Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė, Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio pagrindu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group” ir A. J. 2023 m. lapkričio 27 d. sudarė Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0386085, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) . 2024 m. liepos 29 d. apdraustame bute įvyko draudžiamasis įvykis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad draudžiamasis įvykis dėl to, kad užsikišo stogo nubėgimo vamzdynas ir dėl to vanduo prasiskverbė pro IX aukšto butą į apatinių aukštų butus. 2024 m. liepos 29 d. daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) dėl pro bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą – lietaus nuotekų stovą – prasiskverbusio vandens buvo apgadinta buto Nr. 31 plane indeksu Nr. 31-1 žymėta patalpa; vandeniui prasiskverbus pro išorinę Daugiabučio namo sieną buvo apgadinta Buto patalpa, žymėta indeksu Nr. 31-4. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajai A. J. 500 Eur (113,76 Eur ir 386,24 Eur) draudimo išmoką.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Namo administratoriaus pareiga įgyvendinti šiame daugiabučiame name administravimo funkcijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu bei Elektrėnų savivaldybės valdybos įsakymu patvirtintais Elektrėnų savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrosios nuosavybės administratorių veiklą

8. Ieškovė įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju draudikės atlygintą žalą turi sumokėti atsakovė, kadangi ji netinkamai vykdė Daugiabučio namo inžinerinės įrangos – lietaus nuotekų stovo bei išorinių atitvarų – priežiūrą. Ieškovės teigimu, vadovaujantis 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis, atsakovė Daugiabučio namo administravimo metu privalėjo vykdyti organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę.

9. Atsakovė teigia, jog ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Priešingai, ji vykdė visas teisės aktuose jai nustatytas pareigas, todėl nagrinėjamu atveju jai negali kilti pareiga atlyginti žalą, kurią draudikė išmokėjo nukentėjusio buto savininkei.

10. Taigi šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už funkcijų atlikimą dėl pro bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą – lietaus nuotekų stovą – prasiskverbusio vandens padarytos žalos vienam iš butų savininkų.

11. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovei kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y.: 1) atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

12. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

14. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

15. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).

16. Pagal kasacinio teismo praktiką, statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas).

17. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtino Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal šių nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 36 punktas).

19. Pagal Reglamento 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

20. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 39 punktas

22. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971) (redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.) nuostatas – statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas), taip pat siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.5 punktas).

23. Reglamento 84 punkte numatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Namo būklei įvertinti be kita ko atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (Reglamento 87.1 punktas); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (Reglamento 87.2 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 punktas).

24. Pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus minėtų Nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančius teisės aktus, nurodė, kad administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, 32 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

26. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas vykdo Reglamento įpareigojimus – tai patvirtina atsakovės pateikti Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2021, 2022, 2023 ir 2024 metų apžiūros aktai. Nustatyta, kad atsakovė, atlikdama kasmetines namo apžiūras, įvertino Daugiabučio namo būklę: pamatus, sienas, stogą, laiptinę, elektros įrangą, vamzdynus, šildymo sistemą. Iš Daugiabučio namo techninės priežiūros žurnalo matyti, kad iki draudiminio įvykio atsakovas, kaip gyvenamojo namo administratorė, nuolat stebėjo namo techninę būklę ir pildė namo techninės priežiūros žurnalą. Teismo vertinimu, statinio techninės priežiūros žurnalas, apžiūros aktai patvirtina, kad atsakovė vykdė/vykdo sistemingą namo priežiūrą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nebuvo/nėra užfiksuoti jokių esminių Daugiabučio konstrukcijų defektų ar kitų neatitikimų privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, taip pat nebuvo/nėra nustatytos kritinės būklės ar galimos avarijos grėsmės, kuri atsakovei suteiktų teisę atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant Reglamente nurodytų procedūrų ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Taip pat nustatyta, kad kasmetinių apžiūrų metu buvo nustatyta stogo dangos pažeidimai – iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. 11 nustatyta, kad buvo užfiksuoti šie stogo pažeidimo: dėl laiko poveikio stogo dangoje yra susidariusios pūslės; blogai suformuoti vandens nuvedimo latakų nuolydžiai, laikosi vanduo; parapetų skardos paveiktos korozijos, atskirose vietose nesandarūs sujungimai; ventiliacijos kanalų skardos paveiktos korozijos; stogo ventiliacijos skardos paveiktos korozijos; stogo ventiliacijos kaminėliai be apsauginių gaubtų. Administratorius pateikė šias rekomendacijas: apie 290 m² stogo ruloninę dangą pakeisti naują, sutvarkyti vandens nubėgimo latakų nuolydžius, sutvarkyti parapetų skardų sujungimus, uždėti apsauginius gaubtus ant stogo ventiliacijos kaminėlių. Matyti, kad butų savininkams 2021 m. buvo pasiūlyta keisti bituminę stogo dangą bei atlikti tarpblokinių siūlų remontą (3.2 ir 3.4 punktai). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad buvo organizuotas balsavimas raštu, tačiau iš 72 išsiųstų biuletenių buvo grąžinti tik 8, t. y. namo savininkų balsavime dalyvavo tik 8 asmenys iš 72 (2021 m. spalio 21 d. protokolo duomenys). Minėto balsavimo raštu metu sprendimas dėl bituminės stogo dangos keitimo bei tarpblokinių siūlų remonto nebuvo priimtas. Šiuo atveju darytina išvada, jog Daugiabučio namo gyventojams buvo pateikta informacija apie būtinus atlikti namo remonto darbus, tačiau butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį, tokią pareigą turėjo.

