Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės D. V. ieškinio atsakovams antstoliui L. J., A. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AB ,,Šiaulių bankas“ ir A. V., dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė D. V. pateikė ieškinį atsakovams antstoliui L. J., A. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AB ,,Šiaulių bankas“ ir A. V., kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ab initio 2018-05-02 antstolio L. J. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0053/17/00313 ir perkelti buto ((duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės A. M. teises ir pareigas ieškovės D. V. siūlomam pirkėjui A. V.

Ieškinį atsisakytina priimti, nes teismo vertinimu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Susipažinus su ieškovės pateikta civilinės bylos medžiaga teismas patikrino ar pagal pateiktą ieškinį ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 nėra susiklosčiusi įstatymo leidėjo įtvirtinta situacija, kai dviejose bylose sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu ieškinio pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tokiu atveju yra aktualus ieškinių tapatumo nustatymas.

Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-475/2007; Nr. 3K-3-486/2007; Nr. 3K-3-357/2009; Nr. 3K-3-494/2010 ir kt.).

Iš civilinės bylos Nr. 2-139-839/2019 duomenų matyti, kad 2019-03-07 sprendimu teismas atmetė ieškovės D. V. ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti antstolio L. J. 2018-05-02 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0053/17/00313 negaliojančiu; taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei D. V., o lėšas, sumokėtas už turtą, atsakovei A. M.. Sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2019-08-13.

Iš šios bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinį reiškia tiems patiems atsakovams ir prašo pripažinti negaliojančiu tą patį, t. y. antstolio L. J. 2018-05-02 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0053/17/00313. Ieškinyje nurodo aplinkybes, susijusias su pirkėjo parinkimu turto varžytinių procese ir sąlygų pasiūlyti pirkėją pažeidimu, tačiau, teismo nuomone, teigti, kad civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 aplinkybės dėl ieškovės teisės pasiūlyti pirkėją ir galimas suinteresuotų asmenų teisių pažeidimas nebuvo įvertintas, nėra pakankamo pagrindo.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019 priimto sprendimo matyti, kad 2018-05-02 antstolio L. J. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0053/17/00313 galimas negaliojimas buvo įvertintas ne tik ieškovės nurodytose ieškinio pagrindo ribose, tačiau atsižvelgiant ir į CPK 602 straipsnyje numatytus imperatyvius turto pardavimo iš varžytynių negaliojimo pagrindus.

Teismo sprendime yra nustatyta, kad „Kitų aplinkybių, kurios ieškovės ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomone gali būti pakankamu pagrindu varžytynes pripažinti negaliojančiomis, nėra nurodoma ir ginčas dėl to nekeliamas. Teismo vertinimu pagal byloje pateiktus duomenis varžytynes pripažinti negaliojančiomis nėra pakankamo pagrindo nei vienu iš nustatytų atvejų.“ Taip pat nagrinėtoje byloje buvo tirta ir sprendimu nustatyta, kad ieškovės, kaip vykdymo proceso dalyvės, elgesys realizuojant turtą buvo pasyvus, nes ieškovė savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų surasti pirkėjus už didesnę kainą, papildomai išviešinti informaciją apie varžytines arba siūlyti turtą parduoti savo surastam turto pirkėjui, t. y. nesiekė, kad išieškojimas būtų įvykdytas greitai ir tinkamai.

Pirmasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa yra svarbus ginčo materialusis santykis, t.y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Teismas vertina, kad abiejose civilinėse bylose ieškinio dalykas sutampa. Abejose bylose reikalavimus reiškiantis asmuo iš esmės siekia pripažinti negaliojančiu 2018-05-02 antstolio L. J. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0053/17/00313. Tai, kad dabar pateiktu ieškiniu dar prašoma perkelti teises ir pareigas ieškovės siūlomam asmeniui yra išvestinis reikalavimas iš ieškovės nurodomų, jos nuomone, pažeidimų, susijusių su pirkėjo parinkimu turto varžytinių procese ir sąlygų pasiūlyti pirkėją pažeidimu bei dėl to negaliojančiu varžytynių aktu, kurie jau yra iš esmės išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir negali būti vertinamas kaip kitas ieškinio dalykas (reikalavimas).

Kaip matyti iš išnagrinėtos bylos ir šioje byloje pateikto ieškinio, ieškovė galimus pažeidimus ir varžytynių akto negaliojimą kildina dėl turto pardavimo iš varžytynių procedūros pažeidimo. Taigi ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais tik papildant ir skirtingai interpretuojant aplinkybes. Todėl darytina išvada, jog ieškovė iš esmės tais pačiais faktais reiškia ieškinį, papildydama juos aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos, tačiau ieškovei turėjo būti žinomos jau nagrinėtoje byloje, ir dėl jų sprendime išsamiau nebuvo pasisakyta, tačiau kaip minėta kiti galimi varžytynių negaliojimo pagrindai, tame tarpe ar turto pardavimas iš varžytynių nepažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (CPK 602 str. 7 p.) buvo įvertinti ir jų nebuvo nustatyta. Teismo nuomone, išsamiai aptarinėti kiekvieną teoriškai galimą varžytynių negaliojimo pagrindą, kai tokio pagrindo nėra nustatyta, nebuvo jokios prasmės. Taigi, tai taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Vien tik subjektyvus ir formalus aplinkybių papildymas ir interpretavimas nepaneigia, kad naujai pateiktas ieškinys yra tapatus.

Taip pat iš reiškiamo ieškinio akivaizdu, kad ieškovas ir atsakovai yra tie patys asmenys, kurie nagrinėtoje byloje šalys, t.y. ieškovė D. V., atsakovai antstolis L. J., A. M..

Pažymėtina, kad išnagrinėtoje byloje atsakovė A. M. buvo atkreipusi dėmesį, jog ieškovės keliamas ginčas iš esmės yra sąlygotas jos iškeltos bylos dėl ieškovės iškeldinimo iš varžytynėse įsigyto buto, siekiant užvilkinti procesą. Dabar pareikštas ieškinys tik sustiprina pagrindą taip manyti, nes kaip matyti iš pateikto ieškinio jis iš esmės grindžiamas tik subjektyvia ir formalia nuomone, kuri neabejotinai galėjo būti pareikšta jau nagrinėtoje byloje, tačiau nėra nurodoma ar pateikiama absoliučiai jokių ieškovės nuomonę pagrindžiančių objektyvių duomenų.

Remiantis nurodytais motyvais, konstatuotina, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo priimti teisme nagrinėti ieškovės D. V. ieškinį atsakovams antstoliui L. J., A. M., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AB ,,Šiaulių bankas“ ir A. V., dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2-139-839/2019, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 209-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės D. V. ieškinį atsakovams antstoliui L. J., A. M., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AB ,,Šiaulių bankas“ ir A. V., dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.