- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-424-383/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29414-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- T. V.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis, Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. gynėjos advokatės Rasos Užkuraitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuspręsta palikti nepakeistą, o pradėjus nuosprendžio vykdymą - panaikinti.
Nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. V. priteista 5000 Eur neturtinei žalai ir 75 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų nuo bendros priteistos sumos (5 075 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš T. V. priteista 1 984,11 eurų žalai atlyginti.
Iš T. V. M. K. naudai priteistos jo turėtos advokato atstovavimo išlaidos - 2862,04 Eur. Kitoje dalyje prašymai dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti, o 2023 m. balandžio 17 d. advokato prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. V. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 00 val. 30 min prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau vieno karto kumščiu trenkė M. K. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam M. K. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinio dilbio srityje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, kairio skruosto sumušimą, kairės akiduobės dugno lūžimą, skruostikaulio - viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad T. V. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad įvykio pavojingumas nebuvo peržengęs tokių ribų, kad būtų kilusi būtinosios ginties situacija, kurią apibrėžia BK 28 straipsnis. Teismas taip pat pažymėjo, kad pats nuteistasis pripažino, tyčia M. K. smogęs už savo žmoną, nes jam buvo sukilęs adrenalinas ir pyktis, todėl T. V. veiksmai, t. y. smurtinis elgesys buvo tik jo paties pykčio išraiška ir paskata, atsiradusi iš sukilusių negatyvių emocijų, ir nesusijusi su tikimybe dėl sutuoktinės nėštumo ar būtinosios ginties egzistavimo šiuo konkrečiai išanalizuotu momentu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. V. gynėja advokatė Rasa Užkuraitienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, pripažįstant T. V. veiksmus buvus būtinąja gintimi. Taip pat prašo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo bei nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas T. V. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl minėtieji pažeidimai yra laikytini esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą T. V. atžvilgiu nutraukti. Faktiniai bylos duomenys paneigia nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo M. K. atžvilgiu, kadangi pačiam nukentėjusiajam pasirinkus tokį veikimo būdą, kuris buvo nukreiptas į neteisėtą santykių aiškinimąsi, t. y. M. K. pirmam koja spyrus A. V. į pilvo sritį, nuteistasis pagrįstai puolė į pagalbą savo sutuoktinei A. V., taip, kaip jį įgalina veikti BK 28 straipsnio 1, 2 dalys. Ginant sutuoktinę M. K. buvo suduotas tik vienas smūgis į veido sritį, nuo kurio nukentėjusysis, netgi, nepargriuvo. Laikytina, jog nagrinėjamu atveju būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos, o nuteistojo M. K. suduotas smūgis pripažintinas adekvačia, jo kaip sutuoktinio, reakcija į besikėsinusiojo keltą grėsmę ir sukeltą realią žalą jo žmonai A. V..
3.2. Skunde teigiama, kad teismas apsiribojo tik formaliu vertinimu dėl būtinosios ginties buvimo situacijos, nors nuteistasis T. V. bei liudytojai - A. V., G. V., P. S., I. M.-Z., G. U. ir G. K., bylos nagrinėjimo metu ir nurodė, kad nuteistasis T. V. nukentėjusįjį M. K. sužalojo tiktai po to, kuomet šis neprognozuotai užpuolė jo sutuoktinę A. V.. Teismas neskyrė reikiamo dėmesio tai aplinkybei, jog nukentėjusiuoju pripažintas M. K. pats elgėsi neteisėtai, t. y. kad išėjęs į gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemą, vartodamas įvairius necenzūrinius žodžius, pradėjo artintis prie T. V. sutuoktinės A. V., turėdamas aiškų tikslą jai kerštauti už tai, jog ši, neva, yra kalta dėl nukentėjusiojo bei jo buvusios sutuoktinės santuokos iširimo, ko pasėkoje M. K. spyrė A. V. iš kelio į pilvą. Šias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patvirtino anksčiau paminėti liudytojai, o taip pat, iš dalies - ir pats nukentėjusysis.
3.3. Gynėja skunde teigia, kad nors nukentėjusiajam M. K. pradėjus artintis prie A. V. ir vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, ši nukentėjusiojo atžvilgiu atsikirto analogiška leksika, tačiau tai nereiškia, jog toks agresyvus nukentėjusiojo elgesys nuteistojo sutuoktinei nesukėlė jokios baimės ar pasimetimo, kadangi, būtent, iš pasimetimo ir norėjimo apsiginti, nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu A. V. ir galėjo atskirsti atitinkamais žodžiais. Be to, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė ir pati nuteistojo sutuoktinė A. V. bei kiti liudytojai, po nukentėjusiojo M. K. pavartotos necenzūrinės leksikos ir iš karto sekusio spyrio koja A. V. į pilvą, nuteistojo sutuoktinė, nors ir nepatyrė jokių rimtų sužalojimų, tačiau jautė nežymų skausmą pilvo šone.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas neskyrė jokio dėmesio ir tai faktinei aplinkybei, jog M. K. atžvilgiu kiek anksčiau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. K. buvo kaltinamas liudytojos G. U. sumušimu, įvykusiu tą pačią dieną (2021 m. rugpjūčio 23 d.), kiek anksčiau iki konflikto. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jau buvo įsiteisėjęs to paties Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo konstatuota, kad įvykio dieną M. K. buvo neblaivus ir nusiteikęs itin agresyviai, ko pasėkoje nukentėjusysis užpuolė bei sumušė liudytoja šioje byloje apklaustą G. U., ir būdamas toliau agresyviai nusiteikęs išėjo į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą, kuriame jau užsipuolė nuteistojo sutuoktinę A. V.. Pirmosios instancijos teismas privalėjo tokias aukščiau aptartas faktines aplinkybes aiškintis išsamiau, nes šios fakto aplinkybės buvo esminės, pripažįstant nukentėjusiojo M. K. emocinę būseną įvykio metu buvus itin agresyvia, kas, atitinkamai, leidžia M. K. kėsinimąsi A. V. atžvilgiu pripažinti buvus neteisėtu. Nukentėjusysis M. K. įvykio metu buvo neblaivus, kas įtakojo ir jo neteisėtų veiksmų padidintą pavojingumą, todėl nuo padidinto pavojaus ir nuteistojo T. V. gynybos veiksmai, atitinkamai, turėjo būti proporcingi.
3.5. Gynėjos teigimu, smurto pavartojimas prieš nuteistajam artimą žmogų - sutuoktinę A. V., labai išgąsdino nuteistąjį, nes, kaip minėta, spyris buvo nukreiptas į A. V. pilvo sritį, o, būtent, tuo metu nuteistasis ir jo sutuoktinė planavo susilaukti vaiko. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pateiktas nuteistojo ir jo sutuoktinės vaiko gimimo liudijimas, iš kurio datos matyti, jog nukentėjusiojo M. K. spyris A. V. į pilvą, nuteistajam T. V. galėjo sukelti emocijas - ginti ir apsaugoti savo sutuoktinę ir, galimai, savo būsimą kūdikį, nors tada nuteistasis apie jį dar nežinojo.
3.6. Gynėjos vertinimu, teismui pripažinus, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad iki grįžimo į savo namus nukentėjusysis M. K. galėjo būti sužalotas ir kitų asmenų, yra visiškai nesuprantama, kodėl spręsdamas dėl baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam T. V. taikymo ir bausmės jam skyrimo, pirmosios instancijos į šiuos prieštaravimus neatsižvelgė ir galiausiai juos, netgi, ignoravo. Nukentėjusysis įvykio dieną galėjo būti sumuštas net ne vieno, o net keletos asmenų, o kaip žinia, stojus ginti A. V., smūgį kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam sudavė tiktai vienas nuteistasis - T. V., todėl esant tokioms aplinkybėms, yra nepaneigta versija, jog nukentėjusysis galėjo būti sumuštas bei patirti byloje aptartus sužalojimus jau vėliau, po įvykio. Dėl to pirmosios instancijos teismas atmesdamas tokią versiją negalėjo apsiriboti tiktai deklaratyviu teiginiu, jog tokia versija buvo paneigta atlikus daugybę ikiteisminio proceso veiksmų, o turėjo konkrečiai aptarti visus ikiteisminio tyrimo metu tokiai versijai paneigti atliktus procesinius veiksmus.