27. Taigi byloje pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad atsakovė kiekvienais metais atlikdavo namo techninės būklės įvertinimą, siekdama nustatyti namo konstrukcijų, įskaitant ir stogo, būklę, tačiau jokių esminių stogo defektų nebuvo nustatyta, todėl buvo pateiktos tik rekomendacijos. Byloje nėra duomenų, kad Daugiabučio namo gyventojai (butų savininkai) informuotų atsakovę apie namo stogo defektus ar vandens pratekėjimus. Esant minėtiems nustatytiems duomenimis, teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ji tinkamai vykdė Daugiabučio namo stogo priežiūrą, stogas nebuvo avarinės būsenos, buvo rekomenduotina ir vykdoma stebėsena, esminių defektų nebuvo nustatyta. Kaip jau minėta, atsakovė įvertinusi namo techninę būklę, 2021 m. organizavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, siekiant apsvarstyti klausimą dėl bendrojo naudojimo objektų (įskaitant stogą) remonto, tačiau susirinkimas neįvyko, nes nedalyvavo namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma.

28. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal Reglamento 11, 96 punktus. Atsakovė įvertinusi Daugiabučio namo apžiūros rezultatus, namo statybos metus, organizavo Daugiabučio namo savininkų susirinkimą, kuriame buvo pateiktas svarstymui klausimas dėl namo stogo remonto, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai elgėsi pasyviai ir namo savininkų balsavime dalyvavo tik 8 asmenys iš 72. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki įvykio atsakovė būtų gavusi pranešimus apie prastą stogo būklę arba vandens pratekėjimą, taip pat iki įvykio nebuvo nustatyta, jog Daugiabučio namo stogo būklė yra avarinės būklės ir stogo remonto darbai būtų priskirtini privalomi atlikti darbams. Taip pat akcentuotina, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad detali šio Daugiabučio namo apžiūra buvo atlikta 2024 m. gegužės 16 d. Iš gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. 3 matyti, kad apžiūros metu buvo nustatyti šie stogo dangos defektai: dėl laiko poveikio stogo dangoje susidariusios pūslės, įlinkiai, kur kaupiasi vanduo; blogai suformuoti vandens nuvedimo latakų nuolydžiai, laikosi vanduo; parapetų skardos paveiktos korozijos, atskirose vietose sujungimai nesandarūs; ventiliacijos kanalų skardos paveiktos korozijos; virš stogo dangos per trumpi nuotekų alsuoklių vamzdžiai, tačiau atsiklijavusios dangos ruožo tuomet nebuvo nustatyta. Todėl teismas pritaria atsakovei, jog nesant stogo avarinės būklės ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, atsakovė neprivalėjo savo iniciatyva imtis stogo remonto darbų, kadangi nebuvo duomenų apie avarinę namo stogo būklę.

29. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog namo administratorius negali be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio; administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai.

30. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog administratorė 2024 m. liepos 29 d. buvo informuota, kad liūties metu bute Nr. 31 virtuvėje ir koridoriuje šlampa sienos. Atsakovės specialistai nuvyko į šį butą ir apžiūrėjo vandens prasiskverbimo vietas, surašė aktą. Atsakovės specialistai apžiūrėjo Daugiabučio namo stogą bei išorines konstrukcijas: sienas, tarpblokines siūles. Apžiūrint stogo dangą buvo pastebėtas stogo dangos defektas – vienoje vietoje atsiklijavęs stogo bituminės dangos nedidelis ruožas, pro kurią vanduo prasiskverbė, pateko po bitumine danga ir nutekėjo iki lietaus nuotekų stovo, kuris pravestas Daugiabučio namo vidinės sienos bloke. Anot atsakovės, vanduo per Daugiabučio namo stogo bloko nesandarumą ties šiuo stovu nutekėjo žemyn, todėl sušlapo sienos blokas ir matomi apdailos pažeidimai ir iš laiptinės pusės, ir 31 buto koridoriuje. Šis lokalus stogo dangos defektas buvo pašalintas išdžiūvus stogui po kelių dienų t. y. 2024 m. rugpjūčio 2 d.

31. Atsakovė pateikė duomenis, jog 2024 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) vyko stichinė liūtis, tačiau apie vandens prasiveržimą nei per stogą, nei per išorines namo konstrukcijas šio buto savininkas neinformavo. Todėl atsakovė mano, kad minimas stogo dangos defektas atsirado prieš pat 2024 m. liepos 29 d. liūtį arba liūties metu. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad Elektrėnų AMS duomenimis, 2024 m. liepos 13 d. buvo pasiektas stichinis meteorologinis reiškinys, kadangi per 3 val. iškrito net 57,2 mm kritulių; 2024 m. liepos 29 d. pasiekti du pavojingi meteorologiniai reiškiniai: dėl stipraus lietaus, nes per 12 val. iškrito net 59,8 mm kritulių, o per 12 val. iškrito 43,9 mm kritulių, ir dėl smarkaus vėjo, kuris siekė 21,9 m/s. Atsakovė nurodė, kad gavusi gyventojų pranešimus apie Daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų defektus taip pat atliko neeilinę išorinių konstrukcijų – sienų ir tarpblokinių siūlių apžiūrą ir pastebėjusi jų defektus, organizavo komisiją, kuri konstatavo, kad tarpblokinės siūlės neatitinka STR. 1.03.07:2017 „Privalomieji statinių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos, kadangi yra ištrupėjusios, praleidžia drėgmę į butus, ardomos namo konstrukcijos ir rekomendavo nedelsiant organizuoti sprendimo dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo priėmimą bei pašalinti užfiksuotus defektus. Daugiabučio tarpblokinių sandūrų remonto darbai buvo atlikti 2024 m. spalio mėn.

32. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų minėtoje pažymoje nurodytus duomenis, jog 2024 m. liepos 13 d. buvęs smarkus lietus, pagal iškritusių kritulių kiekį yra prilyginamas stichiniam reiškiniui, o 2024 m. liepos 29 d. pasiekti du pavojingi meteorologiniai reiškiniai dėl stipraus lietaus ir vėjo (CPK 178 straipsnis).

33. Teismo vertinimu, atsakovė negalėjo numatyti stichinių ar pavojingų meteorologinių reiškinių ir numatyti, jog namo stogo būklė yra nepakankamos būklės, kad nepratekėtų vanduo į Butą, esant stichiniam reiškiniui (stipriam lietui) ir yra būtinybė atlikti privalomus stogo remonto darbus, be daugiabučio namo būtų ir kitų patalpų savininkų pritarimo.

34. Apibendrinant nurodytas ir aptartas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės veiksmų neteisėtumo.

35. Pažymėtina, kad teisiniuose santykiuose, kuriuose taikoma griežtoji atsakomybė (CK CK 6.266 straipsnio pagrindu), ieškovas turi įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą bei priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju deliktinės atsakomybės prievolė siejama su neteisėtu asmens elgesiu, todėl ieškovei neįrodžius, jog žalos atsiradimo priežastimi buvo neteisėti atsakovės veiksmai bei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, pripažintina, jog nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, už ieškovo žalą atsakovei atsakomybė šiuo atveju nekyla.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Netenkinus ieškovės ieškinio, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

37. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.

38. Nagrinėjamu atveju byloje nesusidarė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.