- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-424-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01354-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- D. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams antstoliui Leonui Jankauskui ir A. M. dėl antstolio Leono Jankausko 2018 m. gegužės 2 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė Šiaulių bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės D. V. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės D. V. atsakovės A. M. naudai 800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Šiaulių bankas naudai 390,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o valstybės naudai 476,00 Eur žyminio mokesčio bei 17,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Panaikino 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – A. M. nuosavybės teise priklausančio buto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su teismo sprendimu, ieškovė D. V. 2019 m. balandžio 8 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas jai buvo atidėtas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, atitinkamai atidėtinas ir žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovei D. V. nustatė 10 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. apeliacinį skundą apmokėti 576,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu; arba prašymą tinkamai motyvuoti, pateikti dabartinę turtinę padėtį visapusiškai pagrindžiančius duomenis, arba, jeigu turtinė padėtis, nustatyta 2018 m. rugpjūčio 10 d. teismo nutartimi, išliko nepakitusi, už apeliacinį skundą sumokėti 100,00 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas tik už ieškinį. Už apeliacinį skundą mokėtinas 576,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, tokį prašymą turėtų tinkamai motyvuoti, pateikti dabartinę turtinę padėtį visapusiškai pagrindžiančius duomenis, o jeigu turtinė padėtis, nustatyta 2018 m. rugpjūčio 10 d. teismo nutartimi, išliko nepakitusi, už apeliacinį skundą sumokėti 100,00 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė D. V. prašo pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atidėti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo terminą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir priimti apeliacinį skundą.
6. Nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė jau teikdama ieškinį teismui nurodė, jog negali sumokėti 576,00 Eur dydžio žyminio mokesčio, kadangi jos finansinė padėtis yra sunki, dėl ko prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Teismas ieškovės prašymą tenkino ir žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo, dėl ko šiuo atveju nėra pagrįsta reikalauti ieškovę sumokėti tokio paties dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teismui jau pripažinus, jog ieškovės finansinė padėtis yra tokia sunki, kad ieškovė neišgali sumokėti žyminio mokesčio. Teismo žinioje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra itin sunki.
7. Mano, jog įpareigojant sumokėti 576,00 Eur žyminį mokestį, kurio ieškovė šiai dienai neišgali sumokėti, užkertamas kelias ieškovei į tinkamą teisminį procesą bei pažeistų teisių gynimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Atskirasis skundas netenkinamas, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria apeliantei nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį, arba prašymą tinkamai motyvuoti, pateikti dabartinę turtinę padėtį visapusiškai pagrindžiančius duomenis, arba, o jeigu turtinė padėtis, nustatyta 2018 m. rugpjūčio 10 d. teismo nutartimi, išliko nepakitusi, už apeliacinį skundą sumokėti 100,00 Eur žyminį mokestį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
11. Pagal CPK 84 straipsnį, asmens motyvuotu prašymu bei prie jo pridėtų įrodymų, įrodančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, pagrindu, teismas, įvertinęs asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi CPK aiškiai nustato asmens, siekiančio, kad žyminio mokesčio sumokėjimas būtų atidėtas, pareigą pateikti prašymą ir jo motyvus pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis) pirmos instancijos teismui kartu su procesiniu dokumentu, už kurį šis mokestis turi būti mokamas.
12. Apeliantė prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą pareiškė tik atskiruoju skundu. Toks prašymas bei jo motyvus pagrindžiantys įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo teikti. Prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą atskirajame skunde apeliantė grindė viena aplinkybe, t. y. tuo, kad teismo nutartimi už paduotą ieškinį žyminio mokesčio mokėjimas jau buvo apeliantei atidėtas, o jos turtinė padėtis įvertinta, todėl teismas turėjo į šias aplinkybes atsižvelgti.
13. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pirmos instancijos teismo nutartimi už paduotą ieškinį žyminio mokesčio mokėjimas apeliantei jau buvo atidėtas, savaime nesudaro pagrindą teismui atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir už paduotą apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo padavimas – atskiras savarankiškas procesinis veiksmas ir žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą klausimas sprendžiamas iš naujo. Tai sietina ir su tuo, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį apeliantės turtinė bei finansinė padėtis gali iš esmės pakisti (pagerėti ar pablogėti). Teismas privalo tai patikrinti ir įvertinti. Vien apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai, kad duomenys apie apeliantės sunkią finansinę padėtį jau yra byloje ir buvo įvertinti teismo, sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo už ieškinį klausimą, nesuteikia pagrindo vertinti, kad apeliantės turtinė padėtis yra tokia pati, kokia buvo ieškinio padavimo teismui metu, juo labiau, kad nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki apeliacinio skundo padavimo teismui dienos praėjo daugiau nei puse metų laiko.
14. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad neatidėjus žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, būtų apribota jos procesinė teisė kreiptis į teismą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.
15. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
16. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Vadovaujantis teismų formuojama praktika, įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
17. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė už apeliacinį skundą įstatymu nustatyto žyminio mokesčio nesumokėjo, pateikdama apeliacinį skundą motyvuoto prašymo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo bei jo motyvus pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyto turinio trūkumams pašalinti.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas jų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovei nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas, todėl apeliantei nustatytinas naujas terminas trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantei D. V. dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį pašalinti.