- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1333-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00364-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Raimonda Andrulienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- J. T.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1333-730/2014
NUTARTIS
2014 m. spalio 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui V. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo formos pakeitimo bei atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei J. T. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimus: pakeisti 2011-12-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų T. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. V., nuo 2013 m. balandžio mėn. iki jo pilnametystės vienkartine pinigine suma – 36 000 Lt, o nepilnametei dukteriai M. V., nuo 2013 m balandžio mėn. iki jos pilnametystės vienkartine pinigine suma – 48 000 Lt, ieškove paskiriant išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja ir nustatant atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką); priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-06-29 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Atsakovas įsipareigojo vaikų išlaikymui mokėti po 300 Lt, kas mėnesį iki jų pilnametystės, indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Praėjus kuriam laikui nuo santuokos nutraukimo, ieškovė susirado gyvenimo draugą Australijoje, po ko nusprendė persikelti į šią šalį gyventi, tačiau nepilnamečiai vaikai išvykti gyventi į kitą šalį nesiryžo, todėl ieškovė nenorėjo vaikų traumuoti, su atsakovu sutarė, kad vaikai gyvens su juo. 2011-12-14 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu pakeitė aukščiau nurodytą to paties teismo 2010-06-29 sprendimą ir nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, ieškovė kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui įsipareigojo mokėti po 200 Lt, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo iki 2012-12-31, o nuo 2013-01-01 iki vaikų pilnametystės po 400 Lt. Nuo 2013 m. vasario mėn. ieškovė su dabartiniu sutuoktiniu M. E. T. gyvena Lietuvoje, jos mamai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vaikai turi savo atskirą kambarį. Ateityje planuoja įsigyti savo nuosavą būstą. Šiuo metu ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, turi savo verslą. Nepilnamečiai vaikai yra galutinai apsisprendę gyventi su ieškove, su ieškovės sutuoktiniu bendrauja betarpiškai, netrukdo joks užsienio kalbos barjeras, nes vaikai yra pramokę anglų kalbą, vaikai ieškovės sutuoktinį priėmė kaip savo šeimos narį, o jos sutuoktinis su jais bendrauja kaip su savo paties vaikais. Ieškovė įrodinėjo, kad vaikų išlaikymui per mėnesį yra reikalinga ne mažiau kaip 1000 Lt suma. Vienam vaikui maitinimui mokykloje išleidžianti apie 100 Lt, maitinimui namuose išleidžianti apie 400 Lt, komunalinės paslaugos, internetas gyvenamojoje patalpoje vaiko daliai - 150 Lt, apranga, avalynė -200 Lt, higienos priemonės, kirpykla - 50 Lt, laisvalaikis, lavinimas, pramogos, sporto būreliai - 110 Lt, mokyklinės priemonės - 80 Lt, stomatologo paslaugos, vaistai, vitaminai - 60 Lt, mobiliojo telefono pokalbiai - 50 Lt, viso 1200 Lt. Nors atsakovas deklaruoja, jog uždirba minimalų darbo užmokestį, atsakovas įmonėje dirba baldžiumi, dar gyvenant santuokoje nuolat girdavosi, jog jo oficialus darbo užmokestis neatspindi jo realių pajamų, be to, atsakovas yra medžiotojas, kas dar sudaro papildomas išlaidas, o visa tai leidžia daryti prielaidą, jog atsakovas gyvena tikrai ne iš minimalaus dydžio darbo užmokesčio. Atsakovas turi 2 kambarių butą, (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja, taip gaudamas papildomas pajamas. Be to, turi sodo namą su žemės sklypu SB „Kelininkai", (duomenys neskelbtini). Atsakovo turtinė padėtis patvirtina, kad pastarasis turi galimybę prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo po 500 Lt/mėn. Jos gaunamos pajamos yra nedidelės, neseniai pradėjusi verslą, jos sutuoktinis kol kas nedirba, ieškosi darbo. Jokio nekilnojamojo turto ieškovė neturi, ateityje planuoja prisiimti banko kreditą, nuosavo būsto įsigijimui. Atsakovas jai pasakęs apie savo planus vykti gyventi į JAV, nes tvarkosi dokumentus dėl „žalios kortos" ir tuomet vaikams mokės labai minimalią sumą, o gal ir išvis nebemokės jokio išlaikymo. Ieškovės nuomone, jog tokie atsakovo planai yra realūs, kadangi ten gyvena ir dirba jo draugas, o išsiieškoti išlaikymą iš JAV gyvenančio asmens gali tapti neįmanoma, todėl prašo teismo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams vienkartine pinigine suma, skaičiuojant išlaikymą vienam vaikui per mėnesį sumą po 500 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:
Pakeisti 2010-06-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo ir 2011-12-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo sąlygas dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir šią dalį išdėstyti taip: nepilnametės dukters M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina J. T..Pakeisti 2010-06-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo ir 2011-12-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo sąlygas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip: priteisti iš V. V. nepilnametės dukters M. V., išlaikymui po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo M. V. gyvenamosios vietos su motina nustatymo iki dukters pilnametystės. Priteisti iš V. V. nepilnamečio sūnaus T. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo T. V. gyvenamosios vietos su motina nustatymo iki sūnaus pilnametystės. Nepilnametės dukters ir nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja paskirti įstatyminę atstovę - vaikų motiną J. T..Patvirtinti skyrium gyvensiančio tėvo V. V. bendravimo su vaikais tvarką:
Šalies argumentai
3.1. V. V. teisė maksimaliai bendrauti su sūnumi T. V. ir dukra M. V. neribojama, t.y. tėvas turi teisę laisvai ir nevaržomai bendrauti su savo vaikais, dalyvauti jų auklėjime, visiškai be jokių apribojimų slaugyti juos ligos metu iki jų pilnametystės.
