Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankui“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankui, M. K., M. K. ir V. K. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. D. ir jos atstovė advokatė R. L.

prašė pareiškimą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad terminą palikimui priimti praleido, nes tik 2018 metais sužinojo, kad po tėvo mirties liko jam priklausiusio turto – sukaupta pensija, o pradėjus tvarkytis dokumentus dėl likusios tėvo pensijos, paaiškėjo, kad tėvo vardu yra registruoti du žemės sklypai, nors ji, remdamasi mamos paaiškinimu, manė, kad tėvas šiuos žemės sklypus yra pardavęs. Jai gyvenat kartu su tėvais, tėvai apie jokį turtą nekalbėjo, be to jos tėvai gyveno socialiniame būste. 2018 metais, kai jai tapo žinoma apie tėvo palikimą, tuo metu ji sirgo, gydėsi ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1. straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3. straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais palikimą priimti, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldėto turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; kt.).

Pareiškėjos R. D. pareiškimo ir paaiškinimų teismo posėdyje bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos mirusio tėvo V. K. vardu fondo „SEB pensija“ asmeninėje pensijų sąskaitoje sukaupta 1843,7197 pensijų fondo vienetų, kurių bendra vertė 786,35 Eur. Iki mirties V. K. nuosavybės teisė priklausė nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini).

Mažeikių rajono 3-jį notarų biuro notarė 2019 m. sausio 2 d. išdavė liudijimą, kuriuo paliudijo, kad po V. K. mirties dėl jo turto paveldėjimo notarų biure nėra užvesta byla. Įrodymų, kad kiti asmenys būtų kreipęsi į notarų biurą dėl mirusio V. K. palikimo, byloje nėra.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių – ji nežinojo, kad tėvas turėjo lėšų fondo „SEB pensija“ asmeninėje pensijų sąskaitoje ir mirties dieną nuosavybės teise valdė du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėja, remdamasi mamos paaiškinimu, buvo įsitikinusi, kad jos tėvas iki savo mirties buvo pardavęs jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir jokio turto nebeturėjo. Apie tėvo turėtas lėšas asmeninėje pensijų sąskaitoje pareiškėja sužinojo tik 2018 m. kovo 1 d., kai jos tėvui mamos namų adresu buvo gauta fondo „SEB pensija“ pensijų sąskaitos ataskaita, o apie jos tėvui mirties dieną priklausiusį nekilnojamąjį turtą paaiškėjo pradėjus tvarkytis dokumentus dėl lėšų, esančių asmeninėje pensijų sąskaitoje, paveldėjimo, t. y. 2018 m. gruodžio 19 d. gavus iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymą ir išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko. Teismas vertina, kad pareiškėjos įsitikinimas, jog tėvas neturi jokio turto, yra svarbus šioje byloje, tokia aplinkybė vertintina kaip kliūtis, objektyviai sutrukdžiusi atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, įtakojusi termino priimti mirusio tėvo palikimą, praleidimą. Tai netiesiogiai patvirtina ir faktas, jog nė vienas iš palikėjo vaikų nepareiškė noro priimti palikimą įstatyme nustatytu terminu, be to pareiškėja 2018 m., kai paaiškėjo duomenys apie jos mirusiam tėvui priklausiusį turtą, sirgo ir gydėsi ligoninėje, prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimo tenkinimo suinteresuoti asmenys nepareiškė.

Vertindamas nustatytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą priimti po tėvo mirties likusį palikimą praleido ne dėl to, kad nenorėjo jo priimti ar aplaidžiai elgėsi ir laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo atžvilgiu. Faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą pareiškėjos tėvo V. K., mirusios 2013 m. kovo 21 d., palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas atnaujinti terminą V. K., mirusios 2013 m. kovo 21 d., palikimui pagal įstatymą priimti (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 ir 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.