Utenos apylinkės teismo nutartis

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė, susipažinusi su antstolės Jūratės Blažienės teikimu dėl baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam V. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Bausmių vykdymo kodekso 16 straipsnis nustato, kad baudos bausmę vykdanti institucija yra antstolis, kuris priverstinai išieško baudą. Šio kodekso 25 straipsnis nustato, kad kai nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, o jei nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu. Todėl antstolis, kaip bausmę vykdanti institucija, turi pateikti teismui teikimą su konkrečiu reikalavimu, pagrįstu vykdomosios bylos duomenimis, o ne reikalauti teismą priimti sprendimą savo nuožiūra.

Nagrinėjamu atveju teismas gavo ne argumentuotą ir motyvuotą teikimą, o antstolės pareiškimą, kuriame nuteistajam baudą yra prašoma pakeisti kita bausmės rūšimi, nenurodant, kokios aplinkybės priverstinio vykdymo metu buvo nustatytos, ir nepasisakant, ar nuteistasis neturi lėšų, t.y. negali sumokėti teismo paskirtą baudą (BVK 25 straipsnio 1 dalis; BK 47 straipsnio 6 dalis), ar nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės jos išieškoti (BVK 25 straipsnio 2 dalis; BK 47 straipsnio 7 dalimi). Pareiškime taip pat nenurodyta informacija ir nepateikti dokumentai apie nuteistojo sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

Teismas atkreipia antstolės dėmesį į formuojamą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr.1S-418-1020/2016), kad “aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgiant į visa tai, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 6 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo areštu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą. Antstoliui yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis, keičiant baudos bausmę areštu ar viešųjų darbų bausme. Tai jis gali atlikti įvairiais būdais. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžio kontekste, kai iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą, kita vertus, jie yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kai nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Apygardos teismo vertinimu, tais atvejais, kai kreipiantis į kitas institucijas negaunama duomenų apie galimybę išieškoti baudą, šie minimalūs veiksmai nelaikytini pakankamais užtikrinti aktyvų antstolio pareigos nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybes sumokėti baudą vykdymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata suteikia antstoliui teisę kreiptis ne tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Taigi subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne visus minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad antstolio veikla grindžiama principais, kurie aiškiai išreiškia antstolio pareigą būti aktyviam vykdymo procese. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnį: „antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, <...>. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų“. Šie principai taikytini ir tose situacijose, kai išieškotojas yra ne privatus subjektas, o valstybė. Aiškiai formalus tokios pareigos atlikimas nedera su antstolio veiklos principais. Pabrėžtina, kad baudos pakeitimas areštu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiame kontekste, taip pat ir vertinant teismo nuosprendžiu paskirtų baudų išieškojimo praktiką Lietuvoje, teisėjų kolegija pabrėžia, kad priverstinio baudos vykdymo etape labai svarbu, jog tarp antstolio ir skolininko vyktų efektyvi, o ne formali, apsiribojanti pagrindinių dokumentų apsikeitimu, tarpusavio komunikacija. Tai atitinka tiek antstolio pareigas, tiek skolininko pareigas, kurių šie subjektai turi laikytis baudos vykdymo proceso metu. Teismų praktikoje konstatuota, kad formalaus šaukimo atvykti pas antstolę vieną kartą per metus nėra pakankama priemonė komunikuojant su skolininku (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-3-606/2016). Pabrėžtina, kad antstolis taip pat gali naudotis ir kitų institucijų pagalba tam, kad užtikrintų skolininko atvykimą į jo darbo vietą, pavyzdžiui, įpareigoti policijos komisariatą nustatyti asmens gyvenamąją vietą ir jį įpareigoti atvykti tiek į teismo posėdį, tiek pas antstolį (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1115-116/2013). Taip pat atkreiptinas dėmesys į CPK 22 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Taigi skolininkas turi pareigą teikti antstoliui informaciją, kuri padėtų tinkamai organizuoti vykdymo procesą. Tai reiškia, kad antstolis turi teisę kreiptis į asmenį dėl bet kokios informacijos, kuri padėtų užtikrinti tinkamą išieškojimo procesą arba suteiktų pagrindą konstatuoti baudos vykdymo neįmanomumą, ir motyvuotai siūlyti keisti šią bausmę kita. Pastebėtina ir tai, kad skolininko finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali itin greitai pasikeisti ir dėl to antstolio teikimas gali prarasti prasmę. Tokia situacija konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1N-17-396/2015, kadangi skolininkas pradėjo dirbti ir nors gavo tik minimalias pajamas, tačiau baudos dalis buvo išieškota ir susitarta dėl tolesnio jos mokėjimo. Taigi tiesioginė antstolio komunikacija su skolininku yra svarbi prielaida efektyviam baudos išieškojimui ir ji būtina visose vykdomosiose bylose, taip pat ir tose, kuriose išieškotoju yra valstybė.”

Atsižvelgiant į aukščiau pacituotą aukštesniojo teismo praktiką, bei įvertinant, jog antstolės Jūratės Blažienės teismui pateiktas teikimas dėl baudos bausmės pakeitimo nuteistajam V. B. paduotas nesilaikant įstatyme nurodytų reikalavimų, teikimas grąžintinas antstolei dėl jame nurodytų esminių teikimo trūkumų ištaisymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Teikimą dėl baudos bausmės pakeitimo nuteistajam V. B. grąžinti antstolei Jūratei Blažienei.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.