3.2. V. V. suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumi T. V. ir dukra M. V. kas antrą savaitgali (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis) nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, jei tėvai nesutaria kitaip.
3.3. Iš anksto pranešus vaikų motinai ir atsižvelgus į vaikų užimtumą, V. V. suteikiama teisė matytis ir susitikti su sūnumi T. V. ir/ar dukra M. V. ne mažiau kaip 2-3 kartus savaitėje darbo dienomis.
3.4. V. V. suteikiama teisė matytis ir susitikti su sūnumi T. V. ir/ar dukra M. V. bei praleisti su jais šventes: kiekvienų lyginių metų (pvz. 2014, 2016 m.) Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, ir dukters M. bei sūnaus T. gimimo dieną nelyginių metų (pvz. 2015, 2017 m.) gruodžio 31, sausio 1, Šv. Kalėdų, Kūčių dieną, Velykų dieną, kasmet Tėvo dieną bei V. V. gimimo dieną. Apie ketinimą pasiimti vaikus V. V. iš anksto informuoja jų motiną, praneša vaikams.
3.5. V. V. turi teisę kartu su sūnumi T. V. ir/ar dukra M. V. praleisti atostogas: kiekvienų lyginių metų vaikų rudens bei kiekvienų nelyginių metų pavasario atostogų metu; V. V. kasmetinių atostogų metu (ne mažiau kaip 14 dienų per metus). Apie ketinimą praleisti su vaikais atostogas V. V. praneša jų motinai ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su sūnumi ir/ar dukra pirmosios atostogų dienos.
3.6. J. T. privalo V. V. aiškiai ir objektyviai pranešti apie faktinę dukters ir sūnaus gyvenamąją vietą nurodyti adresą; informuoti apie vaikų mokymosi-ugdymo įstaigas (pavadinimas, adresas, kontaktiniai telefonai), vaikų popamokinės veiklos būrelius (pavadinimas, adresas, kontaktiniai telefonai), o taip pat nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba V. V. galėtų laisvai ir nevaržomai bet kuriuo paros metu susisiekti su dukra M. V. ir/ar sūnumi T. V..
3.7. Ketindama keisti vaikų faktinę gyvenamąją vietą sūnaus ir dukters mokymo/ugdymo įstaigą, J. T. apie tai praneša V. V. tinkamai ir savalaikiai, t.y. raštu ir ne vėliau kaip prieš 3 savaites. Pasikeitus dukters M. V. ir T. V. faktinės gyvenamosios vietos-; adresui, ugdymo įstaigai J. T. apie tai praneša V. V. nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip kitą dieną, nurodydama faktinį gyvenamosios vietos adresą, mokymo/ugdymo įstaigą, nurodydama pilną pavadinimą, adresą, auklėtojo/administracijos kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones.
3.8. Atsiradus galimybei dukrai M. V. ir/ar sūnui T. V. atostogauti užsienyje, ar jų motinai J. T. priėmus sprendimą kartu su vaikais/ar vienu iš jų išvykti iš Lietuvos ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui J. T. privalo ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius apie tai raštu pranešti V. V., nurodyti vaikų trumpalaikio išvykimo tikslą, buvimo vietos adresą ir kontaktinius telefonus.
4.9. Ketindama persikelti gyventi su vaikais, ar vienu iš jų į užsienį, J. T. privalo ne vėliau kaip prieš 4 (keturis) mėnesius apie tai raštu pranešti V. V., nurodyti tikslų vaikų, ar vieno iš jų naujos gyvenamosios vietos adresą ir mokymo/ugdymo įstaigos, kurią lankys sūnus T. V. ar dukra M. V., pilną pavadinimą, adresą, kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones, kurių pagalba V. V. galėtų laisvai ir nevaržomai susisiekti ugdymo/mokymo įstaigos vadovu, administracija.
