Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Kristina Kakurenė, Dalia Kursevičienė ir Eduardas Maškevičius (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M., R. P. ir G. K. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-05-12 nuosprendžio, kuriuo:

G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, jos sumokėjimą išdėstant per 10 mėnesių.

M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

-pagal BK 201 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

-pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 150 MGL (7 500 Eur) bauda, jos sumokėjimą išdėstant per 15 mėnesių.

R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, jos sumokėjimą išdėstant per 6 mėnesius.

R. P. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto pagaminimo aparato naminei degtinei gaminti ir jo laikymo) ir pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto gaminimo ir laikymo 449,2 litrų naminės degtinės bei 1 200 litrų raugalo, tinkamo naminei degtinei gaminti) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme.

Nuspręsta automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. P. ir perduotą jam saugoti, oro kompresorių „Vagner“, vandens siurblį, 9 vnt. cukraus po 10 kg, 1 vnt. 200 l metalinę statinę, 2 vnt. „gyvatukų“ (šaldytuvų), konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir atsiliepimų į apeliacinius skundus motyvai

1. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-05-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir nurodo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas jam už nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 201 straipsnio 2 dalyje, paskyrė per griežtą bausmę, be to, netinkamai subendrino jam paskirtas bausmes, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai pirmosios instancijos teismas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu, o turėjo subendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu. Prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-02-06 nuosprendį pakeisti (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas): 1) jam pagal BK 201 straipsnio 2 dalį paskirti švelnesnę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos bausmę; 2) už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos bausmę bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos bausmę subendrinti visiško apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę jam paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos bausmę, jos sumokėjimą išdėstant per 24 mėnesius. Skunde nurodo:

1.6. Pažymi, kad tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą pasigaminti didesnį kaip 50 litrų kiekį naminės degtinės siekiant ją realizuoti (BK 201 straipsnio 2 dalis), tai gali padaryti tik pasigamindamas ir laikydamas aparatą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti (BK 201 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimai, numatyti BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas) – pagaminti naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) – naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų pagaminimo. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiajai sutapčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Atsižvelgiant į anksčiau paminėtus motyvus, apelianto veiksmai pagaminus ir laikius aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei didesnio kaip 50 litrų naminės degtinės kiekio pagaminimas turint tikslą ją realizuoti, vertintini ne kaip pavienė tęstinė nusikalstama veika, o kaip veiksmai, padaryti esant nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

2.9. Taip pat pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK l straipsnio l dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.

2.10. Mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl jo kaltės padarius kvalifikuotą nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 201 straipsnio l dalį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su jam inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis daugiausia grindžiamas būtent tokiomis išvadomis.

Dėl bausmės dydžio sumažinimo

Dėl konfiskavimo

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-05-12 nuosprendžiu ir nurodo, kad, visų pirma, pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, įpareigojančią įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas nepašalino atsiradusių prieštaravimų ir abejonių (in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), susijusių su jo ir kito nuteistojo R. P. veiksmų vertinimu. Antra, apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo bei teisingumo principo užtikrinimo klausimus, nes mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai aiškino ir taikė BK 41, 54 straipsnių nuostatas, todėl jam paskyrė neteisingą ir netinkamai individualizuotą bausmę. Trečia, teismas nepagrįstai netaikė jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto (BK 40 straipsnis). Skundu prašo: 1) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-05-12 nuosprendį pakeisti: jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 20l straipsnio 2 dalies į Lietuvos BK 201 straipsnio l dalį; 2) vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo E. K. atsakomybei; 3) jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad nėra pagrindo taikyti laidavimo institutą, prašo jam pagal BK 201 straipsnio l dalį skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, jos sumokėjimą išdėstant per 10 mėnesių. Skundas grindžiamas šiais motyvais:

Motyvuojamoji dalis

Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir veikos perkvalifikavimo

3.1. Mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas dėl jo nusikalstamos veikos turinio nebuvo pagrįstas išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, atliktas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, 331 straipsnio 2 dalį. Skundžiamas teismų nuosprendis ir nutartis neatitinka reikalavimų, keliamų teismo baigiamajam aktui, ir teismas, priimdamas tokį sprendimą, padarė esminius BPK 20 str., 33l str. 2, 4 d. pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Taigi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos taikymą baudžiamajame procese. Teismas netinkamai nustatė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Šioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas įrodymus savo išvadoms paremti rinkosi ir vertino selektyviai, lemiamą įrodomąją reikšmę suteikdamas policijos pareigūnų deklaratyviems parodymams, kai šie pareigūnai akivaizdžiai suinteresuoti vien savo tarnybinių užduočių užbaigimu bet kokiomis priemonėmis.

