- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-17
- Bylos Nr.
- eAN2-222-606/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00278-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- T. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. nutarimas, kuriuo T. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams bei paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, už tai, kad 2025 m. kovo 23 d. 19.38 val., (duomenys neskelbtini) ribose, vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,74 promilių neblaivumas, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą likusiam laikotarpiui; panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
2.1. Apeliaciniame skunde T. P. nurodo, kad toks įvykis jo gyvenime atsitiko pirmą kartą, tai daugiau nepasikartos, jam yra ir bus didelė gyvenimo pamoka, iš jos pasimokė ir padarė reikiamas išvadas, be to, šią dieną yra pajutęs visas neigiamas elgesio ir teisines pasekmes. Šis įvykis lėmė tai, kad jis visiškai atsisakė alkoholio, be to, nėra kažkoks piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jo padarytas pažeidimas yra tik atsitiktinis, o ne kažkokia sisteminga veika. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga, nes jis dirba (duomenys neskelbtini). Be to, yra ūkininkas ir turi nemažą ūkį, augina mėsinius galvijus. Teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl didelio atstumo tarp darbo vietų. Darbo dienomis dirba (duomenys neskelbtini), o savaitgaliais grįžta dirbti į ūkį (duomenys neskelbtini) rajone. Ūkį valdo kartu su broliu ir mama, taigi (duomenys neskelbtini) rajone gyvena jo didelė dalis šeimos, o jo paties gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tokiais atstumais pavėžėjo paslaugomis jis tikrai negali pasinaudoti, nes būtų finansiškai brangu. Be to, yra vedęs, augina mažametį vaiką, todėl išsiversti be transporto priemonės yra labai sudėtinga.
2.2. Apeliantas pripažįsta, kad sutiko, jog policija jam taikytų draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau nurodo, kad, kai pradėjo išsamiau domėtis dėl alkobloko, suprato, kad jis nėra labai tinkamas įrenginys jo individualiu atveju, nes jį reiktų montuoti ne tik į savo automobilį, tačiau ir į ne vieną žemės ūkio techniką, kurią jis naudoja ūkyje. Tai būtų tiesiog neįgyvendinama. Be to, vienas alkoblokas kainuoja 1 500 Eur, o dedant juos į kelias transporto priemones, būtų tiesiog nepakeliama finansinė našta.
2.3. Apeliantas dar kartą akcentuoja, kad jis jau iš karto ėmėsi visų priemonių, kad nuobaudos tikslai būtų pasiekti, paskirtą baudą sumokėjo ir išklausė bei baigė visus reikiamus privalomus kursus pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, todėl yra visiškai pasirengęs ir galėtų vairuoti transporto priemones. Apelianto nuomone, jo atveju yra galimybė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikru išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-48-719/2020).
2.4. Be to, nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir turi, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-53/1024, 2AT-57-139/2015).
2.5. Apelianto teigimu, jis nevairuoja transporto priemonių jau nuo 2025 m. kovo 23 d., taigi daugiau kaip 5 mėnesius, ir per šį laikotarpį pajuto visas įmanomas neigiamas pasekmes, todėl ANK nuobaudos tikslai, numatyti 22 straipsnyje, jam yra pilnai įvykdyti, o paskirta nuobauda neproporcinga jo padarytam pažeidimui, ypatingai atsižvelgiant į jo subjektyvią ir individualią situaciją.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, V. K. mano, kad T. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, o skundžiama nutartis palikta galioti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu neginčijama padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau siekiama, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtų sutrumpintas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas likusiam laikotarpiui bei papildomai nebūtų skiriamas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
7. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
8. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
9. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
11. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad T. P., atitinkamą laikotarpį netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemonę, o vėliau 12 mėnesių dėl paskirto draudimo negalėdamas vairuoti transporto priemonių, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienareikšmiškai patirs nepatogumų, susijusių tiek su darbiniais, tiek ir asmeniniais santykiais. Šioje byloje yra pripažinta T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau šiuo atveju nustatytų aplinkybių, kurios išsamiai aptartos skundžiamoje nutartyje, visuma nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o šiuo atveju neskirti ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
12. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas T. P. padarytą nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už jo padarymą sankcijoje numatė itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Apeliantui nustatytas 0,74 promilių (su paklaida) neblaivumo laipsnis nelaikytinas mažesnį padaryto nusižengimo pavojingumą leidžiančia konstatuoti aplinkybe, kadangi jis beveik dvigubai viršijo leistiną vairuoti ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors bylos duomenimis nenustatyta, kad T. P., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius tai kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, būtų anksčiau buvęs baustas už analogiško Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau tai nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra būtent asmens neblaivumas.
13. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.
14. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad į T. P. skunde apylinkės teismui, taip pat ir į jo prašyme policijai nurodytas aplinkybes, kartu ir į nustatytą jam neblaivumo laipsnį, ir buvo atsižvelgta jau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. nutarime skiriant T. P. nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, t. y., šiuo atveju Institucija, esant nustatytoms aplinkybėms, įžvelgė galimybę T. P. taikyti trumpesnį nei vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartu skiriant jam administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, bei nustatė minimalius ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus terminus tiek ANK 28 straipsnyje reglamentuotos administracinio poveikio priemonės, tiek ir poveikio priemonės, įtvirtintos ANK 31¹ straipsnyje. Todėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinus dar labiau, juolab, neskyrus administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
15. Esant nustatytai aplinkybių visumai, atsižvelgdamas į nusižengimo pobūdį, apygardos teismas konstatuoja, kad T. P. pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant ANK nuostatų, nustatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas šešiems mėnesiams, t. y. nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, bei paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam terminui – 12 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Ir šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
16. Pažymėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Šiuo atveju jokių T. P. itin teigiamai charakterizuojančių duomenų bei kitokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, byloje nenustatyta.
17. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį nepakeistą ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.