4.10. Tuo atveju, jei vaikai, vienas iš jų ar J. T. su vaikais, ar vienu iš jų ilgesniam nei 6 mėn. terminui persikelia gyventi į užsienio valstybę, J. T.: įsipareigoja nesudaryti kliūčių laisvai ir nevaržomai V. V. matytis ir susitikti su savo vaikais jų faktinės gyvenamosios vietos adresu, taip pat laisvai ir nevaržomai bendrauti su dukra M. V. ir sūnumi T. V., naudojantis komunikacinėmis priemonėmis (telefonu, skype ir kt.); įsipareigoja ne rečiau kaip 2 kartus per metus savo sąskaita apmokėti visas faktines išlaidas (kelionės bilietai, atvykimo ir gyvenimo išlaidos, kt.), reikalingas V. V. atvykti pas dukrą M. V. ir sūnų T. V. jų faktinės gyvenamosios vietos adresu ne trumpesniam kaip 2-4 dienų nepertraukiamam laikotarpiui; įsipareigoja ne rečiau kaip 3-4 kartus per metus apmokėti vaikų atvykimo pas jų tėvą V. V. išlaidas (bilietai, draudimas, kitos pagrįstos kelionės išlaidos) netrumpesniam kaip 5-10 dienų laikotarpiui; įsipareigoja nedrausti ir neriboti V. V. aktyviai dalyvauti dukters M. V. ir sūnaus T. V. auklėjime, atsižvelgti į tėvo nuomonę dėl vaikų auklėjimo ir mokymosi, jų ugdymo sąlygų. Nustatyti, kad J. T. ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 d. privalo V. V. pateikti ataskaitą dėl dukters M. V. ir sūnaus T. V. išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo. Nurodė, kad šalys iki šiol nėra susitarę ir nesutaria dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-05-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimu patvirtintoje tarp V. V. ir J. V. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl nepilnamečių vaikų T. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečių T. V. ir M. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimu patvirtintoje tarp V. V. ir J. V. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui T. V. dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. V. mokamą periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2013-04-09 iki sūnaus pilnametystės. Indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimu patvirtintoje tarp V. V. ir J. V. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai M. V. dydį ir priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnametei dukrai M. V. mokamą periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2013-04-09 iki sūnaus pilnametystės. Indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė J. T. tvarkyti T. V. ir M. V. išlaikymui skirtas pinigines lėšas. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimu patvirtintoje tarp V. V. ir J. V. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl skyrium gyvensiančio tėvo V. V. bendravimo su vaikais tvarką:
Nustatoma atsakovui teisė maksimaliai bendrauti su sūnumi T. V. ir dukra M. V., t.y. tėvas turi teisę laisvai ir nevaržomai bendrauti su savo vaikais, dalyvauti jų auklėjime, visiškai be jokių apribojimų slaugyti juos ligos metu iki jų pilnametystės;Atsakovui suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumi T. V. ir dukra M. V. kas antrą savaitgali (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis) nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, jei tėvai nesutaria kitaip. atsakovas vaikus pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą, nebent šalys susitaria kitaip;Iš anksto pranešus vaikų motinai ir atsižvelgus į vaikų užimtumą, atsakovui suteikiama teisė matytis ir susitikti su sūnumi T. V. ir/ar dukra M. V. ne mažiau kaip 2-3 kartus savaitėje darbo dienomis;Atsakovui suteikiama teisė matytis ir susitikti su sūnumi T. V. ir/ar dukra M. V. bei praleisti su jais šventes: kiekvienų lyginių metų (pvz. 2014, 2016 m.) Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, ir dukters Marijos bei sūnaus Tomo gimimo dieną nelyginių metų (pvz. 2015, 2017 m.) gruodžio 31, sausio 1, Šv. Kalėdų, Kūčių dieną, Velykų dieną, kasmet Tėvo dieną bei V. V. gimimo dieną. Apie ketinimą pasiimti vaikus atsakovas prieš vieną mėnesį informuoja jų motiną ir praneša vaikams.Atsakovas turi teisę kartu su sūnumi T. V. ir/ar dukra M. V. praleisti atostogas: kiekvienų lyginių metų vaikų rudens bei kiekvienų nelyginių metų pavasario atostogų metu; atsakovo kasmetinių atostogų metu (ne mažiau kaip 14 dienų per metus). Apie ketinimą praleisti su vaikais rudens, pavasario ar žiemos atostogas atsakovas praneša jų motinai ne vėliau kaip likus dviem savaitėm iki planuojamos praleisti su sūnumi ir/ar dukra pirmosios atostogų dienos. Apie ketinimą praleisti su vaikais vasaros atostogų metu atsakovas praneša jų motinai ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki planuojamos praleisti su sūnumi ir/ar dukra pirmosios atostogų dienos;Ieškovė privalo atsakovui aiškiai ir objektyviai pranešti apie faktinę dukters ir sūnaus gyvenamąją vietą nurodyti adresą; informuoti apie vaikų mokymosi-ugdymo įstaigas (pavadinimas, adresas, kontaktiniai telefonai), vaikų popamokinės veiklos būrelius (pavadinimas, adresas, kontaktiniai telefonai), o taip pat nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba atsakovas galėtų laisvai ir nevaržomai nuo 08 val. iki 21 val. (pagal vaikų gyvenamosios vietos laiką) susisiekti su dukra M. V. ir/ar sūnumi T. V.;J. T. ketindama keisti vaikų faktinę gyvenamąją vietą, sūnaus ir dukters mokymo/ugdymo įstaigą, ieškovė apie tai praneša atsakovui tinkamai ir savalaikiai, t.y. raštu, elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 3 savaites. Pasikeitus dukters M. V. ir T. V. faktinės gyvenamosios vietos; adresui, ugdymo įstaigai ieškovė apie tai praneša atsakovui nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip kitą dieną, nurodydama faktinį gyvenamosios vietos adresą, mokymo/ugdymo įstaigą, nurodydama pilną pavadinimą, adresą, auklėtojo/administracijos kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones;Atsiradus galimybei dukrai M. V. ir/ar sūnui T. V. atostogauti užsienyje, ar jų motinai priėmus sprendimą kartu su vaikais/ar vienu iš jų išvykti iš Lietuvos ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ieškovė privalo ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas apie tai raštu, elektroninio ryšio priemonėmis pranešti atsakovui, nurodyti vaikų trumpalaikio išvykimo tikslą, buvimo vietos adresą ir kontaktinius telefonus;Ketindama persikelti gyventi su vaikais, ar vienu iš jų į užsienį, ieškovė privalo ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį apie tai raštu pranešti atsakovui, nurodyti tikslų vaikų, ar vieno iš jų naujos gyvenamosios vietos adresą ir mokymo/ugdymo įstaigos, kurią lankys sūnus T. V. ar dukra M. V., pilną pavadinimą, adresą, kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones, kurių pagalba atsakovas galėtų laisvai ir nevaržomai susisiekti ugdymo/mokymo įstaigos vadovu, administracija.Tuo atveju, jei vaikai, vienas iš jų ar ieškovė su vaikais, ar vienu iš jų ilgesniam nei 6 mėn. terminui persikelia gyventi į užsienio valstybę, ieškovė: įsipareigoja nesudaryti kliūčių laisvai ir nevaržomai atsakovui matytis ir susitikti su savo vaikais jų faktinės gyvenamosios vietos adresu, taip pat laisvai ir nevaržomai bendrauti su dukra M. V. ir sūnumi T. V., naudojantis komunikacinėmis priemonėmis (telefonu, skype ir kt.); įsipareigoja vieną kartą per metus apmokėti vaikų atvykimo pas jų tėvą išlaidas (bilietai, draudimas, kitos pagrįstos kelionės išlaidos) netrumpesniam kaip iki 1 mėnesio laikotarpio; įsipareigoja nedrausti ir neriboti atsakovui aktyviai dalyvauti dukters M. V. ir sūnaus T. V. auklėjime, atsižvelgti į tėvo nuomonę dėl vaikų auklėjimo ir mokymosi, jų ugdymo sąlygų.