3.2. Pažymi, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teismo posėdyje davė nuoseklius, neprieštaringus parodymus apie tai, kad visiškai prisipažįsta ūkiniame pastate savo reikmėms laikęs apie 30 litrų naminės degtinės (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas tikslus kiekis 27,3 litro naminės degtinės), kurią sau buvo susitaisęs su įvairiais priedais, tačiau, jo supratimu, jis nepagrįstai nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė kitą dalį – 44 litrus naminės degtinės, kurią atvežė R. P.. Nuosekliai parodė, kad savo turėtus 27,3 litro naminės degtinės buvo įsigijęs jau seniai, t. y. maždaug prieš 2 metus, turėjo l0 litrų plastikinėje talpykloje apie 7 litrus netaisytos su priedais naminės degtinės, kitoje 10 litrų plastikinėje talpykloje turėjo apie 7 litrus naminės degtinės, kuri buvo pataisyta tiek su kava, arbata, ąžuolo žievėmis, trečioje 10 litrų plastikinėje talpykloje turėjo apie 7 litrus naminės degtinės, kuri taip pat buvo pataisyta su įvairiais priedais, ketvirta plastikinė 5 litrų talpykla buvo su 3 litrais naminės degtinės, kuri buvo pataisyta su vyšnių kauliukais. Namine degtine neprekiavo, kitokiu neteisėtu realizavimu taip pat neužsiimdavo. Vieną kartą savo užtaisytos naminės degtinės davė paragauti R. P., kuriam toks sutaisytos naminės degtinės skonis patiko, todėl jis paprašė, kad, jei kada nors jis turės savo naminės degtinės, gal ir jam galės padėti šitaip ją susitaisyti su priedais. Jam pasakė, kad galės padėti, tačiau nieko su juo nesitarė, kad iš jo įgis ar laikys jam priklausančią naminę degtinę. 2020-08-20, apie 10 val., pas jį į namus atvažiavęs R. P. atsivežė savo apie 40 litrų naminės degtinės, supilstytą į keturias l0 litrų plastikines talpyklas, kurias paprašė, kad sutaisytų su priedais taip pat, kaip ir sau buvo pasidaręs. Dėl jokio atlygio nei už naminę degtinę, nei už jos sutaisymą nesitarė. Nė nespėjo R. P. pasakyti, kokius priedus jis turi atvežti tam, kad galėtų sutaisyti jo atsivežtą naminę degtinę, nes, kai tik naminė degtinė buvo padėta į ūkinį pastatą, atskubėjo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė. Mano, kad nepagrįstai yra apkaltintas pastarojo kiekio R. P. priklausančios naminės degtinės laikymu, nes ši naminė degtinė buvo tik akimirkai įkelta į jo ūkinį pastatą ir padėta netoli įėjimo durų, todėl jis, teisiškai vertinant, šios ne jo naminės degtinės neįgijo, o juo labiau net negalėjo pradėti neteisėtai laikyti. Šią versiją patvirtina ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

3.2.1. pažymi, kad kitas nuteistasis R. P. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teismo posėdžio metu dėl šio epizodo nuosekliai parodė, kad jau iš anksčiau buvo jo prašęs, kad padėtų sutaisyti jo naminę degtinę su priedais. 2020-08-14 (duomenys neskelbtini) Ž. N. turguje nepažįstamas vyras jam pasiūlė pirkti naminės degtinės ir jiedu susitarė, kad šis jam naminės degtinės atveš po savaitės. 2020-08-20 tas vyras jam į namus atvežė ir pardavė apie 40 litrų naminės degtinės, supilstytos į l0 litrų plastikines talpyklas. Naminę degtinę įsigijo savo sūnaus vestuvėms, todėl norėjo, kad jis ją pataisytų su ąžuolo žievėmis ir kitais priedais. 2020-08-20 R. P. šią naminę degtinę atvežė prie jo namų ir paprašė padėti jo naminę degtinę sutaisyti su įvairiais priedais. Kai tik įnešė R. P. naminę degtinę į sandėliuką, atskubėję policijos pareigūnai juos sulaikė. R. P. patvirtino, kad jis naminės degtinės nepardavė, dėl jokio atlygio už naminės degtinės sutaisymą nesitarė.

3.2.2. Nurodo, kad Tauragės apskrities VPK policijos pareigūnas V. P. liudijo, kad slapta klausantis jo ir R. P. telefoninių pokalbių nustatė, kad jie bendravo 3 dienas iš eilės, t. y. 18 d., 19 d. ir 20 d. Nors pokalbių metu nebuvo vartojami žodžiai „naminė degtinė“, tačiau iš užuominų pareigūnui ėjo „susidaryti vaizdą“, kad buvo tariamasi apie naminės degtinės jam atvežimą. Įvykio vietoje sandėliuke aptiko 4 talpyklas su R. P. atvežta namine degtine, kuri išsiskyrė iš kitos rastos naminės degtinės, nes nebuvo sutaisyta su priedais, o kita naminė degtinė buvo sutaisyta. Sutaisytos talpyklos buvo toliau, galima sakyti, kaip ir paslėptos, užkištos, o 4 talpyklos buvo padėtos arčiau, jos nebuvo kažkaip kitaip užmaskuotos. Pareigūnas juos sulaikė, kai tik pamatė, kaip jis kartu su R. P. įnešė talpyklas į sandėliuką;

3.2.3. Pažymi, kad policijos pareigūno V. P. 2020-08-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-08-20, apie l0 val., (duomenys neskelbtini), R. P. su savo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno ir jam realizavo apie 40 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, kuriuos jis pasidėjo ir laikė ūkiniame pastate. Patikrinus minėtą ūkinį pastatą, jame rasta dar apie 30 litrų namų gamybos alkoholinių gėrimų, tokiu būdu jis neva laikė, turėdamas tikslą realizuoti, apie 70 litrų namų gamybos alkoholinių gėrimų.

3.2.4. Teigia, kad 2020-08-20 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog įvyko vieta yra (duomenys neskelbtini) namo esantis medinis priestatas. Jame ant grindų buvo rastos būtent tos 4 plastikinės talpyklos su apie 40 litrų naminės degtinės, kurias buvo atsivežęs R. P. (įvykio vietos apžiūros protokole šios talpyklos sužymėtos Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7). Likusios talpyklos su namine degtine priklausė jam, t. y. dvi 10 litų talpyklos ir viena 5 litrų talpykla su jose buvusia sutaisyta namine degtine (apžiūroje sužymėta Nr. l, Nr. 3 ir Nr. 8) bei viena l0 litrų talpykla su dar nesutaisyta namine degtine.

3.2.5. Tvirtina, kad 2020-09-29 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2316706-20 nurodyta, kad skystis, esantis buteliuose Nr. 1 - Nr. 8, yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 34,9–55,9 proc.

3.2.6. Aiškina, jog iš byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad policija fiksavo jo ir R. P. telefoninius pokalbius.

