Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-2044-465/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-26
Bylos Nr.
e2-2044-465/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00765-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Atsakovas
E. Č.
Ieškovas
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Civilinė byla Nr. e2-2044-465/2023(Proceso Nr. 2-68-3-00765-2022-2)

Procesinio dokumento kategorija 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 26 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,sekretoriaujant Birutei Adamonienei,dalyvaujant ieškovės atstovei M. V.,atsakovui E. Č.,atsakovo atstovui adv. Š. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsakovui E. Č. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, jog 2022-06-29 dėl vandens poveikio buvo apgadinta betoninių trinkelių danga adresu (duomenys neskelbtini) toliau – Turtas) Teigia, jog įvykio priežastis – atsakovui priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) reljefo pakeitimas, dėl kurio į Turtą buvo nukreiptos paviršinės nuotekos. Ieškovė 2021-09-27 išdavė įmonių turto draudimo polisą, pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi Turtą, todėl šio Turto draudikui atsirado pareiga atlyginti vandens nuotekų padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo draudėjui 337,50 Eur draudimo išmoką, atlygino Turtu padarytą žalą, ir pasinaudodama CK 6.1015 straipsnyje numatyta subrogacijos teise, reiškia reikalavimą asmeniui, atsakingam už žalos padarymą. Atsakomybė už Turtui padarytą žalą numatyta LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę veiklą ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas pažeidė ir CK 6.263 straipsnio normas, todėl atsakovui kilus civilinei atsakomybei, prašo iš jo priteisti 337,50 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad iš draudimo liudijimo matyti, kad draudėjas buvo pasirinkęs išplėstinę draudimo apsaugą, išmokėta draudimo išmoka neviršijo numatytos draudimo sumos sugadintam turtui. Antstolis užfiksavo situaciją vaizdo įrašu, iš kurio matyti atsakovo sklype daryti reljefo pakeitimai, matyti, kad pakeistas jo aukštis, nes greta matyti dar natūralus reljefas. Taip pat fiksuotas draudėjo sklypas, matyti, kad sąnašos, krituliai pateko iš atsakovo žemės sklypo, matyti nuplautas molis, purvas.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimu nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Pažymi, jog teismai, spręsdami analogiškas bylas, yra išaiškinę, kad žemės sklypą kalvotoje vietovėje įsigiję asmenys turi ir patys imtis priemonių apsaugoti jį nuo sąnašų patekimo. Atsakovo teigimu, būtent pats žemiau esančio žemės sklypo savininkas turi imtis priemonių turtui apsaugoti. Teigia, turto savininkai nėra ėmęsi absoliučiai jokių priemonių, kad į jų Turtą nepatektų dėl natūralaus reljefo patenkančios sąnašos. Atsakovas nėra įpareigotas surinkti visą kalva žemyn tekantį vandenį ir jį nukreipti Turto savininkams norima linkme. Be to, nėra duomenų, kad atsakovo žemės sklypas ribotųsi su sklypu adresu (duomenys neskelbtini) Taip pat atsakovas nurodo, jog neįrodyta žala, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, o taip pat ir jos dydis. Jo teigimu, nėra aišku, kokia buvo ginčo būklė iki tariamo pažeidimo ir po jo, neįrodytas ekonominės vertės sumažėjimas. Į bylą pateikta UAB „Lydera“ sąmata-pasiūlymas, tačiau jokie dabai neatlikti, todėl neaišku, kodėl yra reikalaujama 337,50 Eur sumos. Pažymi, jog apžiūroje atsakovas nedalyvavo, nebuvo kviestas, be to, nėra įvertintas daiktų (trinkelių) nusidėvėjimas. Ieškinį prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovas ieškinį prašė atmesti argumentais, nurodytais atsiliepime.

