- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- 2A-517-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01354-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- A. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Eigirdo Činkos, Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams A. M., antstoliui L. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB Šiaulių bankui, G. V. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. V. prašė pripažinti antstolio L. J. 2018-05-02 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu; taikyti restituciją ir grąžinti jai nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o lėšas sumokėtas už turtą - atsakovei A. M..
2. Nurodė, kad antstolis L. J. yra užvedęs vykdomąsias bylas Nr. 0053/17/00313 ir Nr. 0053/17/00314, kuriose vykdomas skolų išieškojimas iš ieškovės išieškotojo AB Šiaulių bankas naudai. Išieškojimas nukreiptas į ieškovei priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis L. J. jos turtą pardavė iš varžytynių ir 2018-05-02 surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo nuosavybės teisė į jos turtą už 19‘200 Eur kainą perėjo atsakovei A. M..
3. Teigia, kad turto vertės nustatymo procedūra antstolio L. J. vykdomosiose bylose buvo atlikta netinkamai, turto vertintojui neatitinkant eksperto reikalavimų, turtą pardavinėjant ženkliai per žema, ne rinkos, kaina, dėl ko turto pardavimas iš varžytynių yra neteisėtas. Mano, kad turto vertinimą privalėjo atlikti turto vertintojas, atitinkantis Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Turtas viešajame registre yra įkainotas didesne suma, t. y. 33‘000 Eur, tačiau vykdomojoje byloje buvo įvertintas 24‘000 Eur, o parduotas už 19‘200 Eur. Turto vertinimą atlikęs vertintojas UAB „Verslavita“ nėra ir nebuvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, todėl jis neturėjo teisės atlikti jos turto vertės nustatymo ekspertizės. Iš to daro išvadą, kad turto vertės nustatymo procesas antstolio L. J. vykdomosiose bylose buvo atliktas netinkamai.
4. Jos nuomone, turto vertinimas buvo atliktas pernelyg atmestinai, padarant esminių klaidų vertinimo procese. Įsitikinusi, kad negalima laikyti, jog turto vertinimas buvo atliktas objektyviai. Pagal areštuoto turto įkainojimo taisykles, kurias reglamentuoja CPK 681 straipsnis, turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Antstolis turėjo pareigą imtis visų įmanomų veiksmų, kad turtas būtų įkainotas profesionaliai, rinkos kaina, kad iš varžytynių būtų gauta kuo įmanoma didesnė suma iš turto pardavimo ir kuo didesne apimtimi pasidengtų išieškotojo reikalavimai. Antstolis L. J. turtą pardavė ir ginčijamų varžytynių aktu perleido ne rinkos kaina, atlikęs pažeidimų turto vertės nustatymo procese, taip pažeidė ieškovės teises. Kadangi iš turto pardavimo nebuvo gauta maksimali suma, varžytynių aktas turi būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš D. V. atsakovės A. M. naudai 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų, trečiojo asmens AB Šiaulių bankas naudai 390 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir valstybės naudai 476 Eur žyminio mokesčio ir 17,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
6. Nustatė, kad antstolio L. J. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0053/17/00313 pagal Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės B. G. 2016 m. spalio 17 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5303 dėl 5‘362,06 Eur negrąžinto kredito, 58,36 Eur palūkanų, 123,54 Eur delspinigių, sutartinių metinių palūkanų pagal Kreditavimo sutartį nuo negrąžintos kredito sumos, t. y. 5 362,06 Eur, nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo iki visiško prievolės įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už visą priteistą sumą nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos išieškojimo iš D. V. sutartine hipoteka įkeisto turto išieškotojos AB „Šiaulių bankas“ naudai.
7. 2017 m. birželio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0053/17/00313 S-170294 dėl ekspertizės skyrimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti UAB „Verslavita“. 2017 m. birželio 26 d. ekspertizės aktu Nr. PNE-17-054 minėto buto vertė nustatyta 24‘000 Eur ir 2017 m. liepos 21 d. turto arešto aktu Nr. 17/313 apribotas disponavimas šiuo turtu. Skolininkei 2017 m. liepos 24 d. įteiktas Turto arešto aktas, paskelbtos skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto varžytynės Nr. 141788 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.