3.3. Pažymi, kad ikiteisminiame tyrime policijos pareigūnų užfiksuoti duomenys ir įrodymai atskleidžia, kad slapta klausantis jo ir R. P. telefoninių pokalbių buvo užfiksuota, kaip jis teiraujasi, kada šis pas jį ketina atvažiuoti, 2020-08-19 SMS žinute jam praneša, kad atvažiuotų kitą dieną, o jau 2020-08-20, t. y. sulaikymo dieną, R. P. telefonu pasakė, kad atvažiuoja. Taigi šie duomenys objektyviai patvirtina jo ir R. P. versiją, kad jie su juo buvo anksčiau kalbėjęsi, kad R. P. pas jį atsiveš savo naminę degtinę, kad jam ją sutaisytų su priedais taip pat, kaip ir sau turėjo susitaisęs. R. P. klausė, kada jis atvažiuos dėl tos priežasties, kad namie turėjo vieną savo nesutaisytą naminę degtinę (talpykla, įvykio vietoje pažymėta Nr. 2), kurią taip pat rengėsi sau susitaisyti, todėl norėjo vienu metu užsiimti tiek savo, tiek R. P. naminės degtinės sutaisymu su priedais. Prieš sulaikymą įvykio vietą slapta stebėję policijos pareigūnai matė, kaip prie jo namų atvažiavęs R. P. atsivežė savo 44 litrus naminės degtinės, kuri, kai tik buvo įnešta į jo sandėliuką, iškart atbėgę policijos pareigūnai jį ir R. P. sulaikė. Policijos pareigūnai po sulaikymo įvykio vietoje užfiksavo, kad R. P. ką tik atsigabenta naminė degtinė buvo tik padėta sandėliuke ant grindų, t. y. niekur nepaslėpta, kaip kita jo jau turėta naminė degtinė.

3.4. Teigia, jog šie duomenys taip pat patvirtina jo ir R. P. versiją apie tai, kad pastarasis tik atsivežė savo 44 litrus naminės degtinės, kurią tik spėjo įnešti į sandėliuką, ir iš karto buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Taigi jis nebuvo perėmęs savo žinion R. P. priklausančių 44 litrų naminės degtinės, todėl šio namų gamybos stipraus alkoholio iš jo neįgijo ir nelaikė, t. y. nerealizavo šios nusikalstamos veikos, numatytos pagal BK 201 straipsnį, objektyviosios pusės požymio – neteisėto draudžiamų skysčių laikymo.

3.5. Nurodo, kad šie bylos duomenys parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus visus byloje esančius įrodymus vertinti kaip visumą, juos jungiant į loginę grandinę, siekiant jo veikos turinio analizės ir kitų duomenų pagrindu pagrįsti visų nusikalstamos veikos, numatytos pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, požymių buvimą. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje nepašalino kilusių abejonių dėl jo veiksmų teisinio vertinimo pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas proporcingumo (adekvatumo), jam veiksmus dėl R. P. priklausančių 44 litrų naminės degtinės kriminalizavo, prieš tai neatsakęs į klausimą, ar jau buvo perėmęs savo žinion šią naminę degtinę.

3.6. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai nemotyvavo nuosprendžio, bet ir netikrino suformuluoto kaltinimo teiginių, nevertino, ar baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina jo ir R. P. versiją ir kartu nepažeidžia jo nekaltumo šioje kaltinimo dalyje prezumpcijos. Nebuvo kruopščiai patikrinti visi duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, šis teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo ir jo įsitikinimas buvo formuojamas išsamiai nepatikrinus ir neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Jo nuomone, teismas išnagrinėjo bylą nesilaikydami Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, nuosprendis nėra pagrįstas teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtais įrodymais ir jų analize.

Dėl laidavimo instituto taikymo

3.7. Skunde pažymi, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis visiškai pripažino savo kaltę dėl 27,3 litro naminės degtinės laikymo asmeniniais tikslais ir nuoširdžiai gailėjosi. Toks prisipažinimas ir gailėjimasis atitinka teismų praktikoje suformuluotas taisykles, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Taigi šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga, būtina asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti.

3.8. Atkreipia dėmesį, kad yra neteistas (teistumas išnykęs), baustas l kartą administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, egzistuoja atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuo 2014 m. dirba (duomenys neskelbtini) ir darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, drausminių nuobaudų nėra turėjęs. Nuo 2000 m. yra (duomenys neskelbtini) narys, draugija taip pat jį charakterizuoja teigiamai. Su sutuoktine L. K. augina du vaikus – moksleivį N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir studentę G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šių duomenų visuma, teigiamai apibūdinanti jo asmenybę, leidžia teigti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

3.9. Nurodo, kad už jį laiduoti pareiškė norą brolis E. K., su kuriuo jį sieja itin artimas ryšys, abu gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) mieste, dažnai susitinka ir bendrauja, turi bendrų interesų, jam brolis yra autoritetas, jam yra svarbi jo nuomonė ir jis gali daryti teigiamą įtaką. Broliui pasipasakojo apie savo įvykdytą nusikalstamą veiką, jis jį moralizavo, abu apie tai daug kalbėjosi, suprato negerai pasielgęs, brolis jam pažadėjo suteikti visą pagalbą, kad ištaisytų savo klaidą, ir jau dabar savo patarimais ir emocine parama jam padeda pasitaisyti. E. K. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, eina atsakingas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, pažymint, kad jis daro teigiamą įtaką aplinkiniams. Taigi yra pakankamas pagrindas manyti, kad, perdavus jį brolio E. K. atsakomybei pagal laidavimą, jis jam turės tokią įtaką, kad jis daugiau nebenusikalstų.

Dėl bausmės (jei nebūtų taikytas laidavimas)

3.10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, bausmės dydį nustatydamas artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui (paskirta 100 MGL bauda). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarė vieną apysunkį nusikaltimą, yra baustas administracinėmis nuobaudomis. Teismas nepagrįstai pašalina jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visišką kaltės pripažinimą, kadangi teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino tik iš dalies. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Yra charakterizuojamas teigiamai.

3.11. Nurodo, kad atsižvelgiant į anksčiau paminėtus argumentus dėl to, kad turi būti išteisintas dėl neteisėto 44 litrų naminės degtinės laikymo realizavimo tikslais, o dėl likusios dalies 27,3 litro naminės degtinės laikymo asmeniniais tikslais savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta pagal BK 59 straipsnio l dalies 2 punktą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laidavimo institutą, įvertinus jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą, prašo jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio l dalyje, padarymą skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, jos sumokėjimą išdėstant per l0 mėnesių.

