Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-11 · Civilinė byla Nr. e2S-541-803/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
e2S-541-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33848-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
S. B.
Suinteresuotas asmuo
R. B.
Advokatai
Martynas Stankevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-541-/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33848-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, priimtą civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjos S. B. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys R. B., kurio kuratorius yra advokatas Martynas Stankevičius, BAB bankas Snoras, VĮ „Turto bankas“, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, jog pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 25 d. skundu kreipėsi į antstolį I. G., prašydama: 1) panaikinti antstolio 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. S1-33285 vykdomosiose bylose Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552 ir Nr. 0008/14/01778; 2) sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552 ir Nr. 0008/14/01778 ar atidėti vykdymo veiksmus iki tol, kol bus panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) nesustabdžius vykdomųjų bylų arba išnykus jų sustabdymo pagrindui, paskirti pakartotinę skolininkei S. B. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę. Skunde pareiškėja nurodė (el.b. T.I. b.l. 13-17), kad antstolis I. G. 2017 m. rugpjūčio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-33285, kuriuo išaiškino, kad areštuotam skolininkų vardu registruotam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo paskirta ekspertizė rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę atliko UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas ir nustatė, kad buto rinkos vertė – 73 000 Eur. Antstolis I. G. patvarkymu nutarė butą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių. Pareiškėja nesutinka su antstolio veiksmais, nurodydama, kad antstolis ekspertizę pavedė atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, nors ji nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, todėl negalėjo atlikti buto vertės nustatymo ekspertizės. Nurodė, kad antstolis patvarkyme nenurodė buto kainos vertės nustatymo motyvų, patvarkymas yra visiškai nekonkretizuotas, jame nenurodytas nei ekspertizės akto numeris, nei data, todėl mano, kad buvo pažeistos pareiškėjos teises ir teisėti interesai bei suvaržyta galimybė ginti savo teises. Prašė skirti pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti tinkamam ekspertui. Teigia, kad nors UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nustatė, kad turto rinkos vertė yra 73 000 Eur, tačiau, pasak pareiškėjos, buto rinkos vertė yra kur kas didesnė. Argumentus dėl buto vertės grindė skelbimu iš internetinio portalo www.aruodas.lt. Pareiškėja taip pat nurodė, kad antstolis 2017 m. rugpjūčio 1 d. priėmė patvarkymus Nr. S1-32704 ir Nr. S1-32713, kuriais nurodė, jog iš pareiškėjos ir skolininko R. B. išieškota net 1 515 150 Eur dydžio suma bei paskirstytos išieškotos lėšos, tačiau patvarkyme nurodytos skolų sumos nesumažintos ta dalimi kuri buvo išieškota, todėl mano, kad tokiais neteisėtais veiksmais antstolis tiesiogiai pažeidžia skolininkės teisę žinoti, koks yra likęs jos skolos dydis, o antstoliui sukuriama situacija, kai jis nesustabdomai gali realizuoti visą turimą skolininkės turtą, siekdamas išieškoti skolą, kuri, remiantis patvarkymu, nemažėja. Pareiškėja taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog butas buvo areštuotas Vilniaus apygardos prokuratūros, remiantis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas ir buto realizavimą, bei atšaukti buto varžytynes.Antstolis I. G. 2017 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis I. G. 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkyme (el.b. T.I. b.l. 1-6), kuriuo netenkino pareiškėjos skundo, nurodė, kad vykdymo proceso metu areštuotam skolininkų vardu registruotam turtui buvo paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Šalys per nustatytą terminą nušalinimo paskirtam turto vertintojui nepateikė. Nurodė, kad UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas turto vertintojas nustatė, kad buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 73 000 Eur. Šalys 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S1-33285 buvo informuotos apie ekspertizės išvadas, joms išaiškinta teisė antstolių kontoroje susipažinti su ekspertizė aktu bei per nustatytą terminą pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų. Procesiniai dokumentai skolininkams R. B. ir S. B. išsiųsti registruota ir neregistruota pašto siunta. Antstolis nurodė, kad ekspertizė paskirta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Teigia, kad skolininkė neteikė nušalinimo paskirtam ekspertui, per įstatymo nustatytą terminą neteikė ir prieštaravimų dėl eksperto nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, tačiau pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Pažymi, kad skolininkė nepateikia jokių įrodymų, kad ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, savo nesutikimą su turto verte grindžia tik vienu internetinio portalo www.aruodas.lt skelbimu, kuris neatspindi realios nekilnojamojo turto vertės, o tik pardavėjo