- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-621-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01472-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- D. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-414-356/2020 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams antstoliui L. J., A. M. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių bankas“, A. V., G. V.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ab initio 2018 m. gegužės 2 d. antstolio L. J. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0053/17/00313 ir perkelti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkės A. M. teises ir pareigas ieškovės D. V. siūlomam pirkėjui A. V..
2. Atsakovė A. M. 2020 m. sausio 16 d. pateikė byloje prašymą (taip pat jį palaikė teismo posėdžio metu) įpareigoti ieškovę D. V. sumokėti 1 000 EUR užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nurodė, kad jau yra išnagrinėtas ieškinys dėl dar kartą prašomo peržiūrėti varžytynių akto, ieškinys atmestas, nes nėra jokio pagrindo varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu, šio ieškinio pareiškimu ieškovė ketina užvilkinti kitos civilinės bylos nagrinėjimą, kurioje nagrinėjamas reikalavimas iškeldinti ieškovę iš buto. Be to, tokiam ieškiniui paduoti yra praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė nėra atlyginusi atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, jų išieškoti nėra galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovės A. M. prašymas patenkintas, ieškovė įpareigota per 10 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties kopijos įteikimo, sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 EUR užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Išaiškino ieškovei, kad nesumokėjus užstato per teismo nustatytą terminą, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
4. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis teismo teisę procesinį dokumentą pateikusį asmenį, kai yra pagrindas manyti, jos jis gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, įpareigoti sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
5. Teismas vertino atsakovės argumentus, kad ieškovė, reikšdama 2019 m. rugsėjo 6 d. ieškinį dėl 2018 m. gegužės 2 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti procesą dėl jos iškeldinimo, nes Utenos apylinkės teisme jau išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-139-839/2019, kurioje buvo pareikštas ieškinys dėl 2018 m. gegužės 2 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio. Ieškovė ieškinį padavė likus vienai dienai iki teismo posėdžio civilinėje byloje dėl jos iškeldinimo, nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, neteikė jokių įrodymų. Dėl šio ieškinio pareiškimo civilinė byla Nr. e2-19-1055/2020 (dėl iškeldinimo) buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019. Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019, ieškinys buvo atmestas ir priteista iš ieškovės 800 EUR bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas dėl šio sprendimo paduotas paskutinę apeliacinio skundo padavimo termino dieną. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-517-212/2019, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas ir priteista iš ieškovės 450 EUR bylinėjimosi išlaidų. Bendra priteistų bylinėjimosi išlaidų suma civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 yra 1 250 EUR. Priteistų išlaidų išieškoti nėra galimybės, išieškoma po keletą euro centų. Utenos apylinkės teismui atnaujinus civilinę bylą Nr. e2-19-1055/2020 (dėl iškeldinimo), ieškovė, praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą, vėl pateikė ieškinį dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, o civilinėje byloje Nr. e2-19-1055/2020 pateikė prašymą dėl šios bylos sustabdymo.
6. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-12-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-718-755/2019, buvo nustatyta, kad galimai 2019-09-09 pateiktas ieškinys skiriasi nuo ieškinio, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes ieškovė akcentuoja tai, kad antstolis nesudarė sąlygų ieškovei pasiūlyti savo pirkėją. Ieškovei nurodžius papildyti ieškinio faktinį pagrindą konkrečiomis aplinkybėmis, kurios galėtų patvirtinti faktą, kokiais veiksmais/neveikimu antstolis nesudarė sąlygų ieškovei pasiūlyti savo pirkėją, ieškovė papildomų rašytinių procesinių dokumentų nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, priežasčių nenurodė. Teismas atkreipė dėmesį į antstolio paaiškinimą, kad ieškovė skundė visus jo atliktus vykdymo veiksmus, skundai atmesti, tačiau ieškovė ir toliau gyvena iš varžytynių parduotame bute, mokesčių nemoka.
7. Nustatė, kad civilinė byla Nr. e2-19-1055/2020 (dėl iškeldinimo) yra išnagrinėta pirmosios instancijos teismo, tačiau ieškovei nepalankus teismo sprendimas neįsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismui perduotas nagrinėti atskirasis skundas, kuriuo skundžiama teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria atsakovų D. V. ir G. V. apeliacinis skundas (neapmokėtas žyminiu mokesčiu) ir atskirasis skundas laikyti nepaduotais ir šie dokumentai grąžinti juos padavusiems asmenims.
8. Nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. nėra išieškota iš ieškovės, ji turi įsiskolinimų kitiems asmenims (297 875,60 EUR), ieškovė pateikė įrodymus, kad nuo 2019 m. spalio 18 d. nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi; pati ieškovė deklaruoja savo blogą turtinę padėtį, kas leido teismui spręsti, jog ji neturės finansinių galimybių atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškovės veiksmus vertino ir pagal CPK 42 straipsnio 5 dalies nuostatas, įpareigojančias šalis priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjama byla. Pažymėjo, kad atsakovai teikė atsiliepimus į ieškinį, atvyko į teismo posėdį, dėl to atsakovė A. M. jau turėjo 242 EUR bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu ieškovė, teigusi, kad papildys ieškinio faktinį pagrindą parengiamojo teismo posėdžio metu, kai susipažins su vykdomosios bylos medžiaga (2 kartus raginta atvykti su ja susipažinti), jokių procesinių papildomų dokumentų neteikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės dėl atsakovės prašymo neteikė.
9. Teismas sprendė, jog ieškovės veiksmuose galima įžvelgti galimybę piktnaudžiauti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir galimybę, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovė gali neatlyginti iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teismas, nustatydamas užstato dydį, įvertino atsakovės teiginius, kad preliminari jai teikiamų advokato pagalbos paslaugų išlaidų suma byloje yra 1 000 EUR, realiai jau yra patirta 242 EUR išlaidų. Nustatė, kad bendra priteistų bylinėjimosi išlaidų suma išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 buvo 1 250 eurų. Pripažino, kad ir šioje byloje, kadangi yra pareikštas tokio pat pobūdžio ieškinys, galimų 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis gali būti tikėtinai priteisiamas iš ieškovės tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė D. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymo netenkinti.
11. Nurodo, kad teismo argumentai nepatvirtina, jog ieškovė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas neturi teisės vertinti kitose civilinėse bylose esančių aplinkybių, spręsdamas ar ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis šioje byloje, negali daryti išvadų už kitus teismus, remdamasis kitų civilinių bylų medžiaga, kuri net neprijungta. Aplinkybė, kad ieškovė buvo inicijavusi kitas bylas, susijusias su turto pardavimu iš varžytynių, neteikia pagrindo išvadai, jog ji nagrinėjamoje byloje gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovės reikalavimai buvo netenkinti, tačiau jie nėra tapatūs nagrinėjamoje byloje pareikštiems. Todėl negalima spręsti, kad minėtose bylose ar nagrinėjamoje byloje ieškovė savo teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį, siekia kitai proceso šaliai sąmoningai sukelti esminės žalos (žr. Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-351-790/2020). Nei vienoje teismo paminėtoje civilinėje byloje (dėl antstolio veiksmų, dėl iškeldinimo ir kt.) nėra konstatuota, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teismas sau prieštarauja teigdamas, kad ieškovė pateikė tapatų ieškinį, Panevėžio apygardos teismo 2019-12-05 nutartimi konstatuota, kad ieškovės ieškinys nėra tapatus.
12. Nurodo, kad ieškovė antstolio veiksmus skundė gindama savo galimai pažeistas teises ir tai negali būtų laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. (duomenys neskelbtini) straipsnis leidžia po varžytinių pabaigos antstolio veiksmus ginčyti ieškinio teisena, ką ieškovė ir padarė, ji naudojasi teise į teisminę gynybą ir gina savo teises. Teismo traktavimas, kad ieškovė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir turi mokėti užstatą, vien dėl to, kad kitoje byloje buvo atmestas ieškovės skundas dėl antstolio veiksmų, laikytinas kaip ieškovės teisių į teisminę gynybą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį pažeidimas.
13. Aplinkybė, kad ieškovė nepateikė atsiliepimo į atsakovės prašymą, negali būti vertinta kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsiliepimo pateikimas turi būti vertinamas kaip ieškovės teisė, nes šiuo atsakovės prašymu nėra išsprendžiama civilinė byla iš esmės. Ieškovės neatvykimas dėl ligos į parengiamąjį teismo posėdį, ar susipažinti su civilinės bylos medžiaga, taip pat negali būti vertinamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų manyti, kad ieškovė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis šioje byloje. Todėl teismas negalėjo įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą dėl galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Mano, kad teismas, žinodamas, kokia yra ieškovės turtinė padėtis, siekia ieškinį palikti nenagrinėtu, nutartyje išsakė nuomonę, kad ieškovė praleido savo ieškinio pateikimo teismui senaties terminą, nors tokią išvadą galima daryti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, yra nusistatęs prieš ieškovę. Kadangi teismas šia nutartimi akivaizdžiai parodo neigiamą savo išankstinį požiūrį į ieškovę, tai nutartis turi būti panaikinta ir dar ir dėl šios priežasties.
14. Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų - ieškovės galimo piktnaudžiavimo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis šioje civilinėje byloje, nėra pagrindo pasisakyti dėl to, ar egzistuoja sąlyga, kad ieškovė gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (žr. Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-351-790/2020). Nutartimi nustatytas nepagrįstas įpareigojimas ieškovei įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1000 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti yra ieškovės teisės į teisminę gynybą pažeidimas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. M. prašo skundo netenkinti, pateikia 2020-06-26 antstolės A. M. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vertinami asmens veiksmai ir kitose bylose. Jau išnagrinėtoje byloje Nr. 2-139-839/2019 ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekiant užvilkinti greitą bylos išnagrinėjimą: nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, neteikė jokių įrodymų, duomenų? nesumokėjus žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, pateikė atskirąjį skundą, tokiu būdu dar papildomai užsitęsia bylos nagrinėjimo procesas. Civilinėje byloje Nr. e2-19-1055/2020 (dėl iškeldinimo) teismo ieškovė posėdžiuose nedalyvavo, teikė prašymus dėl bylos sustabdymo (nes nagrinėjamos bylos dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu), nesumokėjus žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pateikė du atskiruosius skundus. Bylos nagrinėjimas (dėl iškeldinimo) dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų tęsiasi jau trečius metus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nustatytų ieškinio, kurį pateikė praleidusi senaties terminą, trūkumų nepašalino, nurodė, kad galės naudotis įrodinėjimo procese numatytomis proceso šalies teisėmis ir įrodinėti 2019-12-09 teismo nutartyje išdėstytas pastabas, tačiau jokių papildomų rašytinių procesinių dokumentų nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdi neatvyko. Mano, kad savo teisėmis ieškovė naudojasi ne pagal paskirtį, atsakovei daroma žala, byla dėl iškeldinimo iki šiol neišspręsta dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų, civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos ir ieškovė jų neturės galimybės atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovė įpareigota sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
19. CPK 95 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Teismų praktikoje šiai normai taikyti išskirtos dvi būtinos sąlygos: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir 2) tai, kad šis asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018). Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant atsakovus nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant pradėto proceso operatyvumą, koncentruotą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi minėtos sąlygos ir įpareigojo ieškovę sumokėti 1000 Eur dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Apeliantė neginčija antrosios sąlygos egzistavimo, nes pati pripažįsta, kad jos finansinė padėtis yra sunki, todėl nėra pagrindo išsamiau nagrinėti apeliantės finansinių galimybių atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju reikšmingas yra kitos būtinos sąlygos vertinimas, t. y. galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nustatymas. Apeliantė nurodo, kad teismo argumentai nepatvirtina, jog ji gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis nagrinėjamoje civilinėje byloje.
21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog Utenos apylinkės teisme jau išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-139-839/2019, kurioje buvo pareikštas ieškinys dėl 2018 m. gegužės 2 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio. Teismas akcentavo, kad ieškovė ieškinį padavė likus vienai dienai iki teismo posėdžio civilinėje byloje dėl jos iškeldinimo (Nr. e2-19-1055/2020), nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, neteikė jokių įrodymų, byla dėl iškeldinimo dėl inicijuoto ieškinio buvo sustabdyta, ieškovė apeliacinį skundą dėl civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 priimto sprendimo padavė paskutinę apeliacinio skundo padavimo termino dieną, šiuo metu teismų priteistų išlaidų išieškoti nėra galimybės. Pažymėjo, kad atnaujinus civilinę bylą dėl iškeldinimo, ieškovė, praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą, vėl pateikė ieškinį dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio nagrinėjamoje byloje, o civilinėje byloje dėl iškeldinimo pateikė prašymą dėl šios bylos sustabdymo. Teismas sprendė, kad tokie veiksmai rodo, jog ieškovė siekia vilkinti procesą dėl jos iškeldinimo.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, susiję su ieškovės inicijuotomis kitomis civilinėmis bylomis, pakankamai nepagrindžia galimo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kaip minėta, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju ta aplinkybė, jog ieškovės pareikštas ieškinys dėl 2018 m. gegužės 2 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio Utenos apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 buvo netenkintas, taip pat aplinkybė, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl iškeldinimo iš būsto, kuris parduotas varžytinių metu, savaime nepatvirtina šioje byloje pareikšto ieškinio aiškaus nepagrįstumo, o taip pat nepatvirtina ir ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Vien tik tokia aplinkybė negali atimti iš asmens teisės savo galimai pažeistas teises ginti teisme.
23. Panevėžio apygardos teismo 2019-12-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-718-755/2019, buvo nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškinys skiriasi nuo ieškinio, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019, faktinėmis aplinkybėmis, nes ieškovė akcentuoja tai, kad antstolis nesudarė sąlygų ieškovei pasiūlyti savo pirkėją. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovė siekia, jog nebūtų iškeldinta iš būsto, kadangi teismui tiek jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019, tiek nagrinėjamoje byloje ieškovės tikslas buvo ir yra pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu. Tačiau negalima konstatuoti, jog tokiu būdu ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei vilkina iškeldinimo iš būsto procesą. Pažymėtina, kad civilinėje byloje dėl ieškovės iškeldinimo (Nr. e2-19-1055/2020), nors ir buvo teikiami prašymai dėl bylos sustabdymo, tačiau jie nebuvo patenkinti, byloje buvo priimtas sprendimas, tačiau jis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, 2020-07-03 teismo rezoliucija yra priimtas ieškovės apeliacinis skundas. Aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su kitose civilinėse bylose priimtais procesiniais sprendimais, dėl jų teikia apeliacinius skundus, tokiu būdu siekia, kad būtų apgintos jos teisės, negali patvirtinti, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. To negali patvirtinti ir aplinkybės, kad kitose civilinėse bylose, pasak antstolio, nebuvo patenkinti ieškovės skundai dėl antstolio veiksmų. Tai, kad ieškovė aktyviai gina savo teises teisme, nereiškia, jog ji savo teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį.
24. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad 2019-12-09 nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pažymėta, kad ieškovė nepilnai išdėstė faktines aplinkybes, kokiu būdu nebuvo sudarytos sąlygos ieškovei pasiūlyti savo pirkėją, tačiau ieškovė, teigusi, kad papildys ieškinio faktinį pagrindą parengiamojo teismo posėdžio metu, kai susipažins su vykdomosios bylos medžiaga (2 kartus raginta atvykti su ja susipažinti), jokių procesinių papildomų dokumentų neteikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išnagrinėjus bylą pagal joje esančius įrodymus, galima spręsti, ar ieškovės ieškinys yra pagrįstas, ar ne. Tuo atveju, jeigu ieškovė nevykdo įrodinėjimo pareigos, ieškinys, bylą išnagrinėjus iš esmės gali būti atmetamas. Tai, kad ieškovė, kurios dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, neturėjo esminės reikšmės tolimesniam bylos nagrinėjimui, kadangi teismas šio posėdžio metu priėmė ginčijamą nutartį dėl užstato sumokėjimo, išaiškino, jog užstato nesumokėjus ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tiek dėl ieškinyje, tiek ir dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių pagrįstumo, o tuo pačiu ir dėl ieškinio pagrįstumo, teismas pasisako tik išnagrinėjęs bylą iš esmės galutiniu teismo sprendimu, o ne nagrinėdamas prašymą dėl užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimo. Todėl atsiliepime į ieškinį, prašyme dėl įpareigojimo sumokėti užstatą bei teismo nurodomos aplinkybės, kad ieškovė galimai pateikė ieškinį dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą, galėtų būti vertinamos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tokie teiginiai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti nesąžiningą ieškovės elgesį bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
26. Pažymėtina, kad nustačius, jog ieškovė vengia įvykdyti kitoje civilinėje byloje priimtą teismo sprendimą, tai galėtų būti vertinama kaip galimas jos piktnaudžiavimas teise, vykdymo procesu bei įsiteisėjusio teismo sprendimo ignoravimas. Teismo nustatyta ir apeliantė to neginčija, kad bendra iš ieškovės atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 yra 1250 EUR, kurių išieškoti nėra galimybės, išieškoma po keletą euro centų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga, tai sąlygota objektyvių aplinkybių, iš jos vykdomi priverstiniai didelių skolų išieškojimai, todėl nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad ieškovė sąmoningai siekia nevykdyti teismo sprendimo. Nenustačius kitokių aplinkybių, kurios šiuo metu leistų daryti pagrįstas prielaidas dėl galimo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą.
27. Ieškovė nurodo, kad teismas galimai turi išankstinę nuomonę jos atžvilgiu, siekia, kad ieškinys būtų apliktas nenagrinėtu ir byla nebūtų išspręsta iš esmės. Pažymėtina, jog procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Ieškovės nurodomos aplinkybės yra susijusios su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais, todėl jos negali būti vertinamos kaip pagrindžiančios teisėjos šališkumą, tuo tarpu jokių aplinkybių, pagrindžiančių CPK 64–66, 71 straipsniuose numatytų pagrindų egzistavimą, ieškovė nenurodė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, susiję su teisėjos šališkumu, atmetami kaip nepagrįsti.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei atsakovės prašyme, nei skundžiamoje nutartyje nenurodžius kitokių aplinkybių, kurios šiuo metu leistų daryti pakankamai pagrįstą išvadą apie galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, byloje neįrodyta CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų visuma. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantę įmokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias šio instituto taikymą, o dėl to nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės A. M. prašymas (jame nurodytais motyvais) netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės A. M. prašymą dėl užstato jos bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti atmesti.