Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (veika prieš A. B.) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika prieš D. B.) – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Š. paskirta subendrinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nusprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir L. A. bei T. B., tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su L. A. ir T. B., L. A. leidus disponuoti savo banko sąskaita ir žinant, kad į jo banko sąskaitą bus pervesti sukčiavimo būdu gauti pinigai, tyčia apgaule užvaldė svetimą nedidelės vertės turtą – pinigus, o būtent: V. Š. 2018-08-04 20.33 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt melagingai paskelbė, kad parduoda vaizdo plokštę „gtx 1070 8 gb“. Susisiekus su pirkėju A. B., V. Š. pažadėjo parduoti ir pristatyti vaizdo plokštę „gtx 1070 8 gb“. A. B. per du kartus, t. y. 2018-08-05 pervedus 110 Eur, 2018-08-06 pervedus 90 Eur (iš viso per du kartus pervesta 200 Eur) į L. A. pateiktą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Luminor“, vaizdo plokštės neperdavė ir pinigų negrąžino, o gautus pinigus L. A. 2018-08-06 išgrynino „SEB“ banko bankomate, esančiame Plytų g. 9A, Palangoje, tokiu būdu V. Š. ir L. A. savo naudai apgaule įgijo svetimą, nedidelės vertės turtą – 200 Eur, priklausančius nukentėjusiajam A. B., tuo padarydami A. B. 200 Eur turtinę žalą.

2. Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su L. A. ir T. B., L. A. leidus disponuoti savo banko sąskaita ir žinant, kad į jo banko sąskaitą bus pervesti sukčiavimo būdu gauti pinigai, tyčia apgaule užvaldė svetimą turtą – pinigus, o būtent: T. B. 2018-08-19 13.30 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt melagingai paskelbė, kad parduoda mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S8“, susisiekus pirkėjui D. B., T. B. pažadėjo parduoti ir pristatyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S8“ ir nurodė pervesti 300 Eur į L. A. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, D. B. 2018-08-19 pervedus 300 Eur, mobiliojo ryšio telefono jam nepristatė ir pinigų negrąžino, o 2018-08-19 gautus pinigus L. A. išgrynino „Swedbank“ bankomate, esančiame Vytauto g. 94, Palangoje, tokiu būdu L. A. ir T. B. savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – 300 Eur, priklausančius nukentėjusiajam D. B., tuo padarydami jam 300 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis V. Š. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

7. BK 182 straipsnio 1 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. To paties straipsnio 3 dalis, inter alia, numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Apylinkės teismas už šių nusikalstamų veikų padarymą V. Š. skyrė arešto bausmes. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas V. Š. už padarytas tyčines turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas arešto bausmes, artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui (už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, 60 parų arešto; už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, 30 parų arešto), kurias, remdamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinęs apėmimo būdu, kaip nurodyta nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, nustatė 60 parų arešto bausmę, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 40 parų arešto bausmę (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad subendrinus bausmes apėmimo būdu V. Š. skirtina 40 parų arešto bausmė, nors toks bausmės dydis, kaip nurodyta nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, nustatytas paskirtą subendrintą 60 parų arešto bausmę sumažinus vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnį, tačiau toks sprendimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepriimtas), šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 3 dalis)), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytas V. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje teistas, neišnykus teistumui, tačiau šios nusikalstamos veikos padarytos iki nuosprendžio priėmimo, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba. Įvertinęs šias nuteistąjį V. Š. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytas tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas turi būti paskirta arešto bausmė.

8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų V. Š. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas dydį nuteistajam.

9. V. Š. jam paskirtos bausmės rūšies – arešto – ir šios bausmės dydžio neginčija, tačiau prašo jam paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą atidėti ir paskirti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą ir teismo nuožiūra paskirti vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jis praeityje nebuvo baustas arešto bausme (taigi atitinka formalųjį BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindą), jo padarytos veikos – nesunkus nusikaltimas (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamasis nusižengimas (BK 182 straipsnio 3 dalis) – nebuvo itin pavojingos, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, paskutinį kartą buvo teistas 2019-12-11 ir atliko visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (2020-06-12 buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos), todėl, apelianto nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jam paskirtos arešto bausmės atlikimo, nes jis pakeitė požiūrį į gyvenimą ir jo vertybes, augina naujagimį sūnų ir daugiau nusikalsti neketina bei mano, kad net ir trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės – arešto – atlikimas šiuo atveju padarytų jam daugiau žalos nei naudos. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.

10. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt.

11. 2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2263 buvo padaryti BK 75 straipsnio pakeitimai, kurie įsigaliojo 2020-07-01. Minėtais pakeitimais nustatyta galimybė asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik jos dalį. Teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe: apsvarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus būdus savo tikslams pasiekti) galima be realaus laisvės atėmimo arba atlikus tik dalį bausmės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-53-697/2021).

12. Pažymėtina, jog viena iš pagrindinių sąlygų atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį paskirtos bausmės. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

13. Taigi esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šis įstatymo reikalavimas yra ateities prognozė, tikėtinumas, kad asmuo daugiau nenusikals ir nepadarys žalos įstatymų besilaikantiems kitiems visuomenės nariams. Tokia ateities prognozė daroma remiantis nuteistojo praeityje buvusiais ir dabartiniais įvykiais, jo elgesiu, gyvenimo būdu ir kitomis aplinkybėmis. Visų pirma, tai buvę asmens teistumai ir administraciniai nusižengimai. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. Š. jam inkriminuotas tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas padarė būdamas du kartus teistas, iš jų ir už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamą veiką (BK 182 straipsnio 3 dalis), t. y.: 1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-07-07 nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas 1 metams; 2) to paties teismo 2017-12-04 nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 metams, netrukus po to, kai Alytaus apylinkės teismas 2018-07-18 nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (šioje byloje V. Š. nuteistas už veikas, padarytas atitinkamai 2018-08-04 ir 2018-08-19), ir dar po to jis du kartus buvo nuteistas taip pat už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas nuosavybei (paskutinį kartą nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-12-11 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (4 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 45 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, subendrinta su to paties teismo 2019-07-24 nusprendžiu (šiuo nusprendžiu V. Š. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimu 10 mėnesių) paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir V. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, analizuojant administracinių nusižengimų registro išrašą (t. 3, b. l. 123–132) matyti, jog V. Š. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka taip pat už svetimo turto pasisavinimą sukčiavimo būdu (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnis), t. y. už iš esmės analogiško pobūdžio veikas, kurios kvalifikuotos kaip administraciniai nusižengimai, atsižvelgiant į pasisavinto turto vertę (neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, niekur nedirbo. V. Š. anksčiau (iki šioje byloje jam inkriminuotų veikų padarymo) paskirtos bausmės, iš jų net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, kurios vykdymas pirmą kartą, vadovaujantis BK 92 straipsniu, antrą kartą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, taip suteikiant jam galimybę pasitaisyti, nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip minėta, nepraėjus nė mėnesiui laiko po to, kai Alytaus apylinkės teismas 2018-07-18 nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį atlikti 2017-12-04 nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, konstatavęs, kad jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, jis vėl padarė dvi tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas šioje byloje, ir dar po to 2 kartus buvo nuteistas taip pat už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalys), siekdamas savanaudiškų tikslų. Šie duomenys rodo, kad apelianto V. Š. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Taigi akivaizdu, kad V. Š. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios.

14. Šių duomenų kontekste, t. y. atsižvelgus į V. Š. padarytų nusikalstamų veikų skaičių, apimtį, vienarūšiškumą, buvusias padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimais nuosavybei, už kurias jam jau buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taip pat ir administracinius nusižengimus nuosavybei, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padarytos tyčinės, savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, V. Š. nesistengia pakeisti, pasekmė. Įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo pasikartojantį nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegija neturi jokio pamatuoto pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Pažymėtina, kad į V. Š. apeliaciniame skunde akcentuojamas lengvinančias jo atsakomybę aplinkybes, taip pat į šeiminį statusą (augina naujagimį sūnų) teismas atsižvelgė, kartu su kitomis bausmės individualizavimui reikšmingomis aplinkybėmis, iš jų ir nustatytomis V. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, apie kurias apeliantas nutyli, nustatydamas jam už atskiras nusikalstamas veikas skirtino arešto bausmių dydžius, artimus BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygų nuteistajam buvimo.

15. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu V. Š. paskirta arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2019-12-07 nusprendžiu, kuris buvo subendrintas su to paties teismo 2019-07-24 nusprendžiu, paskirta galutine subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, į šios bausmės laiką įskaitant pagal 2019-12-07 nuosprendį atliktą bausmės laiką. Pagal teismų praktiką, nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.). Šio teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste skundžiamu nusprendžiu V. Š. paskirtos arešto bausmės atidėjimas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, taip pat negalimas, kadangi BK 75 str. taikymo klausimai yra sprendžiami, paskyrus galutinę subendrintą bausmę. Kadangi ankstesniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu apeliantui buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri, nors ir atlikta, pagal BK 63 str. nuostatas turi būti bendrinama su naujai paskirta arešto bausme ir skiriama galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, duotoje situacijoje taikant BK 75 str. nuostatas būtų pakeista ankstesnio įsiteisėjusio 2019-12-07 nuosprendžio esmė.

16. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.