lūkesčius, be to, butas parduodamas su baldais ir nėra tapatus skolininkės turtui. Turto vertę atspindi realiai įvykę sandoriai, kuriais, nustatydamas turto vertę, ir rėmėsi turto vertintojas. Antstolis nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkyme Nr. S1-33285 nurodyta areštuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė bei išaiškinta, kad su ekspertizės aktu galima susipažinti antstolių V. M. ir I. G. kontoroje adresu J. Baltrušaičio g. 11-118, Vilnius. Nei skolininkė, nei jos atstovas neatvyko susipažinti su ekspertizės aktu ir neprašė atsiųsti jo el. paštu. Teigia, kad sąlygos apžiūrėti turtą buvo sudarytos tik esant teismo nutarčiai dėl priverstinio įėjimo į patalpas ir paskyrus priverstinį įėjimą 2017 m. rugpjūčio 8 d. Antstolis teigia, kad skolininkai žinojo apie atliekamą ekspertizę, patys sudarė galimybes apžiūrėti turtą iki priverstinio įėjimo, turtas buvo apžiūrėtas 2017 m. rugpjūčio 4 d. Pažymi, kad jei skolininkė mano, kad turto vertė turėtų būti kitokia, ji gali įstatymo nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kas užtikrintų efektyvų ir ekonomišką skolininkės atsiskaitymą su išieškotojais. Antstolis nurodė, kad jam dėl vykdymo procese nustatytos turto rinkos vertės abejonių nekyla, todėl nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Teigia, kad jo priimti patvarkymai atitinka formos ir įstatymo reikalavimus. Nurodė, jog antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininkės S. B. atžvilgiu yra užvesta 10 vykdomųjų bylų, kuriose išieškojimai iš skolininkės vykdomi ne tik pagal solidarias, bet ir pagal asmenines prievoles. Nurodo, kad priteistos sumos yra su palūkanomis, kurios yra kintančios, be to, prie vykdomo išieškojimo yra prisijungę ir kiti antstoliai. 2017 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymais Nr. S1-32704 ir Nr. S1-32713 išieškota 1 515 150 Eur dydžio suma paskirstyta bei nurodyta, kokia yra išieškotina likusi suma paskirstymo dienai, t. y. solidari su palūkanomis — 1 224 757,90 Eur, asmeninė – 1 411,11 Eur. Teigia, kad tai, jog patvarkymuose nurodoma pradinė išieškojimo suma arba išvis nėra nurodoma suma, nėra pagrindas teigti, kad antstolis pažeidžia skolininkės teisę žinoti, koks yra jos likęs skolos dydis, kadangi skolininkė ar jos atstovas visada gali kreiptis į antstolį dėl skolos likučio ir su juo susijusiais paskaičiavimais. Antstolis skirsto lėšas kaip nustato įstatymas ir sprendimų vykdymo instrukcijos priedas, t. y. patvarkyme paskirstyti išieškotas lėšas nurodo išmokėtas lėšas ir skolų likučius su palūkanomis. Konkrečiu atveju nei skolininkė, nei jos atstovas nesikreipė į antstolį dėl skolos likučių ir kaip jie yra apskaičiuojami. Pasisakydamas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, antstolis nurodė, kad vykdymo veiksmai gali būti sustabdyti tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Antstolis pažymi, kad skolininkės nurodyta nutartis baudžiamojoje byloje netaikytina, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 išaiškino, kad reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus gali būti tenkintas tik esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui. Šiuo atveju prokuratūros areštas nėra taikomas pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus.Suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (el.b. T.II., b.l. 37-41), kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad antstolio paskirtas ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atitinka kvalifikacinius reikalavimus, jis yra įrašytas į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Ekspertizės aktą sudaręs turto vertintojas L. S. įrašytas į vertintojų sąrašą. Nurodė, kad skolininkė nepasinaudojo savo teise ir neteikė nušalinimo paskirtam ekspertui, nepateikė per tris darbo dienas prieštaravimų dėl turto įkainojimo, nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumos, būtinos už pakartotinės ekspertizės atlikimą. Banko nuomone, skolininkė nepateikė jokių tinkamų bei leistinų įrodymų, kad buto rinkos vertė galėtų būti kitokia, nei nustatytoji ekspertizės aktu, nors turėjo galimybę tą padaryti, nes yra buto savininkė, o savo argumentus dėl vykdymo procese nustatytos ženkliai mažesnės buto vertės grindžia tik skelbimais interneto portaluose, kurie neatitinka realios nekilnojamojo daikto vertės. Nurodė, jog buto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas parengtas ir buto rinkos vertė nustatyta aktualia data, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie rinkos pokyčius duomenų nėra, todėl nėra pagrindo abejoti vertintojo nustatyta turto verte, taip pat nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Nurodė, jog skolininkei aktualūs skolos dydžiai yra nurodyti išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymuose (2017 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymuose vien bankui solidarus skolininkės įsipareigojimas sudaro virš 800 000 Eur), su kuriais kuriuos skolininkė yra susipažinusi. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su skolininkės teiginiais, kad antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas ir buto realizavimą, nes butas buvo areštuotas Vilniaus apygardos prokuratūros, nurodo, jog prieš paskelbiant buto varžytynes 2017 m. rugsėjo 11 d., Vilniaus apygardos prokuratūros areštai buvo panaikinti.Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (el.b. T.II. b.l. 48-49), kuriame nurodė, kad palaiko antstolio I. G. patvarkyme nurodytus argumentus ir prašo pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Pažymi, kad antstolio veiksmai yra teisėti, turto vertės nustatymo ir varžytynių procedūros buvo atliktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (el.b. T.II. b.l. 55-56), kuriame nurodo, kad susipažinusi su antstolio I. G. 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu Nr. S1-34265, mano, kad antstolio veiksmai yra teisėti, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti. Suinteresuoti asmenys R. B., kurio kuratorius advokatas Martynas Stankevičius, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2YT-40657-863/2017, pareiškėjos skundo dėl antstolio I. G. veiksmų netenkino.Pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų dėl antstolio paskirtos turto vertintojo kandidatūros nurodė, jog vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, priešingai nei teismo paskirtą ekspertizę atliekančiam ekspertui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. Teismas, remdamasis viešai prieinama informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat teismui pateiktu 2017 m. rugpjūčio 4 d. Ekspertizės aktu Nr. 2607 EKZ_2017 ISK SIAU nustatė, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000112), o ekspertizės aktą parengusiam L. S. 2001 m. liepos 7 d. yra išduotas kvalifikacinis nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas Nr. A 000257, todėl, esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo abejoti turto vertintojo kompetencija nustatant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Dėl pareiškėjos argumentų, jog antstolio patvarkyme nėra nurodytas konkretus ekspertizę atlikęs turto vertintojas, teismas nustatė, jog UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nurodymas patvarkyme atitinka įstatymo reikalavimus ir yra pakankamas. Teismas nustatė, kad iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad pareiškėja buvo informuota apie paskirtą turto vertintoją, kad bus atlikta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pareiškėjos buvo prašoma sudaryti sąlygas apžiūrėti butą, atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-34905-779/2017 leido antstoliui ir jo paskirtam ekspertui priverstinai patekti į butą ir jį apžiūrėti, turint tikslą jį įvertinti (el.b. T.I. b.l. 1133-1136). Pareiškėjai tiek 2017 m. gegužės 9 d. patvarkyme Nr. S1-27091, tiek 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkyme Nr. S1-33285 buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ekspertui (CPK 682 straipsnio 1 dalis), galimybė pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 681 straipsnio 3 dalis), taip pat pasiūlyti savo pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis), be to, nurodyta, kad su ekspertizės aktu galima susipažinti antstolių V. M. ir I. G. kontoroje adresu J. Baltrušaičio g. 11-118, Vilnius, tačiau byloje duomenų apie tai, kad skolininkė būtų reiškusi nušalinimą ekspertui, teikusi motyvuotus prieštaravimus, atvykusi į antstolio kontorą susipažinti su ekspertizės aktu ar prašiusi jo elektroninį variantą atsiųsti el. paštu nėra (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendė, jog pareiškėjos teiginiai, kad antstolio ginčijamas patvarkymas nekonkretizuotas, jame nenurodytas nei ekspertizės akto numeris, nei data, taip pat nenurodyti buto rinkos vertės nustatymo motyvai yra nepagrįsti, kadangi įstatymas neįtvirtina antstoliui pareigos patvarkyme nurodyti, kada buvo atlikta ekspertizė, nurodyti ekspertizės akto datą arba numerį. Šios informacijos nenurodymas nedaro antstolio patvarkymo neteisėtu, kadangi visa reikalinga informacija yra numatyta pačiame ekspertizės akte, su kuriuo pareiškėja bet kuriame vykdymo proceso etape galėjo ir vis dar gali susipažinti. Pažymėtina ir tai, kad buto rinkos vertės nustatymo eiga, motyvai, metodai, ekspertizės atlikimo data išsamiai nurodyti ekspertizės akte, todėl antstolis patvarkyme jų taip pat neprivalo atkartoti. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės metu nustatyta buto rinkos vertė 73 000 Eur, antstolis tą pagrįstai nurodė ir ginčijame patvarkyme.Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų dėl eksperto nustatytos buto rinkos vertės – 73 000 Eur, nurodė, jog ekspertas, nustatydamas turto rinkos vertę, naudojo lyginamąjį metodą, išsamiai dėl jo pasisakydamas ekspertizės akte, t. y. taikydamas minėtą metodą, ekspertas surinko informaciją apie įvykusių analogiško ar panašaus turto sandorių kainas, taip pat įvertino analogiško ar panašaus turto skirtumus, kt. Teismas nustatė, jog pareiškėja, ginčydama nustatyto buto rinkos vertę, rėmėsi vieninteliu portale www.aruodas.lt esančiu skelbimu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 44 kv. m., pardavimo už 50 500 Eur (el.b. T.I.t. b.l. 20, 1326). Teismas nurodė, jog pareiškėjos pateiktas nurodyto buto kainos pavyzdys iš nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt negali būti laikomas pakankamu įrodymu vertinant realią būtent pareiškėjai priklausančio buto vertę, kadangi minėtame portale esantys skelbimai parodo tik turto savininkų lūkesčius, o ne tikrąją turto vertę, kurią atspindi tik realiai įvykę turto sandoriai, be to, kainą gali įtakoti ir pastato statybos metai, paties buto bendra būklė, įrengimas, aukštas, butas parduodamas su baldais ar ne, bei kitos aplinkybės. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjai priklausantis butas yra didesnės kvadratūros nelemia to, kad butas, palyginus su skelbime parduodamu butu, yra įvertintas netinkamai, tai yra nustatyta per maža buto rinkos vertė. Teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų (turto vertinimo ataskaitos, kt.), kurie sudarytų pagrindą abejoti eksperto nustatyta buto rinkos verte (CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, jog ekspertizė atlikta 2017 m. rugpjūčio 4 d., taigi buto rinkos vertė nustatyta aktualiu laikotarpiu, todėl nėra pagrindo abejoti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nustatyta buto rinkos verte. Atsižvelgiant į tai, kad buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę atliko ją turintis teisę atlikti turto vertintojas, taip pat į tai, kad nekyla abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos buto rinkos vertės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo skirti pakartotinę buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Teismas nurodė, jog pagal CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas, antstolis turi diskrecijos teisę (gali skirti), bet ne pareigą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, todėl šiuo atveju antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdamas papildomos / pakartotinės ekspertizės, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise.Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl vykdymo procese išieškotos ir paskirstytos 1 515 150 Eur dydžio sumos, kai ginčijame patvarkyme antstolis nurodė skolų sumas nesumažintas ta dalimi, kuri buvo išieškota ir paskirstyta banko naudai, pažymėjo, jog aplinkybė, kad antstolis 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkyme Nr. S1-33285 nenurodė skolos, sumažintos ta dalimi, kuri išieškota ir paskirstyta, sumos, niekaip nepažeidžia pareiškėjos teisių ir interesų, kadangi ne skolos dydžio nurodymas minėtame patvarkyme lemia realų išieškotiną iš pareiškėjos skolos dydį. Teismas nurodė, jog aktualūs pareiškėjos skolų dydžiai yra nurodyti 2017 m. rugpjūčio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymuose Nr. S1-32704 ir Nr. S1-32713, todėl skolininkė turi galimybę sužinoti, kokia suma buvo išieškota, kaip ir kam ji paskirstyta, koks likęs įsiskolinimo dydis susipažįstant ne tik su minėtais patvarkymais, tačiau ir su kita vykdomųjų bylų medžiaga, taip pat kreipiantis į antstolį su paklausimu (raštu ar žodžiu) dėl likusio įsiskolinimo dydžio, jo apskaičiavimo. Teismas pažymėjo, kad prieš pareiškėją yra pradėta ir daugiau vykdomųjų bylų, kuriose išieškojimai vykdomi ne tik pagal solidarias, tačiau ir asmenines skolininkės prievoles, prie vykdomo išieškojimo yra prisijungę ir kiti antstoliai, todėl išieškotos lėšos yra skirstomos, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Teismas nurodė, kad iš skolininkės išieškoma ne tik fiksuota įsiskolinimo suma, tačiau ir palūkanos, kurios yra kintančios.Teismas spręsdamas dėl pareiškėjos argumentų, jog antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0008/14/01778, Nr. 0008/14/01779 ir Nr. 0008/15/06552, ir tuo labiau buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), realizavimą iki tol, kol minėtam butui bus panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas, nurodė, jog pagal teismų praktiką reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus gali būti tenkintinas tik esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui, o šiuo atveju prokuratūros areštas nebuvo taikomas pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad antstolio procesiniai veiksmai jų atlikimo metu buvo teisėti ir pagrįsti. Teismas nustatė, jog skundo padavimo metu butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo uždėtas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas (el.b T.I. b.l. 21-22), tačiau 2017 m. rugsėjo 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kuomet buvo paskelbtos minėto buto pirmosios varžytynės, areštas butui buvo panaikintas (el.b. T.II. b l. 42), todėl skundo nagrinėjimo metu vykdymo veiksmų sustabdymo klausimas pareiškėjos nurodytu pagrindu apskritai nebėra aktualus. Teismas nurodė, jog pareiškėja skundu prašė atšaukti varžytynes, tačiau 2017 m. rugpjūčio 25 d. skundo padavimo metu (2017 m. rugpjūčio 30 d.) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės dar nebuvo paskelbtos, todėl toks pareiškėjos reikalavimas apskritai nebūtų nagrinėtinas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios buto varžytynės prasidėjo 2017 m. rugsėjo 11 d., teismas įvertinęs tai, kad nėra pagrindo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, sprendė, kad taip pat nėra pagrindo atšaukti ir jau prasidėjusių varžytynių pareiškėjos nurodytu pagrindu (CPK 703 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja S. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-40657- 863/2017 ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos S. B. 2017 m. rugpjūčio 25 d. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas formaliai įvertino eksperto UAB „OBER-HAUS“ tinkamumą atlikti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše yra įrašyti šie UAB „OBER-HAUS“ teismo ekspertai – A. L., L. N. ir G. T., pareiškėjos buto vertės nustatymo ekspertizę atliko L. S., kuris nėra įrašytas į minėtą teismo ekspertų sąrašą, todėl pareiškėja mano, jog buto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta netinkamo subjekto. Pažymi, jog tokiais savo veiksmais antstolis pažeidė CPK 212 straipsnio 2 dalį; Pažymi, jog neatsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato pareigos antstoliui patvarkyme nurodyti, kada buvo atlikta ekspertizė bei nurodyti ekspertizės akto datą arba numerį, nereiškia, kad antstolis neturėjo nurodyti ekspertizės akto numerio ir datos. Nurodo, jog aplinkybė, kad skundžiamame patvarkyme Nr. S1-33285 nebuvo nurodyta ekspertizės atlikimo data, absoliučiai suvaržė pareiškėjos teisę įsitikinti, ar jos buto vertė buvo nustatyta aktualiu laikotarpiu; Nurodo, jog iki šiol pareiškėjai nėra žinoma, kokiais įvykusiais analogiško ar panašaus turto sandoriais buvo remiamasi nustatant jos buto vertę. Pažymi, jog ekspertas galimai rėmėsi seniai įvykusiais panašaus ar analogiško turto sandoriais, kadangi mažai tikėtina, jog paskutiniais metais galėjo įvykti daug analogiško ar panašaus turto sandorių. Kartu su atskiruoju skundu teikia teismui išrašą iš įvykusių nekilnojamojo turto sandorių, nurodydama, jog tik vienas panašaus ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2017 metų birželio mėnesį, todėl lyginamasis metodas negalėjo būti taikomas. Nurodo, jog remiantis CPK 682 straipsniu tuo atveju, kai skolininkei kilo pagrįstų abejonių dėl nustatytosios jos buto vertės, antstolis privalėjo paskirti pakartotinę pareiškėjos buto vertės nustatymo ekspertizę; Nesutinka su teismo motyvu, jog apie aktualius savo likusių skolų dydžius pareiškėja gali sužinoti iš patvarkymų Nr. Sl-32704 ir Nr. S1-32713, kurie pasak pareiškėjos laikytini tik išvestiniais aktais;Nurodo, jog aplinkybė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros areštas pareiškėjos butui buvo panaikintas 2017-09-11 nesudaro pagrindo teigti, jog skundo nagrinėjimo metu vykdymo veiksmų sustabdymo klausimas pareiškėjos nurodytu pagrindu yra visiškai neaktualus. Pažymi, jog tuo metu, kai buvo priimtas skundžiamas 2017-08-11 patvarkymas Nr. S1 -33285, Vilniaus apygardos prokuratūros areštas nebuvo panaikintas, būtent dėl to antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas. Trečiasis asmuo BAB bankas Snoras pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos S. B. skundą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-40657-863/2017 palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Antstolis ekspertizę vykdymo procese gali pavesti atlikti turto ar verslo vertintojams, neįtrauktiems į teismo ekspertų sąrašą, bet turintiems atitinkamas kvalifikacijas (CPK 212 straipsnio 1 dalis, 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnis, 12 straipsnis). Pažymi, jog Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000112), o ekspertizės aktą parengusiam L. S. 2001 m. liepos 7 d. yra išduotas kvalifikacinis nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas Nr. A 000257, todėl jokių abejonių dėl tinkamo turto vertinimo subjekto būti negali;Nurodo, jog pareiškėjai yra gerai žinoma, kuria data buvo atlikta jos buto ekspertizė (2017 m. rugpjūčio 4 d.). Su ekspertizės aktu pareiškėja galėjo bet kada susipažinti antstolio kontoroje, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Be to, pareiškėja buvo informuota apie paskirtą turto vertintoją, kad bus atlikta jos buto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pareiškėjos buvo prašoma sudaryti sąlygas apžiūrėti butą, atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-34905-779/2017 leido antstoliui ir jo paskirtam ekspertui priverstinai patekti į butą ir jį apžiūrėti, turint tikslą jį įvertinti; Nurodo, jog buto rinkos vertė nustatyta tinkamai bei pagrįstai (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Lyginamojo metodo taikymo esmė yra detaliai aprašyta pareiškėjos buto vertinimo ekspertizės akte, kuriame be kita ko, nurodyta, kad nebūtinai yra lyginami sudaryti sandoriai dėl objektų, esančių toje pačioje gatvėje, prioritetas teikiamas sudarytiems sandoriams aktualia data pagal objektų verčių zoną. Taigi Pareiškėjos argumentai dėl seniai sudarytų sandorių palyginimo ir galimai nebeaktualių rinkos kainų yra nepagrįsti. Nurodo, jog pareiškėjos argumentai dėl jai nežinomų likusių skolos dydžių taip pat yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes pareiškėja visus skolos dydžius žino iš vykdomųjų bylų.Pareiškėja taip pat klaidingai nurodo, kad antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros taikytų areštų jos butui, nes dėl tokio pobūdžio areštų, esant sąlygoms dėl kreditorių eiliškumo yra stabdomi tik turto realizavimo veiksmai, be to, vykdant realizavimo veiksmus areštai buvo panaikinti. Daugiau atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl antstolio paskirtos pareiškėjos turto vertinimo ekspertizės

CPK 681 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui areštuojant turtą įkainoti jį rinkos kainomis. Areštuodamas turtą, kurio pats įvertinti negali arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tokiu atveju CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta įkainojimo procedūra neatliekama, o areštuojamo turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. CPK 583 straipsnyje nustatyta, kad šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Kadangi specialioje įstatymo normoje, reglamentuojančioje ekspertizės skyrimą vykdymo proceso metu, nenustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas tik tas ekspertas, kuris įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, antstolis tokios pareigos neturi, todėl tinkama laikoma ir kitų vertintojų pateikta išvada dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės. Sprendimų vykdymo instrukcija – turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Ekspertizės skyrimo tvarka vykdymo procese reglamentuojama CPK 682 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama antstolio patvarkymu. Patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Įstatymas nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus, o vykdymo proceso šalys pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį turi teisę per įstatymo nustatytą terminą ekspertui reikšti nušalinimą. Teisės aktai nenumato antstolio pareigos ekspertizę atliksiančio turto vertintojo kandidatūrą derinti su skolininku. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vykdymo proceso šalių, taip pat ir skolininkų, nagrinėjamu atveju pareiškėjos, interesai, nustatant areštuoto turto vertę, ginami, ne pareiškėjos nurodytu būdu, tai yra antstoliui derinant ekspertų kandidatūras su pareiškėja, o būtent - suteikiant teisę reikšti prašymus bei nušalinimus.Nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, areštavo skolininkams S. B. ir R. B. priklausantį 4 kambarių, 118,87 kv. m. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. gegužės 9 d. patvarkymu Nr. S1-27091 paskyrė buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdamas atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (el.b. T.I. b.l. 154-156, 528-529). Minėtame patvarkyme antstolis išaiškino, kad skolininkai turi teisę pareikšti nušalinimą ekspertui, bei galės pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, taip pat nurodė, kad skolininkai iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje gali pasiūlyti parduodamo buto pirkėją. Bylos duomenimis nustatyta, jog turto vertintoja UAB ,,OBER-HAUS“ atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atlikto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. surašė Ekspertizės aktą Nr. 2607 EKZ_2017 ISK SIAU, kuriame nustatyta turto rinkos vertė – 73 000 Eur. Tame pačiame Ekspertizės akte nustatyta, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. yra įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000112), o ekspertizės aktą parengusiam L. S. 2001 m. liepos 7 d. yra išduotas kvalifikacinis nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas Nr. A 000257. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti UAB ,,OBER-HAUS“ turto vertintojų profesinėmis žiniomis ar atliekamo turto vertinimo pagrįstumu ir objektyvumu. Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, antstolis patvarkyme neprivalo nurodyti konkretaus ekspertizę atlikusio asmens, antstolio patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, todėl šiuo atveju turto vertintojo – UAB „OBER-HAUS“ nurodymas antstolio patvarkyme atitinka įstatymo reikalavimus. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad pareiškėja buvo informuota apie paskirtą turto vertintoją, taip pat informuota apie aplinkybę, kad bus atlikta buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizė; pareiškėjos buvo prašoma sudaryti sąlygas apžiūrėti butą. Atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-34905-779/2017 leido antstoliui ir jo paskirtam ekspertui priverstinai patekti į butą ir jį apžiūrėti, turint tikslą jį įvertinti (t. 1, el. b. l. 1133-1136). Pareiškėjai tiek 2017 m. gegužės 9 d. patvarkyme Nr. S1-27091, tiek 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkyme Nr. S1-33285 buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ekspertui (CPK 682 straipsnio 1 dalis), galimybė pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 681 straipsnio 3 dalis), taip pat pasiūlyti savo pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis), be to, nurodyta, kad su ekspertizės aktu galima susipažinti antstolių V. M. ir I. G. kontoroje adresu J. Baltrušaičio g. 11-118, Vilnius, tačiau byloje duomenų apie tai, kad skolininkė būtų reiškusi nušalinimą ekspertui, ar atlikusi kitus aktyvius veiksmus, siekdama įgyvendinti savo kaip skolininkės teises vykdymo procese, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja, būdama tinkamai informuota ir turėdamas visas galimybes savo interesus ginti CPK numatytu būdu ir tvarka, jų negynė, tai yra savo teise per įstatyme nustatytą terminą pareikšti ekspertui nušalinimą nepasinaudojo. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog turto vertintojo kandidatūra pareiškėjai buvo tinkama. Teismas pažymi, jog diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui (CPK 681 straipsnis, 682 straipsnis), o vykdymo proceso šalys turi tik teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui, o ne pareikšti nuomonę dėl eksperto kandidatūros. Šiuo atveju prieštaravimų dėl antstolio paskirto eksperto pareiškėja nepareiškė. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju antstolis pasirinko tinkamą turto vertintoją, atitinkantį įstatymo reikalavimus, o pareiškėja neįrodė, kad šis pasirinkimas yra neteisėtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-564/2008).

Dėl turto vertintojo nustatytos pareiškėjos turto vertės

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).UAB „OBER-HAUS“ atlikto ekspertizės duomenimis, buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė yra 73 000 Eur. Atliktos ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertas, nustatydamas turto rinkos vertę, naudojo lyginamąjį metodą, išsamiai dėl jo pasisakydamas ekspertizės akte, tai yra taikydamas minėtą metodą, ekspertas surinko informaciją apie įvykusių analogiško ar panašaus turto sandorių kainas, taip pat įvertino analogiško ar panašaus turto skirtumus, bei kitas aplinkybes. Atskirajame skunde, pareiškėja nesutikdama su UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atliktu pareiškėjos buto rinkos vertės įkainojimu 73 000 Eur suma, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti UAB ,,OBER-HAUS“ pateikta išvada dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Pareiškėja nepaneigė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos vertės (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Teismas pažymi, jog pareiškėja nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte pareiškėja grindžia tik internetinio portalo www.aruodas.lt skelbimu ir išrašu iš įvykusių nekilnojamojo turto sandorių. Pareiškėja teigia, jog remiantis jos pateiktu išrašu iš įvykusių nekilnojamojo turto sandorių, matyti, kad panašus į pareiškėjos butas 2017 metais buvo parduotas tik vienas, todėl pareiškėjai neaišku kokiu metodu remdamiesi, turto vertintojai nustatė jos buto vertę. Pareiškėja nepateikė teismui jokių konkrečių rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyto buto vertę patvirtinančių įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo abejoti atliktos ekspertizės rezultatais dėl turto vertės ir skirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad antstolio parinkto turto vertintojo atlikta ekspertizė kelia abejonių dėl nustatytos pareiškėjos buto vertės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas pažymi, jog turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkui, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nėra teisinis pagrindas abejoti eksperto kompetencija. Ekspertizė atlikta 2017 m. rugpjūčio 4 d., taigi buto rinkos vertė nustatyta aktualiu laikotarpiu, todėl nėra pagrindo abejoti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nustatyta buto rinkos verte. Todėl konstatuotina, kad turto rinkos vertė buvo apskaičiuota turto vertintojui veikiant nešališkai ir objektyviai, laikantis nustatytos metodikos ir remiantis objektyviais kriterijais. Ekspertizės akte išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertei pagrįsti, todėl jokių abejonių dėl eksperto nustatytos turto rinkos vertės patikimumo nėra.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, jog pareiškėjos teiginiai, kad antstolio ginčijamas patvarkymas nekonkretizuotas, jame nenurodytas nei ekspertizės akto numeris, nei data, taip pat nenurodyti buto rinkos vertės nustatymo motyvai yra nepagrįsti, kadangi įstatymas neįtvirtina antstoliui pareigos patvarkyme nurodyti, kada buvo atlikta ekspertizė, nurodyti ekspertizės akto datą arba numerį. Šios informacijos nenurodymas nedaro antstolio patvarkymo neteisėtu, kadangi visa reikalinga informacija yra numatyta pačiame ekspertizės akte, su kuriuo pareiškėja bet kuriame vykdymo proceso etape galėjo ir vis dar gali susipažinti. Pareiškėjos buto rinkos vertės nustatymo eiga, motyvai, metodai, ekspertizės atlikimo data išsamiai nurodyti ekspertizės akte, todėl antstolis patvarkyme jų taip pat neprivalo atkartoti. Minėta, jog pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė. Antstoliui abejonių dėl UAB ,,OBER-HAUS” nustatytos turto vertės nekilo, pagrįstų prieštaravimų dėl nustatytos vertės iš vykdymo proceso šalių nebuvo gauta (CPK 682 straipsnio 2 dalis), todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo svarstyti klausimo dėl pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo. Minėta, jog vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje A. L. ir A. K. v. antstolė D. M., S. O. ir. kt., bylos Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje D. R. v. A. D. ir antstolis D. B., bylos Nr. 3K-3-79/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė „( - )“, bylos Nr. 3K-7-1/2007). Šiuo atveju pareiškėja pareigos būti aktyviai ir domėtis vykdymo proceso eiga bei sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis nevykdė, tai yra nesikreipė į antstolį ar jo nurodytą ekspertą siekdama išsiaiškinti jai kilusius klausimus, todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjos argumentai dėl jos kaip skolininkės pažeistų teisių yra nepagrįsti.

Dėl kitų atskirajame skunde nurodomų argumentų

Dėl pareiškėjos argumentų, jog vykdymo procese iš jos buvo išieškota ir paskirstyta 1 515 150 Eur dydžio suma, tačiau ginčijamame patvarkyme antstolis pareiškėjai nenurodė skolų sumų, sumažintų ta dalimi, kuri buvo išieškota ir paskirstyta banko naudai, todėl pareiškėja nėra tinkamai informuota apie jai aktualius skolos likučius. Teismas pažymi, jog pareiškėja šiuo atveju skundžia ir prašo panaikinti patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo, o tai reiškia, kad skundžiamo patvarkymo esmė yra išieškotų lėšų paskirstymas, o skolininkė turėtų skųsti paskirstymo (ne)teisingumą. Skundžiamuose patvarkymuose nurodyta likusi išieškoti skolos suma, vykdymo išlaidų dydis bei jų pagrįstumas gali būti tikslinami ir toliau vykdymo procese, nes vykdomosios bylos nėra baigtos, o skolininkė turi ne tik teisę susipažinti su vykdomosiomis bylomis (CPK 643 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog aktualūs skolininkės skolų dydžiai yra nurodyti 2017 m. rugpjūčio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymuose Nr. S1-32704 ir Nr. S1-32713, todėl skolininkė turi galimybę sužinoti, kokia suma buvo išieškota, kaip ir kam ji paskirstyta, koks likęs įsiskolinimo dydis susipažįstant ne tik su minėtais patvarkymais, tačiau ir su kita vykdomųjų bylų medžiaga, taip pat kreipiantis į antstolį su paklausimu (raštu ar žodžiu) dėl likusio įsiskolinimo dydžio, jo apskaičiavimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos atžvilgiu yra užvesta ir daugiau vykdomųjų bylų, kuriose išieškojimai vykdomi ne tik pagal solidarias, tačiau ir pagal asmenines skolininkės prievoles, prie vykdomo išieškojimo yra prisijungę ir kiti antstoliai, todėl išieškotos lėšos yra skirstomos, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Be to, paminėtina ir tai, kad iš skolininkės išieškoma ne tik fiksuota įsiskolinimo suma, tačiau ir palūkanos, kurios yra kintančios. Taigi, pirmos instancijos teismas, pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl antstolio pareiškėjai nenurodytų skolos likučių. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat remiasi CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu dėl turto realizavimo veiksmų sustabdymo, kuriame numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja pažymi, kad tokiu atveju privalo būti atšauktos ir paskelbtos buto varžytynės (CPK 703 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus gali būti tenkintinas tik esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui, šiuo atveju prokuratūros areštas nebuvo taikomas pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad antstolio procesiniai veiksmai jų atlikimo metu buvo teisėti ir pagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos skundo padavimo metu jos butui uždėtas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas (el.b. T.I. b.1. 21-22), remiantis 2017 m. rugsėjo 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, buvo panaikintas, paskelbus minėto buto pirmąsias varžytynes (el.b. T.I. b.1. 42). Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog skundo nagrinėjimo metu vykdymo veiksmų sustabdymo klausimas pareiškėjos nurodytu pagrindu nebėra aktualus. Pareiškėja kitų vykdomosios bylos, vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų nenurodė, teismas jų taip pat nenustatė, todėl pirmos instancijos teismas, remdamasis pareiškėjos nurodytais argumentais, pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo.Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas tik formaliai įvertinto jos skunde nurodytas aplinkybes, tačiau sutikti su šiais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas išsamiai įvertino apeliantės pareiškimo dėl antstolio veiksmų argumentus, pasisakė dėl visų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo esminių bylos aplinkybių bei pareiškėjos argumentų ar paaiškinimų. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias priverstinio išieškojimo veiksmus, taip pat antstolio pareigą areštuojant skolininko turtą įkainoti jį rinkos kainomis, pasitelkiant profesionalius turto vertintojus ir remtis eksperto nustatyta turto verte, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui.Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė