykdydama ir neleisdama kirsti miško, nepasirašydama ant 2016 m. vasario 24 d. pranešimo apie ketinimus kirsti mišką einamuoju kirtimu (b.l. 7), kuriuo buvo numatytas kirtimas žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 1,7 ha plote, būtent atsakovė pažeidė Sutartį. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų tokį atsakovės neveikimą. Už tai atsakovei pagal Sutarties 3 punktą, yra pagrindas paskirti 3 000 Eur dydžio baudą. Šiuo gi atveju, ieškovė baudą paskaičiavo 30 procentų nuo 10 000 Eur sumos, kurią atsakovė yra gavusi. Papildomai ieškovė teismui pateikė Miško biržos duomenis (b.l. 128) apie medienos vidutines kainas už 1 m³ 40 Eur sumą arba 4 000 Eur už neduotą leidimą išsikirsti 100 ktm medienos, tokiai sumai ieškovė paskaičiavo padarytą žalą (nuostolius), kuri yra mažesnė už prašomą priteisti baudą pagal Sutartį. Atsakovė priešingų įrodymų teismui nepateikė ir neginčijo 40 Eur ieškovės nurodytos vidutinės 1 m³ medienos kainos. Teismas įvertinęs ieškovės baudos paskaičiavimą bei ieškovės išsakytus argumentus, pateiktus įrodymus dėl baudos dydžio, neturi pagrindo abejoti netesybų dydžiu. Ieškovė suruošė dokumentus leidimui gauti, apsirūpino miško kirtimui darbo jėga, tarėsi dėl medienos realizavimo, tikėjosi gauti pelną, pardavusi 100 ktm medienos, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė nuostolių. Teismo manymu, baudos dydis atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl nėra teisinio pagrindo sumažinti ginčijamą baudą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio. Kaip matyti, atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti 2016 m. vasario 2 d. Nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį, nes ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, miško kirtimus atliko kitame plote, 1,8 ha nei buvo susitarę, ir taip jai padarė žalą. Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka. Kaip jau aukščiau buvo minėta, į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovė ne pagal šalių susitarimą iškirto mišką. Iš Leidimo kirsti mišką (b.l. 12) matyti, jog miške, esančiame (duomenys neskelbtini) 1,8 ha plote kirtimai buvo atliekami Miškotvarkos tarnybos sutikimu bei su pačios atsakovės žinia, matyti jos parašas ant Leidimo. Minėta, jog teismas įvertinę bylos medžiagą, nenustatė, jog atsakovė suklydo pasirašydama ginčo Sutartį bei kitus dokumentus, Miškotvarkos projektą. Ieškovės (atstovo) veiksmų nesąžiningumas nekonstatuojamas. Sutarties ieškovė nepažeidė. Tai, kad pati atsakovė neatidžiai perskaitė Sutartį, neduoda teismui jokio pagrindo laikyti, jog toliau sutartis nebegali būti vykdoma. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog svarbūs šalių susitarimui vykdyti dokumentai (sutartis, Miškotvarkos projektas, pranešimas (b.l. 11), leidimai (b.l. 12, 13, 14) buvo pasirašomi ne vienu metu, todėl atsakovė turėjo realias galimybes su jais susipažinti ir pareikšti pretenzijas tuo atveju, jeigu ji nesutiko su konkrečiu miško kirtimu. Taipogi teismas pažymi, jog dokumentai nėra didelės apimties, yra atsakovei suprantami, kas dar labiau sustiprina ieškovės poziciją, jog tik dėl pačios atsakovės nesąžiningumo, nerūpestingumo, nepasirašymo ant Pranešimo, sutartis tinkamai nevykdoma, dėl ko ieškovė patiria nuostolius. Teismas įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, išklausęs šalių (ieškovės atstovų bei atsakovės, jos atstovo) paaiškinimus, liudytojo M. P. parodymus, mano, jog atsakovė neįrodė, jog egzistuoja aplinkybės, kurioms esant 2016 m. vasario 2 d. Nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartis toliau (iki miško sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) iškirtimo pabaigos) nebegali būti vykdoma ir turi būti nutraukta. Teismas laiko, jog atsakovė neįrodė nė vieno CK 6.217 straipsnyje numatyto pagrindo sutarčiai nutraukti. Ginčo sutartis specialių sutarties nutraukimo pagrindų nenumatė. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės pareikštas priešieškinis yra atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmestus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šioje civilinėje byloje ieškovė sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, b.l. 5), turėjo 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį surašymą (b.l. 18, 19, 85, 86, 87, 88, 89). Teismas mano, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl yra priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje susidarė 12,10 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą už sutarties nevykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (3 000 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės G. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 690 Eur (šešių šimtų devyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės G. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,10 Eur (dvylika eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.