Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-630-368/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-30
Bylos Nr.: e2S-630-368/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-20100-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mockevičius
Atsakovas: L. V.
Ieškovas: G. V.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-630-368/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20100-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria paskirta atsakovui bauda, civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, ir atsakovo L. V. priešieškinį ieškovei G. V. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas ir akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. V. 2023 m. birželio 22 d. prašymu prašė atsakovui L. V. skirti 300 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi B. V. pažeidimo dieną, ją skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 4 d., kai B. V. nebuvo grąžintas į savo gyvenamąją vietą.

2. Nurodė, kad ieškovė, vykdydama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį, kuria, be kita ko, nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi B. V. tvarka, 2023 m. birželio 2 d. perdavė sūnų B. jo tėvui atsakovui. Pagal nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, atsakovas turėjo grąžinti sūnų motinai, 2023 m. birželio 4 d. iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą, tačiau iki kreipiantis prašymu dėl baudos skyrimo, atsakovas nepilnamečio vaiko motinai nebuvo gražinęs. Ieškovė 2023 m. birželio 5 d. kreipėsi į priešmokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), kurią lanko šalių sūnus, auklėtoja informavo, kad vaikas į ugdymo įstaigą nebuvo pristatytas. Ieškovės žiniomis, sūnus B. nelanko ugdymo įstaigos nuo 2023 m. birželio 5 d. Atsakovas visais būdais vengia teikti bent menkiausio pobūdžio informaciją apie sūnų. Atsakovas trumpąja žinute ieškovei nurodė, kad sūnus nenori bendrauti telefonu su motina. Atsakovas nori izoliuoti ieškovę nuo jos nepilnamečio sūnaus ir jo auklėjimo, siekdamas nuteikti nepilnametį vaiką prieš jo motiną ir sumažinti esantį stiprų emocinį ryšį tarp sūnaus ir ieškovės. Atsakovas nesilaiko teismo nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, kadangi negrąžina sūnaus B. į jo gyvenamąją vietą, bendrauja su sūnumi ne teismo nutartimi nustatytu laiku. Ieškovė yra įsitikinusi, kad tik sankcijų taikymas gali priversti atsakovą tinkamai vykdyti teismo įpareigojimus, tinkamai vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi, grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą bei užtikrinti mažamečio sūnaus interesų turinio įgyvendinimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas L. V. atsiliepime į prašymą prašė atmesti ieškovės G. V. prašymą dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Nurodė, kad laikina nepilnamečio vaiko B. V., gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina (ieškove), nepilnamečiui vaikui tapo nesaugi, todėl atsakovas ėmėsi teisinėmis priemonėmis inicijuoti laikinos gyvenamosios vietos pakeitimą – 2023 m. gegužės 31d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau prašymą teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė. Tuo pat metu 2023 m. birželio 2 d. ieškovė perdavė sūnų atsakovui, tačiau birželio 4 d., kai reikėjo važiuoti atgal pas ieškovę, sūnus pareiškė, kad nori likti su tėvu. Atsakovui kelia rūpestį faktas, jog nepilnametis vaikas gyvena ne tik su ieškove, bet ir su jos dukterimi A. V., kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovui sūnus skundėsi, jog sesuo jį skriaudžia. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2023 m. balandžio 23 d. apie 19 val. A. V. stipriai suėmė B. už dešinės rankos ir tampė, ko pasėkoje nepilnamečiam vaikui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio įvykio Kauno apskr. VPK Kauno r. PK 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Be to, 2023 m. birželio 6 d. teismo posėdyje paaiškėjo nuslėptos faktinės aplinkybės, kad ieškovės namuose gyvena (ar periodiškai lankosi) ieškovės pilnametės dukters A. V. tėvas N. V., kuris yra nuteistas laisvės atėmimo bausme už disponavimą dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. 2023 m. birželio 2 d. pasiėmus sūnų ir su juo gyvenant ilgesnį laiką, tapo aišku, jog ieškovė buvo apleidusi sūnaus sveikatos priežiūrą – nuo balandžio mėnesio yra užsitęsusi virusinė angina, kuri gydoma atsakovo pastangomis. Ieškovė neskiria dėmesio sūnaus priežiūrai, jį palieka pilnametės dukters ir savo tėvų priežiūrai. Esant tokiai situacijai, vaiko interesus ir norą atitinka jo buvimas su tėvu, kuris nori ir turi laiko rūpintis sūnumi. Pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį bauda negali būti skiriama už taikytų teisinius santykius laikinai sureguliuojančių laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, kaip laikinosios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, priteistas laikinas išlaikymas ir nustatyta laikinoji bendravimo tvarka. Ieškovė nėra pateikusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutarties priverstinai vykdyti, todėl negali būti taikomos CPK 771 straipsnio nuostatos. Šiuo atveju, būtina atsižvelgti į geriausius nepilnamečio vaiko interesus ir ieškovei spręsti dėl bendravimo tvarkos su sūnumi atkūrimo, keičiant nustatytą bendravimo tvarką, kadangi esamos nėra įmanoma įgyvendinti, o ne reikalauti sūnaus nuomonės negalinčiam pakeisti tėvui skirti tęstinę baudą ir tokiu būdu kenkti pačiam nepilnamečiam vaikui, bloginant jo tėvo turtinę padėtį ir galimybes užtikrinti tinkamą sūnaus išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teismas ieškovės prašymą tenkino: skyrė atsakovui L. V. 35,00 Eur dydžio baudą už Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą (vaiko negrąžinimą į gyvenamąją vietą motinai), ją skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 4 d., kai B. V. nebuvo grąžintas į savo gyvenamąją vietą, iki dienos, kai nutartis bus įvykdyta (vaikas bus grąžintas į nutartimi nustatytą laikiną gyvenamąją vietą).