Priteisė iš atsakovo 324 Lt žyminio mokesčio ir 61,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. 2013-04-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. V. ir M. V., panaikino nuo šio sprendimo paskelbimo dienos. 2013-04-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatant vaikų T. V. ir M. V. gyvenamąją vietą su motina panaikino nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2013-11-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašant Nekilnojamojo turto registre dėl V. V., priklausančio buto, esančio Baltijos g. 56-57, Kaune, unikalus Nr. 1999-1001-7013:0053, perleidimo draudimo panaikino nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo pinigines santaupas, kurių pakaktų ieškinyje nurodytoms sumoms apmokėti. Atsakovo turto realizavimas, būtų neracionalus elgesys, kuris atsakovui sukeltų galimus papildomus nuostolius, nes realizuotino turto vertė, kaip pati pripažįsta ieškovė, yra didesnė nei reikalaujama išlaikymo suma. Teismas padarė išvadą, kad vaikų interesai geriausiai bus apginti išlaikymą priteisiant mėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Taip pat nurodė, kad vertinant tai, kad vaikų amžius, šiuo metu, mergaitei 10 metų, o berniukui 12 metų, o vaikų poreikiai didėja vaikams augant, abu vaikai gyvena kartu, todėl išlaikymo dydis vienam vaikui nustatytinas po 900 Lt. Teismas sutiko su ieškovės išsakyta poziciją dėl šalių informavimo terminų ie nurodė, kad atsakovas pagrįstų motyvų ir argumentų dėl priešieškinyje nurodytų terminų nepateikė. Siekiant apsaugoti vaikų interesus, jų mokymosi procesą bei poilsį, vaikų susitikimo su tėvu bei vaikų paėmimo vieta nustatoma vaikų gyvenamojoje vietoje, nebent šalys susitartų kitaip. Taip pat vaikų bendravimas su tėvu elektroninių priemonių pagalba bei telekomunikacinių priemonių pagalba, numatomas nuo 8 val. iki 21 val., pagal vaikų gyvenamosios vietos laiką. Teismas taip pat sutiko su ieškovės pozicija, kad nepagrįstai atsakovas reikalauja 3-4 kartus įpareigoti ieškovę per metus apmokėti vaikų atvykimo pas atsakovą išlaidas (bilietai, draudimas, kitos pagrįstos išlaidos) ne ilgesniam kaip 1 mėn. laikotarpiui. Teismas pripažino, kad atsakovas taip pat turi prisidėti prie vaikų kelionės išlaidų lygia dalimi, todėl kitos vaikų kelionės išlaidas turėtų padengti atsakovas. Teismas taip pat sutiko su ieškovės pozicija, kad nepagrįstai atsakovas reikalauja apmokėti atsakovo atvykimo pas vaikus išlaidas, nes šiomis išlaidomis turėtų pasirūpinti pats atsakovas. Teismas pripažino, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir protingų argumentų, galinčių sukelti bent įtarimą, kad ieškovė netenkintų minimalių nepilnamečių vaikų poreikių. Toks reikalavimas tik apsunkintų ieškovės šeimos biudžeto planavimą, padidintų išlaidas, tam reikėtų skirti daug laiko. Ieškovė būtų priversta pirkti maisto produktus ir kitas vaikui skirtas prekes tik iš parduotuvių, negalėsianti pirkti iš turgaus, nes negalėtų gauti kvitų, čekių ar kitų dokumentų, patvirtinančių prekės įsigijimą. Be to, prekių įsigijimo čekių kopijų darymas taip pat pareikalaus papildomų materialinių išlaidų.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimą skundžiamoje dalyje, kuria yra nuspręsta pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimu patvirtintos tarp V. V. ir J. V. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. V. ir nepilnametei dukrai M. V. mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir priimti naują sprendimą - atsakovo priešieškinį tenkinti pilnai:
1.1. Pakeisti 2010-06-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo ir 2011-12-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo sąlygas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters M. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo M. V. gyvenamosios vietos su motina nustatymo iki dukters pilnametystės. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus T. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo T. V. gyvenamosios vietos su motina nustatymo iki sūnaus pilnametystės. Nepilnametės dukters ir nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja paskirti įstatyminę atstovę - vaikų motiną;
Šalies argumentai
1.2. pakeisti 2014-05-15 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas bendravimo su vaikais 2, 6, 8, 9 p. sąlygas ir papildyti nauju 10.3 p., atitinkamai 10.3. laikyti 10.4 p. ir nustatyti, kad:
1.2.1. (2 punktas) atsakovui suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su sūnumi T. V. ir dukra M. V. kas antrą savaitgalį (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis) nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, jei tėvai nesutaria kitaip;
Šalies argumentai
1.2.2. (6 punktas) ieškovė privalo atsakovui aiškiai ir objektyviai pranešti apie faktinę dukters ir sūnaus gyvenamąją vietą nurodyti adresą; informuoti apie vaikų mokymosi- ugdymo įstaigas (pavadinimas, adresas, kontaktiniai telefonai), vaikų popamokinės veiklos būrelius (pavadinimas, adresas, kontaktiniai telefonai), o taip pat nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba atsakovas galėtų laisvai ir nevaržomai bet kuriuo paros metu susisiekti su dukra M. V. ir/ar sūnumi T. V.;
1.2.3. (8 punktas) atsiradus galimybei dukrai M. V. ir/ar sūnui T. V. atostogauti užsienyje, ar jų motinai priėmus sprendimą kartu su vaikais/ar vienu iš jų išvykti iš Lietuvos ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ieškovė privalo ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius apie tai raštu pranešti atsakovui, nurodyti vaikų trumpalaikio išvykimo tikslą, buvimo vietos adresą ir kontaktinius telefonus;
1.2.4. (9 punktas) ketindama persikelti gyventi su vaikais, ar vienu iš jų į užsienį, ieškovė privalo ne vėliau kaip prieš 4 (keturis) mėnesius apie tai raštu pranešti atsakovui, nurodyti tikslų vaikų, ar vieno iš jų naujos gyvenamosios vietos adresą ir mokymo/ugdymo įstaigos, kurią lankys sūnus T. V. ar dukra M. V., pilną pavadinimą, adresą kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones, kurių pagalba atsakovas galėtų laisvai ir nevaržomai susisiekti ugdymo/mokymo įstaigos vadovu, administracija;
1.2.5. (10.3. punktas) tuo atveju, jei vaikai, vienas iš jų ar ieškovė su vaikais, ar vienu iš jų ilgesniam nei 6 mėn. terminui persikelia gyventi į užsienio valstybę, ieškovė įsipareigoja 2 kartus per metus apmokėti tėvo atvykimo pas vaikus faktines išlaidas (kelionės bilietai, draudimas, kitos pagrįstos išlaidos), reikalingas tėvui atvykti pas dukrą M. V. ir sūnų T. V. jų faktinės gyvenamosios vietos adresu ne trumpesniam kaip 2-4 dienų nepertraukiamam laikotarpiui;
1.3. Išspręsti žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovo sumokėtų pirmos instancijos teisme, paskirstymo klausimą ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1769,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Išspręsti bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo klausimą iš esmės.
1.4. Likusioje dalyje 2014-05-15 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo nekeisti.
1.5. Priteisti apeliantui iš ieškovės visas apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
Teismas, atmetęs ieškovės ieškinį dėl išlaikymo formos pakeitimo ir priverstinės hipotekos nustatymo, o atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, išėjo už ieškinio ribų ir nepagristai nusprendė dėl to, ko ieškovė iš esmės neprašė, tai yra, nusprendė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2014-12-14 sprendimą ir padidinti išlaikymą vaikams, priteisiant iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 450 Lt/mėn kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.Nepagrįstai teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (2 punktas), savo nuožiūra papildė šią sąlygą išlyga, kad ,,tėvas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos ir vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą nebent šalys susitaria kitaip. Ši sąlyga nepagrįstai apriboja atsakovo teisę laisvai naudotis alternatyviomis galimybėmis vaikams atvykti pas tėvą (pvz. vaikų savarankišką atvykimą autobusu, traukiniu, su draugais, trečiaisiais asmenimis, ar motinai juos pristatant tėvo gyvenamosios vietos adresu), nepagrįstai įpareigoja visais atvejais atsakovą asmeniškai pačiam atvykti vaikų gyvenamosios vietos adresu ir vėliau asmeniškai juos grąžinti. Ši sąlyga - tai užprogramuota konfliktinė situacija, jei ieškovė nesutiks dėl alternatyvių tėvo su vaikais susitikimo galimybių. Svarbu ir tai, jog šios išlygos atsakovas priešieškinyje nenurodė, o ir ieškovė neprašė ją įrašyti nei 2014-03-07 Atsiliepime į priešieškinį, nei posėdžio metu. Dėl jos nustatymo savo nuomonės neišreiškė ir VTA skyriaus atstovė. Todėl sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2-sis punktas keistinas, išbraukiant paskutinį sakinį.Nepagrįstai teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (6 punktas) nustatė konkretų atsakovo susisiekimo techninėmis priemonėmis su vaikais laiką nuo 8 val. iki 21 val. (pagal vaikų gyvenamosios vietos laiką). Ieškovas priešieškiniu prašė nustatyti laisvą ir nevaržomą galimybę bet kuriuo paros metu prieinamais ir veikiančiais kontaktiniais telefonais ar kitomis priemonėmis susisiekti su šios teisės ribojimas konkrečiomis valandomis, neužtikrinant tėvui galimybės vakare nuo 21.00 val. iki kitos dienos ryto 8.00 val. susisiekti su savo vaikais yra nepagrįsta, neteisėta, neprotinga, nesąžininga ir net gi rizikinga Teismo Sprendimu įtvirtinta išlyga. Juolab, kad dėl atsakovo teisės, bet kuriuo paros metu susisiekti su savo vaikais" pastabų/prašymų ieškovė nereiškė nei 2014- 03-07 atsiliepime, nei posėdžio metu; nepasisakė dėl būtinybės įtraukti papildomas sąlygas, ar numatyti išlygas ir VTA skyriaus atstovė. Todėl sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 6-sis punktas keistinas, nustatant laisvą ir nevaržomą atsakovo teisę bet kuriuo paros metu susisiekti