8. 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu dėl varžytynių atšaukimo Nr. B-17-53-29-S-170412, turto varžytynės atšauktos. 2017 m. rugpjūčio 18 d. antstolis priėmė papildomą patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0053/17/00313-S-170411, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie nustatytą įkeisto turto vertę, galimybę pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, buvo pateikta informacija apie varžytynių skelbimo tvarką, nurodant terminus, pradinės kainos nustatymo tvarką, teisę skolininkui pasiūlyti pirkėją. Šis patvarkymas registruotu paštu išsiųstas ir skolininkei įteiktas 2017 m. rugsėjo 1 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. spalio 30 d. paskelbtos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2017 m. spalio 25 d. patvarkymu dėl varžytynių atšaukimo Nr. B-17-35 buvo atšauktos, nes 2017-10-20 D. V. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.
9. Skundas pateiktas, dėl to, jog pareiškėjos (D. V.) nuomone turto vertės nustatymo ekspertizę atliko šios teisės neturintis subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, dėl ko turto vertės nustatymo procesas vykdomojoje byloje yra atliktas netinkamai. Taip pat pareiškėja nurodė, kad, jos vertinimu, turtas iš varžytynių pardavinėjamas ženkliai per maža kaina, ką patvirtina net ir VĮ „Registrų centro“ duomenys. Kadangi vykdomojoje byloje turto vertinimas nebuvo atliktas objektyviai ir tinkamai, tai turi būti skiriama pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė, kuri pašalintų esančius neaiškumus.
10. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi skundas atmestas, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista.
11. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. paskelbtos buto, esančio Utena, (duomenys neskelbtini), pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2018-03-14 buvo informuota apie antstolio 2018-03-08 patvarkymą dėl ginčijamų varžytinių paskelbimo. Pradinė buto pardavimo kaina 19‘200 Eur. 2018 m. gegužės 2 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) butas parduotas varžytynių laimėtojai atsakovei A. M.. 2018 m. gegužės 3 d. pateiktas skolininkės D. V. pareiškimas dėl antstolio nušalinimo. 2018 m. gegužės 4 d. patvarkymu Nr. 0053/17/00313-S-180145 antstolis atsisakė nusišalinti. 2018 m. gegužės 9 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi D. V. pareiškimas dėl antstolio L. J. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0053/17/00313 atmestas.
12. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad turto vertei nustatyti skiriamas ekspertas gali būti tik atitinkantis Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą turto vertei nustatyti, kaip ekspertas, kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) tokių reikalavimų turto vertinimo ekspertizei taip pat nėra nustatyta. Taigi, teisės aktuose antstoliui nėra nustatyta pareiga skirti ekspertą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtinto teismo ekspertų sąrašo. Pagal TVVPĮ 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo, atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą.
13. Vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, priešingai nei teismo paskirtą ekspertizę atliekančiam ekspertui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. Ieškovės buto vertinimą atlikusi UAB „Verslavita“ Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000125), o ekspertizės aktą parengusiam O. I. Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 16 yra išduotas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000507. Kitokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovės argumentus, kad nagrinėjamu atveju ekspertizę atliko tokios teisės ar kompetencijos neturintis subjektas, teismui nepateikta.
14. Teismas taip pat nenustatė pakankamo pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog turto vertė nustatyta netinkamai ir nėra objektyvi.
15. Turto ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti paskirta 2017 m. birželio 12 d. patvarkymu. Turto arešto aktas, kuriame nurodyta areštuoto turto vertė, 2017 m. liepos 24 d. pasirašytinai įteiktas skolininkei. Papildomu 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. 0053/17/00313-S-170411, skolininkė buvo informuota apie nustatytą įkeisto turto vertę bei galimybę pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Patvarkymas ieškovei įteiktas 2017 m. rugsėjo 1 d. Teismas sprendė, kad faktiškai ieškovė žinojo apie tai, kad ginčo turtas įvertintas nekilnojamojo turto vertintojo. Duomenų, kad ieškovė pasinaudojo CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise inicijuoti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, byloje nėra pateikta. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartys patvirtina, jog ieškovė tokia teise nesinaudojo, o nesutikimą su nustatyta verte ir vykdoma išieškojimo procedūra ėmė reikšti tik antstoliui 2017 m. liepos 31 d. priėmus patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių. Minėtose teismo nutartyse nurodyta, jog duomenys apie minėto buto vertę iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės nepaneigia UAB „Verslavita“ išvadoje dėl ekspertizės objekto nurodytos minėto buto rinkos vertės ir nėra pakankami. Ieškovė jokių naujų duomenų bei įrodymų dėl kitokios turto vertės iš esmės nerinko ir neteikė.
16. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys apie 33‘000 Eur buto vertę 2018-01-01 nėra pakankami. Iš Buto ekspertizės akto Nr. PNE-17-054 nustatė, kad išvada dėl turto rinkos vertės parengta 2017 m. birželio 26 d. kvalifikuoto turto vertintojo, atlikus individualią vertinamo turto apžiūrą ir atsižvelgiant į individualias turto savybes. Teismas sutiko, kad vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Tačiau individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis.
17. Turto ekspertizės aktas yra aiškus, išsamus, jame pateikiami palyginamųjų objektų duomenys, šių objektų palyginamosios kainos, atrinkti objektai, kurie pagal buvimo vietą, paskirtį plotą panašūs į vertinimo objektą, atsižvelgta į turto vertę įtakojančius faktorius (lokalizaciją, fizinę būklę, statybos metus ir t.t.). Teismo vertinimu, eksperto išvada atitinka įrodymų sąsajumo (liečiamumo) ir leistinumo reikalavimus ir nėra aplinkybių, kurios leistų suabejoti šios ekspertizės išvada, todėl nėra pagrindo teigti, jog išvada nėra pakankama objektyviai pagrįsti buto rinkos vertę turto arešto akto surašymo metu ir jo pardavimo iš varžytynių metu. Tai, kad nustatyta turto vertė nebuvo per maža, leidžia manyti ir aplinkybė, jog varžytynėse turtas buvo parduotas už pradinę nustatytą kainą ir nebuvo dalyvių, kurie kainą keltų. Ženklių įregistruotų parduotų gyvenamųjų būstų vidutinės 1m2 kainos pokyčių šalyje nuo 2017 m. trečio ketvirčio iki 2018 m. antro ketvirčio viešai prieinamais duomenimis nebuvo, todėl nėra pagrindo manyti, jog turto kaina nuo jo įvertinimo iki varžytynių ženkliai pasikeitė.
18. Teismas sprendė, jog argumentai, kad ekspertizės aktas, atliktas pagal Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatymo reikalavimus, netapatus vykdymo proceso metu atliekamai ekspertizei turto vertei nustatyti, neturi esminės reikšmės ieškovės nurodomai turto vertei pagrįsti, nes kitokių patikimų ir leistinų įrodymų, kurie galėtų objektyviai paneigti UAB „Verslavita“ nustatytą turto rinkos vertę ieškovė nepateikė.
19. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju remtis vien tik VĮ „Registrų centras“ duomenimis apie turo vertė nėra pagrindo ir dėl šių duomenų nepakankamo išsamumo. Iš ieškovės pateiktų VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad minėto buto vidutinės rinkos vertės paieška buvo atlikta 2018-08-06, o vertė pagal verčių žemėlapius galioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Byloje yra VĮ „Registrų centro“ išrašas, kuriame nurodyta, kad ieškovės turto masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 8 d. dienai buvo 44‘601 Eur ir tokia turto vertė šiuo metu taip pat nurodoma turto registro išraše, tačiau viešai prieinamais VĮ „Registrų centro“ duomenimis mokestinė buto vertė šiuo metu 26‘800 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė pagal nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8, 9 str. yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė apskaičiuota masinio vertinimo būdu arba išlaidų (kaštų) metodu. Taigi VĮ „Registrų centras“ duomenys nėra vienareikšmiški bei gan skirtingi, todėl negali būti laikomai pakankamai objektyviais, jog būtų galima paneigti byloje esančią išvadą dėl ekspertizės objekto vertės ir neleidžia pagrįstai abejoti joje nurodyta informacija.
Žemesnės instancijos teismas
20. Duomenų, kad ieškovė siekė surasti turto pirkėją, kuris nupirktų turtą, kaip ji teigia už per mažą kainą, nėra pateikta. Todėl teismas sprendė, kad turtas nebuvo pardavinėjamas už pernelyg mažą kainą, juolab, jog varžytynių metu pradinė turto pardavimo kaina varžytynių dalyvių nebuvo didinama.
21. Antstolis vadovavosi ekspertizės duomenimis, t. y. 24‘000 Eur turto rinkos kaina, o ieškovės teigimu turtas vertintinas 33‘000 Eur kaina. Skirtumas tarp nustatytos ir ieškovės nurodomos turto rinkos kainų sudaro 9‘000 Eur. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, jog turto vertė, kuria vadovavosi antstolis parduodant turtą iš varžytinių, buvo per maža, kadangi ginčo turto verčių skirtumas net ir laikant, jog ieškovės nurodoma turto vertė objektyviai būtų pagrįsta, sudaro 28 proc. ir tokio dydžio skirtumas teismų praktikoje nelaikytinas per dideliu.
22. Nesutikdama su antstolio nustatyta turto verte, ieškovė turėjo pateikti objektyvius ir pagrįstus įrodymus, paneigiančius antstolio nustatytą turto vertę. Ieškovė nepagrįstai teigė, kad antstolis privalėjo turto vertinimą pakartoti ar skirti kitokią ekspertizę nesant pateiktų pakankamai objektyvių duomenų dėl kitokios turto vertės, kuriuos privalėjo pateikti ieškovė. Ieškovė vykdymo procese ir civilinė bylos nagrinėjimo metu, manydama, jog antstolio nustatyta turto vertė neatitinka tikrovės, turėjo galimybę pateikti įrodymus, paneigiančius eksperto nustatytą nekilnojamojo turto vertę, bet nesiremti vien tik VĮ „Registrų centras“ duomenimis, kurių nepakankamumas nagrinėjamu atveju jau buvo konstatuotas nagrinėjant ieškovės skundą dėl antstolio veiksmų, taip pat ir šioje byloje nėra nustatyta pakankamo pagrindo ieškovės pateiktus duomenis laikyti pakankamais eksperto nustatytai vertei paneigti. Be to ieškovės, kaip vykdymo proceso dalyvės, elgesys yra pasyvus, realizuojant turtą, nes ieškovė savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų surasti pirkėjus už didesnę kainą, papildomai išviešinti informaciją apie varžytines arba siūlyti turtą parduoti savo surastam turto pirkėjui, t. y. nesiekė, kad išieškojimas būtų įvykdytas greitai ir tinkamai.
23. Teismas vertino, jog pagal byloje pateiktus duomenis varžytynes pripažinti negaliojančiomis nėra pakankamo pagrindo. Skola išieškota hipotekos kreditoriaus ir iš dalies kitų kreditorių naudai tiek už D. V., tiek ir už jos sutuoktinio įsiskolinimus, todėl jų interesų pažeidimo nėra.
24. Ieškovė, siekdama ginti savo interesus, kreipėsi į teismą ir naudojosi civilinio proceso įstatyme suteiktomis teisėmis. Byloje esantys duomenys nesudarė pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovė, reikšdama ieškinį buvo nesąžininga, esmingai užvilkino bylos nagrinėjimą ar dėl to kilo kokia nors turtinė žala. Vien procesinio dokumento teismui pateikimas negali būti pagrindas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nors nagrinėjamu atveju galima įžvelgti siekių vilkinti išieškojimo ir jo užbaigimo procedūrų užbaigimą, tačiau nagrinėti pateiktą ieškinį yra teismo pareiga, nes tik tokiu būdu gali būti įgyvendinta asmens kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.), o kada asmuo nusprendžia ieškinį pateikti nėra reglamentuota. Esant šioms aplinkybėms teismas netenkino prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Apeliaciniu skundu ieškovė D. V. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantės nuomone, teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo jos ieškinį, nebuvo aktyvus, nepagrįstai nepaskyrė Turto vertės nustatymo ekspertizės, dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas. Teismas turėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti visas į bylą pateiktas ir bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatyti, ar jos turtas antstolio L. J. vykdomojoje byloje buvo perleistas rinkos kaina.
26. Jos nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad turtas antstolio L. J. iš 2018-04-09 pasibaigusių varžytynių buvo parduotas už 19‘200 Eur. Tuo tarpu jos pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas apie vidutinę rinkos vertę 2018-01-01 duomenimis yra 33‘000 Eur, t. y. 13‘800 Eur daugiau. Akivaizdu, jog toks skirtumas laikytinas ženkliu, todėl teismas turėjo tai įvertinti. Teismas, matydamas, jog byloje esantys duomenys byloja apie akivaizdų skirtumą, turėjo paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę, kad byloje neliktų neaiškumo. Tačiau teismas aktyvių veiksmų nesiėmė, ekspertizės neskyrė.
27. Skundžiamame sprendime teismas formaliai atkartojo antstolio L. J. atsiliepime pateiktus argumentus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad byloje būtų nustatyta tikroji tiesa. Teismas neišanalizavo įrodymų ir nenustatė ar turtas buvo parduotas iš tikrųjų rinkos verte. Tai, kad ji neskundė antstolio nustatytą turto vertę – dar nereiškia, jog ji negali pasinaudoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Mano, jog jos teisės buvo pažeistos, nes turtas buvo parduotas už žymiai mažesne kaina negu yra rinkos kaina pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis 2018-01-01. Toks didelis to paties turto verčių skirtumas negali būti laikomas menku nukrypimu ar formalumu. Teismas visiškai šių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino, o ieškinį atmetė formaliai.
28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. M. prašo skirti už piktnaudžiavimą procesu D. V. 5‘792 Eur baudą, 49 procentus iš šios baudos skiriant atsakovės A. M. nuosavybėn; apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimą, priteisti iš apeliantės D. V. 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
29. Apeliaciniame skunde neatskleidžiama ar apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kokių konkrečiai aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neišnagrinėjo, kodėl pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui yra abstraktus ir formalus ir negali būti tenkinamas.
30. Mano, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nustatė ir tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad apeliantės D. V. netenkina priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, savaime nereiškia, jog sprendimas turi būti panaikintas.
31. Atsakovės vertinimu, ieškovės apeliacinis skundas yra formalus, nes nėra nurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą apeliantė sieja su tuo, kad teismas neskyrė turto vertinimo ekspertizės. Tačiau nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu apeliantė neįrodinėjo turto vertinimo ekspertizės būtinumo, neprašė jos skirti. Nurodo, kad klausimas dėl buto vertės pagrįstumo jau išspręstas Utenos rajono apylinkės teismo 2017-11-27 nutartimi ir Panevėžio apygardos teismo 2018-03-01 nutartimi. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi, spręsdamas dėl šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
32. Pažymi, jog teismas tokio pobūdžio bylose nėra iniciatyvus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo spręsti dėl ekspertizės skyrimo. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta kokia teisės norma įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą savo iniciatyva rinkti įrodymus (pvz. skirti ekspertizę), jei procesas yra grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principu.
33. Teismo išvados visiškai atitinka aukščiausios instancijos teismuose formuojamą teisminę praktiką, kurioje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad individuali turto vertinimo ataskaita savo prigimtimi yra patikimesnis (tikslesnis) turto vertės įrodymas negu tam tikrai vienarūšių turto objektų paskaičiuota vidutinė rinkos kaina, nurodoma Nekilnojamojo turto registro duomenyse. VĮ Registrų centras vidutinė rinkos kaina nustatoma masinio vertinimo metodu, neatsižvelgiant į individualias perleidžiamo turto savybes ir nenustatant jo individualios.
34. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką kainos skirtumas pripažįstamas esmingai mažesniu, jei turto pardavimo iš varžytinių kaina 30 - 50 procentų mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina. Byloje nustatyta ginčo buto vidutinė rinkos kaina yra 24‘000 Eur (t. y. individualaus vertinimo būdu), apeliantė teigia, jog ginčo buto vertė yra 33‘000 Eur. 9‘000 Eur skirtumas pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo vertintas kaip esmingai mažesnis.
35. Nors apeliantė deklaruoja, kad tikroji ginčo buto vertė yra 33‘000 Eur, tačiau 2018 m. balandžio 9 d. varžytinėse, kuriose tariamai 33‘000 Eur vertės butas pardavinėtas už pirminę 19‘200 Eur kainą užsiregistravo tik vienas varžytinių dalyvis, t. y. atsakovė A. M.. Tas faktas, kad užsiregistravo tik vienas varžytinių dalyvis reiškia, kad rinkos vertė nebuvo sumažinta.
36. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas siejamas tik su turto vertinimo ekspertizės nepaskyrimu, apeliantė neiniciavo kito ginčo nekilnojamojo turto vertinimo, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikdama jokių įrodymų, galinčių paneigti UAB „Verslavita“ atliktą turto vertinimą. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ginčo nekilnojamasis turtas, atliekant individualų turto vertinimą, nebuvo įvertintas realia rinkos verte. Be to, masinio vertinimo būdu nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos mokestinių verčių apskaičiavimui, valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainų nustatymui, mokesčių turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais apskaičiavimui, skiriant socialinę paramą, notarinių paslaugų kainų tvirtinant turto perleidimo sandorius nustatymui ir kitoms reikmėms. Masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos vertė visiškai neatspindi individualaus nekilnojamojo daikto tikrosios rinkos vertės. Pažymi, kad LR Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo pagrindų metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Turto ir verslo vertinimo pagrindų metodikos 26 punkte įtvirtinta, jog vertinant turtą nuosavybės teisės perleidimo tikslu nustatoma rinkos vertė, taikant individualų vertinimą.
37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Šiaulių bankas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl turto vertės nustatymo proceso teisėtumo, dėl turto atitikimo rinkos kainai yra pagrįstos, o skundo argumentus galima laikyti deklaratyviais. Pažymi, kad vykdymo procese ieškovė buvo aktyvi ir teikė skundus dėl antstolio veiksmų dėl turto įkainojimo, ekspertizės paskyrimo turto vertei nustatyti ir kitų veiksmų. Dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdymo procese jau yra priimti procesiniai sprendimai, kurie yra įsiteisėję. Ieškovės skundus nagrinėję teismai nenustatė teisės aktų reikalavimų pažeidimų vykdymo procese, taip pat ir ieškovės teisių suvaržymo vykdymo procese.
38. Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-03-01 nutartyje civilinėje byloje Nr.2S- 223-544/2018 dėl ieškovės atskirojo skundo, konstatavo, kad ieškovės tarto vertė yra nustatyta tinkamai, o duomenys apie buto verte iš VĮ Registru centro duomenų bazės nepaneigia UAB „Verslavita“ išvadoje dėl ekspertizės objekto nurodytos minėto buto rinkos vertės.
39. Ieškovė, teigdama, kad varžytynėse parduoto jai priklausiusio turto vertė neatitinka rinkos kainos, yra neobjektyvi. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismo sprendime, VĮ Registrų centro duomenys apie turto rinkos vertę yra gaunami masinio vertimo būdu, šio turto neindividualizuojant. Turto įkeitimo bankui metu nekilnojamas turtas, pagal 2004-10-11 hipotekos lakšto, patvirtinto Utenos raj. 2-ojo notarų biuro notaro, reg. Nr.NJ-7941, duomenis, buvo įvertintas 13‘032,90 Eur, o pagal 2009-01-19 d. sutartinės hipotekos lakšto, patvirtinto Utenos m. 4-ojo notarų biuro notaro, reg. Nr. DP-181, duomenis, turtas buvo įvertintas 14‘481 Eur suma. Ieškovė, pasirašydama hipotekos lakštus, sutiko su tokia turto verte ir jai neprieštaravo.
40. Įvertinus tai, kad per 10 metų nuo hipotekos sandorių sudarymo nekilnojamas turtas dėvėjosi, turtas randasi ne sostinėje, o regione, jo rinkos vertė negali padidėti daugiau kaip 2 kartus, nes tam nėra jokių objektyvių prielaidų.
41. Be to, varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos. Galutinę nekilnojamojo turto pardavimo kainą lemia įvairūs faktoriai - vietovė, kurioje yra turtas, turto patrauklumas, nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai ir dinamika, panašaus turto pasiūla rinkoje, potencialių pirkėjų perkamoji galia ir kt., tačiau galutinę kainą bet kuriuo atveju nustato varžytynių dalyviai.
42. Tai, kad vykdymo procese ieškovė nepasinaudojo įstatymo suteikta teise siūlyti pirkėjus turtui įsigyti, tik įrodo, kad potencialių pirkėjų, pageidaujančių įsigyti turtą už didesnę kainą, negu kad turtas realizuotas varžytynėse, nėra. Tokių duomenų ieškovė nepateikė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byloje nebuvo pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, o teismo padarytos išvados yra pagrįstos.
43. Bankas byloje yra pateikęs duomenis, kad lėšos, gautos už varžytynėse parduotą įkeistą ieškovei priklausiusį turtą, yra pervestos bankui. Gautomis lėšomis bankas yra pilnai padengęs ieškovės įsiskolinimą pagal vykdomuosius įrašus. Todėl tarp banko ir ieškovės yra pasibaigę paskoliniai teisiniai santykiai, šalys yra atsiskaičiusios. Apeliacinio skundo tenkinimas neabejotinai pažeistų tarp šalių susiklosčiusių santykių stabilumą.
44. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo ieškinį, netinkamai vertino įrodymus. Byla buvo nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant, byloje nebuvo gautas ieškovės prašymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, taip pat kiti prašymai. Ieškovė nepagrįstai nori perkelti savo procesinę pareigą rinkti įrodymus teismui. Mano, jog teismas savo iniciatyva rinkdamas įrodymus, įskaitant ekspertizės paskyrimą turto vertei nustatyti, nesant motyvuoto šalių prašymo, nebūtų objektyvus ir pažeistų šalių rungtyniškumo principą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
45. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
47. Apeliantės nuomone, antstolis L. J. jos turtą pardavė iš varžytynių už ženkliai mažesnę kainą, nei jis yra vertas, pažeidė turto vertės nustatymo procesą, taip pažeisdamas jos teises, o teismas nebuvo aktyvus ir neskyrė ekspertizės. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.
48. Byloje nustatyta, kad antstolis L. J., vykdydamas išieškojimą iš skolininkės D. V. sutartine hipoteka įkeisto turto – 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 12 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Ekspertizę pavedė atlikti UAB „Verslavita“, kuri padarė išvadą, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. V., rinkos vertė yra 24‘000 Eur. Antstolis 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo, informavo D. V. apie nustatytą įkeisto turto vertę, galimybę pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, apie varžytynių skelbimo tvarką, nurodant terminus, pradinės kainos nustatymo tvarką, teisę skolininkui pasiūlyti pirkėją. Minėtas patvarkymas skolininkei įteiktas 2017 m. rugsėjo 1 d. (vykdomosios bylos Nr. 0053/17/00313, lapai 10-14, 35). Antstoliui 2017 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu paskelbus turo pardavimą iš varžytynių, skolininkė 2017 m. spalio 20 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Skunde nurodė, kad turto vertė nustatyta netinkamai, ekspertizę atliko asmuo, neįtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, turtas iš varžytynių parduodamas ženkliai mažesne kaina (vykdomosios bylos Nr. 0053/17/00313, lapai 41-46).
49. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi skolininkės skundą atmetė, o Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad įstatymas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo, kad turto vertei nustatyti skiriamas ekspertas turi būti parenkamas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtinto teismo ekspertų sąrašo; kad turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti turto vertintojams įstatymu nustatytus reikalavimus; kad UAB „Verslavita“ turi tinkama kvalifikaciją ir teisę atlikti turto vertinimą; kad VĮ „Registrų centro“ duomenys apie buto vertę nepaneigia UAB „Verslavita“ išvados dėl buto rinkos vertės, nesi išvada parengta atlikus individualią vertinamo turto apžiūrą; kad skolininkė nepasinaudojo CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise pareikšti prieštaravimus ar inicijuoti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (vykdomosios bylos Nr. 0053/17/00313, lapai 70-75).
50. Įstatymas reglamentuoja, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliantė D. V., ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo tas pačias aplinkybes bei iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos apeliacinis teismas yra įvertinęs 2018 m. kovo 1 d. nutartyje. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovė naujų aplinkybių nenurodė, įrodymų, paneigiančių jau nustatytas faktines aplinkybes, nepateikė, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo, neteikė teismui prašymo skirti papildomą ekspertizę. Apeliantė, nesutikdama su turto įvertinimu, galėjo reikalauti pakartotinės ekspertizės, tačiau šia teise nepasinaudojo ir svarių įrodymų, paneigiančių UAB „Verslavita“ išvadą, nepateikė.
51. Kaip žinia, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus ar skirti papildomą ekspertizę, todėl apeliantės argumentai, kad teismas formaliai išnagrinėjo ieškinį, netinkamai vertino įrodymus, nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatyti tikrąją turto rinkos vertę, nepagrįsti. Teismas savo iniciatyva rinkdamas įrodymus, įskaitant ekspertizės paskyrimą turto vertei nustatyti, nesant motyvuoto šalies prašymo, nebūtų objektyvus ir pažeistų šalių rungtyniškumo principą.
52. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmiau nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.
53. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės D. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 476 Eur žyminio mokesčio ir 770 Eur atsakovės bei trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 33-34, 47, 53-54; CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų AB Šiaulių bankas, JAK (duomenys neskelbtini); 476 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei.