- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- 2YT-1010-1135/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00777-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija(raseinių klientų aptarnavimo skyrius, VĮ Turto bankas "
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. pareiškimą dėl įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – R. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po mamos B. Ž. mirties (duomenys neskelbtini). Prašė pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
1.1. Patikslintame pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo K. Ž. mama B. Ž., kuriai asmenine nuosavybės teise priklausė miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančių ūkinių pastatų (karvidė ir mėšlidė) dalys, taip pat įvairūs namų apyvokos daiktai. B. Ž. testamento nebuvo surašiusi. Pareiškėjas turi seserį R. P., kuri gyvena atskirai Vilniuje. R. P. nepretendavo ir nepretenduoja priimti B. Ž. palikimo. K. Ž. praleido terminą ir per įstatyme nustatytą 3-jų mėnesių laikotarpį notaro biurui nepateikė pareiškimo dėl paveldėjimo bylos pradėjimo, tačiau po mamos mirties pareiškėjas paveldėtiną nekilnojamąjį ir kitokį turtą faktiškai ėmė valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu - naudojo pagal turto paskirtį, mokėjo reikalingus mokesčius, tuos objektus prižiūrėjo, pagalbininkų pagalba periodiškai apšienaudavo ir kt., todėl konstatuotina, jog pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti. Per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas K. Ž. pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.
1.2. Pirma, po mamos, mirties jis skausmingai išgyveno jos netektį. Mirus artimiausiam asmeniui, pareiškėjui nebuvo kada galvoti apie palikimo priėmimo dokumentų tvarkymą, nes pradžioje reikėjo rūpintis mamos laidotuvėmis, kapavietės parinkimu bei kapo tvarkymu, vėliau ir paminklo statymu, taip pat privalu buvo spręsti kitus, su artimo žmogaus netektimi susijusius, klausimus.
1.3. Antra, dėl teisinių žinių stokos ir sudėtingo paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo pareiškėjas nežinojo, kad palikimui priimti yra nustatytas toks ganėtinai trumpas terminas, buvo įsitikinęs, jog pakanka to, kad faktiškai pradėjo mamos paliktu turtu rūpintis ir jį prižiūrėti.
1.4. Trečia, pareiškėjo K. Ž. veiksmus valstybinėse ir kitose institucijose labai ribojo šalyje šių metų pradžioje įvestas kelių mėnesių karantinas, kurio metu buvo smarkiai apsunkintas patekimas į valstybines ir kitas institucijas, tame tarpe ir notarų biurus. K. Ž. darbinė veikla susijusi su dažnomis komandiruotėmis į užsienį, o karantino laikotarpiu apsunkinus išvykas, kurį laiką jam teko praleisti užsienio šalyje.
1.5. Nustatytu terminu kreiptis į notaro kontorą K. Ž. negalėjo ir dėl tos priežasties, jog buvo praradęs savo gimimo liudijimą, išduotą pagal jo gimimo vietą užsienio šalyje – Rusijos Federacijoje, Krasnojarsko krašte; šio dokumento, būtino įrodyti giminystės ryšiui su mirusiąją B. Ž., parsisiuntimas iš užsienio šalies, tarpininkaujant giminaičiams, užtruko ganėtinai ilgai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą B. Ž. palikimo priėmimą valstybei. Teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą B. Ž. palikimui priimti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra priėmusi B. Ž. palikimo, valstybei perduotinas nekilnojamasis turtas, taip pat valstybei perduotinos akcijos į Mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiami, o perduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, t. y. VĮ „Turto bankui“.
4. R. P. atsiliepimu prašė tenkinti pareiškimą ir atnaujinti pareiškėjui, kaip pirmos eilės įpėdiniui, įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą B. Ž. palikimui priimti. Nurodė, kad nepretenduoja į pareiškime įvardytą nekilnojamąjį turtą bei kitokį kilnojamąjį turtą, viską palieka broliui, pareiškėjui K. Ž.. Pareiškėjas po mamos mirties iš karto ėmė valdyti ir prižiūrėti (mokėjo mokesčius, tvarkė ir remontavo pastatus su pagalbininkais apšienaudavo) mamai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas rūpinosi visais su artimo žmogaus netektimi susijusiais klausimais, nes ji padėti negalėjo dėl turimų savų rūpesčių, ji į notarus dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes su pareiškėju buvo aptarę, kad visą po mamos mirties likusį turtą jis priims vienas bei atsiliepimu patvirtino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurie turėjo įtakos neatliktiems veiksmams palikimui priimti. Prašė pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
5. Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti proceso įstatyme nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. Ž. yra (duomenys neskelbtini) mirusios B. Ž. sūnus. Iš 2019 m. sausio 9 d., 2018 m. gruodžio 27 d Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų, registrų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), B. Ž. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priėmimo – pardavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 1580/2724 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktu ir (duomenys neskelbtini) susitarimu 58/100 karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 58/100 mėšlidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Po B. Ž. mirties dėl jos palikimo priėmimo niekas į Raseinių rajono 1-ojo notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. VĮ Registrų centras 2021 m. sausio 8 d. pažymoje pažymima, kad B. Ž. vaikai: K. Ž. ir R. P..
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti ar jo atsisakyti nėra naikinamasis. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
8. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą K. Ž. ir suinteresuotas asmuo, jo sesuo R. P., po mamos B. Ž. mirties praleido terminą palikimui priimti ar jo atsisakyti pagal įstatymą (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį, paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, kurio metu buvo apribotos galimybės išvykti ir atvykti į Lietuvos Respubliką, atvykus į Lietuvos Respubliką buvo privaloma izoliacija, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje darbas organizuotas ir klientai aptarnauti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai buvo būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais motyvais, kad aktualiu laikotarpiu buvo sunkumų patenkant į įvairias institucijas, siekiant grįžti iš užsienio, kur pareiškėjas vyko komandiruotės tikslais (nors ši aplinkybė nėra grindžiama jokiais rašytiniais įrodymais, tačiau šį faktą patvirtina ir suinteresuotas asmuo). Teismas pažymi, kad šioje byloje svarbi aplinkybė ir ta, kad karantinas šalyje paskelbtas beveik po pusantro mėnesio po B. Ž. mirties (mirė (duomenys neskelbtini), karantinas paskelbtas – 2020 m. kovo 16 d.). Pareiškėjas gyvena kitame mieste, jam teko vienam pasirūpinti visais su mamos netektimi kilusiais klausimais, buvo praradęs jo ir mirusios mamos giminystę patvirtinantį dokumentą – gimimo liudijimą, kurio parsiuntimas iš jo gimimo vietos – Rusijos Federacijos, užtruko.
10. Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad termino palikimui priimti praleidimui turėjo įtakos pareiškėjo teisinių žinių stoka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaip aukščiau nurodyta, įstatymas numato kelis pagrindus palikimui priimti, o vienas iš jų yra ir palikimo priėmimas, pradėjus jį faktiškai valdyti.
11. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į tai, kad palikimo atsiradimo metu valstybės mastu buvo susiklosčiusi ypatinga situacija, sprendžia, kad terminą pareiškėjas palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Teigti, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai sąžiningas, atidus ar rūpestingas, įgyvendinant savo teises, nėra pagrindo, įvertinus ir pareiškėjo turimas žinias, suvokimą apie paveldėjimo teisinius santykius bei į tai, kad visgi jis išreiškė savo valią priimti palikėjos (mirusios mamos) paliktą nekilnojamąjį ir kitokį turtą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu (naudojo pagal turto paskirtį, mokėjo reikalingus mokesčius, objektus prižiūrėjo, pagalbininkų pagalba periodiškai apšienaudavo). Kadangi paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą, teises, teismas pažymi, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Terminas palikimui priimti nagrinėjamu atveju praleistas nežymiai dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 576 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo K. Ž. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo mamos B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Trijų mėnesių palikimo (ne)priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.