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimus į nuteistųjų apeliacinius skundus, prašo jų netenkinti ir apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų M. M., G. K. apeliaciniai skundai netenkintini, nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl nuteistojo M. M. apeliacinio skundo

6. Apeliantas M. M. neginčija padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtos bausmės dydžiu bei paskirtų bausmių subendrinimo būdu, būtent dėl bausmės individualizavimo bei bausmių subendrinimo apeliantui apygardos teismas pasisakys plačiau.

Dėl bausmės

7. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl bausmės švelninimo nėra.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo M. M. prisipažino tik iš dalies, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

9. Apeliaciniame skunde M. M. pažymi, kad tokiais atvejais, kai kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą pasigaminti didesnį kaip 50 litrų kiekį naminės degtinės siekiant ją realizuoti, tai gali padaryti tik pasigamindamas ir laikydamas aparatą naminiams stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti. Nusikaltimai, numatyti BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas) – pagaminti naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto teiginiu, nurodydama, kad, turint tikslą gaminti stiprius naminius alkoholinius gėrimus, nėra būtina, jog aparatą tokių gėrimų gamybai pasigamintų pats gėrimus gaminti planuojantis asmuo, tokį aparatą galima įsigyti iš kitų asmenų, o gėrimų gamyba jau užsiimti pačiam, todėl teiginys, kad šios dvi veikos yra neatsiejamos viena nuo kitos, yra visiškai nepagrįstas.

10. Apeliantas ginčija apylinkės teismo nuosprendyje nustatytą aplinkybę, jog jam nenustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jo prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdus gailėjimasis dėl savo veiksmų. Apygardos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad nepaisant to, kad apeliantas prisipažino pagaminęs aparatą stipriems naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti, neneigė, kad gamino ir laikė stiprius naminius alkoholinius gėrimus, tačiau neprisipažino, kad visa tai darė siekdamas realizuoti. Pažymėtina, kad baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo prisipažįsta dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tai šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl apylinkės teismas pagrįstai M. M. netaikė baudžiamąją atsakomybę švelninančių BK normų.

11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jo asmenybę bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą. Atkreipia dėmesį, kad teismas turėjo atsižvelgti į jo iš esmės teigiamą asmenybę, išreikštą savikritiką dėl padarytų veikų. Apylinkės teismas įvertino, jog M. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, yra baustas administracinėmis nuobaudomis, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.

12. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55, 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

13. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo paskirta bausmė ir jos dydis yra teisėti ir pagrįsti, paskirta bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau buvo teistas ir, nors teistumas išnykęs, akivaizdu, kad M. M. po ankstesnių teistumų savo elgesio kritiškai nevertina ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į M. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė už BK 201 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, už BK 201 straipsnio 2 dalį – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) baudą, jos sumokėjimą išdėstant per 15 mėnesių. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.

Dėl bausmių subendrinimo

15. Kaip matyti iš nuteistojo M. M. apeliacinio skundo, nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamąjį nuosprendį, netinkamai jam pritaikė Baudžiamojo kodekso normas, nustatančias bausmių bendrinimo tvarką. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, netinkamai subendrino bausmes dalinio sudėjimo būdu, kadangi netinkamai konstatavo veikų, už kurias nuteistas M. M., realiąją sutaptį. Nurodo, kad veikos, už kurias jis nuteistas, sudaro idealiąją sutaptį.

16. Apygardos teismas nurodo, kad, kai iki nuosprendžio priėmimo padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas vadovaujasi bausmių bendrinimo taisyklėmis, nustatytomis BK 63 straipsnyje. Tokiu atveju teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

17. Pažymima, kad bausmių bendrinimas apimant taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

18. Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji.

19. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Teismų praktikoje pasisakoma, kad kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji.

20. Pagal teismų praktiką realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse.

21. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

22. Remiantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kai esant nusikalstamų veikų realiajai sutapčiai sprendžiamas bausmių už kelias veikas subendrinimo klausimas, bausmės bendrinamos visiškai arba iš dalies jas sudedant, išskyrus atvejus, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius arba už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tokiais atvejais bausmės turi būti bendrinamos apimant. Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės, paskirtos už jas, bendrinamos tik apimant.

23. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas nustatė, kad nuteistasis M. M. neteisėtai pagamino aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir jį laikė, iki kol jį kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, jis panaudodamas aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, turėdamas tikslą realizuoti, pagamino ir laikė apie 449,2 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 41,00–67,8 proc., bei laikė 1 200 litrų (raugalo, tinkamo naminei degtinei naminei gaminti, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 6,2–6,5 proc., iš kurio pasikėsino neteisėtai pagaminti daugiau kaip 50 litrų (76,2 litro) absoliutaus etilo alkoholio, tačiau šio alkoholio nepagamino dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes kratos metu aparatą, skirtą namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti, bei raugalą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Teismas konstatavo, kad nuteistasis M. M. padarė dvi nusikalstamas veikas bei vieną pasikėsino padaryti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios – kratos. Pirmosios instancijos teismas M. M. veiksmus pagaminus aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir stiprių naminių alkoholinių gėrimų pagaminimą bei laikymą siekiant realizuoti kvalifikavo kaip dviejų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 201 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, sutaptį.

