Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-108-589/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-28
Bylos Nr.: e2A-108-589/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-00933-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
Ieškovas: Ritos R
Atsakovas: E. A., akcinei bendrovei BPCE Lease

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-108-589/2022Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00933-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ritos R. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-33-847/2021 pagal ieškovės Ritos R. Ž. patikslintą ieškinį dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovėms E. A. ir akcinei bendrovei BPCE Lease, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, Ž. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. R. Ž. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2018 m. vasario 3 d. transporto priemonės BMW Serie X5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių E. A. ir Natixis Lease (ankstesnis įmonės pavadinimas – akcinė bendrovė (toliau – ir AB) BPCE Lease), negaliojančia, taikyti restituciją – grąžinti ieškovei R. R. Ž. šią transporto priemonę ir priteisti iš atsakovės E. A. bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. R. R. Ž. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Erlando” už 26 000 Eur įsigijo automobilį, tačiau jo neįregistravo savo vardu, nors ketino tai padaryti. Šia transporto priemone ieškovė leido naudotis sūnui Ž. R., o jis leido naudotis ir savo buvusiai draugei atsakovei E. A.. Ieškovė neseniai sužinojo, jog atsakovė E. A. galimai suklastojo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir ieškovei priklausantį automobilį 2018 m. rugsėjo 29 d. įregistravo savo vardu. Ji sutarties su atsakove E. A. ar kitais asmenimis dėl transporto priemonės pardavimo nesudarė, įgaliojimo tokiam veiksmui atlikti neišdavė, todėl ši teisiškai priklauso ieškovei. Į atsakovę E. A. ne kartą kreipėsi, kad ši grąžintų automobilį, tačiau ir toliau tęsdama savo neteisėtus veiksmus, piktybiškai ieškovei negrąžina, nors žino, jog už automobilį pinigų nemokėjo ir jo nuosavybės teise teisėtai neįgijo. Ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi galimai buvo suklastota pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė įregistravo savo nuosavybę Valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Regitra“ ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovių E. A. ir Natixis Lease, turėtų būti pripažinta negaliojančia, nes ji galimai buvo suklastota, bet jeigu ir nebuvo, Natixis Lease negalėjo parduoti ieškovės automobilio, t. y. neturėdama nuosavybės teisių, negalėjo jų perleisti atsakovei E. A.. Automobilis yra kilnojamasis daiktas, kuriam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į jį patvirtina įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Atsakovė E. A. galimai suklastojo pirkimo – pardavimo sutartį ir jos pagrindu įregistravo ginčo automobilio nuosavybę, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Ieškovės nuomone, sandoris pripažintinas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 ir 1.81 straipsnius. Ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis prieštarauja gerai moralei, nes vienos iš šalių (pirkėjos) atlikti neteisėti ir galimai nusikalstami veiksmai, taip pat įvertinus tokių veiksmų tikslą ir jų pasekmes. Pripažinus transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, taikytina vienašalė restitucija – ieškovei grąžintinas šis automobilis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovės R. R. Ž. patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. R. Ž. atsakovei E. A. 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, atsakovei AB BPCE Lease 4 562 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės ir advokato padėjėjos teisinę pagalbą ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o valstybei – 337,08 Eur bylinėjimosi (vertimo) ir 61,51 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei E. A. priklausančio kilnojamojo turto – transporto priemonės „BMW Serie X“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikino. Grąžino teismo sprendimui įsiteisėjus VĮ Regitra Kauno filialui transporto priemonės „BMW Serie X“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prancūzišką registracijos liudijimą (originalą), o ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t.) – Panevėžio apskrities VPK.

4. Teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi priėmė ieškovės R. R. Ž. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo atsakovės AB BPCE Lease atžvilgiu ir civilinę bylą atsakovės AB BPCE Lease atžvilgiu nutraukė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė R. R. Ž. 2017 m. rugsėjo 3 d. iš UAB „Erlando” už 26 000 Eur įsigijo automobilį BMW Serie X“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo neįregistravo savo vardu, tą pačią dieną, nusipirkusi automobilį, padovanojo jį savo sūnui Ž. R., daugiau juo nesirūpino, automobilio nematė, pati nevairuoja. 2018 m. rugsėjo 29 d. ginčo automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“ atsakovės E. A. vardu, registruojant buvo pateiktas automobilio įsigijimo dokumentas (kopija), iš kurio matyti, kad pateikta sutarties, kurios pagrindu ši transporto priemonė buvo įregistruota E. A. vardu, prancūzų kalba kopija: 2018 m. vasario 3 d. privataus naudoto automobilio sutartimi pardavėja Natixis Lease pardavė automobilį „BMW X5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjai E. A. už 28 000 Eur ir pardavėja patvirtina, kad tokią sumą gavo.

6. Teismas vertino posėdžio metu ieškovės duotus parodymus, anot kurių, ji į teismą kreipėsi dėl to, kad sugrąžintų sūnui automobilį, kurį nupirko kaip dovaną, po pirkimo apie automobilį nieko nežino, apie automobilio pardavimą sužinojo gal tik policijoje, kai ją pakvietė. Yra įsigijusi gal tris automobilius, bet jais nevažinėjo, buvo sūnus nupirkęs jos vardu dėl mokesčių. Apie tai, kad jos vardu buvo registruota dvylika automobilių, girdi pirmą kartą. Policijoje sakė tai, ką žinojo, sakė teisingai, nemelavo. Ikiteisminio tyrimo metu duodama paaiškinimus, ji parodė, kad savo vardu priregistruoti automobilius yra prašęs jos sūnus, kuris užsiima automobilių pirkimu ir pardavimu, buvo užregistravęs gal tris automobilius. Ji pati savo vardu jokių automobilių nėra įsigijusi. Iš pateiktos 2019 m. lapkričio 28 d. VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos apie kelių transporto priemones teismas nustatė, kad ieškovės vardu registruota dvylika transporto priemonių, ji nurodyta jų savininke, tačiau nėra įregistruota ginčo automobilio savininke. Tai leido teismui daryti išvadą, kad ieškovės vardu transporto priemones įsigydavo ir parduodavo jos sūnus Ž. R., apie ką motina nebūdavo informuojama. Ir ginčo atveju ieškovei nupirkto automobilio likimas nerūpėjo, ji nesidomėjo jo tolesniu likimu, sūnus jos sutikimo dėl pardavimo neprašė.

7. Teismas vertino ir E. A. ir Ž. R. paaiškinimus, pagal kuriuos, 2018 m. gegužės – birželio mėn. jie pradėjo draugauti ir Ž. R. po kelių dienų E. A. leido naudotis ginčo automobiliu. E. A. dažnai lankydavosi Kaune pas Ž. R., turėjo jo buto raktus, jie kartu vyko į keliones užsienyje, leido laisvalaikį, veždavosi E. A. dukrą. Tai leido teismui daryti išvadą, kad jų santykiai buvo artimi, to neneigė ir Ž. R.. E. A. buvo įsitikinusi, kad automobilio savininkas yra Ž. R. – jis vertėsi naudotų automobilių prekyba, automobilis buvo prancūziškais numeriais, jis remontavo automobilį, dėjo skelbimus į portalus, kad jį parduoda, tačiau pirkėjų neatsirado. Ir pats Ž. R. sutiko, kad atsakovė gyvendama kartu nežinojo, kad automobilis įsigytas jo motinos vardu. Nors ieškinyje ieškovė nurodė, kad daug kartų kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti automobilį, tačiau posėdžio metu patvirtino, kad atsakovę mato pirmą kartą. Tai leido teismui daryti išvadą, kad atsakovė E. A., naudodamasi automobiliu iki jo įregistravimo VĮ „Regitra“, buvo tikra, kad automobilio savininkas yra Ž. R..

8. Teismas nurodė, jog kad E. A. ir Ž. R. tarėsi dėl automobilio kainos, patvirtina jų susirašinėjimas per „Messenger“ programėlę: 2018 m. gruodžio 3 d. susirašinėjime Ž. R. ir E. A. bendrauja ir apie automobilį, kad jai reikia kitų padangų, nes šiomis transporto priemonė nestoja, o čiuožia. Ž. R. atsako, kad kitos padangos kainuoja apie 600 Eur, prašo jos rasti kitą automobilį, jis pasiskolins eurų ir nupirks, o šis „BMW“ ne jų kišenei. Ji nurodo nusipirksianti padangas pati už kitą sumą. Po to Ž. R. dar kartą kartoja, kad jis kitą, brangesnį automobilį atpirks ir abu „skirstomės“. Moteris atsako, kad kai išsirinks – praneš, o skirstytis jau „db (dabar) galim“; 2018 m. gruodžio 28 d. susirašinėjime jie bendrauja apie automobilį, vyras sako, kad ji darytų, kaip žino, jis neturi mašinos, ten jos „BMW“, ji prašo atsiųsti ginčo automobilio dokumento Nr. 016735 fotografijas, iš kurių matyti, kad jis apdraustas; 2019 m. sausio 5 d. susirašinėjime Ž. R. prašo atsiųsti kodą atsiskaitymui internetu, E. A. teiraujasi, ką jis perka, jis atsako, kad atgalinį bilietą į Vilnių; 2019 m. sausio 21 d. susirašinėjime bendraujama ir apie jai važiuojant sugedusį automobilį. Vyras teiraujasi, kiek ji pylė kuro degalinėje, 2019 m. sausio 22 d. rašo, kad pilnas bakas šiukšlių, kurios užkišo siurbliuką, šis užkaito ir sudegė, „saliarka“ (dyzelinis kuras) gera; 2019 m. sausio 23 d. susirašinėjime abu asmenys aptaria jos internete rastą „BMW 530“ 3 l sedaną, kurio kaina yra 17 250 Eur, ji nori, kad „nebut nudrosta <...>, o tikrai geros“. Ž. R. rašo, kad negaila jos, ji – E. A., gali važinėti, kaip ji padarys, taip ir bus. Ž. R. klausia, kokios transporto priemonės ji norėtų, moteris atsako, kad pati nežino, jie sutaria, kad Tailande abu pagalvos; 2019 m. sausio 25 d. susirašinėjime vyras aptaria nesėkmingus asmeninius santykius, jis jai pažada mašiną suremontuoti, ji galės ją parduoti ar važinėti; 2019 m. sausio 31 d. susirašinėjime Ž. R. nurodo, kad pats jei transporto priemonės būtų gailėjęs, būtų net neregistravęs.

9. Teismas sprendė, jog, labiau tikėtina E. A. pateikta versija, kad automobilį jie abu užregistravo jos vardu Kaune 2018 m. rugsėjo 29 d., kartu su Ž. R. užsuko į automobilių pardavimo aikštelę, kur buvo atspausdinta sutartis, atsakovė darė tai, ką sakė Ž. R.. Ž. R. vieno draugo paprašė atspausdinti sutartį, buvo atspausdinta kompiuteriu, ji prisimena tik tai, kad pasirašė, o pačios sutarties sąlygų neprisimena – nei datos, nei pardavimo kainos, nei pardavėjo. Ji pasitikėjo Ž. R., su kuriuo siejo bendrą ateitį. Teismas nurodė, kad Ž. R. parodymai apie automobilio užregistravimą vertintini kritiškai, nes jis, pamatęs, kad automobilis užregistruotas Lietuvoje, būtų iš karto supratęs, kad sutartis suklastota, tačiau jokių priemonių nesiėmė, be to, teismo posėdžio metu patvirtino, kad jei būtų toliau gyvenęs su E. A., dėl automobilio į teismą nebūtų kreipęsis.

10. Teismas taip pat darė išvadą, kad automobilio kaina sprendžiant šį ginčą neturi lemiamos reikšmės, kadangi automobilio pardavimo metu šalis siejo draugiški, artimi santykiai, jie planavo bendrą ateitį, ką patvirtina pirmiau nurodytas susirašinėjimas per „Messenger“ programėlę ir paties Ž. R. parodymai posėdžio metu, kad dėl E. A. jis paliko savo šeimą, planavo bendrą ateitį.

11. Teismas pažymėjo, kad pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad faktinis automobilio savininkas buvo trečiasis asmuo Ž. R., kuris su atsakove E. A. ginčo automobilio pardavimo metu palaikė artimus asmeninius santykius, tarėsi dėl ginčo automobilio pardavimo ir tai įformino įregistruodamas sutartį 2018 m. rugsėjo 29 d. Tolesni Ž. R. veiksmai – bendros kelionės į užsienį su E. A., kito automobilio, skirto jai, paieškos, automobilio signalizacijos, reikalingos automobiliui apdrausti, sutvarkymas, su draudiminiu eismo įvykiu Latvijoje dokumentų tvarkymas, kuriame aktyviai dalyvavo Ž. R., nors automobilis tuo metu buvo apdraustas E. A., bei Ž. R. paaiškinimas, kad jei santykiai nebūtų nutrūkę, į teismą nebūtų kreipęsis, teismui leido daryti logišką išvadą, kad automobilio pirkimo – pardavimo sandoris tarp E. A. ir Ž. R. įvyko, net jei sutartyje nurodytas kitas pardavėjas. Ž. R. pats į teismą nesikreipė, o jo motina R. R. Ž. į teismą kreipėsi tik po metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo, nors apie automobilį pati nieko nežinojo ir nesidomėjo. Net jei ir būtų pagrindas panaikinti E. A. sudarytą sutartį, byloje nėra kitos sandorio šalies, reikalavimo jai atsisakė pati ieškovė, nes faktinis automobilio savininkas ir pardavėjas buvo Ž. R.. Ginčo automobilio sandoris registruotas įstatymų nustatyta tvarka, automobilio savininke laikytina E. A.. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas akivaizdžiai neatitinka nurodomų privalomų sąlygų daiktui iš sąžiningo įgijėjo reikalauti, dėl ko restitucijos taikymas iš atsakovės būtų negalimas. E. A. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, buvo nutrauktas 2019 m. gruodžio 13 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kurį apeliacinės instancijos teismas paliko galioti 2020 m. kovo 30 d. nutartimi. Dėl visų aukščiau nurodytų motyvų teismas pirmąjį patikslinto ieškinio reikalavimą atmetė.

12. Teismas nurodė, jog kadangi buvo atmestas pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl atmestinas kaip susijęs ir antrasis reikalavimas taikyti restituciją – grąžinti ieškovei transporto priemonę.

13. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas ir ji yra bylą pralaimėjusi šalis, teismas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, o atsakovėms iš ieškovės priteisė visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, valstybei – visas procesinių dokumentų vertimo bei įteikimo išlaidas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovė R. R. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – iešinį tenkinti. Prašo iš atsakovės E. A. ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Ieškovė nurodo, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų, proceso šalių paaiškinimų pakako tam, kad teismas būtų priėmęs priešingą sprendimą – apeliantės ieškinį patenkinti. Mano, jog, akivaizdu, kad skundžiamo sprendimo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

16. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad automobilio savininkas buvo trečiasis asmuo Ž. R., kuris su atsakove sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sandorį. Pažymi, kad nors automobilio teisinės registracijos savo vardu apeliantė neatliko, tačiau teisinė registracija turi tik išviešinimo prieš trečiuosius asmenis funkciją, bet ne nuosavybės teisę sukuriančią. Teismo padaryta išvada, kad apeliantė automobilį nusipirko ir tą pačią dieną padovanojo yra visiškai nepagrįsta.

Atsiliepimas

17. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė E. A. nežinojo, jog ginčo automobilio savininkė yra ieškovė. Nurodo, kad atsakovė atkakliai teigė Ž. R. sumokėjusi 17 000 Eur už ginčo automobilio įsigijimą, tačiau atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei teikdama paaiškinimus teismui taip ir neįrodė pinigų perdavimo fakto Ž. R.. Teismui užteko tik atsakovės E. A. žodžiu ir jos mamos (suinteresuoto bylos baigtimi asmens) parodymų, kad aplinkybės būtu nustatytos, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio nuostatas. Mano, jog esant byloje surinktiems įrodymams teismas negalėjo padaryti išvados, kad atsakovė automobilį įgijo atlygintinai.

18. Pažymi, jog liko neįvertintos kitos teisiškai svarbios aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, jog ji įgyja automobilį iš teisės jį perduoti nuosavybėn neturinčio asmens. Atsakovė ginčo sutarties sudarymo metu buvo pilnametė, turinti praktikos automobilių pirkime-pardavime (jau turėjo prieš tai įgijusi automobilių), be to, atsakovė su trečiuoju asmeniu Ž. R. pradėjo bendrauti tik 2018 m. vasarą.

19. Nurodo, kad teismas trečiojo asmens parodymus vertino kritiškai, iš esmės remdamasis vien tik tuo, jog pamatęs, kad automobilis užregistruotas Lietuvoje, suinteresuotas asmuo turėjo iš karto suprasti, kad sutartis suklastota, tačiau jokių priemonių nesiėmė. Tačiau mano, kad šios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo netikėti trečiojo asmens argumentais.

20. Akcentuoja, kad automobilis buvo apeliantės nuosavybė, ji šio automobilio niekam neperleido, niekam neleido jos įgyti nuosavybėn, kas leidžia teigti, kad automobilis iš apeliantės buvo pagrobtas, nes atsakovė E. A. jį įgijo pasirašiusi akivaizdžiai neteisėtą ir netgi jos nurodytų aplinkybių neatitinkančią ginčijamą sutartį.

Šalies argumentai

21. Nurodo, jog kadangi apeliantė šiuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą, todėl dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. A. priteisimo sprendimas turėtų būti panaikintas, bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš atsakovės E. A. apeliantei.

22. Mano, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumas iš ieškovės atsakovei AB BPCE Lease yra apskritai nesuprantamas ir prasilenkiantis su teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Nesutinka su teismo argumentu, kad apeliantei atsisakius ieškinio atsakovės BPCE Lease atžvilgiu laikytina, kad apeliantė yra bylą pralaimėjusi, o ši atsakovė – laimėjusi. Mano, kad šios bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl apeliantės, o išskirtinai dėl atsakovės E. A. netinkamo elgesio, nes ji savo nuosavybę į automobilį įregistravo dokumento pagrindu, kuriame realiai kita šalis nepasirašė. Todėl jos turėtų būti priteistos iš šios atsakovės.

23. Nesutinka su teismo motyvais, kad apeliantė vilkino bylos nagrinėjimą ir didino proceso išlaidas. Priešingai, apeliantė dėjo visas pastangas nustatyti, kas yra kita ginčo sutarties šalis ir išgirsti šios šalies poziciją nagrinėjamu klausimu. Atsakovė E. A. turėjo dėti pastangas nustatyti jos pasirašytos sutarties kontrahentą, tačiau to nedarė, todėl jos elgesys nagrinėjamu atveju vertintinas kaip netinkamas. Mano, kad ir pats atsakovei BPCE Lease priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra visiškai neadekvatus ir nepagrįstas, viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Tai reiškia, jog šio atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų realią apimtį.

Atsiliepimas

24. Atsakovė E. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Nurodo, kad teismas sprendime nuodugniai aptarė ieškovės reikalavimą ir tą reikalavimą pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus ir savo sprendimą itin plačiai motyvavo. Mano, jog atmestini visi apeliantės skundo argumentai, kad ji buvo ginčo automobilio savininkė, nes ji šioje byloje niekada neturėjo bei neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovę, t. y. ji nėra ir būti negali ieškove ir vien dėl to ieškinys atmestas pagrįstai. Apeliantė ginčija teismo išvadą, jog apeliantė ginčo automobilį nusipirko ir tą pačią dieną padovanojo trečiajam asmeniui tik samprotavimais. Pažymi, kad vienas iš ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų buvo tai, kad atsakovė teisėtai yra įgijusi ginčo automobilį, jį nusipirkdama iš Ž. R. ir jam sumokėdama 17 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės R. R. Ž. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Atmesdamas kaip nepagrįstą ieškovės R. R. Ž. reikalavimą dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad faktinis automobilio savininkas buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Ž. R. (ieškovės R. R. Ž. sūnus), kuris su atsakove E. A. ginčo automobilio pardavimo metu palaikė artimus asmeninius santykius, planavo bendrą ateitį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandoris įvyko tarp E. A. ir Ž. R., nepaisant to, kad sutartyje nurodytas kitas pardavėjas, o šis jokių reikalavimų byloje nereiškė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net jei ir būtų pagrindas panaikinti E. A. sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, byloje nėra kitos sandorio šalies, reikalavimo jai atsisakė pati ieškovė, nes faktinis automobilio savininkas ir pardavėjas buvo Ž. R.. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra sąlygų daikto iš sąžiningos įgijėjos E. A. išreikalauti.

29. Ieškovė R. R. Ž. pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės kvestionuoja įrodymų vertinimo aspektu, t. y. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą, neįvertino visų aplinkybių, todėl visiškai nepagrįstai nusprendė, kad faktinis automobilio savininkas buvo trečiasis asmuo Ž. R., kad atsakovė E. A. automobilį įsigijo atlygintinai.

30. Nagrinėjant šiuos apeliantės teiginius, atsižvelgtina į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog automobilio pardavimo metu faktinis automobilio savininkas buvo ieškovės R. R. Ž. sūnus Ž. R. ir būtent jis su atsakovė E. A. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorį. Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti priešingą išvadą. Jos nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai.

32. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad nei ji, nei sūnus Ž. R. niekuomet nesakė, jog ginčo autobomilį padovanojo sūnui Ž. R.. 2021 m. liepos 29 d. vykusio teismo posėdžio metu ji pati parodė, jog ginčo automobilį nupirko kaip dovaną; nusipirktą automobilį paliko Kaune, padovanojo sūnui. Prie šios civilinės bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje esančioje Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartyje, kuria paliktas galioti 2019 m. gruodžio 13 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat konstatuota kad liudytoja R. Ž. (ieškovė) parodė, kad įsigijusi automobilį BMW X5, juo naudotis atidavė sūnui Ž. R. (trečiasis asmuo). Pastarasis patvirtino, kad jo motina automobilį BMW X5 įsigijo ir jam padovanojo. Apeliantės samprotavimai dėl galimybės sudaryti žodinę automobilio dovanojimo sutartį, atsižvelgiant į jo vertę, nebuvimo, niekaip nepaneigia išvados, kad faktiškai tokia sutartis galėjo būti sudaryta.

33. Byloje surinkti duomenys niekaip nepatvirtina apeliacinio skundo argumento, jog Ž. R. buvo tik automobilio naudotojas ir niekada nelaikė savęs šio automobilio savininku. 2019 m. gruodžio 13 d. prokuroro nutarime užfiksuoti Ž. R. duoti parodymai, kad automobilį jis apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jį remontavo; kadangi dėl remonto išaugo automobilio vertė, nusprendė jį parduoti. Atsakovė E. A., teismo posėdyje duodama paaiškinimus, nurodė, kad automobilis buvo prancūziškais numeriais, Ž. R. remontavo automobilį, dėjo skelbimus į portalus, kad jį parduoda, tačiau pirkėjų neatsirado; automobilį jie abu užregistravo jos vardu Kaune 2018 m. rugsėjo 29 d., kartu su Ž. R. užsuko į automobilių pardavimo aikštelę, kur buvo atspausdinta sutartis, ant kurios ji tik pasirašė, atsakovė darė tai, ką sakė Ž. R.. Teismo posėdžio metu pats Ž. R. patvirtino, kad jei būtų toliau gyvenęs su atsakove E. A., dėl automobilio į teismą nebūtų kreipęsis.

34. Nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai vertinti ir kaip leidžiantys padaryti išvadą, kad atsakovė E. A., naudodamasi automobiliu iki jo įregistravimo VĮ „Regitra“, buvo įsitikinusi, kad automobilio savininkas yra Ž. R.. Juolab, kad ir pats Ž. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovė, jiems gyvenant kartu, nežinojo, jog automobilis įsigytas jo motinos (ieškovės) vardu. Nepaneigta, kad atsakovės E. A. ir Ž. R., vedusių bendrą ūkį, santykiai buvo grindžiami tarpusavio pagalba, pasitikėjimu, bendru sutarimu, todėl apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad atsakovė E. A. sutarties sudarymo metu buvo pilnametė, turinti automobilių įsigijimo patirties, kad matė, jog pasirašant sutartį su Prancūzijos įmone ar fiziniu asmeniu ir jo nesant sutarties pasirašymo metu, vertinti kaip nesudarantys pagrindo padaryti priešingą išvadą.

35. Nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, ar atsakovė E. A. už automobilį yra pilnai atsiskaičiusi, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šį ginčą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamo sprendimo motyvuose, automobilio pardavimo metu atsakovę E. A. ir Ž. R. siejo draugiški, artimi santykiai, jie planavo bendrą ateitį, ką patvirtina ne tik byloje pateiktas susirašinėjimas per „Messenger“ programėlę, bet ir paties Ž. R. parodymai posėdžio metu, kad dėl atsakovės E. A. jis paliko savo šeimą, planavo bendrą ateitį. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovė E. A. ir Ž. R. vedė bendrą ūkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiame kontekste atsakovei E. A. pagrįstai netaikė pernelyg aukšto įrodinėjimo standarto, vertino įrodymų, tarp jų ir liudytojų parodymų, visumą, pernelyg nesureikšmino tiesioginių įrodymų, kurių buvimas šios kategorijos bylose ne visada įmanomas.

36. Taip pat pripažintina, kad pagrįstai Ž. R. paaiškinimai, jog jis sutarties neparengė ir sutarties pasirašyme nedalyvavo, o automobilį atsakovė E. A. savo vardu įsiregistravo pati tuo metu, kai jis buvo išvykęs į darbą, pirmosios instancijos teismo buvo vertinti kritiškai. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog jau minėtoje Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartyje taip pat yra konstatuota, kad atsakovės E. A. veikoje nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straispnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje požymių. Nurodyta, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė E. A. suklastojo sutartį ir automobilį pasisavimo neteisėtai. Pažymėta ir tai, kad iš baudžiamojoje byloje esančio susirašinėjimo tarp atsakovės E. A. ir Ž. R. matyti, kad pastarasis pripažino, jog automobilį priregistravo kartu su atsakove E. A..

37. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinybes, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nekelia ir nepagrindžia teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Tokiu būdu apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos bylos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliantės argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo, kurie apeliantės buvo dėstomi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neduoda pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu.

38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė atsakovės AB BPCE Lease patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Jų dydis yra visiškai neadekvatus ir nepagrįstas, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Be to, jos turėjo būti priteistos iš atsakovės E. A., kadangi išskirtinai dėl atsakovės E. A. netinkamo elgesio, nuosavybę į automobilį įregistravus dokumento pagrindu, kuriame realiai kita šalis nepasirašė. Šiuos argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

39. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

40. Teismo procesinis sprendimas nutraukti civilinę bylą, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų atsakovės AB BPCE Lease atžvilgiu, prilygsta bylos išsprendimui šios atsakovės naudai, nes jai nereikės atsakyti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad pati ieškovė įtraukė į bylą antrąja atsakove Prancūzijos įmonę. Nėra pagrindo šiuo atveju spręsti, kad atsakovės E. A. veiksmai (suklastotos sutarties pasirašymas ir jos pateikimas VĮ „Regitrai“, įregistruojant savo nuosavybę), lėmė poreikį į bylą įtraukti atsakovę AB BPCE Lease. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad automobilį atsakovė E. A. ir ieškovės sūnus Ž. R. užregistravo kartu, atsakovė E. A. tik patvirtino parašu sutartį. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė E. A. dar atsiliepime į 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės atskirąjį skundą kėlė klausimą dėl atsakovės AB BPCE Lease ieškojimo Prancūzijoje akivaizdaus netikslingumo. Ieškovė pripažino, kad atsakovė AB BPCE Lease yra netinkama atsakovė ir reikalavimo jos atžvilgiu atsisakė tik 2021 m. balandžio 27 d., į bylą įstojus šios atsakovės atstovėms. Todėl pripažintina, jog atsakovės AB BPCE Lease patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai pirmosios instancijos teismo priteistos iš ieškovės.

41. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktą maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį rengimo dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 524,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį rengimą negalėjo viršyti 3 810,50 Eur (1 524,20 Eur x 2,5).

42. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 524,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už 2021 m. balandžio 27 d. prašymo rengimą negalėjo viršyti 609,68 Eur (1 524,20 Eur x 0,4).

43. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 524,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už vieną teisinės konsultacijos, pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo teisme valandą negalėjo viršyti 152,42 Eur (1 524,20 Eur x 0,1).

44. Iš atsakovės AB BPCE Lease pateiktos 2021 m. gegužės 3 d. paslaugų ataskaitos matyti, kad jos patirtas 4 562 Eur bylinėjimosi išlaidas už abiejų atstovių teisinę pagalbą sudaro: asocijuoto partnerio teisinės paslaugos – 3 811,40 Eur ir jaunesniojo teisininko – 435 Eur, iš viso 4 246,40 Eur (bylos dokumentų analizė, bendravimas su klientu, pasirengimas 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžiui, į bylą pateikiamų dokumentų vertimų organizavimas, atsiliepimo į ieškinį parengimas ir į ieškovės 2021 m. balandžio 27 d. prašymą, atstovavimą teisme 2021 m. balandžio 26 d. posėdyje) ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu: 127,39 Eur administracinės išlaidos, 130,50 Eur vertimo išlaidos, 57,71 Eur kelionės išlaidos (iš Vilniaus į Biržus ir atgal (400 km)), iš viso 315,60 Eur.

45. Kadangi atsakovė AB BPCE Lease vien už atsiliepimo į ieškinį ir 2021 m. balandžio 27 d. prašymo rengimą šioje byloje pagal rekomendacijas maksimaliai galėjo sumokėti advokatui 4 420,18 Eur (3 810,50 Eur + 609,68 Eur), todėl likusi 141,82 Eur suma už bylos dokumentų analizę, bendravimą su klientu, pasirengimą 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžiui, į bylą pateikiamų dokumentų vertimų organizavimą nelaikytina viršijančia Rekomendacijose nustatytus dydžius, neatitinkančia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, ypač atsižvelgiant į tai, kad paslaugos atsakovei AB BPCE Lease turėjo būti teikiamos prancūzų kalba.

46. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kuriuo nurodoma, kad nepagrįstai priteistos atsakovės AB BPCE Lease patirtos vertimo išlaidos. Iš atsakovės AB BPCE Lease pateiktos 2021 m. gegužės 3 d. paslaugų ataskaitos matyti, kad išlaidos buvo patiriamos dėl į bylą teikiamų dokumentų vertimo, o pagal kasacinio teismo praktiką, tik procesinių ar kitų dokumentų į užsienio kalbą tam, kad atstovas galėtų tinkamai teikti teisines paslaugas, vertimo išlaidos, taip pat išlaidos, kurias patiria proceso šalis dėl sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas vertimo, nepripažintinos būtinomis išlaidomis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).

47. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad nepagrįstai priteistos ir atsakovės AB BPCE Lease atstovės kelionės išlaidos. Kaip minėta, atsakovė AB BPCE Lease yra Prancūzijoje registruota įmonė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad teismo vietovėje yra advokatas, galintis teikti paslaugas atsakovei AB BPCE Lease priimtina kalba (Rekomendacijų 3 punktas).

48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, tinkamai taikė ir aiškino tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodyto ieškovės R. R. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Kiti neaptarti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

50. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės R. R. Ž. turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas 585 Eur žyminis mokestis bei 1 210 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir teisines konsultacijas) neatlygintinos, o atsakovei E. A. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Eur advokato pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Ritos R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėDalia Pranckienė