Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai nurodo, kad jiems priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad atsakovė ir tretysis asmuo, vykdydami teismo įpareigojimą, pašalino nelegalų statinį – tvorą, tačiau atliko tai netinkamai. Dėl nelegaliai pastatytos tvoros per eilę metų buvo itin iškeltas sklypo reljefas, ir dėl atsakovės bei trečiojo asmens veiksmų susiformavo net 80-100 cm siekiantis sklypų aukščio skirtumas. Šias aplinkybes patvirtino 2017-06-21 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis Arminas Naujokaitis. Ieškovai nurodo, ne kartą prašę kaimynų ištaisyti susidariusią situaciją : sulyginti žemės sklypų reljefą arba jų sklypo teritorijoje įrengti tinkamą paviršinių nuotekų drenažą ir tinkamą atraminę sienelę, kuri saugotų nuo byrančio grunto, tačiau atsakovė tokius prašymus ignoruoja. Ieškovų teigimu, byrantį gruntą atsakovė bando sulaikyti neleistinomis priemonėmis, į tarpą tarp sklypų sudėjus plytas ir kitas statybines atliekas, tačiau tai neduoda jokios naudos. Todėl ieškovai prašo įpareigoti atsakovę pašalinti nurodytus pažeidimus bei savo sodo sklypo reljefą sulyginti su greta esančio žemės sklypo reljefu arba teisės aktų nustatyta tvarka įrengti paviršinio vandens nuotekų sistemą, kuri užtikrintų paviršinio vandens nuvedimą. Be to, ieškovai nurodo, kad atsakovė savo name įrengė veikiančią video filmavimo sistemą, o kamerą nukreipė į ieškovų gyvenamąjį namą. Taip pat ant tvoros pakabintas pranešimas apie filmuojamą teritoriją. Dėl tokių veiksmų yra pažeidžiamas ieškovų šeimos narių privatumas. Ieškovų teigimu, trys mažamečiai jų vaikai baiminasi būti namo kieme, bijo būti vieni, nes supranta, jog yra filmuojami. Tokie atsakovės neteisėti veiksmai tęsiasi nuo 2017-04-15 ir sukėlė realią neturtinę žalą. Todėl ieškiniu prašo nutraukti neteisėtą ieškovų šeimos stebėjimą ir fiksavimą vaizdo filmavimo priemonėmis bei atlyginti kilusią neturtinę žalą, ieškovų naudai priteisiant 3000 EUR sumą.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tvorą jos sutuoktinis A. L. pastatė 2007 m. dar iki žemės sklypų kadastrinių matavimų. Juos atlikus paaiškėjo, kad tvora įsiterpė į kaimyninio sklypo teritoriją. Atsakovės teigimu, ieškovai klaidina teismą, tvirtindami, kad ji pakeitė savo žemės sklypo reljefą, nes iš tikrųjų patys ieškovai dar 2010 metais vasarą atlikinėjo žemės kasimo darbus, samdė darbininkus ir su ekskavatoriumi nukasė šalia atsakovės tvoros ne tik viršutinį žemės sluoksnį, bet ir pagilino šalia besiribojančio žemės sklypo ir ties pravažiavimo kelio iki 85 cm. Nukastas žemės gruntas buvo perkeltas į šiaurinę ieškovų žemės sklypo dalį. Po atliktų ieškovų žemės grunto nukėlimo darbų, jų žemės sklypo lygis tapo žemesnis nei atsakovės. Po žemės nukasimo darbų, jos žemės sklypo vertė sumažėjo, nes dėl gretimų žemės paviršiaus lygio skirtumo atsirado pavojus dėl nuošliaužų į ieškovų pusę, be to, tapo apsunkintas žemės sklypo naudojimas šalia tvoros, kuri neturi patikimos betoninės atramos. Atsakovė pažymėjo, kad buvo įvykdytas teismo sprendimas dėl tvoros nugriovimo ir teritorijos sutvarkymo. Ieškovai toje pačioje vietoje, kur buvo nugriauta jos tvora, pastatė savo medinę tvorą ant žemų betoninių pamatų, o kitoje žemės sklypo pusėje vakarinėje dalyje pastatė tvorą ant betoninių pamatų, kurie yra virš žemės paviršiaus. Todėl ieškovų reikalavimą dėl reljefo sulyginimo laiko nepagrįstu, nesąžiningu ir atmestinu. Atraminė sienutė, kurią ieškovai reikalauja nugriauti, yra pastatyta jos sklypo teritorijoje, o ne ant žemės sklypo ribos. Siekdama nors iš dalies apsaugoti savo žemės sklypą nuo byrančio žemės grunto, ji savo lėšomis įrengė laikiną atramą iš plytų, lentų ir kitų statybinių medžiagų. jokių reljefo keitimo darbų neatliko. Samdė firmą tvorai griauti, vykdant sprendimą, reljefo nekaitė. Natūraliai reljefas į ieškovų pusę yra žemėjantis, sekantis sodo sklypas už ieškovų taip pat yra žemiau. 2010 metais ieškovai statė namą, o 2012 metais įsikėlė į namą nuolatiniam gyvenimui. Statant namą, dirbo sunkioji technika, buvo stumdomos žemės sklype pas ieškovą. Reikalavimas įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtą ieškovų šeimos ir gyvenamųjų patalpų vaizdo stebėjimą yra sąmoningai išgalvotas. Atsakovės žemės sklypo teritorijoje ant šiltnamio yra pritvirtintas vaizdo kameros imituojantis prietaisas, kuris buvo pirktas parduotuvėje Ukmergės g. 234 A. Toks prietaisas buvo pakabintas tikslu atgrasinti galimus vagis. Be to, jis yra nukreiptas į žemės sklypo teritoriją, o ne į ieškovų namo pusę. Jokios veikiančios video filmavimo sistemos atsakovės žemės sklypo teritorijoje nėra. Iš karto, kai 2017 m. pavasarį ant šiltnamio buvo pakabintas vaizdo kamerą imituojantis prietaisas, ieškovė iškvietė policijos pareigūnus, kurie apžiūrėję prietaisą ir turėjo informuoti pareiškėją, kad tai ne vaizdo kamera, o tik imituojantis prietaisas. Todėl šis reikalavimas taip pat nesąžiningas. Reikalaudami neturtinės žalos ieškovai neteisėtais būdais siekia pasipelnyti.

7. Ieškovai V. Ž. ir R. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Įrodinėdamas teisiškai reikšmingą aplinkybę dėl Sklypo 2 reljefo neteisėto paaukštinimo ieškovas rėmėsi dviem oficialiais rašytiniais įrodymais: 2014-01-21 antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu; 2008 m. A. N. personalinės geodezinės įmonės parengta topografinio plano ataskaita. Sulyginus atitinkamų oficialių dokumentų duomenis yra matoma, jog nuo 2008 metų Sklypo 2 aukštis matuojamuose taškuose padidėjo nuo 187.32 iki 187.70 bei nuo 187.24.iki 187.85. Atitinkama aplinkybė laikytina įrodyta oficialiais rašytiniais dokumentais. Teigdamas, jog atitinkamas sklypų aukščių skirtumas negali būti laikomas įrodytu teismas nepateikė nei vieno svaraus motyvo, kuris iš tiesų galėtų paneigti ar kelti abejonę dėl ieškovo pateiktuose oficialiuose dokumentuose esančių duomenų. Ieškovo pateiktų oficialių dokumentų įrodomoji galia buvo paneigta vien atsakovės ir trečiojo asmens, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, žodiniais paaiškinimais.

7.2. Ieškovas aiškiai nurodė, jog 2010 metais vykdant statybos darbus jo sklype nebuvo nukasinėjamas žemės sluoksnis. Priešingai, ties sklypų riba ieškovas vežė papildomas žemes ir smėlį. Tai padaryti buvo būtina, kadangi toje vietoje ieškovas išklojo trinkelių dangą. Atsakovė taip pat klojo trinkeles ir išsikėlė savo sklypo aukštį. Vykdydamas statybos darbus ieškovas sklypų riboje 2014 metais įrengė atraminę sienutę (betoninį tvoros pamatą), kuri buvo lygi su atsakovės sklypo riba. Atsakovė į bylą pateikė 2014-05-09 UAB „Geodezijos centras“ parengtą topografinę nuotrauką iš kurios matoma, kad 2014-05-09 fiksuojamas atsakovės sklypo aukštis yra: 187,74 centimetrai. Tuo tarpu remiantis 2014-01-21 parengtu antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, atitinkamame taške sklypo aukštis buvo 187.70 centimetrai. Taigi, topografinė nuotrauka rodo, kad atsakovės sklypo aukštis ir toliau buvo didinamas. 2014 metais ieškovas nevykdė jokių statybos darbų. Taigi, atsakovės sklypas galėjo būti pakeltas tik dėl jos veiklos.

7.3. Atsisakydamas tenkinti reikalavimą pašalinti Sklypų riboje iš statybinių atliekų įrengtą atraminę sienutę teismas nurodė, kad tai nėra statinys, taip pat tai, kad ši atraminė sienutė pastatyta atsakovės sklype. Tačiau ieškovas šio darinio ir nekvalifikavo kaip statinio ir aiškiai įvardino, kad improvizuota atraminė sienutė yra įrengta iš statybinių atliekų – šiukšlių, kurios dėl atmosferos sąlygų ir gruntinio vandens yra ir krenta į ieškovo teritoriją. Todėl priimdamas sprendimą teismas privalėjo pasisakyti dėl tinkamo statybinių atliekų tvarkymo, o ne remtis statybos teisės aktais, kurie nereguliuoja atliekų tvarkymo klausimo. LR atliekų tvarkymo 8 str. 1 d. nurodo, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Tuo tarpu atsakovė statybines atliekas laiko ir naudoja netinkamai.

7.4. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtą ieškovo šeimos ir teritorijos filmavimą bei priteisti su tuo susijusią neturtinę žalą. Priimdamas atitinkamą sprendimą teismas pripažino atsakovės interesą apsaugoti savo turtą vertingesniu už ieškovo šeimos teisę į privatų gyvenimą. Tačiau atsakovė savo teritorijoje nelaiko jokių vertingų daiktų, kuriuos reikėtų saugoti, atsakovės sklypas nėra gyvenamas. Vaizdo kamera buvo siekiama ne apsaugoti teritoriją, tačiau bauginti ieškovo šeimą. Vaizdo kamera buvo nukreipta tiesiogiai į ieškovo gyvenamąjį namą, ji nefilmuoja nei 2 teritorijos, nei joje esančių statinių ar įvažiavimo į atsakovės sklypą. Jei vaizdo kameros pozicija būtų parinkta tinkamai, t. y. nukreipta ne į ieškovo gyvenamąsias patalpas, o į atsakovės sklypo teritoriją, ieškovas nebūtų kėlęs klausimo dėl privataus gyvenimo pažeidimo. Konstatuodamas, kad atsakovų kamera buvo tik muliažinė teismas rėmėsi nepatikimais įrodymais. Atsakovė pateikė sąskaitą faktūrą, jog atitinkama vaizdo kamera buvo tariamai įsigyta kaip muliažas. Tačiau Atsakovų pateiktoje sąskaitoje faktūroje nėra jokių duomenų, jog atitinkama sąskaita faktūra buvo išrašyta būtent atsakovei. Išrašant sąskaitą faktūrą būtina nurodyti pirkėjo duomenis (tokią pareigą numato LR buhalterinės apskaitos įstatymas). Tai leidžia teigti, jog atsakovų pateikta sąskaita faktūra yra nepatikimas įrodymas, nepaneigiantis fakto, jog atsakovai iš tiesų įrengė veikiančią stebėjimo sistemą. Net jei teismas ir pripažintų, jog atitinkama kamera buvo netikra, tai nepaneigia ieškovo šeimai padarytos žalos fakto. Ieškovo šeima nebuvo įspėta apie tai, kad atitinkama kamera yra ne tikra, ant atsakovės tvoros kabo užrašas, jog teritorija yra filmuojama.

7.5. Bylą išnagrinėjusi teisėja buvo itin šališka – rodė išankstinį nusistatymą prieš ieškovą, akivaizdžiai palaikė ir net padėjo formuoti atsakovės poziciją.