24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas subendrindamas už abi veikas paskirtas bausmes baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikė bausmių dalinį sudėjimą, tačiau, kodėl taiko tokį bausmių bendrinimo būdą, nuosprendyje nepasisakė. Apygardos teismas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, kad padarytos kelios skirtingos nusikalstamos veikos, nepaisant to, kad abi veikos numatytos tame pačiame BK straipsnyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad veikos padarytos ne vienu metu, o esant tam tikram laiko tarpui, t. y. iš pradžių M. M. pagamino aparatą stipriems naminiams alkoholiniams gėrimams gaminti ir tik po to, kai ši veika buvo baigta, jis panaudodamas paties pagamintą aparatą pagamino ir laikė siekdamas realizuoti stiprius naminius alkoholinius gėrimus. Apygardos teismo pritartina, kad padarytos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Pažymėtina, kad siekiant atriboti realiąją nusikalstamų veikų sutaptį nuo idealiosios, svarbu nustatyti, ar asmuo padarė kelias savarankiškas veikas, ar atliktas vienas poelgis. Šiuo atveju nėra abejonės, kad M. M. atliko kelias savarankiškas nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta to paties BK straipsnio skirtingose dalyse, todėl apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai taikė bausmių subendrinimo būdą, jų sudėjimą, paskirtas bausmes sudedant iš dalies.

25. Apygardos teismas nurodo, kad vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad M. M. nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o M. M. padarytos nusikalstamos veikos, nors ir siejamos vienu ir tuo pačiu tikslu, tačiau nesudaro vieno ir nenutrūkstamo poelgio, o išskiriamos į atskiras savarankiškas veikas.

26. Atsižvelgdamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas M. M. paskirtas bausmes bendrindamas sudėjimo būdu, bausmes iš dalies sudedant, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

19. Kaip matyti iš nuteistojo R. P. apeliacinio skundo, apeliantas neginčija faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau ginčija jo nusikalstamos veikos kvalifikavimą, nurodo, kad kaltinimas dėl jo yra nepagrįstai išplėstas, kadangi jis neturėjo tikslo realizuoti stiprių naminių alkoholinių gėrimų, ir vietoje BK 201 straipsnio 1 dalies taikymo, jo padarytą veiką prašo kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 3 dalį. R. P. taip pat nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, mano, kad paskirta bausmė yra nepagrįstai per griežta ir ji turi būti švelninama.

Dėl veikos kvalifikavimo

22. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi R. P. ir kitų nuteistųjų G. K. bei M. M. parodymus, atkreipia dėmesį, kad visų nuteistųjų parodymai nors iš esmės ir yra neprieštaraujantys vieni kitiems, tačiau pastebėtina, kad duodami parodymai yra kintantys ir pastebimi tam tikri netikslumai, kurie vertintini kaip nuteistųjų siekis įrodymų vertinimą pakreipti sau tinkama linkme. Pažymėtina, nors R. P. vieną kartą duodamas parodymus nurodo, kad su G. K. tarėsi, jog, kai turės naminės degtinės, atveš ją pastarajam, kad sutaisytų su įvairiais priedais. Šis susitarimas suponuoja, kad R. P. planavo ir žinojo, kad gaus naminės degtinės, kurią atveš G. K.. Iš kitų R. P. parodymų matyti, jog nuteistasis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Ž. N. esančioje aikštėje „netikėtai“ prie jo priėjęs, kaip jis nurodo, „nepažįstamas vyras“ pasiūlė įsigyti naminės degtinės, kurią sutarė, kad atveš jam po savaitės. Vertinant tokius R. P. parodymus, kurie nesusisieja į logišką įvykių seką, kyla pagrįstų abejonių jo nurodytų aplinkybių teisingumu. Akivaizdu, kad, susitariant G. K. atvežti naminę degtinę, jau R. P. žinojo, kad jos turės, o paskesniais parodymais jau kalbama apie netikėtą nepažįstamo vyro pasiūlymą įsigyti degtinės būtent po pokalbio su G. K..

23. Apeliantas R. P. neginčija pačių faktinių aplinkybių, jog jis laikė stiprius naminius alkoholinius gėrimus, tačiau nesutinka, jog turėjo siekį juos realizuoti ir jog juos realizavo G. K.. Teigia, kad naminę degtinę jis įsigijo iš „nepažįstamo vyro“ savo reikmėms, t. y. sūnaus vestuvėms, bei norėjo, kad minėtą degtinę G. K. sutaisytų su įvairiais priedais, kad būtų konjako skonio. Tiek R. P., tiek G. K. apeliaciniuose skunduose teigia, kad realizavimas neįvyko, kadangi jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų tuo metu, kai talpyklos su jose esančia degtine nebuvo perduotos G. K. žinion. Apygardos teismas, įvertinęs apeliantų parodymus, nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei nustatė, jog alkoholiniai gėrimai R. P. buvo realizuoti G. K.. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021-09-23 teisiamojo posėdžio metu G. K. atsakydamas į teisėjos klausimą nurodo, kad „<...> nespėjau įnešti į ūkinį pastatą, nes prisistatė policijos pareigūnai“, tos pačios apklausos metu vėliau jau nurodo, kad „<...> Pareigūnai mus užklupo sodo namelyje“, atsakydamas į prokuroro klausimą nurodo, kad „Man priklausanti degtinė buvo sodo namelyje. Vos įnešus į sodo namelį R. P. atvežtą degtinę, mus užklupo policijos pareigūnai“. Kaip matyti vienos apklausos metu, duoti parodymai yra kintantys. Pats G. K. patvirtina, kad jie su R. P. buvo sodo namelyje, degtinė buvo įnešta į namelį, kai pareigūnai juos užklupo. Tai, jog įvyko realizacija, patvirtina taip pat ir duoti G. K. parodymai, kai jis atsakydamas į teisėjos klausimą nurodo: „Jo atvežtą degtinę aš priėmiau <...> pareigūnai R. P. atvežtą degtinę rado pagalbinėje patalpoje“. Akivaizdu, kad G. K., atsakinėdamas į teisėjos bei prokuroro klausimus, teikia nenuoseklius parodymus, tai daro siekdamas palankesnio teismo sprendimo.