Teismo posėdžio, vykusio 2023m. gegužės 25d. atsakovas paaiškino, žemės sklype nedraudžiama nusikasti žemę, kad galima būtų patogiai naudotis. Žemės sklypas buvo apžėlęs, apaugęs, apleistas, ketino žeme naudotis ūkio tikslams, sodinti, įdirbti. Tuo metu buvo daug lietaus. Nurodė, kad žemės nukasimo darbams nereikėjo jokių leidimų, naudojo ekskavatorių. Tarp žemės sklypų yra valstybinės žemės ruožas, kuriame yra nustatytas servitutas. Teigė, kad servitutinis kelias yra maždaug 16 m pločio. Žemės sklypas buvo apleistas, sumedėję krūmai, gavo įspėjimą iš VMI, kad žemę būtina sutvarkyti.

Liudytoja N. L. nurodė, kad nukentėjo būtent jos žemės sklypas, o atsakovas yra jos sklypo kaimynas. Tarp šių sklypų yra valstybinės žemės ruožas, kurio plotis 10 metrų, naudojamas pravažiuoti. Nurodė, kad turtas apdraustas pas ieškovę, gavo draudimo išmoką dėl įvykio. Paliudijo, kad užpylimo metu nukentėjo visos trinkelės. Turi savo vandens telkinį žemės sklype. Sklypu naudojasi nuo 2014 metų, šalia buvo apleistas žemės sklypas, beveik miškelis. Jame yra duobė, į kurią subėga visas perteklinis vanduo. Atsakovas medžius iš pradžių iškirto, o sekančiais metais pradėjo žemės kasimo darbus, neinformavo. Atsakovas nukasė viršutinį sluoksnį žemės ir pylė į duobę, todėl išsistūmė vanduo, viskas nutekėjo į jos žemės sklypą, nuplovė visus lysves, sugadino trinkeles. Tvirtina, kad jos žemės sklype yra padarytas drenažas lietaus vandens nutekėjimui, turi tvenkinį, į kurį subėga perteklinis vanduo. Šiuo metu jau yra pasisodinę tujas. Gavus išmoką, trinkeles, bortelius susitvarkė. Jos buvo naujos, tik prieš dvejus metus sudėtos. Nukentėjusios žolės, susodintų sėklų kompensavo, nuostolių turėjo ir daugiau. Teigė, kad pirmas užpylimas buvo jau gegužės mėnesį, tačiau atsakovas jos pretenzijas ignoravo. Tuo metu su atsakovu bendravo per Viber programėlę. Anksčiau į jos sklypą vanduo nebėgdavo. Dar papildomai buvo pasidarė tranšėją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė Gyventojų turto draudimu laikotarpiu nuo 2021-09-27 iki 2022-09-26 apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1t., b. l. 26). Iš 2022-06-30 turto apžiūros akto Nr. 22/220-03104 matyti, jog dėl 2022-06-29 įvykio fiksuoti vejos trinkelių pažeidimai, nukentėjo veja (išplautas juodžemiu, užnešta molingomis gelsvos spalvos nuosėdomis), paplautas trinkelių tako užbaigimo betono bortas (e. bylos 1t., b. l. 97 ). Pagal UAB „Lydera“ Lokalinę sąmatą-pasiūlymą turto atstatymo darbai sudaro 337,50 Eur (b. l. 1t., b. l. 22). Ieškovė 2022-08-05 mokėjimo nurodymu Nr. CL22-36128 ir 2022-07-25 mokėjimo nurodymu Nr. CL22-34208 draudėjui išmokėjo 337,50 Eur dydžio draudimo išmoką (e. bylos 1t., b. l. 21,98). Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovui E. Č. ir jo sutuoktinei J. Č. (e. bylos 1t. b. l. 23,24). Ieškovės draudėjo žemės sklypo būklė fiksuota 2020-06-30 antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (e. bylos 1t., b. l. 138- 154).

Pagal CK 6.1015 straipsnio į dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CPK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pažeidžia, arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos : neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246- 6.249 straipsniai). Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kaltę, kuri yra preziumuojama. Tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020, 60 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 33 punktas).

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Atsakovo veiksmų neteisėtumą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas savo žemės sklype, kuris yra greta jos draudėjos žemės sklypo, pakeitė natūralų žemės sklypo reljefą taip, kad esant didesniam kritulių kiekiui, vandens nuotėkis yra nukreiptas į žemiau esantį draudėjos turtą. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai : turto apžiūros aktas, nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei jo sudarymo metu darytas vaizdo įrašas. Iš į bylą pateikto žemės sklypų plano matyti, jog tarp ieškovės draudėjos ir atsakovo žemės sklypų yra įsiterpęs apie 10 m pločio valstybinės žemės plotas, taigi ieškovės draudėjos ir atsakovo žemės sklypai tiesiogiai nesiriboja. Tačiau nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypai yra kalvotoje teritorijoje ir atsakovui priklausantis žemės sklypas yra aukščiau, nei ieškovės draudėjos žemės sklypas, kuriame nukentėjo jos apdraustas turtas. Atsakovas be kita ko, pripažino, jog tuo metu tvarkė žemės sklypą, ekskavatoriumi nukasdamas viršutinį žemės sluoksnį, jį lygindamas bei rengdamasis sklypą panaudoti ūkinei veiklai pagal tiesioginę paskirtį. Iš to seka, kad atsakovas keitė natūralų žemės sklypo reljefą ir būtent to pasekoje, perteklinis ir į gruntą nesusigėręs vanduo nutekėjo į ieškovės draudėjos žemės sklypą, padarydamas jos turtui žalą. Sutiktina su atsakovo teigimu, kad tokių darbų atlikimui nėra reikalingas specialus leidimas, tačiau tai nepaneigia žemės savininkų ir jų naudotojų pareigos juose vykdant ūkinę ar kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymo saugomų interesų, kaip tai numatyta LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje. Remiantis liudytojos N. L. (ieškovės draudėjos) paaiškinimais, nuo 2014 metų su šeima naudodamasi savo žemės sklypu, iki atsakovo 2022m. birželio mėnesį atliekamų žemės sklypo reljefo keitimo darbų, iš esmės tokių problemų neturėjo. Jos teigimu, atsakovui prieš metus iškirtus savo žemės sklype želdinius, sumedėjusius krūmus, neigiamų pasekmių dėl vandens nutekėjimo nepastebėjo. Jos tvirtinimu, vanduo nutekėjo iš atsakovo žemės sklype esančios duobės, į kurią buvo pilamas atsakovo nukasamas žemės gruntas. Atsakovo pateikta į bylą 2022m. liepos 31d. pažyma apie hidrometeorogines sąlygas apie iškritusį kritulių kiekį, iš esmės nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, nes duomenys joje yra apibendrinti ir nekonkretūs, tiek laikotarpio, tiek ir lokacijos prasme, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės draudėjos turtas nukentėjo tik dėl gausiai iškritusių kritulių kiekio. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai bei jų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas ekskavatoriumi nukasdamas savo žemės sklypo natūralų reljefą, pažeidė tiek nurodytą LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatą, tiek ir bendrąją pareigą, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o tai reiškia, kad atsakovo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, egzistuoja.

Dėl turtui padarytos žalos ir priežastinio ryšio

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2018).

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Žala nepreziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktą; kt.).

Nagrinėjamu atveju žalos padarymo faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Sudarytu sekančią dieną po įvykio UAB „Smart Claims“ Turto apžiūros aktu užfiksuota, jog nukentėjo apie 200 kv. m vejos, kuri buvo užnešta molingomis geltonos spalvos nuosėdomis, 20 kv. m užpildo po betoninėmis trinkelėmis, susmego 1 kv. m trinkelių bei paplautas trinkelių tako užbaigimo betono bortas (1t., b.l .97). Sugadinto turto būklę patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei jo metu darytas vaizdo įrašas. Taigi, ieškovės draudėjo turtui buvo padaryta žala, kuri teismo vertinimu, buvo padaryta atsakovo veiksmais. Tai aiškiai matyti iš antstolio faktinių aplinkybių protokolo, iš kurio turinio matyti, jog nuo atsakovo žemės sklypo šlaitų matosi vandens sankaupos bei nutekėjimų vagos į užsakovės (ieškovės draudėjos) sklypo pusę. Taip pat nuotraukose užfiksuota, kad užsakovės sklype ties kūdra gretimame sklype matosi rėva ir grunto nutekėjimas, kuris pereina į užsakovės sklypą ir per jį nueina iki kūdros. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstai teigti, jog žemės sklypo reljefo keitimas, nukasant gruntą, buvo esminė nuostolių atsiradimo priežastis, ir ji laikytina pakankama priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos konstatuoti.