su savo vaikais. Nepagrįstai teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (8 punktas) sutrumpino pranešimo skyrium gyvenančiam tėvui apie vaikų trumpalaikio išvykimo į užsienį terminus. Ieškovas priešieškiniu prašė nustatyti, kad tuo atveju, jei vaikai išvyksta iš Lietuvos ilgesniam nei 10 dienų terminui, apie tai atsakovą vaikų motina privalo informuoti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Tuo tarpu teismas šį įspėjimo terminą sutrumpino iki 2 dienų. Tai nepagrįstai trumpas teisės žinoti apie vaikų trumpalaikį išvykimą iš Lietuvos laikotarpis. Vaikų išvykimas į kitą šalį yra susijęs su papildomu pasiruošimu, su galimomis sveikatos, saugumo rizikomis, todėl skyrium gyvenantis tėvas privalo būti savalaikiai ir tinkamai informuojamas apie vaikų planuojamą išvykimą jam turi būti sudaryta pakankamai laiko ne tik pareikšti savo nuomonę, pasikalbėti su vaikais, bet ir, esant pagrindui ir būtinybei, imtis papildomų saugumo priemonių - pvz.: paskiepyti vaikus, patikrinti vaikų laikinos gyvenamosios vietos užsienyje sąlygas, pasidomėti kelionės organizatorių reputacija, jų sudarytu kelionės maršrutu, ar vaikų užsienio stovyklos sąlygomis. Todėl Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 8-sis punktas keistinas, nustatant ne trumpesnį nei 1-2 mėn. pranešimo apie vaikų trumpalaikį išvykimą į užsienio šalį terminą. Nepagrįstai teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (9 punktas) sutrumpino pranešimo skyrium gyvenančiam tėvui apie vaikų persikėlimo gyventi į užsienio valstybę terminą. Ieškovas priešieškiniu prašė nustatyti ne trumpesnį nei 4 mėn. įspėjimo apie J. T. ketinimą persikelti su vaikais, ar vienu iš jų į užsienio valstybę terminą. Teismas nepagrįstai šį terminą sutrumpino iki 1 mėn. Tai nepagrįstai trumpas laiko tarpas, o ir sprendimas persikelti gyventi į kitą valstybę paprastai nėra priimamas paskutinę minutę. Todėl skyrium gyvenantis tėvas turi teisę žinoti apie ieškovės ketinimą persikelti gyventi į užsienio valstybę su vaikais ar vienu iš jų nuo pat pasirengimo išvykti momento. Juolab, kad vaikai jau yra pakankamai dideli (dukrai greitai sueis 11, sūnui -14 m.) ir jų nuomonės taip pat turi būti paisoma. Todėl tuo atveju, jei vaikai, ar vienas iš jų nenorės išvykti su mama ir persikelti gyventi į užsienį, turės būti sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo - nustatymo su tėvu - klausimas. Ši sąlyga įgyvendinama tik teismo keliu, teismui priėmus atitinkamus proceisnius sprendimus. Tačiau per 1 mėn. susitvarkyti juridinius dokumentus (gauti teismo sprendimą, pakeisti vaikų faktinę gyvenamąją vietą, mokymosi įstaigą ir pan.) nebus įmanoma. Svarbu ir tai, jog atsakovui vaikų motina privalo sudaryti tinkamą, savalaikią ir realiai įgyvendinamą galimybę skyrium gyvenančiam tėvui pareikšti savo nuomonę dėl naujos gyvenamosios vietos tinkamumo vaikams augti, vystytis ir lavintis, dėl parinktos mokymosi įstaigos; privalo sudaryti sąlygas išsiaiškinti ir patikrinti, kur ir kokiomis sąlygomis jo nepilnamečiai vaikai gyvens, mokysis, kokioje aplinkoje augs. Todėl sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 9-sis punktas keistinas, nustatant ne trumpesnį nei 3-4 mėn. pranešimo apie vaikų persikėlimo gyventi į užsienio valstybę terminą.Nepagrįstai teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (10 punktas) atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės įpareigojimo ne rečiau kaip 2 kartus per metus apmokėti visas faktines išlaidas (kelionės bilietai, atvykimo ir gyvenimo išlaidos, kt.), reikalingas atsakovui atvykti pas dukrą ir/ar sūnų jų faktinės gyvenamosios vietos adresu ne trumpesniam kaip 2-4 dienų nepertraukiamam laikotarpiui, tuo atveju, jei vaikai, ar vienas iš jų ilgesniam nei 6 mėn. terminui persikelia gyventi į užsienio valstybę. Ši sąlyga yra būtina, nes ieškovė šiuo metu yra sudariusi santuoką su užsieniečiu - australu ir bet kada su savo vyru ir atsakovo nepilnamečiais vaikais gali sugalvoti išvykti į Australiją, ar persikelti gyventi į kitą užsienio valstybę. Apelianto nuomone, tuo atveju, jei ieškovė nuspręstų persikelti gyventi į užsienio valstybę ir su savimi pasiimtų vaikus, ar vieną iš jų, ji privalo prisiimti su tokiu sprendimu susijusią atsakomybę dėl to, jog tėvo ir vaikų bendravimo kokybė, galimybė jiems susitikti ir matytis ženkliai sumažėtų ir savo sąskaita bent iš dalies kompensuoti atsakovo finansinius praradimus/išlaidas, kad skyrium gyvenantis tėvas turėtų realią galimybę susitikti ir matytis su savo vaikais jų gyvenamosios vietos/vietovės adresu. Todėl sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 10-sis punktas keistinas, jį papildant atsakovo priešieškinyje nurodyta sąlyga.Nepagrįstas ir keistinas yra Ttismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė ieškiniu reiškė tris savarankiškus reikalavimus - dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl jų išlaikymo formos pakeitimo ir dėl priverstinės hipotekos atsakovo turtui nustatymo. Teismas vieną iš jų tenkino, kitus du - atmetė, t.y. patenkino 1/3 reikalavimų dalį. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal teismui pateiktus mokėjimo dokumentus yra 2700 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 143,90 Lt žyminis mokestis. Todėl ieškovės teisė į 1/3 dalį bylinėjimos išlaidų patenkinimą yra 947,97 Lt. Atsakovas priešieškiniu reiškė tris savarankiškus reikalavimus - dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nu statymo ir išlaikymo dydžio sumažinimo. Teismas tenkino 2 ir atmetė 1 reikalavimą, t.y. patenkino 2/3 visų reikalavimų. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal Teismui pateiktus mokėjimo dokumentus yra 2510 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 143 Lt žyminis mokestis. Todėl atsakovo teisė į 2/3 dalies bylinėjimos išlaidų patenkinimą yra 1769,25 Lt. Atlikus priešpriešinės teisės į bylinėjimosi išlaidų patenkinimą užskaitą, teismas sprendime turėjo pareigą pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalvimų dalyje ir atitinkamai priteisti atsakovui iš ieškovės 821,30 Lt skirtumą. Nepagrįstai Teismas bylinėjimosi išlaidas valstybei (žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą) priteisė tik iš atsakovo. Kaip jau buvo nurodyta, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas iš naujo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas tyčia blogina savo finansinę padėtį ir bando įtikinti teismą, kad ji tokia yra, nepagrįstai klaidina teismą, kad ieškovė nebepalaiko savo reikalavimo priteisti 500 Lt išlaikymo. Teigia, kad netrukdo vaikams bendrauti su tėvu, atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę prie 1-2 mėnesius pranešti apie kelionę yra nepagrįstas, šeima praranda galimybę pasinaudoti paskutinės minutės kelionėmis. Atsakovo prašomas įspėjimo 4 mėnesių terminas dėl persikėlimo gyventi į užsienį yra nepagrįstas. Atmestinas ir atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę apmokėti jo kelionės išlaidas į užsienį susitikti su vaikais. Taip pat mano, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Atsakovas neginčija teismo sprendimo dalies dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, tai yra, dėl išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Apeliantas teigia, kad teismas, atmetęs ieškovės ieškinį dėl išlaikymo formos pakeitimo ir priverstinės hipotekos nustatymo, o atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, išėjo už ieškinio ribų ir nepagristai nusprendė dėl to, ko ieškovė iš esmės neprašė, tai yra, nusprendė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2014-12-14 sprendimą ir padidinti išlaikymą vaikams, priteisiant iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 450 Lt/mėn. kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2-4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir kitų socialiai remtinų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimus, turi būti aktyvūs. To reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2006). Proceso teisės normomis teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Taip pat nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Orientaciniu kriterijumi, užtikrinančiu būtinus minimalius vaiko poreikius yra laikomas 1 minimalios mėnesinės algos dydis (1000 Lt).
Byloje nustatyta, kad vidutinis darbo užmokestis yra apie 850 Lt, asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1t., 43-44), taip pat 0,577 ha žemės sklypą, pastatą – sodo pastatą, ūkinį pastatą, kiemo statinį, esančius (duomenys neskelbtini) (1t., 45-49 b.l.). Atsakovo gerą turtinę padėtį patvirtina, ir jo paties gyvenimo būdo aplinkybės, tai kad atsakovas V. V. priklauso Kauno medžiotojų klubui ,,Mėkla“ (1t., 86 b.l.). Medžiotojo klubo pažyma patvirtina, kad atsakovas, 2012 metais išleido 500 Lt sumą, tik už galimybę priklausyti šiai asociacijai, neskaičiuojant kitų šio prabangaus pomėgio išlaidų. 2013 metais atsakovas nemokamai leido naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), sudarydamas panaudos sutartį, už tai nesiekdamas jokio atlygio (t1., 146). Atsakovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad iki ieškinio pateikimo dienos, atsakovo piniginių lėšų apyvarta, buvo ganėtinai didesnė nei po bylos iškėlimo. Taigi pirmosios instancijos teismas vertindamas abiejų šalių turtinę padėtį pagrįstai pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Be to, atsakovas daugiau nei prieš dvejus metus pripažino, jog kiekvienas iš tėvų, vieno vaiko išlaikymui turi skirti po 400 Lt, tai reiškia, kad vaikui išlaikyti reikalinga nemažesnė suma, kaip 800 Lt, atsižvelgiant į tai, kad su kiekvienai metais vaikų poreikiai didėja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minimalius vaikų poreikius atitiktų 450 Lt suma per mėnesį. Be to, atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti.
Dėl bendravimo tvarkos.
CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011).
Pažymėtina ir tai, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis)
Atsakovas teigia, kad nepagrįstai teismas skundžiamo sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (2 punktas), savo nuožiūra papildė šią sąlygą išlyga, kad ,,tėvas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos ir vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą nebent šalys susitaria kitaip. Teisėjų kolegija atmeta šį argumenta kaip nepagrįstą. Kaip minėta, visus klausimus teismai sprendžia atsižvelgdami išimintinai į vaikų interesus vetindami šalių pateiktus įrodymus. Atsakovas laikydamas nepagrįstu nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktą nenurodė ir nepateikė patvirtinančių įrodymų, kaip ši sąlyga pažeis nepilnamečių vaikų interesus (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsakovas teigia, kad nepagrįstai teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (6 punktas) nustatė konkretų atsakovo susisiekimo techninėmis priemonėmis su vaikais laiką nuo 8 val. iki 21 val. (pagal vaikų gyvenamosios vietos laiką). Nors atsakovas teigia, kad neužtikrinant tėvui galimybės vakare nuo 21.00 val. iki kitos dienos ryto 8.00 val. susisiekti su savo vaikais yra nepagrįsta, neteisėta, neprotinga, nesąžininga ir netgi rizikinga, tačiau nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų ar argumentų (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, pažymėtina, kad vaikų, ypač paauglių, bendravimas su tėvais neturėtų trikdyti vaikų dienos režimo, dienotvarkės, be to, turėtų būti pageidaujamas paties vaiko.
Atsakovas teigia, kad nepagrįstai teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (8 punktas) sutrumpino pranešimo skyrium gyvenančiam tėvui apie vaikų trumpalaikio išvykimo į užsienį terminus, taip pat nepagrįstai teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (9 punktas) sutrumpino pranešimo skyrium gyvenančiam tėvui apie vaikų persikėlimo gyventi į užsienio valstybę terminą.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo nepilnamečių vaikų motina netinkamai prižiūrėtų savo vaikus ir nesugebėtų paskiepyti vaikų, patikrinti vaikų laikinos gyvenamosios vietos užsienyje sąlygų, pasidomėti kelionės organizatorių reputacija, jų sudarytu kelionės maršrutu, ar vaikų užsienio stovyklos sąlygomis. Be to, kaip teigė ieškovė, kelionė gali būti planuojama ir gavus naudingą kelionės pasiūlymą, taigi atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovė apie išvyką su vaikais turėtų pranešti atsakovui prieš du ar tris mėnesius. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 1 mėnesio terminas pakankamas per kurį atsakovas galėtų pareikšti savo nuomonę dėl naujos gyvenamosios vietos tinkamumo vaikams augti, vystytis ir lavintis, dėl parinktos mokymosi įstaigos, taiga nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl 4 mėnesių pranešimo apie išvykimą į kitą valstybę gyventi termino. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo prašomas 4 mėnesių įspėjimo terminas yra nerealus, kadangi sprendimas pakeisti gyvenamąją vietą gali būti priimtas ir per gerokai trumpesnį laikotarpį, atsižvelgus į įvairias gyvenimiškas situacijas, tuo labiau į netikėtai susiklosčiusius finansinius sunkumus - staiga praradus darbą, pajamų šaltinį.
Atsakovas teigia, kad nepagrįstai teismas sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo (10 punktas) atmetė atsakovo Priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės įpareigojimo ne rečiau kaip 2 kartus per metus apmokėti visas faktines išlaidas (kelionės bilietai, atvykimo ir gyvenimo išlaidos, kt.), reikalingas atsakovui atvykti pas dukrą ir/ar sūnų jų faktinės gyvenamosios vietos adresu ne trumpesniam kaip 2-4 dienų nepertraukiamam laikotarpiui, tuo atveju, jei vaikai, ar vienas iš jų ilgesniam nei 6 mėn. terminui persikelia gyventi į užsienio valstybę.
Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad tikslinga šalių reikalavimus spręsti pagal šiuo metu esančius bylos duomenis. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovė su vaikais gyvena jos motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame užtikrintos tinkamos vaikų gyvenimo sąlygos (t 1., b. l. 19-20), ateityje planuoja pasiimti banko kreditą, nuosavo būsto įsigijimui, taigi byloje nėra duomenų, kad ieškovė su vaikais ketina išvykti iš Lietuvos, todėl teisėjų kolegijos nuomone, netikslinga šiuo metu vertinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo J. T. nustatymo ne rečiau kaip 2 kartus per metus apmokėti visas faktines išlaidas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, tai yra, ieškovei ketinant su vaikais persikelti į užsienio valstybę, atsakovas turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį CK 3.169 straipsnio tvarka ir prašyti spręsti klausimą dėl minėtų išlaidų atlyginimo. Tuo atveju, teismas pagal esamas aplinkybes, atsakovo, ieškovės pajamas, vaikų amžių objektyviai galės išspręsti atsakovo reikalavimą dėl kelionės išlaidų, būtinų susitikimui su vaikais, apmokėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Byloje nustatyta, kad šalys turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė 2700 Lt atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 66), 143 Lt žyminio mokesčio, atsakovas 2510 Lt už atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 39-40. t. 2, b. l. 77), 143,90 Lt žyminio mokesčio.
Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė iš esmės reiškė tris reikalavimus, nes reikalavimas dėl priverstinės hipotekos turtui nustatymo yra išvestinis iš reikalavimo pakeisti vaikų išlaikymo formą, taigi ieškovė iš esmės reiškė du reikalavimus, kuriuos teismas iš esmės tenkino iš dalies. Atsakovas reiškė tris reikalavimus: dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, bendravimo tvarkos nustatymo teismas tenkino iš dalies, reikalavimo dėl išlaikymo dydžio sumažinimo teismas netenkino. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino ieškinio bei priešieškinio reikalavimų bei jų dalių patenkinimo santykį ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, pagrįstai šalių bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitos šalies nepriteisė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o teismas netenkino atsakovo reikalavimo sumažinti priteistino išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai žyminį mokestį ir procesinių dokumetų įteikimo išlaidas valstybei priteisė iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.