3.7. Skunde akcentuojama, kad kritiškai vertinti ir paties nukentėjusiojo parodymai, jog jį sumušė, būtent nuteistasis T. V., kadangi kaip matyti tiek iš baudžiamosios bylos, tiek ir iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tokius parodymus nukentėjusysis M. K. keitė daugybę kartų - iš pradžių teigdamas, kad jis buvo sužalotas jam nepažįstamo asmens, o T. V. jis pažįsta, vėliau jau teigdamas, kad buvo sumuštas keleto nepažįstamų asmenų, po kurių smūgių jis pargriuvo ir buvo spardomas į skruostą su kojomis, bei galiausiai, visgi, teigdamas, kad jį sumušė, būtent, T. V.. Teismas net nebandė nurodytų nukentėjusiojo parodymų sugretinti su kitais bylos duomenimis, pavyzdžiui, su valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytu argumentu, kad sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas dviejų, o ne vieno, trauminio poveikio pasėkoje, dėl to remiantis nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog 2023 m. balandžio 26 d. apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas prielaidomis, dėl ko, atitinkamai, privalo būti panaikintas.
3.8. Nuteistasis taip pat pažymima, kad, pripažinus, kad gindamas savo sutuoktinę A. V. apeliantas veikė būtinosios ginties sąlygomis, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo bei nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turėtų būti paliktini nenagrinėtais. Nepripažinus T. V. veiksmų būtinąja gintimi, prašoma sumažinti nukentėjusiajam M. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, kadangi jis yra neproporcingai didelis bei neatitinka formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kai nukentėjusiajam asmeniui yra padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl turėtų būti mažintinas iki 1 300 Eur, kas atitiks konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principą panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017). Į bylą pateikta sveikatos priežiūros institucijos pažyma apie, neva, vis dar besitęsiančius ir po patirto sužalojimo jaučiamus įvairius nepatogumus, tokio ilgai užsitęsusio nukentėjusiojo gydymosi proceso iš tikrųjų nepatvirtina, kadangi įvertinusi nukentėjusiojo į bylą pateiktą sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, specialistė-ekspertė Z. M. parodė, jog visos nukentėjusiojo nurodytos diagnozės yra nepatvirtintos, daugybiniai galūnių nervų pažeidimai gali atsirasti ir po peršalimo, kito uždegiminio proceso ir negalima vienareikšmiškai teigti, jog tokie negalavimai galėtų būti traumos pasekmė.
4. Atsiliepimu į T. V. gynėjos advokatės Rasos Užkuraitienės apeliacinį skundą, nukentėjusiojo M. K. atstovas advokatas Artūras Andriukaitis prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš T. V. nukentėjusiojo M. K. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius įrodymus.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo T. V. gynėja advokatė Rasa Užkuraitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Vida Viduolienė, nukentėjusysis M. K. ir jo atstovas advokatas Artūras Andriukaitis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo T. V. gynėjos advokatės Rasos Užkuraitienės apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, teigiant, kad T. V. veikė esant būtinosios ginties situacijai, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
Dėl būtinosios ginties
8. Apeliaciniame skunde gynėja akcentuoja, kad pirmasis nuteistojo T. V. žmonai į pilvą spyrė būtent nukentėjusysis M. K., todėl nuteistasis tik gynė savo žmoną A. V. ir veikė esant būtinosios ginties situacijai. Analogiška versija buvo keliama ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vertino nuteistojo veiksmus būtinosios ginties kontekste bei padarė išvadą, kad įvykis vyko tarp asmenų, kurie vieni kitus pažinojo, jo metu M. K. apsižodžiavo su A. V., tačiau ši nebuvo išsigandusi ar sutrikusi, jam atsikirto analogiška leksika, taigi, agresija buvo iš abiejų pusių, po ko A. V. į pilvo sritį smūgį koja sudavė nukentėjęs M. K.. Įvertinus visą jau aukščiau nurodytą įvykių kontekstą, nustatytus buvusius nukentėjusiojo M. K. ir A. V. nesutarimus bei aplinkybes, kad kaltinamasis T. V. apie tai ir pats žinojo, įvertinus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymų turinį, jų fizinę išvaizdą, įvykio eigos intensyvumo pobūdį bei vietą, jame dalyvavusių (ir mačiusių) asmenų skaičių, teismas sprendė, kad įvykio pavojingumas nebuvo peržengęs tokių ribų, kad būtų kilusi būtinosios ginties situacija. Nors apeliacinės instancijos teismas nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo motyvų, tačiau pritaria priimtam procesiniam sprendimui ir pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą, remiantis vien tik gynėjos savaip pateikiama, tačiau pakankamai objektyviais duomenimis nepagrįsta, nagrinėjamų įvykių versija, nenustatė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistasis T. V. veikė būtinosios ginties sąlygomis, byloje nenustatyta.
9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad T. V. kumščiu trenkė M. K. į veido sritį, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, neneigia sudavęs kumščiu nukentėjusiajam ir teigia taip pasielgęs tik gindamas savo žmoną A. V., kadangi nukentėjusysis jai spyrė į pilvą. Iš esmės analogiška nuteistojo pozicija išdėstyta ir jo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių duomenų visuma paneigia apelianto teiginius apie būtinosios ginties situacijos buvimą.
10. Pažymėtina, kad pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris yra realus, akivaizdus, besiginančio asmens veiksmais žala padaroma besikėsinančiam asmeniui ir nėra peržengiamos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tuomet, kai jis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018). Taigi, būtinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, naudojusio fizinį smurtą, atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nesurinkta objektyvių ir abejonių nekeliančių duomenų, leidžiančių M. K. elgesį vertinti kaip pavojingą kėsinimąsi. Nagrinėjamu atveju nuteistasis T. V. ir byloje apklausti liudytojai A. V., I. M.-Z., P. S. teigė, kad M. K. kieme pradėjo nuteistojo žmoną vadinti necenzūriniais žodžiais, kaltinti, kad išskyrė jį su G. K.. Liudytojų teigimu, nukentėjusysis su A. V. apsižodžiavo ir spyrė šiai į pilvo sritį, o tada nuteistasis, gindamas žmoną, sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis M. K., šių liudytojų teigimu, tuomet smogė nuteistajam atgal ir juos išskyrė G. V. Nors nuteistasis ir liudytojai A. V., I. M.-Z., P. S. teigė, kad nukentėjusysis M. K. spyrė A. V. į pilvą, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia jokie kiti objektyvūs byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad nei A. V., nei T. V. į gydymo įstaigą dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, ikiteisminio tyrimo M. K. atžvilgiu neprašė pradėti. Abejonių kelia ir tai, kad į įvykio vietą nebuvo kviečiama policija, nors, kaip teigia nuteistasis, su žmona tuo metu planavo šeimos pagausėjimą ir nukentėjusysis spyrė būtent į pilvo sritį. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, liudytojai A. V., I. M.-Z. galėjo turėti priešiškumą nukentėjusiajam M. K. dėl šio sumuštos liudytojos G. U.. Be to, liudytoja A. V. yra nuteistojo T. V. sutuoktinė, o visi liudytojai tarpusavyje vieni kitus pažįsta, todėl neatmetama ir tarpusavio parodymų derinimo versija (dėl M. K. spyrio A. V. į pilvą), siekiant padėti T. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Abejonių šia versija kelia ir tai, kad liudytoja G. U. po įvykio bendravo su A. V., T. V., G. V., P. S., I. M.-Z., tačiau nei vienas iš jų jai, pačios liudytojos teigimu, nepasakojo apie nukentėjusiojo atliktus smurtinius veiksmus A. V. atžvilgiu.
12. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad, nuteistojo ir liudytojų A. V., G. V., I. M.-Z., P. S., G. U. teigimu, M. K. įvykio metu atrodė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi jo judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo. Be to, abejonių nukentėjusiojo M. K. atliktais smurtiniais veiksmais A. V. atžvilgiu kelia ir akivaizdi jėgų persvara, t. y. M. K. vienas prieš visą kieme stovinčių asmenų grupę (T. V., P. S., A. V., I. M.-Z.). Taigi, įvertinus šias aplinkybes (akivaizdžią jėgų persvarą, nukentėjusiojo būseną), akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju T. V. nebuvo jokios būtinybės naudoti smurtinius veiksmus prieš M. K.. Apeliaciniame skunde gynėja akcentuoja M. K. atliktus smurtinius veiksmus prieš liudytoją G. U., neva rodančius nukentėjusiojo pavojingumą įvykio metu. Vis dėlto, nors M. K. išties prieš pat įvykį G. U. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą (šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau būtent šis faktas galėjo sąlygoti smurtinius nuteistojo veiksmus, siekiant atkeršyti nukentėjusiajam. Pagrindžiant šią aplinkybę, pažymėtina, kad G. U., apie patirtą smurtą pranešė A. V., tuo metu buvusiai su savo sutuoktiniu ir kitais asmenimis, todėl neabejotina, kad apie šią aplinkybę sužinojo ir kartu buvę asmenys.
13. Skundo teiginiai, jog T. V. gynė savo žmoną A. V. nuo pavojingo ir realaus M. K. kėsinimosi, yra nepagrįsti. Nors nuteistasis teigia, kad pirmasis fizinį smurtą jo žmonos atžvilgiu naudojo nukentėjusysis, spirdamas šiai į pilvą, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus suinteresuotų liudytojų parodymus. Byloje nebuvo nustatytas nei vienas nešališkas, su konflikte dalyvavusiais asmenimis nesusijęs liudytojas, matęs įvykį. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie nuteistajam ir jo žmonai A. V. padarytus sužalojimus, kurie patvirtintų suinteresuotų liudytojų parodymus. Byloje gynybos pateiktos T. V. nuotraukos tiesiogiai nepatvirtina, kad T. V. patyrė sužalojimus, gindamasis nuo M. K. pavojingo kėsinimosi, juo labiau, kad ir į policiją jis dėl to nesikreipė. Be to, šiose nuotraukose apskirtai aiškiai nėra matyti jokie galimi T. V. patirti sužalojimai. Minėta, kad liudytojų teigimu, įvykio metu M. K. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, svirduliavo, todėl versija, kad jis užpuolė A. V., kieme stovint dar 3 asmenims, neįtikėtina. Net jei išties, kaip teigia liudytojai, nukentėjusiojo M. K. veiksmai įvyko metu buvo netinkami (vartojo necenzūrinius žodžius A. V. atžvilgiu, kaltino ją dėl savo santuokos iširimo), vien tai savaime nesudaro pagrindo naudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, juo labiau – suduoti smūgį į gyvybiškai pavojingą kūno vietą. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nenustatyta, kad T. V. veikė, esant būtinosios ginties situacijai.
14. Gynėja skunde akcentuoja, kad nebuvo paneigta aplinkybė, kad iki grįžimo į savo namus nukentėjusysis M. K. galėjo būti sužalotas ir kitų asmenų bei patirti byloje aptartus sužalojimus jau po įvykio. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirmą, pažymėtina, kad byloje nebuvo gauta jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Antra, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. K. sužalojimai buvo padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje, suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 89-90, 99-101). Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausta ekspertė Z. M. nurodė, kad M. K. sužalojimas veido srityje daugiau būdingas paveikus nurodytą sritį kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašių savybių turinčiu daiktu (1 t., b. l. 103-106). Sutiktina su gynėja, kad nukentėjusiojo parodymai dėl prieš jį smurtavusių asmenų nebuvo nuoseklūs, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė procesinių veiksmų, siekiant nustatyti kaltus asmenis, t. y. ne kartą apklaustas nukentėjusysis, atlikti asmens parodymai atpažinti. Be to, tiek nuteistasis T. V., tiek įvykį matę liudytojai A. V., P. S., I. M.-Z., G. V. teigė, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tik T. V.. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis M. K. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, po suduoto smūgio, kaip teigia, net prarado sąmonę, todėl galėjo tam tikrų įvykio aplinkybių tiksliai ir neatsiminti.
Dėl civilinių ieškinių
15. Apeliaciniu skundu prašoma Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo M. K. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais, siejant su tuo, kad nagrinėjamu atveju susidarė būtinosios ginties situacija. Kadangi apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytais motyvais nepripažino byloje susidariusioje situacijoje egzistavus būtinąją gintį, todėl šis prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajam M. K. priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigiant, kad jis yra neproporcingai didelis, neatitinka formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kai nukentėjusiajam asmeniui yra padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam M. K., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Neturtinė žala nukentėjusiajam priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kitas reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes ir priteisė iš T. V. proporcingą, pagrįstą neturtinės žalos atlyginimą.
17. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykių metu nesunkaus sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis M. K. patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).
18. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis) reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018). Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam M. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl T. V. veiksmų. Jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – sveikatos sutrikdymo padarymu, todėl nuteistojo pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama.
19. Nukentėjusysis M. K. šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš T. V. 75 Eur turtinei žalai atlyginti ir 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 75 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bendros priteistos sumos (5075 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo. Prašomą priteisti neturtinės žalos dydį teismas sumažino, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis T. V. pripažino kaltę, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis išlaiko mažametį vaiką, dirba. Teismas taip pat vertino nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įvertinęs šias aplinkybes, padarytą sveikatos sutrikdymo mąstą, T. V. turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, apylinkės teismas sprendė, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti teisingas neturtinės žalos dydis yra 5 000 eurų.
20. Sutiktina su gynėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, jog nukentėjusiajam dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo būtų likę reikšmingi liekamieji padariniai ar padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai. Pirmosios instancijos teisme apklausta teismo medicinos ekspertė Z. M. nenurodė jokių liekamųjų reiškinių pas M. K., tiesiogiai susijusių su įvykio metu patirtais sužalojimais. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į padarytos veikos pavojingumą, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sutinka su apylinkės teismo sprendimu, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 5 000 Eur. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Teismų praktikos analizė nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti reikšmingai skiriasi nuo įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse: Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai). Nagrinėjamu atveju byloje esančiomis specialisto išvadomis nustatyta, kad įvykio metu M. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinio dilbio srityje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairio skruosto sumušimas, kairės akiduobės dugno lūžimas, skruostikaulio - viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, t. y. nustatyti net 2 kaulų lūžiai veido srityje, todėl šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu priteista suma nelaikytina aiškiai per didele ar akivaizdžiai neteisinga kompensacija už patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Gynėjos skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika negali būti remiamasi šiuo atveju, kadangi iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės, kadangi nurodomoje teismų praktikoje asmenys buvo nuteisti už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui.
21. Atsiliepime į nuteistojo T. V. gynėjos apeliacinį skundą, nukentėjusiojo M. K. atstovas prašo priteisti atstovavimo išlaidas – 948,64 Eur, pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai (t. 4., b. l. 174-180). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistojo T. V. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jo paties apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo M. K. interesais byloje, todėl jis turėjo kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis išlaidas patyrė dėl T. V. jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl jo atstovavimo apeliaciniame procese, pateikiant atsiliepimą, dalyvaujant teismo posėdyje, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš T. V.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (nagrinėjama viena nusikalstama veika), bylos apimtį (4 tomai), suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (pateiktas atsiliepimas, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį), į tai, kad atstovas taip pat dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į tai, kad už nukentėjusiojo atstovavimą apylinkės teisme iš nuteistojo buvo priteista beveik 3 tūkst. eurų, o apeliaciniame skunde keliamas iš esmės tik būtinosios ginties klausimas, sprendžia, kad yra pagrindas prašomas priteisti proceso išlaidas mažinti iš nuteistojo priteisiant dalį sumos – 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. V. gynėjos advokatės Rasos Užkuraitienės apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo T. V. priteisti M. K. 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) proceso išlaidų už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.