Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovei L. U. dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

11. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

12. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai suprantami kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.

13. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

15. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

16. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtinybę nustatyti (pakeisti nustatytas) jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybe, kad dėl galimo ieškovo smurtinio elgesio prieš dukrą, kuris pasireiškia būtent darbo dienomis, dukrai būnant irzliai dėl išbalansuoto dienos ir ugdymo režimo, kai ieškovas yra pavargęs ir irzlus po darbo dienos. Kai ieškovas turėjo gyvenimo draugę, ji padėdavo prižiūrėti dukrą A., tačiau jie kartu nebegyvena, jam niekas nepadeda prižiūrėti dukros. Ieškovas dažnai prašydavo pasikeisti bendravimo dienomis, kadangi jis gaudavo užsakymų individualiai veiklai MB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia paslaugas renginių organizavime. Siekiant išvengti vaiko teises ir interesus pažeidžiančių situacijų, - galimos vaiko nepriežiūros ir/ar smurto prieš vaiką - prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią dukra A. nebendrautų su ieškovu darbo dienomis.

18. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymo dydis, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Taigi laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra skirtos tik laikinam situacijos sureguliavimui, kad kol nėra išsiaiškintos visos bylos aplinkybės būtų kiek įmanoma mažiau pakenkta vaiko interesams. Pažymėtina, teismas priimdamas sprendimus turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Kadangi šiuo metu nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl vaiko laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo) klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis.

19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu tenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje tarp L. U. ir M. U. nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas patvirtino pareiškėjų L. U. ir M. U. 2020 m. spalio 6 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią jie susitarė, jog M. U. su vaiku matosi pareiškėjams ir vaikui priimtinu laiku ir sąlygomis, nenustatant konkretaus bendravimo su vaiku grafiko. Mama L. U. įsipareigojo sudaryti visas sąlygas ir nekliudyti M. U. dalyvauti auklėjant savo nepilnametį vaiką ir bendrauti su juo, bei informuoti jį apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą.

20. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 21 d. buvo gautas ieškovo M. U. ieškinys dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad laikui bėgant tarp jo ir buvusios žmonos pradėjo kilti nesutarimai, įgyvendinant jo (kaip tėvo teises) bendrauti su savo dukra. Nesutarimų iniciatore yra atsakove. Atsakovė neleidžia ieškovui matytis su vaiku, nesileidžia į kalbas, kai ieškovas nori susiderinti su atsakove vaiko pasiėmimo laiku; su atsakove labai dažnai nepavyksta susitarti, dėl konkretaus vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiko; su atsakove susitarus, kad su vaiku ieškovas bus sutartą laiko periodą (1 - 2 dienas), atsakovė dukros nepasiima visą savaitę ar ilgiau; kai atsakovei iškyla poreikis, ji skambina ieškovui ir prašo, kad pabūti su vaiku. Atsakovė buvo užsipuolusi atsakovą viešojoje vietoje, rėkė ir naudojo necenzūrinius žodžius, kartu buvę vaikai (buvusios M. U. draugės vaikas ir šalių dukra) tokio atsakovės elgesio išgando, buvo iškviesta policija.

21. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11017-769/2020 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė naują ieškovo M. U. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. U. tvarką, aktualius darbo dienų ir savaitgalio bendravimo klausimus nustatė taip: M. U. su dukra bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, iki 17 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją tą pačią dieną iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą; M. U. su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį iki 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. Jei tėvas negali nepilnamečio vaiko paimti nurodytu laiku, jis turi informuoti motiną SMS žinute ne mažiau kaip likus penkioms dienoms iki bendravimo.

22. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šioje byloje ieškovas 2024 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo, prašydamas nustatyti, kad nepilnametė dukra A. U. su skyrium gyvenančiu tėvu M. U. bendrauja nuo kiekvieno mėnesio 1 d. iki 15 d., o nuo kiekvieno mėnesio 16 d. iki mėnesio pabaigos – su mama L. U..

23. Ieškinyje poreikiu keisti nusistovėjusią bendravimo tvarką ieškovas grindžia tuo, kad nustatyta bendravimo tvarka praktiškai pasikeitė iš esmės. Esminis pokytis yra tai, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, kelių mėnesių laikotarpyje, nepilnametė dukra 50 proc. laiko praleidžia ir gyvena su ieškovu. Ieškovas gyvena nuosavame būste, kur dukrai yra įrengtas atskiras kambarys su visais patogumais. Tarp ieškovo ir dukros ryšys yra stiprus, santykiai draugiški, dukra visuomet labai džiaugiasi išvydusi ieškovą ir noriai su juo bendrauja bei leidžia laiką.

24. Atsakovė tam prieštaravo, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad ieškovas darbo dienos negali bendrauti su dukra, nes po darbo būna suirzęs, galimai smurtauja prieš dukrą, netinkamas elgesys pasireiškia būtent darbo dienomis, kai ieškovas dirba pagal įprastą darbo grafiką, tačiau pažymėjo, kad ji neprieštarauja, kad jis su vaiku bendrautų savaitgaliais, nors tada ieškovas gali dirbti pagal individualią veiklą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą ir remdamasis LITEKO duomenis sprendžia, kad nėra pagrindo keisti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką, nesant objektyviai pagrįstų įrodymų visumos.

26. Pirmiausiai teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1156-991/2025 sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaiku pakeitimo, kas reiškia, kad klausimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bus išspręstas iš esmės išnagrinėjus bylą. Laikinosios apsaugos priemonės bendravimo su vaiku nustatymo aspektu paprastai nustatomos tokiu atveju, kai reikia laikinai sureguliuoti situaciją. Šiuo atveju vaiko ir tėvo bendravimo tvarka yra užtikrinta teismo sprendimais (nutarties 19 ir 21 pastraipos). Kaip minėta, atsakovė taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašo dėl to, kad ieškovas vaiko atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko ieškovė 2024 m. spalio 1 d. kreipėsi į policiją pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 16 d., todėl akivaizdu, kad atsakovė į policiją kreipėsi tik ieškovui pateikus ieškinį. Iš Vaiko teisių apsaugos išvados matyti, kad atsakovė anksčiau skundė ieškovo netinkamus ir smurtinius veiksmus, tačiau jie nepasitvirtino.

27. Nors Vaiko teisių apsaugos išvadoje pažymėta, kad vaikas yra nurodęs, jog tėtis šaukia ir ,,trenkia per užpakalį“, kai mergaitė jo neklauso, tačiau vaiko nuomonė yra vienas iš įrodymų, tačiau ne visa lemiantis. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

28. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

30. Taigi bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo) klausimas vertintinas prioritetinių vaiko interesų apimtyje, tačiau bendravimo tvarkos nustatymas yra ir skyrium nuo vaiko gyvenančio vieno iš tėvų teisių užtikrinimas, kadangi net tėvams ir negyvenant kartu, jie abu lygiomis teisėmis turi prisidėti prie vaiko auklėjimo, išlaikymo ir kt. Bendravimo tvarkos nustatymas užtikrina tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio vieno iš tėvų interesus (tuo pačiu net tik teisę, bet ir pareigą). Prioritetinis vaiko interesų užtikrinimas, sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo, suprantamas kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą. Būtent įgyvendinant prioritetinį vaiko intereso principą, konkrečios situacijos aplinkybių kontekste, sprendžiama dėl bendravimo tvarkos nustatymo apimties.

31. Iš ieškovo ieškinio matyti, kad jis nori intensyvinti bendravimo su dukra tvarką, kad bendravimas būtų nuoseklus bei tolygiai pasiskirstęs su atsakove. Pažymėjo, kad jau šiuo metu dukra praleidžia apie 50 procentų laiko pas jį, o su atsakove buvusi nustatyta bendravimo tvarka neapibrėžta, kadangi ji vaiką palieka savaitei, kai tartasi dėl 1-2 dienų, tokiu atveju suprantama, kad ieškovas negali planuotis laiko, darbų ir kt.

32. Atsakovė siekia sumažinti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką darbo dienomis, su kuriomis sieja ieškovo irzlų elgesį ir nuovargį. Tačiau tokie jos argumentai deklaratyvūs ir nepaneigiantys ieškovo teisės bendrauti su vaiku. Be to, ieškovės argumentai nelogiški ir prieštaringo pobūdžio, kadangi vertinamasis ieškovo darbo kriterijus išlieka tiek darbo, tiek savaitgalio dienomis. Kaip matyti, vienu atveju, ji nesutinka, kad vaikas bendrautų su ieškovu darbo dienomis, nes ieškovas po darbo būna irzlus, kita vertus ji sutinka, kad ieškovas su dukra bendrautų savaitgaliais, nors ir savaitgaliais jis dirba pagal individualią veiklą.