Sprendžiant bylą dėl nuostolių atlyginimo, pirmiausiais spręstinas klausimas, ar nukentėjęs asmuo apskritai patyrė žalą, t. y. ar jo turtinis ar kitoks interesas buvo pažeistas, ir tik tuomet spręstina dėl nuostolių dydžio patirtai žalai atlyginti. Teisės doktrinoje pabrėžiama, jog žala – tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio interesų pažeidimas, t. y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Žalos dydį ieškovė grindžia į bylą pateikta UAB „Lydera“ sąmata-pasiūlymu bei mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais, jog draudėjai buvo išmokėta 337,50 Eur draudimo išmoka. Nors atsakovas juos vertina kritiškai, tačiau jokių patikimų įrodymų, paneigiančių ieškovės paskaičiuotą žalos dydį į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju draudimo išmoka buvo pervesta draudėjai mokėjimo pavedimu, kurią ji turi teisę panaudoti savo nuožiūra. Pažymėtina, jog žalos dydis paskaičiuotas be pridėtinio vertės mokesčio. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, draudimo išmokos dydžio nustatymas ir šios išmokos išmokėjimas nesiejami su faktiškai atliktais apdrausto turto atkūrimo darbais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009 ir kt.). Kita vertus, liudytoja N. L. patvirtino, jog gautą draudimo įmoką ji panaudojo nukentėjusio turto vertės atstatymo darbams.

Taip pat nesutiktina su atsakovo teisine pozicija, kad pati ieškovės draudėja nesiėmė jokių priemonių savo turtui saugoti bei sudarė sąlygas žalai kilti. Šiuos teiginius atsakovas grindžia Vilniaus apygardos teismo 2019m. rugsėjo 17d. nutartimi, kurioje išaiškinta, kad žemės sklypą kalvotoje vietovėje įsigiję asmenys turi ir patys imtis priemonių apsaugoti jį nuo sąnašų patekimo (civ. byla Nr.e2A-1118-392/2019). Šiame kontekste pažymėtina, kad nurodytos civilinės bylos ratio decidenti nėra tapatus šiam ginčui, todėl juo remtis, kaip prejudiciniu negalima. Minėtoje civilinėje byloje ieškinio dalyką sudarė reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsakovų civilinės atsakomybės kilimo klausimas toje byloje nebuvo nagrinėjamas. Be to, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad dėl padarytos žalos yra kalta pati ieškovės draudėja. N. L. teisme paliudijo, kad savo žemės sklype turi įrengtą drenažą lietaus vandens nutekėjimui, o sklype turi tvenkinį, į kurį suteka perteklinis vanduo. Iki atsakovo reljefo keitimo darbų savo žemės sklype atlikimo, ji jokių problemų neturėjo, todėl galima teigti, kad tos priemonės, kurių buvo imtasi, buvo veiksmingos ir pakankamos, kad išvengti neigiamo vandens poveikio turtui. Kita vertus, liudytoja nurodė, jog apie ketinamus atlikti darbus atsakovas jos iš anksto neinformavo, priešingai, nesiėmė iniciatyvos apžiūrėti apgadinto turto, ignoravo jos nusiskundimus. Todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovės draudėja pati turėjo imtis priemonių turtui apsaugoti, nėra teisiškai pagrįsti, todėl vertintini kritiškai.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, nutarties 38 punktas); Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, nutarties 49 punktas). Įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes turi asmuo, kuris jomis remiasi (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2017, nutarties 37 punktas). Remiantis nurodyta kasacinio teisinio praktika konstatuotina, kad atsakovas neįrodė civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, leidžiančių iš dalies ar pilnai jį atleisti nuo pareigos atlyginti padarytą žalą.

Aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).

Vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl konstatavus visas civilinės atsakomybės sąlygas, tenkintinas pilnai.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (337,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (e. bylos 1t., b. l. 2,17). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas pilnai, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 13,28 Eur dydžio, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį patenkinus, priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str.1d., 259- 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 337,50 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (337,50 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė