Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus „Caglayanlar Un Sanayi ve Ticaret Limited“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus „Caglayanlar Un Sanayi ve Ticaret Limited“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Bartynco“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 39 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 39 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl ieškinio pagrįstumo

8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017).

10. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas turi preliminariai įvertinti ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikinti, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, jeigu ieškinyje nurodyti teiginiai pasitvirtintų. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorius įrodė pirmosios būtinos aplinkybės egzistavimą – kreditorius patvirtino, kad turi visus skolos įrodymus ir banko pavedimo kopijas / išrašus, pagrindžiančius pavedimus skolininkui už gyvulius, kurių skolininkas nepristatė kreditoriui. Kreditorius taip pat pateikė teismui skolininko direktoriaus ranka rašytą skolos pripažinimą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditorius būtų pasirinkęs akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Preliminariai įvertinęs kreditoriaus nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kreditorius tikėtinai pagrindė savo reikalavimus. Tą taip pat patvirtina aplinkybė, kad teismas buvo išdavęs teismo įsakymą, patvirtinantį kreditoriaus reikalavimą skolininkui.

12. Papildomai pažymėtina, kad preliminarus reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2025-02-06 nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-06 įsakymą ir priėmus ieškovo „Caglayanlar Un Sanayi ve Ticaret Limited“ ieškinį atsakovui UAB „Bartynco“ dėl skolos priteisimo, ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

13. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

14. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

15. Kaip jau nurodyta, kreditorius prašo priteisti iš skolininko 326 726 Eur skolą, 174 628 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16. Atskirajame skunde kreditorius pažymi, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes reikalavimo suma su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis sudaro 501 354,10 Eur. Skolos dydžio faktorius yra subjektyvus ir turi būti vertinamas sąryšyje su skolininko ekonomine / finansine padėtimi, bei įvertinant skolininko galimybę faktiškai įvykdyti galimą jam nepalankų teismo sprendimą. Ši suma skolininkui reikšminga ir egzistuoja reali grėsmė, jog skolininkas bus nepajėgus įvykdyti jam galimai nepalankų teismo sprendimą. Pabrėžė, kad www.rekvizitai.lt duomenimis UAB „Bartynco“ pelnas 2023 m. sudarė tik 31 046 Eur, 2022 m. – 66 952 Eur. Bendrovės pajamos stabiliai krenta: nuo 1 522 960 Eur 2022 m. iki 1 000 556 Eur 2023 m., nors 2019 m. pajamos buvo dar 2 576 485 Eur. Taip pat mažėjo darbuotojų skaičius, nuo 11 darbuotojų 2020 m. iki 8 darbuotojų 2024 m. Skolininkui įvykdyti jam galimai nepalankų teismo sprendimą (vertinant skolininko 2023 m. pelną, preziumuojant, jog veiklos rezultatas nekis) užtruktų 16 m. Skolininkas nebūtų finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Skolininkas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorius nurodo tik abstrakčius ir deklaratyvius teiginius, jog būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

17. Kreditorius remiasi skolininko duomenimis, nurodytais www.rekvizitai.lt, tačiau duomenys, susiję su skolininko finansine būkle ar jo finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Kreditoriaus nurodyti argumentai apie skolininko finansinę padėtį nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos vien tikslu sukaupti galimo teismo sprendimo vykdymui reikalingą turto masę. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų paprasčiau atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, taigi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018, 2023 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-427-567/2023). Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius, kad yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti šias aplinkybes siejant su konkrečiais kreditorius liečiančiais interesais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

18. Apeliantas taip pat nurodo, kad sužinojęs apie pareikštą kreditoriaus reikalavimą skolininkas gali mėginti slėpti turtą, perleisti tretiesiems asmenims, siekdamas, kad būtų užtikrintas skolininko verslo tęstinumas. Skolininkas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad kreditorius nepateikė argumentų, kurie patvirtintų nesąžiningą skolininko UAB „Bartytnco“ elgesį ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kreditorius nepateikė jokių duomenų, kad skolininkas šiuo metu imtųsi ar būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas sumažinti turimą turtą ar jį paslėpti. Kreditorius įrodymų, patvirtinančių skolininko nesąžiningumą, nepateikė. Tai, kad skolininkas nesutinka su deklaruojama skola kreditoriui nepatvirtina jo nesąžiningumo. Tai, kad kreditorius subjektyviai leidžia sau nepagrįstai konstatuoti skolininko nesąžiningumą, nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Argumentų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog UAB „Bartynco“ tikėtinai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, skolininko įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti jo teisių ir turto taikant laikinąsias apsaugos priemones.

19. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir jose nurodyta praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-473-330/2023).

21. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-866-881/2023).

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorius nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie skolininko nesąžiningumą, t. y. kad jis ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Apeliantas net ir kartu su atskiruoju skundu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolininkas atlieka nesąžiningus veiksmus, siekdamas išvengti galimo palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju, remiantis teisiniu reguliavimu ir suformuota teismine praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, konstatuotina, kad skolininko nesąžiningumas nėra pagrindžiamas. Deklaratyvūs kreditoriaus teiginiai, kad skolininkas sužinojęs apie pareikšta kreditoriaus reikalavimą, gali mėginti slėpti turtą, perleisti tretiesiems asmenims, nepatvirtina skolininko nesąžiningo elgesio, siekiant išvengti šioje byloje pareikšto jam piniginio reikalavimo įvykdymo atliekant aktyvius savo turto slėpimo ar naikinimo veiksmus. Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, nesant pagrįstų duomenų apie skolininko nesąžiningumą – ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Sprendžiant klausimą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės ir nepasisakoma, dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų, pagrįstumo. Ginčo šalių nurodytus faktinius ir teisinius argumentus tiria ir vertina, bei ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas nustatinėja nagrinėdamas bylą iš esmės.

24. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinę reglamentaciją ir formuojamą teismų praktiką bei išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė jas reglamentuojančias proceso teisės normas arba formuojamą praktiką, o apelianto atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti apskųstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

kreditoriaus „Caglayanlar Un Sanayi ve Ticaret Limited“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.