- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- e2-490-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00353-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- V. U.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4Žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „O“ atstovei advokato padėjėjai R. S., nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ įgaliotam asmeniui M. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „O“ ieškinį atsakovui V. U. (V. U.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų santrauka
1. Ieškovė BUAB „O“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo V. U. priteisti 177 762,97 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-664-730/2020 (toliau – Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo) iškėlė bankroto bylą UAB „O“ (toliau – Bendrovė) ir administratoriumi paskyrė UAB „Reniva“ (toliau – ir Administratorius). Klaipėdos apygardos teismas minėta nutartimi nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį UAB „O“ valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla.
2.2. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2013 m. spalio 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovas V. U. (toliau – ir Atsakovas). Taigi, būtent Atsakovui teko pareiga perduoti Administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus Bendrovės dokumentus. Šios pareigos Atsakovas neįvykdė iki šiol – Administratoriui nėra perduotas Bendrovės turtas bei jos dokumentai. Už įpareigojimo perduoti Administratoriui Bendrovės turtą ir dokumentus nevykdymą atsakovui V. U. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-664-730/2020 teismas skyrė 200 Eur baudą.
2.3. Susipažinus su valstybės įmonei Registrų centras pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, matyti, kad paskutinis UAB „O“ valstybės įmonei Registrų centras pateiktas balansas yra už 2013 m. 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, Bendrovės turtas sudarė 613 780 Lt / 177 762,97 EUR. Iš šio turto – 613 780 Lt / 177 762,97 Eur trumpalaikis turtas: 500 838 Lt/ 145 052,71 Eur – atsargos, išankstiniai mokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys; 112 938 Lt / 32 709,11 Eur – per vienerius metus gautinos sumos; 4 Lt / 1,16 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai.
2.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 59 straipsnio nuostatomis, nemokumo administratorius atstovauja įmonės interesams bei gina visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, jog Atsakovas neįvykdė įstatyminės bei teismo nustatytos pareigos perduoti Bendrovės turtą, Administratorius veikdamas Bendrovės ir jos kreditorių interesais, reiškia šį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
2.5. Į juridinio asmens vadovo pareigas, be kita ko, įeina pareiga tinkamai organizuoti juridinio asmens buhalterinę apskaitą, teisės aktų nustatytais terminais sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentus, pasirūpinti tinkama juridinio asmens turto apsauga ir apskaita. Įmonės vadovas yra įpareigotas imtis visų įmanomų priemonių, jog įmonei priklausantis turtas būtų įtrauktas į apskaitą, realiai išsaugotas ir perduotas bankroto administratoriui. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
2.6. Realizavus Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytą turtą galėtų būti tenkinami Bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau kaip jau minėta, Bendrovės turtas iki šiol nėra perduotas Administratoriui. Dėl minėtos priežasties nėra galimybės Bendrovės turto realizuoti ir tokiu būdu bent iš dalies patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, kurie šiai dienai sudaro 22 939,73 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės nuomone, Atsakovas (kaip asmuo atsakingas už Bendrovės turto apskaitą ir išsaugojimą) privalo atlyginti Bendrovei ir jos kreditoriams žalą, kurią šie patyrė dėl to, jog Atsakovas neišsaugojo ir neperdavė Administratoriui jokio Bendrovės turto. Administratoriui nebuvo perduotas Bendrovės turtas, taip pat Atsakovas nepateikė dokumentų, kurie galėtų pagrįsti Bendrovės turto sudėties ar jo vertės pokyčius nuo 2013 m. gruodžio 31 d., taigi, iš Atsakovo priteistina paskutinėje Bendrovės finansinėje atskaitomybėje nurodoma Bendrovės turto vertė – 177 762,97 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pažymima, jog nustačius, kad Bendrovės turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245–6.249 ir 6.263 straipsniai). Administratorius neturi duomenų apie Bendrovės turto sudėties ir / ar vertės pokyčius po paskutiniosios Bendrovės finansinės atskaitomybės sudarymo.
Teismas konstatuoja:
Dėl galimybės nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant
3. Atsakovas V. U. į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos galimybės informuoti atsakovą apie prasidėjusį teismo procesą ir paskirtą teismo posėdį (buvo mėginta susisiekti Juridinių asmenų registre išviešintu telefonu, procesiniai dokumentai siųsti atsakovo elektroninio pašto adresu (nurodytu Juridinių asmenų registre), taip pat į darbo, gyvenamąją (nurodytą byloje Nr. A6.-5-890/2021) ir deklaruotą gyvenamąją vietą, paliekant pranešimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje 30 dienų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis), šaukimas į posėdį įteiktas ir viešo paskelbimo būdu). Dėl šių priežasčių teismas nusprendė, kad byla gali būti išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nes šaukimas į posėdį įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl ginčo esmės
4. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 177 762,97 Eur žalos atlyginimą. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas, iškėlus ieškovei bankroto bylą, neperdavė administratorei jokio bendrovės turto ir dokumentų. Savo ruožtu pagal paskutinį ieškovės balansą 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo 177 762,97 Eur turto. Teismas turi pagrindą ieškovės ieškinį patenkinti tik iš dalies.
5. Teismas visų pirma pažymi, kad remiantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, pareiškus reikalavimą buvusiam įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę už bankroto administratoriui neperduotą turtą, pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y., kad konkretus turtas egzistavo (buvo vadovo dispozicijoje) ir buvo neperduotas administratoriui būtent dėl buvusio vadovo neteisėtų veiksmų ir taip bendrovei buvo padaryta turtinė žala (nuostoliai), tenka ieškovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-792-450/2020, 16 punktas).
6. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą ar, priešingai, nebuvimą teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu (ar neįrodytu), jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (nebuvimu). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).
7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Taigi teismo išvados gali būti grindžiamos ir didesnio tikėtinumo taisykle, o teismas gali nuspręsti, kad vieno ar kitokio fakto buvimas (nebuvimas) labiau tikėtinas, nei netikėtinas. Kitaip tariant, įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).
8. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad bankroto byla ieškovei buvo iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi. Vadinasi, atsakovo pareiga perduoti ieškovės turtą administratoriui atsirado tik po to, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis. Byloje nėra duomenų, koks turtas buvo UAB „O“ buvusio vadovo (atsakovo šioje byloje) dispozicijoje minėtos nutarties įsiteisėjimo metu, nes atsakovas neperdavė jokių dokumentų ieškovės bankroto administratorei. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia ieškovės balansu, sudarytu 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. prieš daugiau kaip 6 metus iki bankroto bylos iškėlimo.
9. Dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui nustatyti kasacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).
10. Teismas taip pat nurodo, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Kitaip tariant, jei bendrovės vadovas nevykdo (netinkamai vykdo) pareigos organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą, užtikrinti finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą, nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo, jam be kita ko, gali kilti neigiami padariniai įrodinėjimo procese. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, gali laikyti, kad galimybė tiksliai nustatyti ir pagrįsti atitinkamas ūkines operacijas buvo prarasta dėl vadovo pareigų nevykdymo ir dėl šios priežasties nuspręsti, kad egzistuoja buvusiam vadovui nepalankios faktinės aplinkybės. Tačiau, kaip minėta, išvadas dėl įrodymų vertinimo teismas turi daryti remdamasis, be kita ko, logikos dėsniais, vidiniu įsitikinimu, tikėtinumo taisykle, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.
11. Nagrinėjamu atveju atsakovas neperdavė ieškovės administratorei jokio bendrovės turto ir dokumentų, neužtikrino, kad būtų parengtos ir Juridinių asmenų registrui pateiktos įmonės (ieškovės) finansinės ataskaitos už 2014–2019 metus. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas nevykdė savo pareigos organizuoti ieškovės buhalterinę apskaitą, užtikrinti finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą. Kartu tai kliudo nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, kokį ir kokios vertės turtą atsakovas turėjo perduoti bankroto administratoriui po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
12. Teismas pažymi, kad 2013 m. gruodžio 31 d. balanse, kuriuo remiasi ieškovė, buvo užfiksuoti ne tik duomenys apie ieškovės turėtą turtą, bet ir turėtus finansinius įsipareigojimus – 530 666 Lt (153 691,50 Eur) mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad visi minėti finansiniai įsipareigojimai buvo padengti iš turto, kuris buvo užfiksuotas aptariamame balanse. Vis dėlto teismui atrodo labiau tikėtina, kad per 6 metus (iki bankroto bylos iškėlimo) iš minėto 2013 m. gruodžio 31 d. balanse užfiksuoto turto buvo dengiami minėtame balanse užfiksuoti įsipareigojimai. Juolab kad ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma (23 286,33 Eur) yra daug kartų mažesnė nei ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas (nurodoma neperduoto administratorei turto vertė). Ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina anksčiau minėtą teiginį, jog labiau tikėtina, kad iš balanse nurodyto turto buvo dengiami įsipareigojimai, kurie buvo užfiksuoti 2013 m. gruodžio 31 d. balanse. Priešingu atveju patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, teismo nuomone, turėtų būti kur kas didesnės.
13. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš UAB „EDS Invest 2“ pareiškimo dėl finansinių reikalavimų ieškovės bankroto byloje, egzistuoja pagrindas manyti, kad finansiniai reikalavimai dėl skolos (5 658,24 Eur) ir palūkanų (299,70 Eur) pagal 2013 m. rugsėjo 26 d. lizingo sutartį (žr. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14227-980/2017) ir dėl skolos (2 289,57 Eur) bei palūkanų (412,28 Eur) pagal 2013 m. rugsėjo 24 d. lizingo sutartį (žr., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-25667-1080/2018), turėjo būti įtrauktos ir atsispindėti 2013 m. gruodžio 31 d. balanse. Minėtos lizingo sutartys buvo sudarytos būtent 2013 metais, todėl jų pagrindu atsiradę įsipareigojimai bankui (mokėti sumas lizingo objekto vertei dengti ir palūkanas) dėl gauto finansavimo, teismo vertinimu, turėjo būti įtrauktos būtent į 2013 m. gruodžio 31 d. balansą.
14. Anksčiau minėtos sumos (šio sprendimo 13 punktas) nebuvo padengtos ir buvo patvirtintos kaip UAB „EDS Invest 2“ reikalavimas bankroto byloje. Tai reiškia, kad 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovės balanse nurodytas turtas minėtoms sumoms padengti nebuvo panaudotas. Kita vertus, minėtais teismų sprendimais priteisti delspinigiai, procesinės palūkanos, kiti nuostoliai, tikėtina, nebuvo įtraukti į 2013 m. balanse nurodytą ieškovės įsipareigojimų sumą. Tuo metu šie įsipareigojimai neegzistavo ir negalėjo būti numatyti (kaip matyti iš ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-14227-980/2017 ir ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-25667-1080/2018 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) lizingo įmokų mokėjimas sutriko tik 2016 m. vasarį; ši aplinkybė, beje, rodo, kad iš bendrovės turto ir po 2013 metų buvo vykdomi įmonės įsipareigojimai), todėl ir jų įtraukti į balansą nebuvo pagrindo.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad bankroto bylos iškėlimo dienai įmonės dispozicijoje galėjo būti 32 731,26 Eur (177 762,97 Eur (turtas 2013 m. gruodžio 31 d.) – (153 691,50 Eur (visi įsipareigojimai 2013 m. gruodžio 31 d.) – ((5 658,24 Eur + 299,70 Eur + 2 289,57 Eur + 412,28 Eur; įsipareigojimų, tikėtina, buvusių 2013 m. gruodžio 31 d., bet nepadengtų iki bankroto bylos iškėlimo, suma)) vertės turto. Kitaip tariant, teismas mano, jog labiau tikėtina, kad visas 2013 m. gruodžio 31 d. balanse užfiksuotas turtas buvo panaudotas minėtame balanse užfiksuotiems įsipareigojimams padengti, išskyrus anksčiau aptartus įsipareigojimus, egzistavusius jau 2013 m. gruodžio 31 d. ir nepadengtus iki bankroto bylos iškėlimo. Tačiau net ir darant šią prielaidą lieka 32 731,26 Eur vertės turto likutis, nes pagal turimus duomenis turtas viršijo tikėtinai padengtus įsipareigojimus. Duomenų apie šio turto panaudojimą įmonės reikmėms nėra, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nėra galimybių nustatyti, koks ir kokios vertės turtas buvo jo dizpozicijoje bankroto bylos iškėlimo dieną, atsakovas nepasirūpino perduoti administratoriui finansinių dokumentų apie minėtos vertės (32 731,26 Eur) turto panaudojimą įmonės veikloje. Dėl šių priežasčių darytina tikėtina išvada, kad būtent tokios vertės turto, pažeisdamas jam nustatytą pareigą perduoti įmonės turtą administratorei, atsakovas neperdavė. Tokiu būdu jis padarė ieškovei 32 731,26 Eur dydžio žalą, kuri priteistina iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 716 Eur žyminis mokestis nuo priteistos žalos atlyginimo sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „O“ iš atsakovo V. U. 32 731,26 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. U. 716 Eur žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Šį sprendimą atsakovui V. U. taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio pranešimą:
„Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-490-1092/2021 viešo paskelbimo būdu įteikia atsakovui V. U. (gim. 1985 m. gruodžio 23 d.) Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą, kuriuo iš jo ieškovei BUAB „O“ priteistas žalos atlyginimas. Su minėto procesinio dokumento turiniu galima susipažinti Klaipėdos apygardos teisme, Herkaus Manto g. 26, Klaipėda. Bylą išnagrinėjo teisėjas Aurimas Brazdeikis. Procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais šio pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacija teikiama telefonu (8 46) 39 09 86.“
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.