33. Be to, šiuo aspektu pastebėtina, kad nustačius vaiko ir ieškovo bendravimo tvarką tokia apimtimi, kokia prašo atsakovė, galimai iš esmės ieškovo ir vaiko bendravimo apimtis sumažėtų iki minimumo, kas neabejotinai turėtų įtakos jų bendravimo ir ryšio palaikymui bei stiprinimui.

34. Atsakovė nurodė, kad ieškovas dirba ir savaitgaliais, dažnai jos prašydavo apsikeisti bendravimo su dukterimi dienomis, nes jis gaudavo užsakymų savo darbinei veiklai vykdyti, tačiau vis dėlto, dėl bendravimo su vaiku tvarkos savaitgaliais ji neprieštarauja. Tokiu atveju akivaizdu, kad ieškovui nustačius bendravimo tvarką su vaiku bendrauti ne darbo dienomis, o tik savaitgaliais, kuriais jis, kaip nurodo pati atsakovė, dažnai būna užimtas ir dėl to negali prižiūrėti dukros, ieškovas iš esmės prarastų galimybę bendrauti su vaiku (darbo dienomis nebendrautų, o ir savaitgaliais dėl darbo ne visada gali pavykti bendrauti), kas akivaizdžiai pažeistų jo teises, kai priešingai, ieškiniu jis siekia intensyvinti bendravimą su vaiku.

35. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą ir deklaratyvią vertina dar vieną atsakovės nurodytą priežastį mažinti bendravimo apimtį, t. y. kad nėra kas ieškovui padėtų prižiūrėti dukrą. Šiuo aspektu nėra jokių duomenų, kad atsakovas negeba pasirūpinti dukra ir jam reikalinga trečiųjų asmenų pagalba. Be to, įvertinus dukros amžių, t. y. 5 metai, darytina išvada, kad nors vaikas dar mažas, tačiau yra tokio amžiaus, kai jau išvystyti tam tikri savarankiški įgūdžiai ir nereikalauja tokios nuolatinės priežiūros, kad ieškovas negebėtų ja pasirūpinti pats.

36. Teismas atkreipia dėmesį, kad bendravimo tvarka tarp šalių jau buvo keista, išnagrinėjus bylą Nr. e2-1156-991/2025 bendravimo tvarka bus keičiama, todėl šioje procesinėje stadijoje būtina užtikrinti dabartinės situacijos stabilumą, nes kintančios aplinkybės vaikui gali turėti neigiamų padarinių. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės tam tikra apimtimi sutampa su jos prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kas reikštų, kad taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą būtų pasisakyta dėl ginčo esmės, kas civilinio proceso prasme yra ydinga.

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžiamo klausimo aspektu pažymi vieną svarbiausių aplinkybių, t. y. pačių šalių santykiai ir jų įtaka vaiko interesams. Tarp šalių įtempti ir konfliktiniai santykiai, į konfliktą neretai įtraukia vaikus, kurie tėvų (ar vieno iš jų) paveikti įgyja tam iš tėvų didesnį prielankumą. Konfliktiniai ir įtempti šalių santykiai ir negebėjimas konstruktyviai spręsti klausimus, susijusius su vaiku, siekiant ne vaiko, o išimtinai ambicingų interesų užtikrinimo, yra akivaizdžiai žalingas vaikui, neigiamai veikia vaiko emocinę ir psichologinę būseną. Tai, kad ieškovas ir atsakovė kartu pažeidė vaiko teisę į emociškai ramias gyvenimo sąlygas patvirtinta ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 21 d. išvadoje.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi ir auklėtų nepilnametį vaiką ar kad nepilnamečiam vaikui su tėvu iš esmės būtų nesaugu, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pagal surinktus duomenis ir atsakovei neįrodžius priešingai, šiame bylos nagrinėjimo etape, siekiant užtikrinti vaiko interesus, t. y. jo padėties stabilumą, nėra pagrindo keisti ir/ar naikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

39. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

40. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ieškovės atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.