Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-504-370/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-11
Bylos Nr.: e2A-504-370/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00055-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „T.“
Atsakovas: R. P.

Kategorijos

2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-504-370/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00055-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-744-253/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ ieškinį atsakovui R. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „T.“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. P. (toliau – ir atsakovas) 55 720 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodį Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atliko ieškovės operatyvinį patikrinimą. Nustatyta, kad 2014 m. sausį–gruodį bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti automobilių įsigijimo ir pardavimo sandoriai pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras 55 720,34 Eur sumai. VMI nustatė, kad transporto priemonės parduotos trečiųjų šalių asmenims. Ieškovė, susipažinusi su valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pateiktais duomenimis ir sulyginusi su buhalterinėje apskaitoje nurodytomis transporto priemonėmis (laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), nustatė, kad visi duomenys apie įsigytas transporto priemones buvo suvedami į programą „Asistentė“. Tačiau šioje programoje nėra žymos apie ieškinyje nurodytų transporto priemonių pardavimus. Ieškovės administracijos atstovai dar kartą archyve peržiūrėjo visumą bendrovėje esančių buhalterinių apskaitos segtuvų ir atsitiktinai surado segtuvą su ieškinyje nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę programą „Asistentė“, su ranka darytais juodraštiniais įrašais, balansais bei sumažintu pelno mokesčiu valstybei. Šie dokumentai pateikti Klaipėdos apygardos prokuratūrai bei operatyvinį patikrinimą atlikusiems VMI pareigūnams. Nustatyta, kad dalis buhalterinės apskaitos dokumentų neįtraukti į apskaitą, o duomenys apie gautą pelną juose yra dirbtinai sumažinti, todėl nustatyta, kad ieškovė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nepagrįstai anuliavo daugelį PVM sąskaitų faktūrų ir nuslėpė faktą, kad pas atsakovą, pagal avansinės apyskaitos duomenis, esantis grynųjų pinigų likutis bei papildomai gautos pajamos už parduotas transporto priemones sudarė 55 720,34 Eur. Atsakovas buvo bendrovės vadovas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d., vadovavimo bendrovei laikotarpiu jis buvo bendrovei atskaitingas asmuo, privalantis naudoti jam išduotus pinigus pagal paskirtį, turėti išlaidas patvirtinančius dokumentus, laiku pateikti gautų ir panaudotų pinigų ataskaitą. Nurodytu laikotarpiu atsakovas iš bendrovės gavo 55 720,85 Eur, kurių panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, todėl šiais savo nusikalstamais veiksmais ieškovei padarė 55 720,85 Eur žalą.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo veiksmai jau yra įvertinti nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir negali būti šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nėra įrodytos atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nenuoseklus ir nelogiškas pagal pačios ieškovės nurodomas faktines aplinkybes, susijusias su jos reiškiamais reikalavimais. Ieškovės reikalavimas, adresuojamas atsakovui, kuris nuo 2015 m. spalio 5 d. nebėra ieškovės vadovu ir jau 4,5 metų nebeturi savo žinioje įmonės dokumentų, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir dokumentais, kurių pagrindu ieškovė turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo ir (ar) turėtų būtent tokio dydžio reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovė sąmoningai nutyli sau nepalankias faktines aplinkybes apie nutrauktą pačios ieškovės inicijuotą ikiteisminį tyrimą dėl šioje civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo dėl neva pasisavintų 55 720,85 Eur, jame prokurorų konstatuotas aktualias faktines aplinkybes, ieškovės kartojamas šiame ieškinyje. Praleistas įstatyme numatytas ieškinio senaties terminas ir atsakovas prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalies normą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 948,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. ieškovės vadovas ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas. Įmonės veikla buvo susijusi su transporto paslaugomis bei transporto priemonių prekyba. 2015 m. spalio 5 d. ieškovės akcijos parduotos J. A. D., šios įmonės vadovu tapo akcijų savininko sūnus J. D. Kadangi iki akcijų pardavimo tarp atsakovo ir J. D. buvo susiklostę ilgalaikiai ir draugiški verslo ryšiai, J. D. pagal atsakovo išduotus vienkartinius įgaliojimus dalyvavo ieškovės veikloje, dokumentų ir turto perdavimo aktas nebuvo surašytas.

Šalies argumentai

6. Ieškovė savo reikalavimo atsakovui faktiniu pagrindu nurodo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-14-606/2019, kurioje atsakovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota į BK 223 straipsnio 1 dalį) ir BK 183 straipsnio 2 dalį dėl jo, kaip buvusio ieškovės savininko ir vadovo, neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, bendrovės darbuotojai, dar kartą patikrinę buhalterinius dokumentus, nustatė, jog 2014 m. sausį–gruodį bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti prekių (automobilių) įsigijimo ir pardavimo sandoriai pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras 55 720,34 Eur sumai. Taip pat atsitiktinai surado segtuvą su nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę programą „Asistentė“, su ranka darytais juodraštiniais įrašais, balansais bei sumažintu pelno mokesčiu valstybei. Mano, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu nepagrįstai anuliavo daugelį PVM sąskaitų faktūrų ir nuslėpė faktą, kad pas atsakovą, pagal avansinės apyskaitos duomenis, esantis grynųjų pinigų likutis bei papildomai gautos pajamos už parduotas transporto priemones sudarė 55 720,34 Eur. Ieškovės manymu, tai yra žala, padaryta bendrovei, už kurią turi atsakyti atsakovas kaip asmuo, atsakingas už bendrovės lėšų panaudojimą.

7. Ieškovė nurodė, kad apie savo teisių pažeidimus ji sužinojo 2018 m. spalį ar lapkritį, atsitiktinai tarp buhalterinės apskaitos dokumentų radusi segtuvą su ieškinyje nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie, jos manymu, nebuvo įtraukti į apskaitą. Atsakovo manymu, ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2015 m. spalio 8 d., kai šios bendrovės vadovu tapo J. D., o kadangi CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. spalio 8 d. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2020 m. vasario 19 d., t. y. pasibaigus terminui, per kurį būtina pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nustatė, kad, atsakovui pardavus ieškovės akcijas, nuo 2015 m. spalio 8 d. šios bendrovės vadovu tapo J. D. Nors atsakovui išeinant iš darbo nebuvo surašytas dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktas, tačiau šalys neginčija, kad visi dokumentai palikti bendrovės patalpose ir jais visiškai disponavo ieškovės valdymo organai. Ieškovė yra veikiantis ūkio subjektas, aktyviai analizavęs atsakovo sudarytus sandorius, inicijavo, rinko ir teikė duomenis vykstančiame ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje. Todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad, jeigu ieškovė būtų maniusi, jog jos subjektinė teisė yra pažeista, t. y. kad atsakovas ieškinyje nurodomas lėšas (55 720,85 Eur) yra be pagrindo įgijęs, panaudojęs savo poreikiams ir turi šias lėšas ieškovei grąžinti, elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas savo teisėmis besirūpinantis asmuo, per visą ieškinio senaties laikotarpį (3 metus) galėjo ir turėjo imtis veiksmų savo teisių pažeidimui pašalinti. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad dokumentus, kuriais grindžia savo ieškinį, atsitiktinai rado bendrovės patalpose tarp kitų bendrovės buhalterinių dokumentų, nesudaro pagrindo vertinti, kad tik nuo 2018 m. spalio prasidėjo ieškinio senaties terminas.

Šalies argumentai

9. Ieškovės atstovas dublike nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nepraleistas, o net jei jis būtų praleistas, egzistuotų pagrindas jį atnaujinti. Teismas su nurodytais ieškovės argumentais nesutiko. Ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine veikla, galinti ir privalanti tinkamai naudotis savo teisėmis. Nuo 2015 m. rudens tarp atsakovo ir ieškovės vadovo ir akcininko nuolat vyksta įvairūs teisminiai procesai – tiek civilinės bylos, tiek ir baudžiamoji byla, kurią iš esmės inicijavo ieškovė. Baudžiamajame procese atliktas ieškovės veiklos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. patikrinimas, tačiau šio ieškinio pagrindu esantys dokumentai, kurie visą laiką buvo ieškovės žinioje, laiku nebuvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Teismas nusprendė, kad ieškovės elgesys laikytinas nepakankamai rūpestingu ar atidžiu, o ieškinio senaties terminas praleistas nesant svarbių priežasčių.

10. Nepaisant to, kad ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties, teismas pasisakė ir dėl ieškinyje nurodomų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas bendrovės direktorius bei užimamų pareigų pagrindu atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą – pinigines lėšas, buvusias bendrovės sąskaitose, bei už pinigines lėšas, buvusias pas jį kaip atskaitingą asmenį, iš bendrovės gavo 55 720,85 Eur, kurių panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė ir šiais veiksmais padarė ieškovei 55 720,85 Eur žalą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovas ir atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d., aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, už tai jis yra nuteistas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu. Ieškovės ieškinys taip pat grindžiamas atsakovo veiksmais, atliktais nurodytu laikotarpiu, t. y., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

11. Iš ieškovės atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2014 m. ieškovė įsigijo daug naudotų automobilių, tarp jų galbūt ir ieškinyje nurodytas transporto priemones, juos vėliau pardavė, nes toks buvo verslo principas. Teismas, įvertinęs pačios ieškovės teiginius, kad tam tikras turtas įmonės lėšomis buvo įsigytas, priėjo prie išvados, kad buvo patirtos šio turto įsigijimo sąnaudos, kurias didžiąja dalimi dengė (turėjo padengti) iš šio turto pardavimo gautos pajamos. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad už ieškinyje nurodytų 20 transporto priemonių įsigijimą buvo rastas tik vienas mokėjimas, atliktas 2013 m. rugsėjo 12 d. įmonei „A.“ bankiniu pavedimu (7 000 Eur), kitų duomenų, kad už likusias 19 iš Vokietijos atgabentų transporto priemonių būtų buvę sumokėta, nėra, tačiau per šešerius metus kreditinių reikalavimų pardavėjai nepareiškė.

12. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nebedirba pas ieškovę jau daugiau negu 5 m., išeidamas iš darbo visus dokumentus paliko ieškovės patalpose, nusprendė, jog atsakovas nebeturi galimybės labiau įrodyti aplinkybių, kuriomis jis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas šiuo aspektu neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos. Kadangi ieškovė tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek ikiteisminiame tyrime, pradėtame pagal ieškovės vadovo 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimą prokuratūrai, savo reikalavimus grindžia deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais objektyviais duomenimis, logiškai nepagrindžia, kodėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-606/2019, kurioje atsakovas nuteistas, neinformavo ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų apie buhalterinės programos pakeitimus bei anuliuotas sąskaitas faktūras, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl ieškinys atmestinas ir kaip neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „T.“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme arba panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1. Atsakovas būdamas bendrovės direktoriumi bei užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusi turtą – pinigines lėšas, buvusias bendrovės sąskaitose, bei už pinigines lėšas, buvusias pas ji kaip atskaitingą asmenį, iš bendrovės gavo 55 720,85 Eur, kurių panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į bendrovės kasą šių pinigų negrąžino. Šias bendrovės pinigines lėšas pasisavino ir neteisėtais veiksmais ieškovei padarė turtinę žalą, kurią privalo atlyginti. Įmonės nepanaudotos (gautos) lėšos bendrovei nebuvo grąžintos.

13.2. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. įmonės vadovas netinkamai organizavo bei sąmoningai nuslėpė pirminius buhalterinius dokumentus apie gautas pajamas už parduotus automobilius, šių duomenų neįtraukė suvestinius buhalterinės apskaitos registrus, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. 20 bendrovės įsigytų transporto priemonių bei gauti pinigai už jų pardavimą trečiųjų šalių piliečiams neinventorizuoti ir įmonės naujajam savininkui neperduoti.

13.3. Klaipėdos apskrities VMI 2019 m. gruodį atliko 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio ieškovės mokestinį patikrinimą. 2019 m. gruodžio 20 d. VMI surašė patikrinimo aktą-pažymą, kuris įsiteisėjęs ir pagal nurodymą įvykdytas 2020 m. lapkričio 25 d. Patikrinimo metu tirti nuo 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovės sandoriai dėl parduotų automobilių fiziniams asmenims iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Kirgizijos ir pan. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės buhalterijoje buvo neapskaityti realiai įvykę pardavimai, o į buhalterinę apskaitą neįtraukti grynieji pinigai pagal pinigų priėmimo kvitus už parduotus automobilius bendrai 55 720,85 Eur sumai. Šie įvykę sandoriai buvo nuslėpti ir tai sumažino pelno mokestį, todėl ieškovei priskaičiuotas neteisėtai išvengtas pelno mokestis už 2014 m. (8 358 Eur suma, kuri šiuo metu yra sumokėta).

13.4. Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovas nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to kad jis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d., apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Atsakovas nuteistas ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. iš bendrovės gavo 821 340,45 Eur, iš kurių 33 492,59 Eur panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į bendrovės kasą negrąžino, juos sunaudojo savo reikmėms ir taip pasisavino didelės vertės bendrovės turtą – 33 429,59 Eur. Dėl šios nusikalstamos atsakovo veikos ieškovei priteistas 33 429,59 Eur turtinės žalos atlyginimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-1076/2020 priėmė nuosprendį, kuriuo iš dalies pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir atsakovo nusikalstamus veiksmus iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 223 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė jam 50 MGL dydžio baudą.

13.5. Realiai įvykę sandoriai buvo nuslėpti, o gautos pajamos už parduotus automobilius neteisėtai pasisavintos atsakovo, kuris pinigų priėmimo kvitų, PVM sąskaitų faktūrų ir transporto priemonių įsigijimo dokumentų, sąmoningai neįtraukė į apskaitos registrus, nes visos ieškinyje nurodytos transporto priemonės su laikinais tranzitiniais registracijos numeriais išvyko trečiąsias šalis. Tokiais veiksmais neišviešinti realiai įvykę sandoriai, o gautas pajamas pasisavino atsakovas. Visi pirminiai dokumentai neįtraukti į buhalterinės apskaitos sąvadus bei nepavaizduoti finansinės atskaitomybės dokumentuose, kas atsakovui leido dirbtinai sumažinti pelno mokestį.

13.6. Teismas nevertino nurodytų duomenų. Atsakovas nesugebėjo paaiškinti, kur panaudojo 55 720,85 Eur už parduotus automobilius, šie pinigai nebuvo apskaityti buhalterijoje. 2018 m. spalį ieškovė susipažinusi su VĮ „Regitra“ duomenimis bei sulyginusi su buhalterinėje apskaitoje nurodytomis transporto priemonėmis už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kurią tvarkė buvusi buhalterė V. J, o už šių duomenų apskaitą, dokumentų išsaugojimų bei pagrįstumą atsakingas buvo atsakovas, nustatė, kad visi duomenys apie įsigytas transporto priemones buvo suvedami į programą „Asistentė“. Tačiau šioje programoje nėra žymos apie nurodytų transporto priemonių pardavimus. Atsakovas negalėjo bei nenorėjo paaiškinti, o teismas nesiaiškino, kodėl neparduotų automobilių likutis buhalterinėje programoje „Asistentė“ 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 0 Eur sumą, kai duomenų apie šių automobilių pardavimus buhalterijoje nebuvo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ikiteisminio metu atsakovas bei V. J atsisakė komentuoti nurodytų automobilių vestos apskaitos tvarką bei „nurašymo“ aplinkybes.

13.7. 2018 m. spalį ieškovės administracijos atstovai dar kartą archyve peržiūrėjo visumą bendrovėje esančią buhalterinių apskaitos segtuvų bei atsitiktinai surado segtuvą, su nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo pažymėti buhalterinėje programoje „Asistentė“ su ranka darytais juodraštiniais įrašais, balansais bei sumažintu pelno mokesčiu valstybei. Šie dokumentai pateikti Klaipėdos apygardos prokuratūrai bei operatyvinį patikrinimą atlikusiems VMI pareigūnams.

13.8. Iš atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 31 d. įmonei buvo skolingas 55 720,34 Eur kaip finansiškai atskaitingas asmuo. Tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas pasisavino gautas lėšas už parduotas transporto priemones. Sulyginus ieškovės 2019 m. gruodžio 31 d. pelno atskaitą su atsakovo patvirtinta pelno ataskaita 2015 m. balandžio 28 d., išaiškėjo, kad bendrovės gautinų pajamų suma už 2014 m. dirbtinai sumažinta 55 720,34 Eur. Atsakovas tyčia sumažino bendrovės gautą pelną 55 750,34 Eur ir šiuos duomenis 2015 m. gegužės 18 d. pateikė VMI.

13.9. Buhalterinių dokumentą palikimas nėra tolygus jų perdavimui–priėmimui. Apie dokumentų palikimą bei tariamą perdavimą naujajam bendrovės vadovui ir / arba vyr. buhalterei 2020 m. spalio 27 d. nutartyje Nr. 2K-225-689/2020 pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio motyvai pateikti bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau liko neįvertinti.

13.10. Atsakovui tenka našta įrodyti, kad lėšos panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią naudą.

13.11. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, netinkamai nustatė ieškovės sužinojimo apie savo pažeistos teisės momentą, todėl nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Buhalterinės apskaitos duomenys, ne tik neperduoti naujajam vadovui, bet ir paslėpti, o suvestinių duomenų registruose nurodyta iš dalies tikrovės neatitinkanti informacija, kuri patalpinta į VMI duomenų bazę. Ieškovė neturėjo objektyvios galimybės apie savo pažeistas teises sužinoti nuo 2015 m. spalio 8 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo aktai nebuvo sudaryti. Naujasis bendrovės vadovas J. D. ir vyr. buhalterė E. N. dokumentų fiziškai iš atsakovo neperėmė, tokių dokumentų neperdavė ir iš darbo išėjusi R. V. J. Atsakovas nebuvo suinteresuotas buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimu pagal aktą ir tai padarė sąmoningai, nes tikėjosi, kad šie dokumentai apie parduotas transporto priemones ir gautas pajamas už 2014 m. bus sunaikinti ar kitokiu būdu paslėpti, buhalteriją tvarkiusios R. V. J.

13.12. Tik 2018 m. spalį nurodytus duomenis apie bendrovės įsigytus automobilius baudžiamąją bylą Nr. 1-14-606/2019 nagrinėjančiam teismui pateikė atsakovo gynėjas R. S., šią informaciją dar kartą patikrino ir ieškovė. Bendrovė pastebėjo, kad VĮ „Regitra“ turimi duomenys nesutapo su suvestiniuose registruose esančia informacija, todėl ėmėsi priemonių surasti pirminius automobilių įsigijimo dokumentus už 2014 m. Būtent, 2018 m. spalio pabaigoje atsitiktinai surastas segtuvas, su nurodytą transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo tinkamai pažymėti buhalterinėje programoje. Ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo 2018 m. lapkričio 9 d. Jei terminas būtų praleistas, egzistuotą pagrindas jį atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

13.13. Pirmosios instancijos teismas nesugebėjo atskleisti bylos esmės, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

14. Atsakovas R. P. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Duomenų, kad kažkokie duomenys atsakovo buvo paslėpti ir vėliau atsirado, nebuvo ir tokie ieškovės teiginiai yra melagingi. Ieškovė neneigė, jog ieškinio pagrindu esantys buhalteriniai dokumentai visada buvo bendrovės, naujųjų jos savininkų ir vadovų žinioje, bendrovės patalpose. Visą laikotarpį nuo akcijų perleidimo 2015 m. spalį iki ieškinio teismui pateikimo 2020 m. bendrovei vadovavo J. D., kuriam nuo 2015 m. spalio 6 d. atsirado ne tik teisės, bet pareigos ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme.

14.2. Vykstant baudžiamosios bylos (Nr. 1-14-606/2019) ikiteisminiam tyrimui, kai buvo tiriama visa ieškovės ūkinė finansinė veikla už 2014 m. sausį – 2015 m. spalį, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) pareikalavo ieškovės pateikti visus įmonės finansinės veiklos dokumentus už nurodytą laikotarpį. Ieškovė ilgai revizavo turimus finansinius dokumentus, finansines ataskaitas ir t. t., tad neabejotinai turėjo laiko ir galimybių surasti ir ieškinyje minimus finansinius dokumentus. Ieškovė revizuotus finansinius dokumentus ikiteisminio tyrimo įstaigai teikė 2017 m. sausį – kovą. Į gautus papildomus paklausimus, 2017 m. kovą teikė papildomus paaiškinimus FNNT. Ieškovė, vykdydama privalomus FNTT nurodymus dėl duomenų ir dokumentų pateikimo, privalėjo dar 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje tinkamai revizuoti turimus buhalterinius dokumentus ir juos pateikti FNTT. Ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00386-16 atliktas ieškovės ūkinės veiklos tyrimas, taip pat ir už 2014 m. Tyrimą atlikęs specialistas analizavo duomenis ir apie 2014 – 2015 m. įgytas ir parduotas transporto priemones. Specialisto išvadoje konstatuota, jog atsakovas 2014 m. apmokėjo už transporto priemones, tačiau tai pagrindžiantys dokumentai tyrimui kai kuriais atvejais nepateikti. Tokių dokumentų ieškovė, kaip ir visos eilės kitų tariamai dingusių finansinių dokumentų, teigė ieškojusi ir neradusi. Šios civilinės bylos metu sulyginus ieškovės nurodytus naujai ir netyčia rastus transporto priemonių įsigijimo ir pardavimo dokumentus, net 9 transporto priemonių iš 14 ieškovės nurodytų ieškinyje, bendrovės patalpose staiga atsirado, nors jų ieškovės atstovams 2016-2017 m. nepavyko rasti FNTT reikalavimu. Ieškovės atstovai privalėjo apie ieškovės teisių pažeidimus sužinoti 2017 m. pradžioje. Šiuo atveju byloje nebuvo objektyvių duomenų, jog pastarieji ieškovės dokumentai rasti būtent 2018 m. pabaigoje.

14.3. Atsakovas 2015 m. spalį su sutuoktine sudarė ieškovės akcijų paketo pardavimo sandorį, parduodami D. puikiai veikiančią, apie 300 000 Eur vertės įmonę. Akcijų pardavimo metu įmonė buvo jau senai sudariusi ir patvirtinusi, bei registrų tvarkytojui pateikusi visas 2014 m. finansines ataskaitas. Nepaaiškinamas būtų atsakovo, kaip įmonės vadovo elgesys, nuslėpti keleto transporto priemonių įsigijimo ir pardavimo dokumentus, tačiau tuo pačiu metu tokius nuslėptus dokumentus paliekant pačioje įmonėje, tikintis, kad šie dokumentai bus sunaikinti ar kitokiu būdu paslėpti buhalteriją tvarkiusios R. V. J.

14.4. Ieškovės ieškinys grindžiamas atsakovo veiksmais, atliktais nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., už kurį atsakovo padaryti buhalterinės apskaitos organizavimo pažeidimai ir bendrovei padaryta žala jau išanalizuota, įvertinta ir priteista.

14.5. Nebuvo įrodyti ieškovės teiginiai, kad piniginės lėšos nepanaudotos įmonės veikloje. Ieškovės inicijuotame naujame ikiteisminiame tyrime, ikiteisminio tyrimo pareigūnai konstatavo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, neaišku, kokių dokumentų pagrindu daryti įrašai ir jų pagrindu sumažintos ar padidintos atsakovo skolos ieškovei, nėra galimybės nustatyti, ar išrašytos sąskaitos faktūros dėl parduotų automobilių, minimų ieškovės pareiškime ikiteisminiam tyrimui (kurie yra analogiški ieškovės ieškinyje nurodytiems automobiliams), buvo įtrauktos į apskaitą, ar šių sąskaitų pagrindu R. V. J. darė įrašus, sumažino atskaitingo asmens atsakovo įsiskolinimą įmonėje ir pan. Prokurorė konstatavo, jog šiuo atveju nėra neginčytinų duomenų, kad atsakovas pinigus už parduotas transporto priemones pasisavino.

14.6. Ieškovė savo reikalavimus atsakovui taip pat grindžia Klaipėdos VMI 2019 m. gruodį atliktu mokestiniu patikrinimu. Tačiau Klaipėdos apskrities VMI 2019 m. gruodžio 20 d. mokesčių administratorius pabrėžė, jog tikrinimui nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai.

14.7. Ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00386-16 specialisto išvados priedo 5, 10, 11, 37, 38, 41, 42, 45, 60 pozicijose yra nurodytos transporto priemonės, kurių 2016-2017 m. laikotarpiu ieškovė tariamai nerado tarp įmonės dokumentų, nors tyrimą atlikusi specialistė konstatavo tokius finansinius dokumentus esant įtrauktus į įmonės apskaitą ir šias aplinkybes vertino.

14.8. Ieškovė aiškiais pirminiais dokumentais nepagrindė, kad atsakovas iš tiesų būtų pasisavinęs, į bendrovės kasą negrąžinęs 55 720,85 Eur, šias lėšas panaudojęs savo reikmėms ir pan.

14.9. Ieškovės atstovai siekia tokiu būdu sumažinti naujojo ieškovės savininko J. A. D. netekimus dėl iš jo atsakovui priteistos 97 104 Eur skolos, nepagrįstų ieškinių pagrindu siekiant prisiteisti kuo didesnes sumas, turinčias kompensuoti paties J. A. D. mokėtinas sumas atsakovui. Tikroji visų ieškovės (jos naujųjų savininkų ir vadovų) ir atsakovo nesutarimų ir teisinių ginčų priežastis buvo nesąžiningi ir neteisėti naujojo ieškovės savininko J. A. D. veiksmai, šiam siekiant apgauti buvusį savo verslo partnerį atsakovą ir išvengti su juo, kaip ieškovės akcijų pardavėju, atsiskaitymo už parduotą įmonės akcijų paketą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

16. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Argumentų, kodėl žodinis bylos nagrinėjimas šioje byloje, ieškovės manymu, yra būtinas, ieškovė nenurodė.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014, kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi bylai reikšmingais klausimais šalys plačiai ir detaliai pasisakė savo procesiniuose dokumentuose, šalys jau pirmosios instancijos teisme pateikė savo žodinius paaiškinimus teismo posėdžiuose, apklausti liudytojų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neprašoma. Nenurodoma, kokios aplinkybės bus geriau išnagrinėtos būtent žodinio proceso tvarka. Nesant poreikio apklausti liudytojus, išklausyti šalis teismo posėdyje, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

19. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. ieškovės vadovas ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas. Šios įmonės veikla buvo susijusi su transporto paslaugomis bei transporto priemonių prekyba.

20. Kadangi iki akcijų pardavimo tarp atsakovo ir J. D. buvo susiklostę ilgalaikiai ir draugiški verslo ryšiai, J. D. pagal atsakovo išduotus vienkartinius įgaliojimus dalyvavo ieškovės veikloje.

21. 2015 m. spalio 5 d. ieškovės akcijas atsakovas pardavė J. A. D., dokumentų ir turto perdavimo aktas nebuvo surašytas. Šios įmonės vadovu 2018 m. spalio 8 d. tapo akcijų savininko sūnus J. D.

22. Ieškinį atsakovui šioje byloje ieškovė pareiškė 2020 m. vasario 19 d.

Dėl ieškinio atmetimo pagrindų

23. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė dviem alternatyviais pagrindais: praleidus ieškinio senaties terminą ir atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį bei neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

24. Ieškovė apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tiek dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, termino atnaujinimo, tiek dėl ieškinio atmetimo nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Toliau nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl abiejų ieškinio atmetimo pagrindų (ne)pagrįstumo.

Dėl ieškinio senaties

25. Atsakovas pirmosios instancijos teisme ieškovės ieškinį prašė atmesti kaip pareikštą praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą. Atsakovo manymu, ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2015 m. spalio 8 d., kai šios bendrovės vadovu tapo J. D., o ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. spalio 8 d.

26. Ieškovė nurodė, kad apie savo teisių pažeidimus ji sužinojo 2018 m. spalį ar lapkritį, atsitiktinai tarp buhalterinės apskaitos dokumentų radusi segtuvą su ieškinyje nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie, jos manymu, nebuvo įtraukti į apskaitą.

27. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad ieškinio senaties termino skaičiavimas turėtų prasidėti 2015 m. spalio 8 d., kai šios bendrovės vadovu tapo J. D., kadangi perdavus akcijas ir paskyrus naują vadovą, atsakovas visus bendrovės dokumentus paliko bendrovės patalpose, su kuriais ieškovės naujasis vadovas ir akcininkas galėjo susipažinti ir jais disponavo. Teismas vertino, kad ieškovė praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ieškinio dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Teismas taip pat nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovei šį terminą atnaujinti.

28. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad buhalterinės apskaitos duomenys buvo ne tik neperduoti naujajam vadovui, bet ir paslėpti, o suvestinių duomenų registruose nurodyta iš dalies tikrovės neatitinkanti informacija, kuri patalpinta į VMI duomenų bazę. Ieškovės teigimu, ji neturėjo objektyvios galimybės apie savo pažeistas teises sužinoti nuo 2015 m. spalio 8 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo aktai nebuvo sudaryti. Bendrovė pastebėjo, kad VĮ „Regitra“ turimi duomenys nesutapo su suvestiniuose registruose esančia informacija, todėl ėmėsi priemonių surasti pirminius automobilių įsigijimo dokumentus už 2014 m. Teigia, kad 2018 m. spalio pabaigoje atsitiktinai surastas segtuvas, su nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo tinkamai pažymėti buhalterinėje programoje. Teigia, kad naujai rasti dokumentai tyrimui perduoti 2018 m. lapkričio 9 d. Nurodo, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo 2018 m. lapkričio 9 d. Mano, kad jei terminas būtų praleistas, yra pagrindas jį atnaujinti.

29. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 24 punktas).

31. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui atsakovui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Teisėjų kolegija prie šios išvados priėjo dėl toliau nurodomų motyvų.

33. Kaip jau minėta, siekiant nustatyti, kuomet prasidėjo ieškinio senaties terminas, reikia įvertinti, kada asmuo (šiuo atveju – ieškovė) sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas). Ieškovės ieškinys atsakovui šioje byloje pateiktas 2020 m. vasario 19 d. Kadangi reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), ieškovei, siekiančiai įrodyti, kad ieškinį atsakovui pateikė nepraleidusi ieškinio senaties termino, teko našta įrodyti, kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo vėliau nei 2017 m. vasario 18 d. (3 metai iki ieškinio šioje byloje pateikimo).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į ieškovės pozicijos nenuoseklumą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad 2018 m. spalį ieškovės administracijos atstovai archyve peržiūrėjo visumą bendrovėje esančią buhalterinių apskaitos segtuvų bei atsitiktinai surado segtuvą, su nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo tinkamai pažymėti buhalterinėje programoje. Toliau apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad apie savo pažeistas teises sužinojo 2018 m. lapkričio 9 d. Dublike ieškovė nurodė, kad jos administracijos atstovai 2018 m. spalio 26 d. – 2018 m. lapkričio 2 d. rado minėtą segtuvą su transporto priemonių pardavimo dokumentais. Taigi, ieškovė vienareikšmiškai nenurodo, kuomet konkrečiai sužinojo apie savo pažeistas teises, o aplinkybės, kad apie teisių pažeidimą sužinojo 2018 m. spalį–lapkritį, nepagrindė objektyviais įrodymais. Ieškovė nors ir teigia, kad dokumentai buvo paslėpti, tačiau neginčija, jog dokumentai, kurių pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, nuo bendrovės akcijų pardavimo buvo bendrovės patalpose. Ieškovė nedetalizavo, kaip konkrečiai šie dokumentai buvo paslėpti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad dokumentai, kuriais ieškovė grindžia ieškinį atsakovui, iš tiesų buvo paslėpti ir ieškovė (jos atstovai) šiuos dokumentus rado tik 2018 m. spalį ar lapkritį.

35. Taigi, pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės objektyviai ir patikimai nustatyti, kuomet ieškovė (jos atstovai) faktiškai sužinojo apie galimą ieškovės teisių pažeidimą, todėl šiuo atveju turi būti vertinama, kuomet ieškovė (jos atstovai), veikdami protingai, rūpestingai bei atidžiai, turėjo apie tai sužinoti.

36. Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 5 d. atsakovas su sutuoktine pardavė J. A. D. ieškovės akcijas. Atsakovas iš bendrovės vadovo pareigų atleistas 2015 m. spalio 5 d., o nuo 2015 m. spalio 8 d. šios bendrovės vadovu tapo J. D. Atsakovui išeinant iš darbo nebuvo surašytas dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktas. Byloje nėra ginčo, kad visi bendrovės dokumentai buvo palikti bendrovės patalpose ir jais visiškai disponavo ieškovės naujasis vadovas.

37. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei detalizuota kituose įstatymuose. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 2015 m. spalio 8 d. naujai paskirtam ieškovės vadovui teko pareiga perimti ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Nors ieškovė teigia, kad dokumentų perdavimas nebuvo įformintas aktu, tačiau ieškovė neginčija, jog dokumentų perdavimo akto nesurašymas jai faktiškai sutrukdė gauti įmonės dokumentus vėliau nei 2015 m. spalio 8 d., kurie, kaip jau minėta, pardavus įmonės akcijas ir paskyrus naują vadovą, buvo įmonės patalpose. Aplinkybę, kad įmonės dokumentai buvo įmonės patalpose naujasis ieškovės vadovas patvirtino ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00386-16 metu (2017 m. sausio 11 d. liudytojo apklausos protokolas). J. D. apklausiamas nurodė, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi įmonės ofiso patalpose, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo archyvuojami tuo pačiu adresu, buvo palikti ofiso patalpose, sudėti lentynose. Apklausos metu J. D. taip pat nurodė, kad 2015 m. spalio 8 d. kartu su buhaltere E. N. pradėjo analizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

39. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad nuo 2015 m. rudens tarp atsakovo ir ieškovės naujojo vadovo bei akcininko vyksta įvairūs teisminiai procesai – tiek civilinės bylos, tiek ir baudžiamoji byla, kurią iš esmės inicijavo ieškovė. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, praėjus vos keletui dienų po 2015 m. spalio 5 d. ieškovės akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, 2015 m. spalio 14 d. ieškovė ir J. A. D. pareiškė ieškinį teismui kitai atsakovo įmonei – UAB „R.“, dėl pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, o 2016 m. vasario 3 d. pateikė ir ieškinį asmeniškai atsakovui dėl 39 631,82 Eur žalos bendrovei atlyginimo (civilinės bylos Nr. 2-45-729/2017). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai pradėti analizuoti iš karto po akcijų pirkimo bei naujojo vadovo paskyrimo, t. y. dar 2015 m. spalį.

40. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad baudžiamajame procese buvo atliktas ieškovės veiklos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. patikrinimas, tačiau šio ieškinio pagrindu esantys dokumentai, kurie visą laiką buvo ieškovės žinioje, vykdant ikiteisminį tyrimą nebuvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

41. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų, vykstant baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui buvo tiriama ieškovės ūkinė finansinė veikla nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio (atsakovo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų). FNTT, atlikdama ikiteisminį tyrimą, pareikalavo ieškovės pateikti visus įmonės finansinės veiklos dokumentus už nurodytą laikotarpį. Ieškovė 2016 m. gruodžio 14 d. pranešimu informavo FNTT, jog nustatytu laiku (iki 2016 m. gruodžio 15 d.) visų dokumentų perduoti nespėsianti. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės naujasis vadovas buhalterinius duomenis pradėjo tikrinti nuo pat pradėjimo eiti vadovo pareigas (2015 m. spalio 8 d.), reiškė ieškinius dėl žalos atlyginimo bendrovei, tačiau neteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams tyrimui finansinių dokumentų, kuriuos privalėjo pateikti iki 2016 m. gruodžio 15 d.

42. Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, o terminas prasidėjo pasikeitus ieškovės vadovui, t. y. nuo 2015 m. spalio 8 d. Taigi, paskutinė diena ieškovei pateikti ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo buvo 2018 m. spalio 9 d. Šioje byloje ieškinį ieškovei pateikus tik 2020 m. vasario 19 d., o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pateikė ieškinį atsakovui praleidusi ieškinio senaties terminą.

43. Ieškovė taip pat yra nurodžiusi, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindo senaties terminą atnaujinti nėra, o ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas.

44. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nutarties dalyje anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ieškinio senaties terminą ieškovė praleido ne dėl svarbių priežasčių, kadangi dar 2015 m. spalį jau esant naujam ieškovės vadovui, buvo aktyviai ginamos ieškovės teisės ir analizuojami įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kokius nors dokumentus būtų paslėpęs, sunaikinęs, ar ėmėsi kitokių veiksmų, galinčių sutrukdžiusių ieškovei ginti galbūt pažeistas jos teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo ieškovei atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, todėl pirmosios instancijos teismas atmėtė ieškovės ieškinį atsakovui praleidus ieškinio senaties terminą tinkamai nustatęs tam tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą (ne)pagrįstumo

46. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 55 720 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su sprendimu, mano, kad byloje pakanka duomenų nustatyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies ieškovės argumentų ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

47. Šioje byloje ieškovė prašo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui – buvusiam ieškovės vadovui. Juridinio asmens valdymo organo narių civilinė atsakomybė yra reglamentuota CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, kuria remiantis juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Tarp juridinio asmens valdymo organo nario pareigų, kurios įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje, yra nurodyta valdymo organo nario pareiga veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, pareiga būti lojaliam juridinio asmens atžvilgiu ir laikytis konfidencialumo, pareiga vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti juridinio asmens interesams ir kt. Kadangi bendrovės valdymo organo civilinė atsakomybė yra deliktinė, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės valdymo organo narys, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-548-969/2018; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020).

48. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, bylos šalių paaiškinimų turiniu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Prie šios išvados teisėjų kolegija priėjo dėl toliau nurodomų motyvų.

49. Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovo atžvilgiu, dėl jo vadovavimo bendrovei 2014–2015 m. metu atliktų pažeidimų buvo pradėti ir vykdomi du ikiteisminiai tyrimai. Pirmasis ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00386-16 pradėtas 2016 m. lapkritį, tyrimą baigus buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-606/2019 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), BK 183 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės turto pasisavinimas), taip pat minėtu nuosprendžiu patenkintas ieškovės civilinis ieškinys atsakovui ir ieškovei iš atsakovo priteistas 33 460,82 Eur turtinės žalos atlyginimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-1076/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeitė – atsakovo nusikalstamus veiksmus iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas). Lietuvos apeliacinis teismas minėtame nuosprendyje konstatavo, kad atsakovas nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., nenustatė saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, taip dėl neatsargumo neišsaugojo dalies atskaitingo asmens (atsakovo) pirkimus ir apmokėjimus pagrindžiančių dokumentų, tai yra nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. 72 atvejais pirktų automobilių, priekabų įsigijimo dokumentų bei apmokėjimo už juos dokumentų; laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. 34 atvejais pirktų automobilių, priekabų įsigijimo dokumentų bei apmokėjimo už juos dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1d. iki 2015 m. spalio 5 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos ir jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

50. Minėtos baudžiamosios bylos ir ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad atsakovo vadovavimo bendrovei veiksmai, susiję su aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir turto pasisavinimu, atlikti laikotarpiu nuo 2014 m. sausio iki ieškovės akcijų pardavimo 2015 m. spalį, buvo išsamiai išnagrinėti minėtoje baudžiamojoje byloje ir atsakovo atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo, be kita ko, patenkintas ir ieškovės civilinis ieškinys atsakovui už atsakovo minėtu laikotarpiu (2014–2015 m.) padarytą turtinę žalą ieškovei.

51. Antrasis ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00192-18 pradėtas ieškovės 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškimo pagrindu, o šį pareiškimą ieškovė grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ieškinį nagrinėjamoje byloje (kad ieškovės administracijos atstovai 2018 m. spalį–lapkritį rado segtuvą, kuriame rasti 20 transporto priemonių pardavimo dokumentai, kurie nebuvo pavaizduoti buhalterinėje apskaitoje, o už šias transporto priemones gautų pinigų atsakovas bendrovei neperdavė), taip pat nurodė ir beveik tą pačią sumą, kuri, ieškovės manymu, buvo netinkamai apskaityta (pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – 55 721 Eur, ieškinyje – 55 720 Eur). Atlikus minėtą ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2019 m. birželio 3 d. nutarimu atmetė pareiškėjos (ieškovės) skundą ir nurodė, jog prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, aukštesniojo prokuroro vertinimu, nors ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. galėjo būti pasisavinta ir daugiau, nei nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendyje, ieškovei priklausančio turto, t. y., pardavus įmonei priklausančius automobilius, į įmonės sąskaitą ar kasą galėjo būti neįnešta tam tikra pinigų suma, tačiau atsižvelgiant padarytus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, to patikrinti nėra galimybės. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2019 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjos (ieškovės) skundą atmetė ir nurodė, kad sutinka su prokurorų išvada, kad tiek pareiškėjos pareiškime, tiek vėlesniuose jos skunduose nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos nurodytų transporto priemonių pardavimu ir jų netinkamu apskaitymu, vertintinos kaip tos pačios nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjos (ieškovės) skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. liepos 12 d. nutartį. Klaipėdos apygardos teismas pritarė tiek prokurorų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos pozicijai, jog nustačius, kad ieškovės buhalterinė apskaita nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. buvo tvarkoma apgaulingai ir nesant galimybės patikrinti ir nustatyti, ar kasos pajamų orderiai ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros, minimos pareiškime ir skunde, buvo įtrauktos buhalterinę apskaitą, t. y. ar įvykusios ūkinės operacijos buvo tinkamai pavaizduotos, bei kur konkrečiai buvo panaudotos piniginės lėšos, gautos už parduotas transporto priemones, negalima teigti, jog atsakovas pinigus už parduotas transporto priemones, minimas pareiškime, pasisavino.

52. Ieškovės ieškinys, kaip ir pareiškimai minėtame ikiteisminiame tyrime, taip pat grindžiamas atsakovo veiksmais, atliktais nurodytu laikotarpiu. Šioje civilinėje byloje ieškovė teikia tuos pačius įrodymus, atsakovo atsakomybę grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, tačiau ieškovė į civilinę bylą nepateikė objektyvių, pirminių dokumentų, ar naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ikiteisminiame tyrime, pagrindžiančių ieškovės teiginius. Ieškovė pirminiais dokumentais nepagrindė, kad atsakovas iš tiesų būtų pasisavinęs, į bendrovės kasą negrąžinęs 55 720,85 Eur, o šias lėšas panaudojęs savo reikmėms ir pan.

53. Ieškovė taip pat akcentuoja, kad Klaipėdos apskrities VMI 2019 m. gruodį atliko 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio ieškovės mokestinį patikrinimą ir nustatė, kad bendrovės buhalterijoje buvo neapskaityti realiai įvykę pardavimai, o į buhalterinę apskaitą neįtraukti grynieji pinigai pagal pinigų priėmimo kvitus už parduotus automobilius 55 720,85 Eur sumai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog operatyvaus patikrinimo pažymoje mokesčių administratorius nurodė, kad tikrinimui nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, kad nėra galimybės nustatyti, kaip automobiliai buvo pargabenti į Lietuvą, kaip už juos buvo atsiskaityta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas patvirtina aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau ne atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei padarytą žalą.

54. Ieškovė tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek ikiteisminiame tyrime, pradėtame pagal ieškovės vadovo 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimą, savo reikalavimus grindžia deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais objektyviais duomenimis, aiškiai nepagrindžia, kodėl baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas nuteistas, neinformavo ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų apie buhalterinės programos pakeitimus bei anuliuotas sąskaitas faktūras.

55. Iš esmės ieškovė pateikė įrodymus apie parduotas transporto priemones, taip pat apie aplaidžiai tvarkytą buhalterinę apskaitą, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo manyti, kad bendrovei padaryta žala. Kaip nustatyta ir minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, bei baudžiamojoje byloje, dėl atliktų buhalterinės apskaitos pažeidimų, nėra galimybės patikrinti ieškovės argumentų pagrįstumo dėl lėšų pasisavinimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais, dėl to tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei.

56. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju būtent ieškovei teko našta įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau daugiau nei 6 metus nebevadovauja ieškovei, o buhalterinės apskaitos dokumentus paliko bendrovės patalpose, todėl atsakovas neturi objektyvios galimybės įrodyti kaip konkrečiai panaudotos ieškovės prašomos priteisti piniginės lėšos.

57. Taip pat abejones ieškovės reikalavimų pagrįstumu kelia ir pačios įrodymų (segtuvo su parduotų transporto priemonių dokumentais) radimo aplinkybės, kurių ieškovė nedetalizuoja. Neaišku, kodėl ieškovė teigia, kad minėti įrodymai atsakovo buvo paslėpti, nors taip pat neginčija, kad atsakovas visus buhalterinės apskaitos dokumentus paliko įmonės patalpose.

58. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartoja savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme nurodytus argumentus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė tam tikrais ieškovės iškeltais aspektais, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismas neturi pareigos pasisakyti dėl absoliučiai visų ieškovės ieškinyje ar teismo posėdžio metu paminėtų aplinkybių, detaliai atsakyti į absoliučiai kiekvieną ieškovės bylos nagrinėjimo metu kokiu nors aspektu išsakytą argumentą. Teismas pirmiausia turi pasisakyti dėl esminių šalių argumentų, galinčių (turinčių) įtaką bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl tam tikrų šalies teiginių nepaminėjimas sprendime negali būti besąlygiškai visais atvejais vertinamas, kaip bylos esmės neatskleidimas. Aplinkybė, kad ieškovė pateikia kitokį byloje esančių įrodymų vertinimą nei pirmosios instancijos teismas, sprendimo nepagrįstumo nepagrindžia.

59. Dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei ieškovei kilusios žalos, todėl atsakovo civilinė atsakomybė pagal tokį ieškinį nėra galima.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

60. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

62. Atsakovas nurodė ir pagrindė, kad rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidas (užmokestis advokatui už teisines paslaugas) ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Atsakovo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasAldona Tilindienė