24. Apeliantas R. P. skunde teigia, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo vadovautis liudytojo V. P. parodymais, kadangi jie yra paremti išskirtinai šio liudytojo nuomone bei prielaidomis. Apygardos teismas susipažinęs su liudytojo V. P. parodymais, mano, kad apklausto pareigūno parodymai nelaikytini paremti prielaidomis bei faktais nepatvirtintais samprotavimais. Kaip matyti iš V. P. parodymų, liudytojas parodė, kad: „R. P. kaltę įrodo tai, kad kratos metu (duomenys neskelbtini) sodyboje buvo rastas aparatas. Šios sodybos kieme stovėjo R. P. vardu draustas automobilis FIAT DUCATO, jame taip pat buvo rasta naminės degtinės. Vien liudytojo pareiškimas, kad „mano nuomone“, nesuponuoja išvados, kad jo parodymai yra paremti asmenine šio liudytojo nuomone. Kaip matyti iš duotų parodymų, nuosekliai pasakojama, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti siekiant nustatyti R. P. nusikalstamus veiksmus. Kaip nurodė liudytojas, R. P. kaltę patvirtina taip pat, jog R. P. su M. M. apklausų metu teigė, kad paskutinį kartą šie du asmenys bendravo prieš 2–3 savaites, nors jų bendravimas vyko nuolat. 2020-08-18 17.58 val. tarp jų buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis, R. P. skambino M. M., iš pokalbio galima netiesiogiai suprasti, kad M. M. pasakoja apie naktį, kurios metu darbavosi degtinės varykloje. R. P. nenori kalbėti, jie sutaria susiskambinti darbiniu telefonu. R. P. paskambinęs M. M. klausia: „ar neprižadinau“. M. M. atsako, jog dabar eina tik gultis. Į R. P. klausimą: „Ką naktį veiksi, kad taip anksti eisi gultis?“ M. M. atsako: „Kažkaip matai aš nepratęs ant tokio reikalo. Bet tylu, ramu bet ir vėsu žinok labai gerai iš tikrųjų“. Kai M. M. ima kalbėti apie naktį, R. P. jo klausia: „ar neturi kito prie savęs?“, M. M. klausia: „Ko, ragelio?“. Tikėtina, kad jie vėliau susiskambina iš kitų telefonų. R. P. skambina R. E.. Pokalbio metu R. E. pasako „va kas naudinga išsivirkit, o jau kas bus man jau neįdomu. S. R.? Elektrą atjungiame ir naikinam.“. R. P. atsako: „Supratau“. Vėliau R. E. sako: „nu tai va dabar laiko biški turi viską išsivilk kas ten nereikalinga“. R. P. atsako: „ne ne tai viskas tvarkoj pasakei tai pasakei viskas“. Liudytojas V. P. taip pat atkreipė dėmesį į 2020-08-25 10.18 val. užfiksuotą pokalbį, kurio metu P. R. skambina R. E.. Pokalbio metu R. E. kalba apie R. P., kuris prieš savaitę (duomenys neskelbtini) buvo įkliuvęs su degtine, vakar su degtinės varykla. R. E. pokalbio metu klausia: „ar skaitei laikraštį“. P. R. atsako: „nieko neskaičiau“. R. E.: „prieš savaitę pagavo su 7 kanėm ir dabar vietoj iškart kapt vakar“. P. R. atsako: „nieko neskaičiau“. R. E.: „sakiau viską išsivalyk, kad nieko nebūtų, ai žinai Remigijus koks yra?“ „Kai nuvažiavau pažiūrėti, apakau, sekmadienį sakė nieko nebėr nieko nebėr. Su visu autobusu ant tralo išsivežė. Mes minėtą automobilį FIAT DUCATO išvežėme ant tralo“. Apygardos teismo vertinimu, liudytojo parodymai yra paremti konkrečiais tyrimo veiksmais ir neparemti vien tik nepagrįstomis prielaidomis, kaip nurodo apeliantas.

25. Nuteistasis R. P. nesutinka su tuo, jog elektroninių ryšių priemonėmis fiksuotų jo ir G. K. telefoninių pokalbių metu jie tarėsi dėl naminės degtinės perdavimo. Nurodo, kad pokalbių metu nė karto nebuvo minimas žodis „degtinė“. Apygardos teismas, vertindamas šią aplinkybę, nurodo, kad pareigūnas V. P. apklausos metu paaiškino, kad, kaip rodo jo darbinė praktika, asmenys, vykdantys nusikalstamas veikas, nemini konkrečių žodžių apie vykdomą nusikalstamą veiką, tai yra logiškai suvokiama, tačiau tai nesukelia sunkumų konstatuoti, jog kalbama apie nusikalstamos veikos vykdymą. Nurodo, kad nepaisant to, kad neminimi tiesiogiai su nusikalstama veika susiję pavadinimai, tai nekeičia galutinio rezultato, kad pasitvirtino kriminalinės žvalgybos gauta informacija ir buvo sulaikyti asmenys, darantys nusikalstamą veiką. Taip pat apeliacinės instancijos teismo atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jeigu, kaip nurodo apeliantas, jų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių, bei R. P. nemanė, kad naminės degtinės laikymas bei prašymas G. K. sutaisyti degtinę jo asmeniniam naudojimui užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tuomet teismui kyla klausimas, kodėl telefoninių pokalbių metu buvo kalbama užuolankomis ir, neįvardijant konkrečių veiksmų, tariamasi susiskambinti kitais numeriais ir pan.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į V. P. parodymus apie tai, jog abu įtariamieji – tiek G. K., tiek R. P. – apklausų metu nurodė, kad nebendravo, tačiau tai netiesa, jie prieš atvežant naminę degtinę bendravo 3 dienas, t. y. 18 d., 19 d., 20 d. Iš pokalbių galima suprasti, jog naminė degtinė buvo skirta G. K.. Pokalbio metu R. P. G. K. klausia: „ar skubiai tau čia reikia? Nu ką ten tau reikia?“. G. K. atsako: „nu kaip visada“. Iš šių pokalbių matyti, kad R. P. ir G. K. bendrauja ir palaiko ryšius, tai prieštarauja jų duotiems parodymams, jog susipažino 2020 m. liepos mėnesį vykusiame baliuje, po jo nebendravo ir kartą susitikę parduotuvėje sutarė, kad R. P. atveš naminę degtinę, kad G. K. ją sutaisytų su priedais. Apeliaciniame skunde R. P. teigia, kad šis pokalbis buvo apie bebro uodegą, kuri reikalinga jo potencijai gerinti. Nurodo, kad jau ne kartą buvo ėmęs iš G. K. šią priemonę. Akivaizdu, kad nuteistųjų nurodytos aplinkybės neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, šiuo atveju elektroniniais ryšiais fiksuotų telefoninių pokalbių. Apygardos teismas tokius nuteistųjų parodymų neatitikimus vertina neigiamai ir nurodo, kad tai yra akivaizdus siekis iškraipyti tiesą.

26. Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas tik formaliai išvardijo duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, tačiau kiekvieną iš jų vertino atskirai, atsietai nuo kitų įrodymų, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų, buvo padarytos esminės įrodymų tyrimo klaidos, tačiau konkrečiai apie kokius prieštaravimus bei klaidas apeliantas kalba, apeliaciniame skunde nėra nurodoma, todėl apygardos teismas šio motyvo nevertina ir plačiau apie tai nepasisako.

27. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į liudytojo R. E. duotus parodymus, kuriais jis parodė, kad R. P. pažįsta, jam buvo išnuomojęs savo sodybą (duomenys neskelbtini) jis į tą sodybą nevažiuodavo. Jau po visko iš draugų sužinojo, kad R. P. sulaikytas, kadangi jam priklausančioje sodyboje buvo gaminama naminė degtinė. Po to buvo nuėjęs į sodybą, kieme buvo daug statinių, stovėjo dujų balionas, bidonai po 10 litrų, autobusiukas, į vidų nebuvo įėjęs. Iš karto po įvykio su R. P. nekalbėjo, skambino jam, bet jis neatsakė. Paskui su juo susisiekė, davė velnių dėl to, ką ten pridirbo. Kaip matyti, šio liudytojo parodymai patvirtina, kad R. P. nuomojosi iš jo sodybą, kad po įvykio ten rado įvairių daiktų, susijusių su naminės degtinės gamyba, taip pat pažymėtina, kad, klausantis R. P. ir R. E. telefoninio pokalbio, fiksuotas pokalbis apie tai, jog R. E. priekaištauja R. P. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir nurodo, kad seniai sakė viską išvežti. Akivaizdu, kad šie duomenys paneigia R. P. skunde nurodytas aplinkybes.

28. Apygardos teismas įvertinęs apeliacinio skundo motyvus bei byloje surinktą medžiagą konstatuoja, kad R. P. skundo dalis dėl veikos perkvalifikavimo atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl bausmės

29. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami bendrą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes bei pripažino, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, už kurią jam paskyrė atitinkamą jo asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai bausmę. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl bausmės švelninimo nėra.

30. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantui pagal BK 201 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t. y. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

31. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau buvo teistas, ir, nors teistumas išnykęs, akivaizdu, kad R. P. po ankstesnio teistumo savo elgesio kritiškai nevertina ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, linksta daryti naujas nusikalstamas veikas, baustas administracinėmis nuobaudomis. Atsižvelgus į R. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė už BK 201 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, jos sumokėjimą išdėstant per 6 mėnesius. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.

Dėl konfiskavimo

33. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas jį pagal BK 20l straipsnio l dalį (dėl neteisėto pagaminimo aparato naminei degtinei gaminti ir jo laikymo) ir pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (dėl 449,2 litrų naminės degtinės neteisėto gaminimo ir laikymo bei 1 200 litrų raugalo, tinkamo gaminti naminei degtinei, gaminimo ir laikymo) išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme, byloje liko nepaneigta, kad jis niekam nebuvo davęs leidimo ar sutikimo naudoti jo automobilį, kartu ir neteisėtam naminės degtinės laikymui, M. M. naminę degtinę jo automobilyje laikė savavališkai be jo žinios ir sutikimo, todėl šis jam priklausantis automobilis negali būti konfiskuojamas ir turi būti grąžinamas jam, kaip teisėtam daikto savininkui (BPK 94 straipsnio l dalies 5 punktas).

34. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai konfiskavo nuteistajam R. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo dėl automobilio konfiskavimo visiškai nemotyvavo ir nenurodė jokių motyvų, todėl apygardos teismas šiuo klausimu pasisakys plačiau.

35. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas“. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos, t. y. išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu.

36. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. nuosavybės teise priklausančiame automobilyje FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu buvo rasta naminės degtinės bei cukraus. Teisiamojo posėdžio metu M. M. parodė, kad jis nežino, kam priklauso automobilis FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis sodyboje stovėjo seniai, kai jis atsikraustė į sodybą, jis jau buvo. Šiame automobilyje rasta naminė degtinė bei cukrus priklauso jam, juos pasidėjo 2020-08-24. R. P. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jam nebuvo žinoma, kad M. M. šioje sodyboje laiko naminei degtinei gaminti aparatą, taip pat nežinojo, kad M. M. sodyboje gamina naminę degtinę. Tai sužinojo iš spaudos. Teigia, kad automobilį FIAT DUCATO jis pats 2020 m. vasarą nuvairavo į sodybą, kadangi jam buvo nebereikalingas. Šiuo automobiliu naudotis jis niekam neleido, t. y. jo M. M. nėra prašęs jo naudotis. Jam nėra žinoma, kad šiame automobilyje kratos metu buvo rasta naminės degtinės. Apygardos teismas nurodo, kad nuteistųjų M. M. ir R. P. parodymai patvirtina, kad R. P. neperdavė M. M. naudotis jam priklausančią transporto priemonę ir nežinojo to, kad jam priklausančioje transporto priemonėje laikomi stiprūs naminiai alkoholiniai gėrimai. Atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra ir kitų duomenų, leidžiančių teigti, kad R. P. turėjo ar galėjo žinoti apie tai, kad M. M. naudojasi jam priklausančia transporto priemone.

37. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas nusprendė konfiskuoti automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo nustatyti, jog automobilis yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Apygardos teismas nurodo, kad nepaisant to, kad R. P. priklausančiame automobilyje buvo rasta naminės degtinės, tai nepatvirtina fakto, jog minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos priemonė. Pažymėtina, kad minėta transporto priemonė nebuvo panaudota nusikalstamos veikos vykdymui palengvinti, taipogi jos nepanaudojant, nebūtų buvęs užkirstas kelias tolimesniam nusikalstamos veikos vykdymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio bagažinėje buvo laikoma naminė degtinė bei cukrus. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilyje tam nebuvo įrengta jokia speciali slėptuvė. Šioje byloje nėra duomenų, kad įvykio metu R. P. automobilis buvo specialiai pritaikytas BK 201 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti arba naminei degtinei slėpti. Teismas pažymi, kad nusikaltimo įrankiais ar priemonėmis laikomi tie daiktai, kurie buvo tiesiogiai panaudoti nusikalstamai veikai daryti. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas.

38. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. P. prieš M. M. padarant nusikalstamas veikas, turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis „F. D.“ gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Taigi konfiskuoti šią transporto priemonę taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „F. D.“ – konfiskavimo naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl nuteistojo G. K. apeliacinio skundo

Dėl kvalifikavimo

39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis G. K. nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, mano, kad jo padaryta nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš BK 20l straipsnio 2 dalies į BK 201 straipsnio l dalį. Taip pat nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, įpareigojančią įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apygardos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo motyvais ir šios nuteistojo skundo dalies netenkina.

40. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nagrinėjant kito nuteistojo R. P. apeliacinį skundą neabejotinai nustatyta, jog surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog G. K. priėmė R. P. atvežtą naminę degtinę savo žinion ir nuo tos akimirkos laikytina, kad realizacija įvyko. Apylinkės teismas tinkamai pažymėjo, jog nepaisant to, kad nuteistasis nepripažįsta laikęs 44 litrus naminės degtinės, motyvuodamas tuo, jog ši naminė degtinė priklausė R. P., tačiau nuteistojo parodymus teismas teisingai vertino kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojo V. P. parodymų nustatyta, kad talpyklos su 44 litrais naminės degtinės buvo rastos G. K. priklausančiame priestate ir šiuo atveju, kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką, įstatymo draudžiamos medžiagos – naminės degtinės – laikymo trukmė nešalina jo atsakomybės dėl neteisėto naminės degtinės laikymo. Kadangi G. K. priklausančiose patalpose buvo rasta daugiau nei 50 litrų (71,3 l) stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.

Dėl laidavimo

41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai aiškino ir taikė vieną iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygų, kuri nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką). Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu nuosprendžiu, atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl laidavimo instituto netaikymo priežasčių, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakys išsamiau.

42. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

43. Taigi BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą.

44. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

45. Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, kad nenustatyta vienos iš būtinų BK 40 straipsnio taikymo sąlygų – apeliantas visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius ir teisingus parodymus, tai apylinkės teismo turėjo būti įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog visiškas kaltės pripažinimas laikytinas tuomet, kai asmuo pripažįsta kaltinime jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visaapimtimi, o ne ta apimtimi, kuria jis nori pats. Šiuo atveju matyti, kad apeliantas nuo pat pradžių nepripažino, jog ūkiniame pastate savo reikmėms laikęs apie 30 litrų naminės degtinės (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas tikslus kiekis 27,3 litro naminės degtinės), kurią sau buvo susitaisęs su įvairiais priedais, tačiau, jo supratimu, jis nepagrįstai nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė kitą dalį – 44 litrus – naminės degtinės, kurią atvežė R. P.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltę pripažino tik iš dalies, pagrįstai apylinkės teismas nepripažino esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

46. Skunde akcentuoja, kad nuo 2014 m. dirba (duomenys neskelbtini) ir darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, drausminių nuobaudų nėra turėjęs. Nuo 2000 m. yra (duomenys neskelbtini) draugijos narys, draugija taip pat jį charakterizuoja teigiamai. Su sutuoktine L. K. augina du vaikus – moksleivį N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir studentę G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šių duomenų visuma teigiamai apibūdinanti jo asmenybę, leidžia teigti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apygardos teismo vertinimu, apelianto išdėstytos aplinkybės jau buvo žinomos dar iki nusikalstamos veikos darymo ir jos jo nesustabdė nuo nusikalstamų veiksmų, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir ateityje tai turės jam teigiamos įtakos. Be visa to, apeliantas prašo laiduotoju paskirti jo brolį E. K., su kuriuo juos sieja labai artimas ryšys, nurodo, kad jie nuolat bendrauja ir brolis daro jam teigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, jeigu iki nusikalstamos veikos padarymo brolis, su kuriuo, kaip nurodo apeliantas, sieja artimas ryšys, nežinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką ir nesugebėjo padaryti teigiamos įtakos dar iki nusikalstamos veikos padarymo, pagrįstai manytina, kad ir ateityje tai gali pasikartoti.

47. Formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

48. Nenustačius visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, laidavimo institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo apeliantas G. K. neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, dėl to paliekamas galioti.

Dėl bausmės

49. Apeliantas nurodo, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad nėra pagrindo taikyti laidavimo institutą, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apygardos teismas, įvertinęs apeliantui paskirtą bausmės rūšį ir jos dydį, mano, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino G. K. asmenybę, tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis, nėra jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai G. K. skyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 100 MGL dydžio baudą.

50. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas skunde nepateikė jokių naujų, svarbių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį. Taip pat pažymėtina, jog apelianto prašoma švelninti bausmę, nurodant bausmę skirti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą, o šioje byloje konstatuota, kad pagrindo perkvalifikuoti G. K. padarytą nusikalstamą veiką pagrindo nėra, todėl ir bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra teisėta ir pagrįsta, jos švelninti apygardos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuota, kad apeliacinis skundas nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistųjų M. M. ir G. K. apeliacinius skundus atmesti. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-05-12 nuosprendį pakeisti:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-05-12 nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.