5. Teismas akcentavo, kad atsakovas dar neišsprendus laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimo, pažeidė laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, nes pagal nustatytą tvarką pasiėmęs vaiką iš ieškovės 2023 m. birželio 2 dieną, ir vaiko motinai nustatytu laiku – 2023 m. birželio 4 d. negrąžino vaiko į teismo nutartimi nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartis, kuria teismas atmetė atsakovo L. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi palikta nepakeista, todėl yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus 2023 m. birželio 12 d. nutarčiai, atsakovas toliau nevykdo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nustatytos laikinosios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, negrąžina vaiko jo gyvenamąją vietą, kuri 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nustatyta su motina.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, kad vaiko motinos namuose yra nesaugi aplinka vaikui dėl to, kad ieškovės namuose gyvena nepilnamečio vaiko B. vyresnioji sesuo, kuri galimai vaikui sukėlė fizinį skausmą, be to, ieškovės namuose lankosi teistas ir laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, buvo atmesti įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarti (46 punktas).

7. Teismas atmesdamas atsakovo argumentus, jog vaiko negrąžina ieškovei, nes vaikas nenori bendrauti su motina bei seserimi, ir jis neketina veikti prieš vaiko valią, nurodė, kad vadovaujantis kasacinio teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota galimai vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Teismas atsižvelgė, kad atsakovas ne tik, vaiko negrąžina į vaiko gyvenamąją vietą motinai, bet ir neužtikrina vaiko ir motinos bendravimo, kenkdamas vaiko interesams. Teismas įvertinęs pateiktą išvadą teikiančios institucijos pateiktos medžiagą, padarė išvadą, kad vaikas turi norą bendrauti su mama, nors tai išreiškia nedrąsiai ir netiesiogiai. Iš užfiksuotų vaiko pasisakymų nustatė, jog vaikas akcentuoja materialinius dalykus, bei tai, jog mama jam neskambina, pasisako, jog jis norėtų kartais su mama gyventi, ir sprendė, kad vaiko interesams daroma žala, o vaiko nuomonė yra įtakota tėvo nuomonės. Pažymėjo, jog B. V. yra mažametis, todėl jo raidai ypač svarbus bendravimas ir ryšys su mama, šiuo atveju toks bendravimas nevyksta dėl tėvo kaltės, ryšys su motina silpnėja.

8. Teismas atsižvelgęs, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas nesupranta savo veiksmų, negali numatyti, savo veiksmų pasekmių, padarė išvadą, kad atsakovas suvokdamas savo pareigą, jos nevykdo, todėl yra civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai – vaiko negrąžinimas motinai ir vaiko bendravimo su motina neužtikinimas, kaltė, nes atsakovui buvo išaiškina jo pareiga vykdyti teismo nutartį, tačiau jis sąmoningai žinodamas savo elgesio pasekmes rinkosi ir vis dar renkasi neteisėtą veikimą, pasekmės – žala vaiko interesams – nutrūkęs vaiko ir motinos bendravimas, daroma žala vaiko raidai ir psichologiniam saugumui, kas pažeidžia vaiko interesus ir teises. Teismas vertino, kad žala vaiko interesams kilo iš neteisėto L. V. neveikimo nevykdant laikinos bendravimo tvarkos, todėl tarp neteisėtų L. V. veiksmų ir žalos vaiko interesams yra priežastinis ryšys.

9. Teismas atsižvelgęs, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra privalomas vykdyti dokumentas, bei tai, kad dėl šios nutarties nevykdymo šalys turi alternatyvų pasirinkimą kreiptis į antstolį arba į teismą dėl baudos skyrimo, sprendė, kad yra pagrindas atsakovui skirti baudą. Teismas spręsdamas dėl skiriamos baudos, atsižvelgė, kad atsakovui 2023 m. birželio mėnesį teismo posėdžio metu buvo išaiškinta pareiga vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau atsakovas vis tiek nutarties nevykdė, net ir žinodamas, kad jo prašymas pakeisti laikiną bendravimo tvarką ir vaiko gyvenamąją vietą yra atmestas neskundžiama Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, pažeidimą tęsė, B. V. į laikiną vaiko gyvenamąją vietą negrąžino ir vaiko ir motinos bendravimo neužtikrino, taip pat atsižvelgė, jog pažeidimas truko ilgą laiką – daugiau nei 3 mėnesius mažametis negali bendrauti su mama, kas yra grubus vaiko teisių ir interesų pažeidimas. Be to, teismas atsižvelgė į baudos tikslą paskatinti kuo greičiau įvykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, teismas sprendė, jog sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus atitinka 35 Eur dydžio baudą per dieną.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovas L. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-962-1052/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti G. V. prašymą dėl baudos skyrimo ir panaikinti paskirtą baudą; jeigu teismas nuspręstų paskirtos baudos nenaikinti, tai tenkinti L. V. prašymą ir paskirtą baudą sumažinti iki 1 Eur už kiekvieną dieną. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė CPK 107 straipsnyje įtvirtintos tvarkos dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Teismas netinkamai pritaikęs proceso teisės nuostatas net du kartus sutrumpino atsakovui terminą pozicijai dėl baudos sumažinimo ar panaikinimo pateikti, dėl ko iš esmės buvo pažeisti atsakovo interesai.

10.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suformuota dėl baudų skyrimo vykdymo procese, kurioje numatyta, jog bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Toks skiriamos baudos tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, kai egzistuoja reali galimybė įvykdyti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10.3. Nors atsakovui tenka pareiga grąžinti sūnų numatytu laiku jo motinai, tačiau jis negali veikti priešingai sūnaus interesams, matydamas, jog vaiko gyvenamoji aplinka yra nesaugi. Įvertinęs situaciją, atsakovas 2023 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo). 2023 m. birželio 2 d. ieškovei perdavus sūnų atsakovui, birželio 4 d., kai reikėjo važiuoti atgal pas ieškovę, sūnus kategoriškai išreiškė norą likti su savo tėvu (atsakovu).

10.4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad atsakovui kelia rūpestį faktas, jog nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškovės dukterimi A. V., kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovui sūnus jau kuris laikas skundėsi, jog sesuo jį skriaudžia, 2023 m. balandžio 23 d. apie 19 val. ji B. stipriai suėmė už dešinės rankos ir tampė, dėl ko nepilnamečiam vaikui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina pridedama Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio Kauno apskr. VPK Kauno r. PK 2-ajame veiklos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Be to, nagrinėjant civilinę bylą 2023 m. birželio 6 d. teismo posėdyje paaiškėjo nuslėptos faktinės aplinkybės, kad ieškovės namuose, kur gyvena šalių mažametis sūnus B., gyvena (ar periodiškai lankosi) ieškovės pilnametės dukters A. V. tėvas N. V., kuris yra nuteistas laisvės atėmimo bausme už disponavimą dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Tokia aplinkybes patvirtina rašytinė bylos medžiaga – 2023 m. birželio 2 d. vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje yra užfiksuota šalių sūnaus B. 2023 m. gegužės 27 d. apklausa, kurioje vaikas nurodo, kad „neseniai (penktadienį) buvo įvykis, kad B. nubėgo laiptais pasisveikinti su A. tėčiu ir A. trenkė jam per ausį ir jis atsitrenkė į sieną“.

10.5. Dėl aplinkos nesaugumo tikslinga vertinti ne jų įrodytinumo aspektu, o analizuojant atsakovo elgesio priežastis – aplinkybes, kodėl atsakovas pasitikėjo sūnaus žodžiais, kad šis nenori vykti pas motiną, nes pat tai pat manė, jog šalių vaikui gyventi minėtuose namuose, kol juose kartu gyvena ir A. V., yra nesaugu. Ieškovei nerūpi, kad jos mažamečiui sūnui nėra saugu gyventi su pilnamete seserimi, ieškovė neinicijuoja pilnametės dukters išsikraustymo.

10.6. Atsakovas prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones reiškė procesinį prašymą – išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, jei atsakovas darytų įtaką sūnaus apsisprendimui dėl to, kur jis nori gyventi, kur jis jaučiasi saugiausiai, atsakovas nereikštų tokio procesinio prašymo, bijodamas, kad bus atskleista tikroji vaiko nuomonė. Atsakovas yra tikras, jog šalių sūnus savo nuomonę yra suformavęs laisvai ir iš tiesų nenori gyventi su ieškove bei jos pilnamete dukterimi, nes minėtoje aplinkoje jaučiasi nesaugiai. Teismas išvadą, kad vaiko nuomonė suformuota galimai vaikų interesus pažeidžiančiu būdu, galėtų padaryti tik tuomet, kai vaiką betarpiškai išklausytų. Teismas minėto atsakovo prašymo netenkino, nepilnamečio vaiko nuomonės neišklausė, nesistengė išsiaiškinti, ar vaiko pozicija nesutikti vykti pas motiną yra savarankiška, kategoriška.

10.7. 2023 m. birželio 27 d. atsakovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sūnaus emocinės būklės ištyrimo, tuomet vaikui buvo rekomenduotas psichologo konsultavimas. Atsakovas kreipėsi į minėtą Psichologinio paramos ir konsultavimo centrą, B. su psichologe Dr. I. Š.-S. bendravo penkis kartus, psichologė nurodė, kad konsultacijose stebima vaiko emocinė būklė – vidutiniška, padidėjęs nerimo lygis, kai vaikas kalba apie savo motiną. Psichologė patvirtino, kad vaikas išsako nenorintis matytis ir bendrauti su motina, teigia, kad ji pikta, daug rėkia, kad vaikas susierzina, kai kalba telefonu su ja.

10.8. Ieškovė iki 2023 m. rugsėjo 22 d. nedėjo jokių pastangų, kad pakeistų sūnaus nuomonę, neskatino jo priimti sprendimo susitikti su motina, nesiėmė absoliučiai jokių realių veiksmų, kad sūnaus elgesys pasikeistų. 2023 m. rugsėjo 22 d. ieškovė atvyko prie sūnaus ugdymo įstaigos ir jį išsivežė, nežinant atsakovui.

10.9. 2023 m. birželio 2 d. atsakovui pasiėmus sūnų ir su juo gyvenant ilgesnį laiką, tapo aišku, jog ieškovė buvo apleidusi sūnaus sveikatos priežiūrą – nuo balandžio mėnesio buvo užsitęsusi virusinė angina, kuri išgydyta išimtinai tik atsakovo pastangomis. Be to, atsakovas 2023 m. rugsėjo 4 d. sudarė Mokinio priešmokyklinę ugdymo sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokykla ir 2023 m. rugsėjo mėnesį patyrė 1 025 Eur išlaidų už ugdymo priemones ir pirmąjį ugdymo mėnesį. Vaikas buvo labai patenkintas ugdymo įstaigos pakeitimu – džiaugėsi, kad iš auklėtojų sulaukia daugiau dėmesio, ugdymosi procesas yra įdomus, įvairus, jam patinka nauji draugai, tačiau ieškovė, nepaisydama sūnaus interesų, informavo ugdymo įstaigą, jog sutartį su ja nuo spalio mėnesio nutrauks. Teismas neatsižvelgė į geriausius sūnaus interesus, nepagrįstai nepakeitė nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kadangi esamos nėra įmanoma įgyvendinti, o vietoj to, nepagrįstai skyrė tėvui tęstinę baudą ir tokiu būdu kenkia pačiam nepilnamečiam vaikui, bloginant jo tėvo turtinę padėtį ir galimybes užtikrinti tinkamą sūnaus išlaikymą.

10.10. Atsakovas yra 50 proc. darbingas, jo gaunamas pajamas sudaro 213,54 Eur dydžio netekto darbingumo išmoka bei darbo užmokestis, tačiau jis yra vėluojantis ir 608 Eur/mėn. dydžio. Iš gaunamų lėšų atsakovas privalo išlaikyti sūnų, taip pat mokėti kredito įmokas „Swedbank“, AB. Todėl, jei teismas nuspręstų netenkinti atsakovo prašymo panaikinti baudą, tai vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, bauda turėtų būti sumažinama iki 1 Eur per dieną.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė G. V. prašo atsakovo L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovė nesutinka atskirojo skundo argumentais dėl CPK 107 straipsnio taikymo, nes CPK X skyrius reglamentuoja teismo nuobaudų skiriamų teismo proceso metu skyrimą ir panaikinimą, todėl nėra visiškai jokio teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, dėl CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu paskirtos baudos peržiūrėjimo CPK 107 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu teismas gali asmenims skirti baudas už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą, taigi už teismo nutarčių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nevykdymą, todėl analogiškai, kaip ir CPK 593 straipsnio pagrindu, priimtos nutartys dėl baudos paskyrimo yra skundžiamos atskiraisiais skundais, o ne peržiūrimos CPK 107 straipsnio nustatyta tvarka.

11.2. Atsakovo argumentai, kad nebuvo realios galimybės vykdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį, ir kad jis, 110 dienų priverstinai atskyręs vaiką nuo mamos siekė „geriausių vaiko interesų prioriteto principo įgyvendinimo“, kad tariamai „gyvenamoji aplinka nepilnamečiui vaikui yra tapusi nesaugi“, kad vaikas nenorėjo bendrauti su mama, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.

11.3. Atsakovas, siekdamas savo tikslų yra ribojamas įstatymo ir privalėjo elgtis taip, kaip yra nustatyta teisės aktuose, o ne taip, kaip jam atrodė tinkama. CPK nurodoma, kad tais atvejais, kai siekiama pakeisti teismo nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, šalis privalo kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu ir tik teismas gali priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas veikė išimtinai savo interesais ir sąmoningai ignoravo teismo sprendimą, kuris jam turi įstatymo galią. Atsakovas nevykdydamas nutarties, sąmoningai negrąžinant sūnaus į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, neigiamai atsiliepė vaiko gerovei ir jo emocinei būklei ir neužtikrino geriausių vaiko interesų bei nekūrė saugios aplinkos vaikui augti bei vystytis. Atsakovas savo veiksmais siekė pakenkti ieškovei, įrankiu pasirinkdamas savo mažametį sūnų, o ne siekdamas užtikrinti sveikas ir saugias jo gyvenimo sąlygas bei geriausius vaiko interesus.

11.4. Nesutinka su atsakovu, kad jam teismas paskyrė per didelę baudą, kadangi ieškovei ir jos vaikui dėl 110 dienų laikotarpį nutraukto tarpusavio ryšio padaryta neatitaisoma žala ir sukelti ypatingai dideli emociniai išgyvenimai. Atsakovas į ieškovės skambučius visą laikotarpį neatsakė, bendravo tik trumposiomis žinutėmis, nurodydamas, jog vaikas nenori su ieškove bendrauti. Ieškovei su sūnumi B. pavyko telefonu pabendrauti tik vieną kartą, kai pats sūnus paskambino iš atsakovo telefono, tačiau pokalbis tetruko kelias sekundes. B. pasiteiravo, ar mama neliūdi, kad jo nėra.

11.5. Ieškovė prašymą atsakovui paskirti baudą pateikė 2023 m. birželio 22 d. ir atsakovas apie tai žinojo, todėl galėjo nutraukti neteisėtus veiksmus ir vaiką grąžinti mamai, tačiau jis sąmoningai to nedarė, vadinasi suprato, kad jam gali būti paskirta bauda, net gi didesnė, nei paskyrė teismas. Teismo nutartimi paskirtos baudos dydis yra teisingas ir neturėtų būti mažinamas. Tik griežtų sankcijų taikymas gali priversti atsakovą tinkamai vykdyti teismo įpareigojimus, tinkamai vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi, grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą bei užtikrinti mažamečio sūnaus interesų turinio įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

13. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė: VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo skyrius“ 2023 m. rugsėjo 21 d. pažymą; globos namų „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 21 d. pažymą; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymą; banko sąskaitos išrašo nuotrauką, UAB „A.“ pažymą apie darbo užmokestį.

14. Apeliantas nurodo, kad dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 107 straipsnio nuostatomis ir nesprendė dėl nutarties, kuria buvo paskirta bauda, peržiūrėjimo, atsakovas kartus su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus apie savo turtinę padėtį, apie vienos iš baudos skyrimo sąlygų – kaltės nebuvimą. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo skyrius“ 2023 m. rugsėjo 21 d. pažymą bei Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 21 d. pažymą – šie dokumentai parengti tik po ginčijamos nutarties priėmimo, todėl nebuvo galimybės jų pateikti į civilinę bylą anksčiau. Būtinybė pateikti įrodymus apie atsakovo prastą turtinę padėtį (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymą, banko sąskaitos išrašo nuotrauka, UAB „A.“ pažymos apie atsakovo darbo užmokestį) atsirado po to, kai teismas nusprendė, jog atsakovas yra finansiškai pajėgus sumokėti didesnę nei 3 700 Eur dydžio baudą.

15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

17. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti nauji įrodymai – VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo skyrius“ 2023 m. rugsėjo 21 d. pažyma ir Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 21 d. pažyma yra gauta po skundžiamos nutarties priėmimo ir jose nėra nurodyta reikšmingų aplinkybių susijusiu su baudos skyrimo atsakovui, be to VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo skyriaus“ 2023 m. rugsėjo 21 d. pažymoje aptariama vaiko psichologinė būsena buvusi po skundžiamos nutarties priėmimo ir joje nėra jokio išsamaus situacijos tyrimo, iš kurio būtų galima spręsti apie ieškovės įtaką vaiko psichinei būsenai. Atsakovas pateikti duomenis apie gaunamas pajamas turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme sprendžiant dėl baudos skyrimo, juo labiau, kad ieškovės parašymas byloje gautas 2023 m. birželio 22 d., prašymas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, atsakovą proceso metu atstovavo advokatė ir atsakovui buvo sudarytos galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti visus reikiamus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus.

Dėl baudos skyrimo už laikinosios apsaugos priemonės – skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinąsias apsaugos priemonės – 1) nustatyta B. V. laikinoji gyvenamoji vietą su ieškove G. V.; 2) iš atsakovo L. V. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui B. V. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, nustatant, kad priteistą laikiną vaiko išlaikymą uzufrukto teise tvarko vaikų motina G. V.; 3) nustatyta tokia, laikina nepilnamečio vaiko B. V. ir atsakovo L. V. bendravimo tvarka: a) atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo nelyginio), vaiką paimdamas iš jo buvimo vietos penktadienį 16 val. 00 min. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. 00 min.; b) atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį, vaiką paimdamas iš jo ugdymo įstaigos antradienį 16 val. 00 min. ir grąžindamas jį į vaiko ugdymo įstaigą trečiadienį iki 8 val. 30 min.; c) atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 2021 m. gruodžio 26 d. nuo 10 min. 00 val. iki 19 val. 00 min., vaiką paimdamas iš jo buvimo vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą; d) Atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 10 val. 00 min. iki 2022 m. sausio 2 d. 19 val. 00 min., vaiką paimdamas iš jo buvimo vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą; e) atsakovas neporiniais metais Šv. Velykų išvakarėse 10 val.00 min. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną 18 val. 00 min.; f) vaiko atostogų metu atsakovas su vaiku bendrauja nepertraukiamai ½ dalį atostogų, vaiką paimdamas pirmą atostogų dieną iš jo buvimo vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą; g) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi atsakovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo diena (pirmąjį birželio sekmadienį); h) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kitu šalių sutartu metu.

20. Byloje nustatyta, jog atsakovas dar neišsprendus laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimo, pažeidė laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, nes pagal nustatytą tvarką pasiėmęs vaiką iš ieškovės 2023 m. birželio 2 dieną, atsakovas vaiko motinai nustatytu laiku – 2023 m. birželio 4 d. – negrąžino į teismo nutartimi nustatytą vaiko gyvenamąją vietą.

21. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovo L. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. neskundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

22. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nutartis, kuria buvo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nebuvo perduota vykdyti antstoliui, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl baudos skyrimo turėjo taikyti CPK 107 straipsnio normas ir pirma dėl baudos paskyrimo turi įvertinti šią nuobaudą paskyręs teismas, ir tik tuo atveju, jei prašymas panaikinti ar sumažinti baudą teismo nutartimi atmetamas, šis klausimas gali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.

23. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 40 punktas).

25. Teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 43 punktas).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 40 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK X skyrius „Teismo nuobaudos“ reglamentuoja teismo nuobaudų skiriamų teismo proceso metu skyrimą, nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo sprendžiama dėl baudos paskyrimo dėl įsiteisėjusios nutarties vykdymo, todėl atmestini apelianto argumentai dėl CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu paskirtos baudos peržiūrėjimo CPK 107 straipsnio nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo atsakovui, pagrįstai vadovavosi CPK 771 straipsnio nuostatomis, tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi.

28. Apeliantas teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą pateisina aplinkybe, kad jis negali veikti priešingai sūnaus interesams, matydamas, jog vaiko gyvenamoji aplinka yra nesaugi ir tai, kad 2023 m. birželio 2 d. ieškovei perdavus sūnų atsakovui, birželio 4 d., kad reikėjo važiuoti atgal pas ieškovę, sūnus kategoriškai išreiškė norą likti su savo tėvu (atsakovu).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas)

30. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad skyrium gyvenančių vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški, todėl tokiu atveju teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nuoseklus ir tikslus abipusis laikymasis tampa itin svarbus, siekiant teisminio proceso metu tinkamai užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Neturėtų būti toleruotina tokia apelianto pozicija, kuomet ignoruojama 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka ir vaikas nepateisinamai ilgą laiką tėvo veiksmais negrąžinamas motinai tvarkoje nustatytu grafiku.

31. Apeliantas manydamas, kad vaikui gyvenant kartu su ieškove yra pažeidžiama vaiko teisė į saugią aplinką, turi kreiptis į teismas su prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o ne pats nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimą negrąžinti vaiko motinai, tam, kad sūnus gyventu kartu su tėvu. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas yra privalomas ir atsakovui.

32. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).

33. Iš ieškovės kartu su prašymu pateiktų susirašinėjimo SMS žinutėmis, garso įrašo, išvadą teikiančios institucijos surinktos ir į bylą pateiktos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis vaikas turi norą bendrauti su mama, vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir jam įtakos turi tėvo nuomonė, o bendravimui nevykstant dėl atsakovo kaltės, ryšys su motina silpnėja.

34. Nors apeliantas savo atsisakymą vykdyti teismo nutartį motyvuoja paties vaiko nenoru matytis su motina, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių vaikas yra tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tokio vaiko vidinė pozicija dėl noro matytis su vienu iš tėvų gali būti nulemta momentinių aplinkybių, nuotaikos bei įtakojama kito iš tėvų nuomonės. Esant teismo nustatytai konkrečiai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai, būtent abu tėvai privalo jos sąžiningai laikytis ir užtikrinti tinkamą vykdymą, todėl nagrinėjamu atveju vertintini kritiškai bei atmestini apelianto argumentai dėl vaiko atsisakymo grįžti pas motiną.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto nurodomas aplinkybes dėl nesaugios aplinkos vaikui gyventi kartu su motina.

36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas savo aktyviais veiksmais sąmoningai nevykdė įsiteisėjusios teismo nutarties. Byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu nutartis buvo nevykdomas dėl ne nuo atsakovo valios priklausančių priežasčių. Priešingai – byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas sąmoningai nevykdė teismo sprendimo (negrąžino vaiko į jo gyvenamąją vietą) ir tiesiogiai tai įvardijo 2023 m. birželio 6 d. vykusiame teismo posėdyje, atsakovui tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinio tarnybos specialistai išaiškino pareigą vykdyti teismo nutartį, grąžinti vaiką motinai į vaiko gyvenamąją vietą, o tol kol vaikas būna su tėvu užtikrinti vaiko ir motinos ryšį ir bendravimą, tačiau atsakovas, vaiko gera valia motinai negrąžino.

37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra nustatytos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai – vaiko negrąžinimas motinai ir vaiko bendravimo su motina neužtikinimas, kaltė, nes atsakovas sąmoningai žinodamas savo elgesio pasekmes rinkosi ir vis dar renkasi neteisėtą veikimą, pasekmės – žala vaiko interesams – nutrūkęs vaiko ir motinos bendravimas, daroma žala vaiko raidai ir psichologiniam saugumui, kas pažeidžia vaiko interesus ir teises. Žala vaiko interesams kilo iš neteisėto atsakovo neveikimo, nevykdant laikinos bendravimo tvarkos, todėl tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos vaiko interesams yra priežastinis ryšys. Atsakovas gera valia negrąžindamas vaiko motinai, pažeidė teismo sprendimų vykdymo privalomumo principą, trukdė vykdyti teisingumą, be to, toks atsakovo elgesys pažeidžia ir nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad yra visi pagrindai atsakovui skirti baudą už įsiteisėjusios nutarties nevykdymą.

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 62 punktas).

39. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 52 punktas).

40. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 42 punktas).

41. Teisėjų kolegija nurodo, kad bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis neskatintų nevykdyti teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 61 punktas).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl baudos skyrimo atsižvelgė ne tik į atsakovo finansinę padėtį, bet ir į tai, kad atsakovui buvo išaiškinta jo pareiga vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar 2023 m. birželio mėnesį, tačiau jis vis tiek nutarties nevykdė, net ir žinodamas, kad jo prašymas pakeisti laikiną bendravimo tvarką ir vaiko gyvenamąją vietą yra atmestas neskundžiama Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, pažeidimą tęsė, sūnaus B. į laikiną vaiko gyvenamąją vietą negrąžino ir vaiko ir motinos bendravimo neužtikrino, taip pat teismas atsižvelgė, jog pažeidimas truko ilgą laiką – daugiau nei 3 mėnesius mažametis negali bendrauti su mama, kas yra grubus vaiko teisių ir interesų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nevykdydamas teismo nutarties ir piktybiškai negrąžindamas vaiko motinai, turėjo numanyti, kad gali jam būti paskirta bauda už teismo nutarties nevykdymą, jam taip pat buvo žinoma jo finansinė padėtis, pareiga mokėti vaikui išlaikymą, todėl įvertinus nurodytas šiame punkte aplinkybes, spręstina, kad skundžiama nutartimi atsakovui paskirta bauda turės poveikį atsakovui tinkamai vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį ir laikytis nustatytos laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

43. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už teismo sprendimo nevykdymą, skyrimą, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo mažinti skundžiama nutartimi paskirtos baudos dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos už įsiteisėjusios nutarties nevykdymą, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius