Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-414-356/2020 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams A. M. ir antstoliui Leonui Jankauskui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių bankas“, A. V., G. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šios bylos šalys apeliacinio teismo neprašė kvestionuoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuojamojoje dalyje padarytų išvadų ir išdėstytų motyvų, kurie savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies byloje, galėjo daryti (darė) poveikį abiejų byloje dalyvaujančių šalių teisėms ir pareigoms, galėjo sukurti (sukūrė) teisinius padarinius ateityje. Taigi teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nepaisyti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau nustatytų prejudicinių faktų ir jais nesiremti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

CPK 602 straipsnis nustato, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas iš tokių atvejų yra, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus aiškina ir taiko kartu su kitomis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, taigi ir su CPK 704 straipsniu, reglamentuojančiu skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.

Ieškovei Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi nurodžius papildyti ieškinio faktinį pagrindą konkrečiomis aplinkybėmis, kurios galėtų patvirtinti, kokiais veiksmais/neveikimu antstolis nesudarė sąlygų ieškovei pasiūlyti savo pirkėją, ieškovė tokių aplinkybių nenurodė, paaiškinime dėl nustatytų ieškinio trūkumų šalinimo teigė, kad ji turi teisę tokius argumentus nurodyti tik priėmus ieškinį ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje, jai susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga. Ieškovė su vykdomąja byla susipažino tik ne kartą paraginta, tačiau jokių papildomų rašytinių procesinių dokumentų nepateikė, jokių naujų faktinių aplinkybių nenurodė. Kviečiama į teismo posėdžius neatvyko, rašytinių paaiškinimų neteikė. Taigi ieškovė nenurodė jokių konkrečių atsakovo antstolio Leono Jankausko neteisėtų veiksmų/neveikimo, ieškovės vertinimu įtakojusių ir nulėmusių imperatyvių teisės normų ir jos teisių pažeidimą – sąlygų pasiūlyti savo pirkėją nesudarymą.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus). Pagal CPK 704 straipsnį teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Šia teise skolininkas negali pasinaudoti po pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, taip pat ir tais atvejais, jeigu pirmosios varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis. CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros.

Teismo sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis duomenimis, esančiais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) antstolio Leono Jankausko pasirašyto turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) galimas negaliojimas buvo įvertintas ne tik ieškovės nurodytose ieškinio pagrindo ribose, tačiau atsižvelgiant ir į kitus CPK 602 straipsnyje numatytus imperatyvius turto pardavimo iš varžytynių negaliojimo pagrindus. Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad: „Kitų aplinkybių, kurios ieškovės ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomone gali būti pakankamu pagrindu varžytynes pripažinti negaliojančiomis, nėra nurodoma ir ginčas dėl to nekeliamas. Teismo vertinimu pagal byloje pateiktus duomenis varžytynes pripažinti negaliojančiomis nėra pakankamo pagrindo nei vienu iš nustatytų atvejų.“ Taip pat, minėta, nagrinėtoje byloje buvo ištirta ir sprendimu nustatyta, kad ieškovės, kaip vykdymo proceso dalyvės, elgesys realizuojant turtą buvo pasyvus, nes ieškovė savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų surasti pirkėjus už didesnę kainą, papildomai išviešinti informaciją apie varžytines arba siūlyti turtą parduoti savo surastam turto pirkėjui, t. y. nesiekė, kad išieškojimas būtų įvykdytas greitai ir tinkamai.

Kaip matyti iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio dokumento – antstolio Leono Jankausko (duomenys neskelbtini) priimto Patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei antstolis Leonas Jankauskas išaiškino jos teises, numatytas CPK 704 straipsnyje, kad: “<...> gali iki varžytynių paskelbimo pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją už turto įvertinimo sumą arba didesnę sumą. Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas.“. Antstolis taip pat nurodė, kad pirmąsias varžytynes skelbs ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo šio patvarkymo skolininkui išsiuntimo dienos, o varžytynių pradžia yra jų paskelbimo interneto svetainėje www.evarzytynes.lt momentas. Patvarkymas ieškovei išsiųstas 2017-08-21, siunta ieškovės gauta asmeniškai 2017-09-01. Antstolio Leono Jankausko patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo iš varžytynių priimtas 2017-09-29. Taigi ieškovė nuo 2017-09-01 realiai žinojo savo teisę surasti areštuoto turto pirkėją, o realizuoti šiai teisei turėjo 28 dienas, taigi turėjo pakankamai laiko informuoti antstolį apie turimą pirkėją, t. y. pasinaudoti jai įstatymo suteikta teise. Minėta, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių faktų, kokiu būdu antstolis Leonas Jankauskas nesuteikė jai teisės ir nesudarė sąlygų iš varžytynių parduodamam turtui pasiūlyti savo pirkėją. Vykdomojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovė turėjo savo pirkėją ir apie tai kokiu nors būdu antstolį Leoną Jankauską informavo. Kaip paaiškino atsakovas antstolis Leonas Jankauskas, dar iki minėto patvarkymo dėl ieškovei teisių išaiškinimo ir varžytynių paskelbimo priėmimo į antstolio kontorą buvo atvykusi ieškovė su A. V., detaliai išsiaiškino vykdymo eigą, tačiau net neužsiminė, kad A. V. ar kitas asmuo ketintų turtą įsigyti.

Kadangi ieškovei antstolio patvarkymas buvo įteiktas asmeniškai, darytina išvada, kad ieškovė buvo supažindinta su CPK 704 straipsnio nuostatose numatyta jos teise pasiūlyti savo pirkėją. Pažymėtina, kad skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas (CPK 644 straipsnis), t. y. skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų jos siekį pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise, t. y. skolininko teise iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.

Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovė įrodinėjo, kad buto vertė yra 33 000 EUR. Specialistų butas buvo įvertintas 24 000 EUR, o parduotas už 19 200 EUR. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų (vykdomoji byla, b. l. 36-40), patvarkymais prie išieškojimo prisijungė antstoliai Sigitas Osvaldas Grašys (išieškoma suma – 1 149,72 EUR), Aistė Mikulėnienė (išieškomos sumos: 242 985,74 EUR, 28 211,44 EUR, 1 937,26 EUR). Taigi pagal CPK 704 straipsnio 2 dalies teisės normas ieškovės ieškinyje įvardytam buto pirkėjui A. V. būtų tekusi pareiga sumokėti kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, taigi nebūtų pakakę sumokėti 300 EUR daugiau nei sumokėjo varžytynių laimėtoja, kaip ieškinyje nurodė ieškovė. Kaip matyti iš antstolio Leono Jankausko (duomenys neskelbtini) priimto patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo, gautos lėšos už iš varžytynių parduotą butą atiteko ne tik hipotekos kreditoriui, bet buvo paskirstytos ir kitiems ieškovės kreditoriams, ieškovei grąžintinų lėšų neliko (vykdomoji byla, b. l. 105-109). Tokios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad įsigyti ieškovės butą CPK 704 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta tvarka šiuo konkrečiu atveju A. V., kuris ir pats turėjo teisę būti varžytynių dalyviu (CPK 709 straipsnis), nebūtų buvę naudinga. Taigi, nelogiška būtų manyti, kad ieškovė ketino siūlyti savo pirkėją A. V. (galimai artimą giminaitį), kad jis už butą mokėtų daugiau, nei reikėtų mokėti pačiam dalyvaujant varžytynėse, todėl tikėtina atsakovo antstolio Leono Jankausko paaiškinimu, kad ne tik raštu, bet ir žodžiu ieškovė savo pirkėjo nepasiūlė.

Ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, teismas prieina prie išvados, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyta atsakovą antstolį Leoną Jankauską pažeidus CPK 704 straipsnio imperatyvias nuostatas, o todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą ir ieškovės ginčijamą (duomenys neskelbtini) antstolio Leono Jankausko turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu.

Ieškovė buvo pareiškusi ir ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė perkelti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkės A. M. teises ir pareigas ieškovės siūlomam pirkėjui A. V. Pažymėtina, kad pagal CPK 602 straipsnio 2 dalies teisės normas turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu, gali būti taikoma tik restitucija (turtas grąžinamas jo savininkui). Restitucija galėtų būti taikoma tik turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju pagrindas minėtą aktą pripažinti negaliojančiu nenustatytas. Ieškinys neįrodytas, todėl yra pagrindas jį atmesti visa apimtimi (CPK 12, 178, 602 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, ieškinio senatį teismas taiko tik kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Atsakovai antstolis Leonas Jankauskas ir A. M. prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CPK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tačiau šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CPK 602 straipsnio 3 dalyje, kuri taikytina vykdymo proceso metu realizuojant skolininkui priklausantį turtą. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį (jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas).

Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) antstolis priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskelbė nuo 2018-03-08 iki 2018-04-09 turto pardavimą pirmosiose pakartotinėse varžytynėse, šis patvarkymas ieškovei asmeniškai įteiktas 2018-03-14. (duomenys neskelbtini) elektroninės varžytynės buvo baigtos, antstolis pasirašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, turtas parduotas laimėtojai – A. M., kuri visą sumą už turtą įmokėjo 2018-04-23 (vykdomoji byla, b.l. 82). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovei 2019-09-09 padavus teismui ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, ieškovė praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Aplinkybę, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra tokios svarbios, jog sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, turi įrodyti šalis, kuri praleido terminą kreiptis į teismą ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė ieškinio senaties terminą atnaujinti neprašė. Taigi, kai kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), būtina įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

Svar­bio­mis ter­mi­no pra­lei­di­mo priežas­ti­mis, su­da­ran­čio­mis pa­grin­dą pra­leis­tą ter­mi­ną atnaujinti, ga­li bū­ti pripažįs­ta­mos tik ter­mi­no eigos me­tu bu­vu­sios ap­lin­ky­bės, ku­rios kliu­dė as­me­niui lai­ku ir tin­ka­mai, tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vą gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses ir ku­rios ne­pri­klau­sė nuo šio as­mens va­lios. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Teisingumas reikalauja ginti sąžiningą asmenį ir neginti nesąžiningo, teisingumui taip pat prieštarauja vieno asmens nepagrįstas praturtėjimas kito sąskaita. Neginamos teisės asmens, kuris elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis. Sąžiningas yra toks asmuo, kuris veikia rūpestingai, teisingai, t. y. kaip adekvačioje situacijoje elgtųsi protingas asmuo (bonus pater familias), asmuo bus sąžiningas tik jeigu jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo ir neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių.

Minėta, kad ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašė pripažinti negaliojančiu antstolio Leono Jankausko (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atmestas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu, priimtu (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taigi dar nepasibaigus CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytam 1 metų ieškinio senaties terminui, skaičiuojamam nuo (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo ieškovei kliudyti nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti ir savo teisių pažeidimus, susijusius su CPK 704 straipsnio normų taikymu. Tai leidžia padaryti pagrįstą išvadą ir pripažinti, kad ieškovė, jeigu manė, kad buvo ir kitų, numatytų CPK 602 straipsnyje, pagrindų ginčyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, nei ji nurodė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neveikė apdairiai, o savo teises įgyvendino nerūpestingai, t. y. nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinio senatį praleido dėl objektyvių priežasčių.

Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra, ieškinio senaties termino sustabdymo ar nutraukimo pagrindų, numatytų CK 1.129 – 1.130 straipsniuose, nenustatyta, todėl ieškovės reiškiamam reikalavimui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu yra pagrindas papildomai taikyti ir ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys visa apimtimi atmetamas, nes neįrodytas ir pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CPK 12, 178, 602 straipsniai, CK 1.131 straipsnio 1 dalis), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Atsakovė A. M. už advokato teisines paslaugas turėjo išlaidų. Nors pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras bendrai 242 EUR sumai, tačiau pateikė tik vieną 2020-06-03 mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad apmokėta PVM sąskaita faktūra 181,50 EUR sumai. Įrodymai, kad atsakovė apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą 60,50 EUR sumai, nepateikti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Advokatas parengė procesinį dokumentą – prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą ir dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje.

Atsakovės turėtų išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.16-8.19 papunkčiuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2019 m. IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis buvo 1 358,60 EUR, teismo posėdis, kuriame dalyvavo atsakovės atstovas, truko 1 val., parengtas 1 prašymas, pripažintina, kad atsakovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (181,50 EUR) advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl išlaidos – 181,50 EUR yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato darbo ir laiko sąnaudoms. Iš ieškovės atsakovei priteistina 181,50 EUR už advokato teisines paslaugas (CPK 93, 98 straipsniai).

Utenos apylinkės teismo 2020-01-02 nutartimi ieškovės prašymu buvo atidėtas 576 EUR žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 576 EUR žyminio mokesčio (CPK 93, 96 straipsniai). Byloje susidarė 23,76 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas padengti įpareigotina ieškovė (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 181,50 EUR už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 576 EUR žyminio mokesčio, 23,76 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.