- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2-744-253/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. P. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio mėn. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atliko UAB (duomenys neskelbtini) operatyvinį patikrinimą. Jo metu buvo nustatyta, kad 2014 m. sausio–2014 m. gruodžio mėn. bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuoti prekių (automobilių) įsigijimo ir pardavimo sandoriai pagal UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrai 55 720,34 Eur sumai. VMI nustatė, kad transporto priemonės buvo parduotos trečiųjų šalių asmenims. UAB (duomenys neskelbtini) susipažinusi su VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis ir sulyginusi su buhalterinėje apskaitoje nurodytomis transporto priemonėmis (laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), nustatė, kad visi duomenys apie įsigytas transporto priemones buvo suvedami į programą (duomenys neskelbtini) Tačiau šioje programoje nėra jokios žymos apie ieškinyje nurodytų transporto priemonių pardavimus. UAB (duomenys neskelbtini) administracijos atstovai dar kartą archyve peržiūrėjo visumą bendrovėje esančių buhalterinių apskaitos segtuvų ir atsitiktinai surado segtuvą su ieškinyje nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę programą (duomenys neskelbtini) su ranka darytais juodraštiniais įrašais, balansais bei sumažintu pelno mokesčiu valstybei. Šie dokumentai buvo pateikti Klaipėdos apygardos prokuratūrai bei operatyvinį patikrinimą atlikusiems VMI pareigūnams. Nustatyta, kad dalis buhalterinės apskaitos dokumentų buvo neįtraukti į apskaitą, o duomenys apie gautą pelną juose yra dirbtinai sumažinti, todėl nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nepagrįstai anuliavo daugelį PVM sąskaitų faktūrų ir nuslėpė faktą, kad pas atsakovą, pagal avansinės apyskaitos duomenis (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis grynųjų pinigų likutis bei papildomai gautos pajamos už parduotas transporto priemones sudarė 55 720,34 Eur (192 392,96 Lt).
Atsakovas buvo bendrovės vadovu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d., todėl vadovavimo bendrovei laikotarpiu jis buvo bendrovei atskaitingas asmuo, privalantis naudoti jam išduotus pinigus pagal paskirtį, turėti išlaidas patvirtinančius dokumentus, laiku pateikti gautų ir panaudotų pinigų ataskaitą, laikytis kitų reikalavimų. Nurodytu laikotarpiu atsakovas iš bendrovės gavo 192 392,96 Lt (55 720,85 Eur), kurių panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, todėl šiais savo nusikalstamais veiksmais ieškovei padarė 55 720,85 Eur žalą. Prašo priteisti iš atsakovo 55 720,85 žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, nes:
1) atsakovo galimi „nusikalstami veiksmai“ jau yra įvertinti nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir negali būti šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku;
2) nėra įrodytos (ir iš esmės – įrodinėjamos) atsakovo, kaip buvusio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos, kurių egzistavimą privalo įrodyti būtent ieškovė;
3) ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nenuoseklus ir nelogiškas pagal pačios ieškovės nurodomas faktines aplinkybes, susijusias su jos reiškiamais reikalavimais;
4) ieškovės reikalavimas, adresuojamas atsakovui, kuris nuo 2015 m. spalio 5 d. nebėra UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir jau 4,5 metų nebeturi savo žinioje jokių įmonės dokumentų, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir dokumentais, kurių pagrindu ieškovė turėtų pagrindą reikalauti „žalos atlyginimo“ iš R. P. ir (ar) turėtų būtent tokio dydžio reikalavimo teisę į atsakovą;
5) ieškovė sąmoningai nutyli sau nepalankias faktines aplinkybes apie nutrauktą pačios ieškovės inicijuotą ikiteisminį tyrimą dėl šioje civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo dėl neva „pasisavintų“ 192 392,96 Lt (55 720,85 Eur), jame prokurorų konstatuotas aktualias faktines aplinkybes, ieškovės kartojamas šiame ieškinyje;
- 6) yra praleistas įstatyme numatytas ieškinio senaties terminas ir atsakovas R. P. prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalies normą.
Paaiškina, kad jis buvo ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir vienintelis akcininkas, buvo šios įmonės vadovas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. (įmonės įregistravimas) iki pat įmonės (100 proc. akcijų paketo) pardavimo J. A. D. 2015 m. spalio 5 d. Po įmonės pardavimo bendrovės vadovu buvo paskirtas J. A. D. sūnus J. D..
UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą 2015 metais lydėjo netrukus prasidėję teisiniai ginčai ir bylinėjimasis tarp UAB (duomenys neskelbtini) (atstovaujamos jos naujojo vadovo J. D.) ir R. P. bei R. P. ir bendrovės akcijas iš jo įsigijusių J. A. D. bei jo sūnaus J. D.. Nurodo, kad ieškovė, reiškianti atsakovui reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią jo vadovavimo bendrovei metu, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, tačiau mano, jog jokių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė neįrodė.
Atsakovo nuomone, šioje byloje būtina taikyti ir ieškinio senatį, nes reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas 3 metų senaties terminas, kuris ieškinio pareiškimo teisme metu jau buvo praleistas. Prašo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dublike ieškovė nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 10 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-14-606/2019, kurioje R. P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas daugybę Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, dėl to nėra galimybės nustatyti šios bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Atsakovas taip pat buvo nuteistas ir pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, būdamas bendrovės direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą – pinigines lėšas, buvusias bendrovės sąskaitose, ir už pinigines lėšas, buvusias pas jį kaip atskaitingą asmenį, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, iš bendrovės gavo 821 340,45 Eur, iš kurių 33 492,59 Eur panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į bendrovės kasą kaip atskaitingas asmuo negrąžino, juos sunaudojo savo reikmėms ir taip pasisavino didelės vertės bendrovės turtą – 33 429,59 Eur. Dėl šios nusikalstamos atsakovo veikos ieškovei priteista 33 429,59 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
UAB (duomenys neskelbtini) atstovai 2018 m. spalio 26 d.–2018 m. lapkričio 2 d. dar kartą archyve peržiūrėjo visumą bendrovėje esančių buhalterinių apskaitos segtuvų ir atsitiktinai surado segtuvą su ieškinyje nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę programą (duomenys neskelbtini) su ranka darytais juodraštiniais įrašais, balansais bei sumažintu pelno mokesčiu valstybei. Šie dokumentai buvo pateikti Klaipėdos apygardos prokuratūrai ir operatyvinį patikrinimą atlikusiems VMI pareigūnams.
Ieškovė neteisėtus atsakovo veiksmus įvardija kaip veiksmus, kai būdamas bendrovės vadovu ir užimamų pareigų pagrindu atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą – pinigines lėšas, buvusias bendrovės sąskaitose, ir už pinigines lėšas, buvusias pas jį kaip atskaitingą asmenį, iš bendrovės gavo 192 392,96 Lt, (55 720,85 Eur), kurių panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į bendrovės kasą šių pinigų negrąžino, panaudojo juos savo reikmėms, t. y. šias bendrovės pinigines lėšas pasisavino ir tokiu būdu šiais savo nusikalstamais veiksmais ieškovei padarė 55 720,85 Eur žalą. Tai, kad atsakovui nurodytoje baudžiamojoje byloje nebuvo inkriminuotas ieškovės turto – likusios 55 721 Eur sumos – pasisavinimas, nereiškia, jog aptariami pinigai buvo grąžinti ieškovei ar panaudoti jos veikloje. Mano, jog yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti: žala padaryta neteisėta veika, egzistuoja priežastinis ryšys ir kaltė, žala padaryta dėl sąmoningai atliktų įmonės vadovo veiksmų. Nuslėpti sandoriai buvo sudaryti, realiai gauti pinigai buvo pasisavinti atsakovo tyčia.
Nesutinka, kad ieškinio senaties pradžia yra 2015 m. spalio 8 d., kai J. D. tapo bendrovės vadovu ir turėjo galimybę susipažinti su visais „tariamai“ jam perduotais dokumentais. Ieškovės nuomone, ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Todėl mano, kad ieškinio senaties pradžia – 2018 m. lapkričio 2 d., kai su pareiškimu buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Atsiliepimas
Triplike atsakovas ir toliau laikosi savo atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos ir prašo ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti ieškinį. Nurodo, kad jokie ieškovės dubliko argumentai ir su dubliku pateikti įrodymai nepaneigia aplinkybės, jog ieškovei nebuvo jokių objektyvių trukdžių ir kliūčių ginti savo pažeistas teises įstatymo numatytu terminu; byloje jokiais ieškovės įrodymais nėra paneigta, jog ji, kaip ūkio subjektas, ir jai atstovaujantys asmenys, veikdami rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybės sužinoti apie savo neva pažeistas teises, kaip savo procesiniuose dokumentuose teigia ieškovė.
Atsakovas R. P., šiuo metu jau penkerius metus nebedirbantis įmonėje ir neturintis priėjimo prie jokių įmonės dokumentų ar suvestinių, niekaip negali įrodyti, jog visi ieškinyje minimi 2013 ir 2014 metais vykę pirkimai ir pardavimai, už juos gautos pajamos buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, nes jo vadovavimo įmonei laikotarpiu visos jam pačiam priklausančios įmonės ūkinės operacijos, jo žiniomis, buvo tvarkingai įtraukiamos į įmonės buhalterinę apskaitą, o neva „slėpti“ kelis pirkimus didesnę nei 2 milijonų litų apyvartą turinčios įmonės apskaitoje nėra jokios ūkinės logikos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti, atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas R. P.. Šios įmonės veikla buvo susijusi su transporto paslaugomis bei transporto priemonių prekyba. 2015 m. spalio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijos buvo parduotos J. A. D., šios įmonės vadovu tapo akcijų savininko sūnus J. D.. Kadangi iki akcijų pardavimo tarp atsakovo ir J. D. buvo susiklostę ilgalaikiai ir draugiški verslo ryšiai, J. D. pagal atsakovo išduotus vienkartinius įgaliojimus dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, joks dokumentų ir turto perdavimo aktas nebuvo surašytas.
Ieškovė savo reikalavimo atsakovui faktiniu pagrindu nurodo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-14-606/2019, kurioje atsakovas R. P. buvo nuteistas pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota į BK 223 straipsnio 1 dalį) ir LR BK 183 straipsnio 2 dalį dėl jo, kaip buvusio ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) savininko ir vadovo, neteisėtų veiksmų. Nurodo, jog, nagrinėjant nurodytą baudžiamąją bylą, bendrovės darbuotojai, dar kartą patikrinę buhalterinius dokumentus, atrado, kad 2014 m. sausio–2014 m. gruodžio mėn. bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuoti prekių (automobilių) įsigijimo ir pardavimo sandoriai pagal UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrai 55 720,34 Eur sumai. Taip pat atsitiktinai surado segtuvą su nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę programą (duomenys neskelbtini) su ranka darytais juodraštiniais įrašais, balansais bei sumažintu pelno mokesčiu valstybei. Mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) nurodytu laikotarpiu nepagrįstai anuliavo daugelį PVM sąskaitų faktūrų ir nuslėpė faktą, kad pas R. P., pagal avansinės apyskaitos duomenis (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis grynųjų pinigų likutis bei papildomai gautos pajamos už parduotas transporto priemones sudarė 55 720, 34 Eur (192 392, 96 Lt). Mano, kad tai yra žala, padaryta bendrovei, už kurią turi atsakyti atsakovas kaip asmuo, atsakingas už bendrovės lėšų panaudojimą.
Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, ginasi tiek ieškinio senatimi, tiek argumentais, kad ieškovė neįrodė privalomų sąlygų, kurioms egzistuojant taikytina civilinė atsakomybė.
Dėl ieškinio senaties
Ieškovė nurodo, jog apie savo teisių pažeidimus ji sužinojo 2018 m. spalio ar lapkričio mėnesį, atsitiktinai tarp buhalterinės apskaitos dokumentų radusi segtuvą su ieškinyje nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie, jos manymu, nebuvo įtraukti į apskaitą.
Atsakovo manymu, ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2015 m. spalio 8 d., kai šios bendrovės vadovu tapo J. D.. Kadangi CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. spalio 8 d. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2020 m. vasario 19 d., t. y. pasibaigus terminui, per kurį būtina pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tuo pagrindu prašo ieškinį atmesti.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. Jis yra nustatytas abiejų šalių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena šalis dėl reikalavimo nepareiškimo per tam tikrą laiką gali tikėtis, jog kita šalis atsisako ginti pažeistą teisę ar vertina ją kaip nepažeistą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad, atsakovui pardavus UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, nuo 2015 m. spalio 8 d. šios bendrovės vadovu tapo J. D.. Nors atsakovui išeinant iš darbo ir nebuvo surašytas dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktas, tačiau nė viena šalis neginčija fakto, kad visi dokumentai buvo palikti bendrovės patalpose ir jais visiškai disponavo UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organai. UAB (duomenys neskelbtini) yra veikiantis ūkio subjektas, aktyviai analizavęs atsakovo sudarytus sandorius, inicijavo, rinko ir teikė duomenis vykstančiame ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje. Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad jeigu ieškovė būtų maniusi, kad jos subjektinė teisė yra pažeista, t. y. kad atsakovas ieškinyje nurodomas lėšas (55 720,85 Eur) yra be pagrindo įgijęs, panaudojęs savo poreikiams ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi šias lėšas ieškovei grąžinti, elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas savo teisėmis besirūpinantis asmuo, per visą ieškinio senaties laikotarpį (3 metus) galėjo ir turėjo imtis veiksmų savo teisių pažeidimui pašalinti. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad dokumentus, kuriais grindžia savo ieškinį, atsitiktinai rado bendrovės patalpose tarp kitų bendrovės buhalterinių dokumentų, neduoda pagrindo vertinti, kad tik nuo 2018 m. spalio mėnesio prasidėjo ieškinio senaties terminas.
Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) šį terminą atnaujinti. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).
Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas dublike (dubliko 35–40 punktai) nurodo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nepraleistas, o net jei jis būtų praleistas, egzistuotų pagrindas jį atnaujinti. Teismas su dubliko 35–40 punktuose nurodytais ieškovės argumentais nesutinka. Ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine veikla, galintis ir privalantis tinkamai naudotis savo teisėmis. Nuo 2015 m. rudens tarp atsakovo ir ieškovės vadovo ir akcininko nuolat vyksta įvairūs teisminiai procesai – tiek civilinės bylos, tiek ir baudžiamoji byla, kurią iš esmės inicijavo ieškovė. Baudžiamajame procese buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) veiklos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. patikrinimas, tačiau šio ieškinio pagrindu esantys dokumentai, kurie visą laiką buvo ieškovės žinioje, laiku nebuvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs susidariusią faktinę situaciją, nusprendžia, kad buvus tokioms aplinkybėmis ieškovės elgesys laikytinas nepakankamai rūpestingu ar atidžiu, o ieškinio senaties terminas buvo praleistas nesant svarbių priežasčių.
Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo, nenustačius, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nežiūrint to, kad ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties, teismas pasisako ir dėl kitų ieškinyje nurodomų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl vadovo civilinės atsakomybės
Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nurodo atsakovą R. P. atlikus „eilę neteisėtų veiksmų – tai yra, būdamas bendrovės direktoriumi bei užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį
turtą – pinigines lėšas, buvusias bendrovės sąskaitose, bei už pinigines lėšas, buvusias pas jį kaip atskaitingą asmenį, iš bendrovės gavo 192 392, 96 Lt (55 720, 85 Eur), kurių panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, tokiu būdu šiais savo nusikalstamais veiksmais ieškovei padarė 55 720,85 Eur žalą“.
Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.
Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d., aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, už ką jis yra nuteistas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu. Ieškovės ieškinys taip pat grindžiamas atsakovo veiksmais, atliktais nurodytu laikotarpiu, t. y., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Ieškovės atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2014 metais įsigijo daug naudotų automobilių, tarp jų galbūt ir ieškinyje nurodytas transporto priemones, juos vėliau pardavė, nes toks buvo šio verslo principas. Teismas, įvertinęs pačios ieškovės teiginius, kad tam tikras turtas įmonės lėšomis buvo įsigytas, daro išvadą, kad buvo patirtos šio turto įsigijimo sąnaudos, kurias didžiąja dalimi dengė (turėjo padengti) iš šio turto pardavimo gautos pajamos. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad už ieškinyje nurodytų 20 transporto priemonių įsigijimą buvo rastas tik vienas mokėjimas, atliktas 2013 m. rugsėjo 12 d. įmonei (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu (7 000 Eur), kitų duomenų, kad už likusias 19 iš Vokietijos atgabentų transporto priemonių būtų buvę sumokėta, nėra, tačiau per tuos šešerius metus jokių kreditinių reikalavimų pardavėjai iki šiol ieškovei nepareiškė.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).
Teismas, įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą, aplinkybes, kad baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas buvo nuteistas, ikiteisminiam tyrimui, vertinusiam bendrovės veiklą laikotarpiu, iš kurio šioje byloje kildinamas reikalavimas atsakovui, atsakovas nebedirba UAB (duomenys neskelbtini) jau daugiau negu 5 m., išeidamas iš darbo visus dokumentus paliko ieškovės patalpose, todėl nebeturi galimybės labiau įrodyti aplinkybių, kuriomis jis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas šiuo aspektu neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos. Kadangi ieškovė tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek ikiteisminiame tyrime, pradėtame pagal ieškovės vadovo 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimą prokuratūrai, savo reikalavimus grindžia deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis, logiškai nepagrindžia, kodėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-606/2019, kurioje atsakovas yra nuteistas, neinformavo ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų apie buhalterinės programos pakeitimus bei anuliuotas sąskaitas faktūras, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl ieškinys atmestinas ir kaip neįrodytas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš ieškovės 1 948,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos pateiktais į bylą įrodymais, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. P. dėl nuostolių atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakovui R. P. 1 948,10 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimui įsiteisėjus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriui grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.