Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovei L. U. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės L. U. priešieškinį ieškovui M. U. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir naujos bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu (civilinės bylos Nr. e2YT-11017-769/2020); patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kita ko šalių nepilnamečio vaiko A. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. U., išspręstas išlaikymo teikimo klausimas vaikui, taip pat nustatyta, kad L. U. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas ir nekliudyti M. U. dalyvauti auklėjant savo nepilnametį vaiką ir bendrauti su juo bei informuoti jį apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą (5 punktas). Nustatyta, kad ieškovas su nepilnamete dukra matysis tėvams ir vaikui priimtinu laiku ir sąlygomis, nenustatant konkretaus bendravimo su vaiku grafiko. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu ir bendravimu, planuojami ir vykdomi abipusiu pareiškėjų susitarimu. Sprendimai turi būti priimami, atsižvelgiant į tai, kad būtų maksimaliai užtikrinami vaiko poreikiai ir interesai (6 punktas).

10. Iš 2022 m. sausio 3 d. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų medicininio dokumento nustatyta, kad A. U. taikyta ankstyvoji reabilitacija ir specialistų pagalba – logoterapija, ergoterapija, žaidimų terapija, psichologo konsultacija. Aprašyta vaiko adaptacija šio proceso metu, rekomenduota tęsti kompleksinę specialistų pagalbą (ankstyvąją reabilitaciją).

11. Šalių dukra A. U. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lanko Klaipėdos lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Pateikti www.esveikata.lt duomenys apie vaiką nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d., viena iš vaikui nustatytų diagnozių laktozės netoleravimas, nepatikslintas. Kiti per šį laikotarpį fiksuoti susirgimai – tracheitas, peršalimas, virusinė infekcija, viduriavimas.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

12. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

14. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 11 d. teismo sprendimu patvirtinta ir galiojanti bendravimo tvarka neatitinka šalių ir vaiko interesų, kadangi ginčo šalys savarankiškai nesusitaria dėl konkrečios bendravimo tvarkos su vaiku, o tėvo ir motinos ilgalaikiai nesutarimai, į kuriuos iš dalies įtraukiamas ir nepilnametis vaikas, turi neigiamos įtakos vaiko interesams. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas. Todėl šiuo atveju pripažintina, kad konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti šalių ir jų vaiko santykių stabilumą ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų.

15. Nors ieškovas ieškiniu reikalavo, kad vaikas su juo be kita ko bendrautų po kelias dienas iš eilės, tai yra su nakvynėmis (ieškinio a. punktas), kuomet vieną savaitę vaikas gyventų su ieškovu, o kitą – su atsakove (50x50 procentų laiko), tačiau, atsižvelgęs į atsakovės priešieškinio reikalavimus ir nepilnamečio interesus, ieškovas teismo posėdžio metu šių reikalavimų atsisakė ir prašo nustatyti, kad jis su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, iki sekmadienio 20 val. Kaip minėta, esminis nesutarimas kyla dėl bendravimo iki vaikui sukaks penkeri metai (priešieškinio punktai, kuriuose nurodytas pereinamasis laikotarpis), kadangi ieškovas nesutinka su pereinamuoju laikotarpiu.

17. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui bendraujant su vaiku kyla vienokių ar kitokių problemų, o ieškovas pažymi labai stiprų tarpusavio ryšį su vaiku, kurio neneigia ir atsakovė. Taip pat atmestini atsakovės teiginiai, kad ieškovas negeba užtikrinti vaiko dienos, maitinimo režimo ar kitų poreikių, nes šių teiginių atsakovė neįrodė. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad puikiai žino apie dukros sveikatos problemas, laktozės netoleravimą, rūpinasi dukros mityba. Taip pat paaiškino, kad bendravimo su tėvu metu dukra jaučiasi rami, užtikrinta, noriai bendrauja su kitais vaikais. Pagrindo netikėti šiais teiginiais teismas neturi, nes atsakovė priešingų įrodymų nepateikė. Aplinkybė, kad dukra kartą atsakovei buvo grąžinta ne taip aprengta, nesudaro pagrindo teigti, kad tėvas ja blogai rūpinasi. Visuotinai žinoma, kad panašaus amžiaus vaikai gali ir užsigauti, dėl ko atsiranda mėlynių, ir patirti įvairių svaikatos sutrikimų tiek dėl maisto, tiek dėl kitų aplinkos veiksnių. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad vaiko išbėrimai ar mėlynės atsirado dėl atsakovo tyčinio netinkamo rūpinimosi dukra. Pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę, atsakovė, teigdama, kad tėvas negeba pasirūpinti vaiku, šias aplinkybes turėjo pagrįsti, nes įrodyti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Nors šalių dukra yra dar mažo amžiaus, tačiau kartu ji auga ir vystosi, todėl jos poreikiai nuolat kinta, ji tampa vis labiau savarankiškesnė, lanko darželį ir noriai pasilieka bei bendrauja su tėčiu. Institucijos, teikiančios išvadą, specialistai apsilankė šalių ir vaiko gyvenamosiose vietose ir nustatė, kad abu tėvai vaikui sudaro tinkamas sąlygas jo poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad institucijai, teikiančiai išvadą, tėvo gebėjimai ir galimybės prižiūrėti, auginti vaiką abejonių nesukėlė, taip pat svarbu, kad, sprendžiant iš šalių paaiškinimų, prie tėvo gyvenamosios aplinkos vaikas taip pat jau yra pakankami pripratęs.

18. Nustatytos byloje aplinkybės nekelia abejonių ir patvirtina, kad ieškovo gyvenimo sąlygos tinkamos vaikui gyventi. Netgi ir tuo atveju, jeigu ieškovui gali kilti tam tikrų problemų dėl dukters dienos režimo ar kt., esant šalių tarpusavio supratimui ir geranoriškumui, visi gyvenimiški nesusipratimai dėl vaiko gali būti pašalinami, o ieškovas, maksimaliai leisdamas laiką su dukra, tik dar geriau ją pažins, dar labiau sustiprės jų ryšys, taip pat tėvas įgis daugiau įgūdžių dėl vaiko priežiūros, kurių susiformavimui reikalingas laikas. Atsakovė teikia duomenis, kad šalių dukra yra ypač jautri, tačiau nepateikė duomenų, kad vaiko tėvas negeba tuo pasirūpinti. Teismo posėdžio metu abi šalys paliko protingų ir atsakingų tėvų įspūdį.

19. Kadangi dėl vaiko amžiaus iki šiol didesnė vaiko priežiūros dalis tekdavo atsakovei, todėl natūralu ir paaiškinama, kad ieškovas galimai nesukuria tokių pat vaiko priežiūros sąlygų, neturi tokių pat jo priežiūros įgūdžių, kaip atsakovė. Tačiau vertintina aplinkybė, kad vaiko ir tėvo ryšys yra pakankamai stiprus, kas ne mažiau svarbu harmoningam ir visapusiškam vaiko vystymuisi. Akivaizdu ir tai, kad tėvas labai atsakingai rūpinasi vaiku, žino jo kasdienius bei individualios priežiūros poreikius (alergijas ir kt.). Teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikosi vaiko specialios mitybos reikalavimų, tačiau taip pat natūralu, kad vaiką išberia ir dėl kitų priežasčių, ne tik dėl maisto. Kaip ir būna atvejų, kad kartais vaikas neužmiega, tačiau paprastai dienos režimo yra laikomasi, vaikas, ieškovo teigimu, visada yra migdomas. Duomenų, kad ieškovas sąmoningai veiktų prieš dukters interesus taip pat nenustatyta. Kaip jau minėta, tėvystės įgūdžiai formuojami ir įgyjami su laiku, kuo daugiau tėvas leis laiko su vaiku, tuo artimesnis ir glaudesnis ryšys juos sies. Šalių siekis nuolat ir maksimaliai bendrauti su dukra yra sveikintinas ir pripažintinas ypač svarbiu vaiko, kaip asmenybės, formavimuisi.

20. Atsakovė be kita ko nuogąstauja, kad 2 metų amžiaus vaikas yra labai jautrus emociškai ir pažeidžiamas, todėl, jai maksimaliai bendraujant su tėvu, vaikas gali būti traumuotas. Atsakovė ypač akcentuoja vaiko jautrumą pasikeitimams ir aplinkai, todėl mano, kad tai gali pakenkti vaikui. Tačiau atsakovė neįrodinėja aplinkybės, kad vaikas nors kartą būtų atsisakęs bendravimo su tėvu, įskaitant ir nakvynes pas jį, o atsižvelgiant į vaiko amžių, tokius poreikius vaikas jau gebėtų išreikšti pakankamai aiškiai.

21. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu bendravimas vyksta pagal teismo nustatytą tvarką, taip pat buvo keli kartai su nakvyne. Duomenų, kad toks bendravimas vaikui būtų sukėlęs stresą, nepateikta, ieškovas mano, kad su šia situacija pakankamai gerai susitvarko, atsakovė priešingų įrodymų nepateikė. Tokio amžiaus vaikai, paprastai, yra pakankamai jautrūs. Ieškovo nuomone, dukra yra drąsi, už save sugeba pastovėti, pakankamai gerai jaučiasi naujoje aplinkoje ir tarp žmonių.

22. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovas ne visada gali pasirūpinti savo dukra dėl darbo, kas sąlygoja tai, jog vaikas galimai laiką leis su kitais asmenimis – ieškovo drauge ar tėvais, o tai neatitiktų vaiko interesų. Teismo vertinimu, natūralu, kad vaiko tėvai dalį savo laiko skiria darbui ir pajamų uždirbimui, ką taip pat daro ir atsakovė – dirba, o vaikas tuo metu būna darželyje. Nepaneigta, kad, esant poreikiui, atsakovė vaiko priežiūrai taip pat pasitelkia arba ateityje pasitelks kitų asmenų pagalbą. Todėl tiek vaiko tėvo užimtumas darbe, tiek galimai kitų jam artimų asmenų pagalba nevertintina kaip netinkamas rūpinimasis vaiku ar jo poreikių neužtikrinimas. Duomenų, kad ieškovas ar kiti su juo gyvenantys asmenys netinkamai elgtųsi šalių nepilnametės dukters atžvilgiu, nepateikta, atsakovė taip pat šių aplinkybių neįrodinėja.

23. Teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką su dukra, išklausė ir institucijos atstovės išvadą, pateiktą žodžiu teismo posėdžio metu. Nustatant bendravimo tvarką institucijos atstovė prašė teismo įvertinti vaiko amžių ir atsakovės akcentuojamą vaiko jautrumą, todėl dėl ieškovo bendravimo su nakvyne kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio atstovė prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį (nuo 4 mėn. iki 1 metų) su trumpesnėmis ir retesnėmis nakvynėmis, pavyzdžiui pirmus 3 mėn. nustatant po 1 nakvynę, o vėliau, įvertinus vaiko savijautą, didinant iki 4 nakvynių per mėnesį, arba per mėnesį leisti du kartus pernakvoti ir tik tada spręsti dėl nakvynių skaičiaus didinimo pagal vaiko būseną. Atstovės nuomone, vaikas per mažas ir kad po pusę atostogų laiko praleistų su tėvu, todėl taip pat mano, kad reikalingas (1–3 metų) pereinamasis laikotarpis, kas metai atostogų laiką ilginant, pavyzdžiui, einamaisiais metais nustatant 3–4 dienas vasaros atostogų dienas su tėvu.

24. Ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad institucijos išvada yra prieštaringa, kadangi, kai ieškovas reikalavo nustatyti bendravimą su vaiku kas antrą mėnesio savaitę, t. y. vaikui gyvenant pusę laiko su mama, o pusę su tėčiu, tada, institucijos atstovės nuomone, pereinamasis laikotarpis turėjo būti ne daugiau kaip 4 nakvynės per mėnesį arba kelios nakvynės iš eilės, tačiau, kai ieškovas pakeitė reikalavimus ir prašo nustatyti bendravimą kas antrą savaitę savaitgaliais (iš viso 4 nakvynes per mėnesį), tada institucijos atstovė tvirtina, kad tikslinga nustatyti tik po 1 nakvynę per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pereinamojo laikotarpio būtinumas ar jo trukmė priklauso tik nuo vaiko poreikių ir konkrečios situacijos, tačiau negali priklausyti vien tik nuo šalių pareikštų reikalalvimų. Todėl insitucijos pateikta išvada objektyviai nepagrįsta, nes neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių, yra prieštaringa ir prieštarauja tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio tėvo maksimalaus bendravimo užtikrinimui.

25. Nagrinėjamu atveju abu vaiko tėvai maksimaliai siekia rūpintis savo vaiku. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ieškovo prašomas bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, darytų neigiamą įtaką vaiko brandai ir raidai, todėl pripažintina, kad vaikas pasirengęs pasilikti pas tėvą ir su nakvyne, o atsakovės prašymas nustatyti pereinamąjį laikotarpį netikslingas, nes ieškovo prašomas bendravimas tik su 4 nakvynėmis per mėnesį ir taip yra pakankamai minimalus ir net atitinka institucijos pasiūlytą pereinamojo laikotarpio režimą, ieškovui pareiškus reikalavimą su dukra bendrauti kas antrą savaitę. Atsakovės byloje nurodomos aplinkybės ir deklaratyvūs teiginiai apie ieškovo negebėjimą rūpintis dukra nepagrįsti jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo riboti ieškovo bendravimo su vaiku. Atsakovui atsisakius reikalavimo nustatyti bendravimą kas antrą savaitę, jis šiuo metu iš esmės prašo tik 4 nakvynių per mėnesį, todėl, teismo nuomone, tokia tvarka kartu galėtų būti ir pereinamasis laikotarpis iki vaiko vasaros atostogų, kuriai pasitvirtinus, vaikas galėtų pusę atostogų laiko praleisti su tėčiu, o kitą pusę su mama. Pagrįstas atsakovės reikalavimas apie planuojamas atostogas informuoti prieš 30 dienų; kad ieškovui kiltų problemų dėl atostogų derinimo, įrodymų nepateikta. Ieškovas iš esmės sutinka su priešieškinio 1.5. punktu dėl laiko praleidimo su vaiku švenčių metu.

26. Atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį su nakvyne vaikui nebūtų netikėtumas arba staigus aplinkybių pasikeitimas, todėl, nesant kitų pagrįstų argumentų riboti ieškovo bendravimą su vaiku, atsakovės reikalavimas nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl bendravimo su nakvynėmis pas ieškovą atmestinas, kaip nepagrįstas. Bet koks tėvo bendravimo ribojimas, nesant įrodymų apie ieškovo negebėjimą rūpintis dukra, būtų vertintintinas kaip nepagrįstas kliudymas tėvui maksimaliai bendrauti su vaiku (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju padėti ir skatinti dukrą bendrauti su tėvu yra ir mamos pareiga, nes mama, su kuria vaikas gyvena, ir taip daugiau laiko praleidžia su vaiku kasdienėje veikloje, todėl turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, nes vaiko maksimalus bendravimas su abiem tėvais užtikrina vaiko teises ir visapusišką vaiko asmenybės vystymąsi. Vaiko bendravimas su abiem tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo geranoriškai, abipusiu sutarimu rūpintis abu tėvai.

27. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis yra tenkintini iš dalies, 2020 m. lapkričio 11 d. teismo sprendimu nustata ieškovo bendravimo tvarka keistina, nustatytina, kad ieškovas su dukra bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, iki 17 val. pasiimant dukrą iš darželio ir grąžinant ją tą pačią dieną iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą; taip pat ieškovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val., pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, iki sekmadienio 20 val. grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą. Kita bendravimo tvarkos dalis nustatytina pagal atsakovės pateiktą bendravimo tvarką su šalių suderintais ir teismo nurodytais pakeitimais dėl pereinamojo laikotarpio dėl nakvynių netaikymo (CK 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnis).

28. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

29. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

31. Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš dalies tenkino tiek ieškovo, tiek ir atsakovės reikalavimus, be to, dalį reikalavimų šalims pavyko suderinti tarpusavio nuolaidų būdu, pripažintina, jog buvo patenkinta iš esmės vienoda dalis tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pagrindas konstatuoti, jog šalys pasilieka prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jos viena kitai neatlygintinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2020 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11017-769/2020 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti tokią ieškovo M. U. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. U., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. M. U. su dukra bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, iki 17 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją tą pačią dieną iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

2. M. U. su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį iki 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. Jei tėvas negali nepilnamečio vaiko paimti nurodytu laiku, jis turi informuoti motiną SMS žinute ne mažiau kaip likus penkioms dienoms iki bendravimo;

3. Tikrąją vaiko gimtadienio dieną tėvai su vaiku praleidžia rotacijos principu: 2022 m. –motina, 2023 m. – tėvas ir t. t. Tėvas vaiko gimtadienio dieną vaiką pasiima 10 val. arba po vaiko ugdymo proceso pabaigos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Nustatyta bendravimo su vaiku tvarka per jo gimtadienius neriboja tėvo galimybių aplankyti ir pasveikinti vaiką gimtadienio proga, bendrauti, perduoti dovanas;

4. Vaikas su tėvais rotacijos principu praleidžia po lygiai laiko per didžiąsias metų šventes. Per 2022 m. Šv. Kalėdas vaikas laiką leidžia su motina, per 2022/2023 m. Naujuosius metus – su tėvu, per 2023 m. Šv. Velykas – su tėvu ir t. t. Vienais metais per šventes vaikas bus su tėvu, kitais – su motina.

5. Nepilnametis vaikas Motinos dieną visada praleidžia su motina. Nepilnametis vaikas Tėvo dieną visada praleidžia su tėvu, vaiką paimant 10 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.;

6. Vaiko tėvui, nepaėmus nepilnamečio vaiko pagal aukščiau nustatytą grafiką (tėvo dieną, metinės šventės progą ir t.t.), jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali;

7. Tėvas turi teisę iki keturiolikos dienų per metus atostogauti su dukra, pasiimdamas dukrą iš sutartos vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Tėvas privalo apie numatomą atostogų laiką pranešti SMS žinute ir tai suderinti su motina ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų. Tėvas įsipareigoja teikti motinai informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį;

8. Tėvas išsivežti nepilnametę dukrą (iki keturiolikos dienų) kelionei į užsienį gali tik su motinos sutikimu;

9. Bendru šalių sutarimu tėvas gali su vaiku bendrauti ir kitomis nei šioje tvarkoje nustatytomis dienomis, tokiu atveju apie savo norą bendrauti su vaiku tėvas iš anksto praneša atsakovei SMS žinute ne mažiau kaip prieš penkias dienas. SMS žinutėje turi būti visa informacija apie bendravimą su vaiku (kada paima vaiką, iš kur, kiek dienų ir kada vaikas grįš į namus);

10. Tėvas, negalėdamas paimti vaiko šioje tvarkoje nustatytu laiku, apie tai iš karto praneša SMS žinute motinai, o vaiko motina vaikui susirgus ar dėl kitų aplinkybių negalint bendrauti su tėvu nustatytu laiku, apie tai nedelsdama praneša SMS žinute vaiko tėvui.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. U. – panaikinti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.