Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-10-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-40657-863/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-06
Bylos Nr.
e2YT-40657-863/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
S. B.
Suinteresuotas asmuo
R. B.
Advokatai
Tomas Bairašauskas, Martynas Stankevičius
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. B., kurio kuratorius advokatas Martynas Stankevičius, BAB bankas Snoras, VĮ „Turto bankas“, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 25 d. skundu prašo panaikinti antstolio 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. S1-33285 vykdomosiose bylose Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552 ir Nr. 0008/14/01778; minėtas vykdomąsias bylas sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus iki tol, kol bus panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nesustabdžius vykdomųjų bylų arba išnykus jų sustabdymo pagrindui, paskirti pakartotinę skolininkei S. B. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę.

Antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde (t. 1, el. b. l. 13-17) nurodo, kad antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. rugpjūčio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-33285, kuriuo išaiškino, kad areštuotam skolininkų vardu registruotam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo paskirta ekspertizė rinkos vertei nustatyti, kurią atliko UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas ir nustatė, kad buto rinkos vertė – 73 000 Eur. Antstolis Irmantas Gaidelis patvarkymu nutarė butą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių. Pareiškėja nesutinka su antstolio veiksmais, nurodydama, kad antstolis ekspertizę pavedė atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas, nors ji nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, todėl negalėjo atlikti buto vertės nustatymo ekspertizės. Be to, pažymi, kad patvarkyme nėra nurodytas konkretus asmuo, kuris atliko ekspertizę dėl ko iš pareiškėjos buvo atimta galimybė įsitikinti jo nešališkumu, ir atitinkamai pareiškėja negalėjo reikšti jam nušalinimo. Taip pat nurodo, kad antstolis patvarkyme nenurodė jokių buto kainos vertės nustatymo motyvų, patvarkymas yra visiškai nekonkretizuotas, jame nenurodytas nei ekspertizės akto numeris, nei data, todėl buvo pažeistos pareiškėjos teises ir teisėti interesai bei suvaržyta galimybė ginti savo teises. Atsižvelgdama į tai, teigia, kad yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti tinkamam ekspertui. Nurodo, kad pakartotinės ekspertizės būtinumą lemia ir tai, jog butas buvo netinkamai įkainotas. Teigia, kad nors UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nustatė, kad turto rinkos vertė yra 73 000 Eur, tačiau, pasak pareiškėjos, buto rinkos vertė yra kur kas didesnė. Savo argumentus grindžia tuo, jog skelbime iš internetinio portalo www.aruodas.lt butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas tik 44 kv. m., parduodamas už 50 500 Eur. Tuo tarpu pareiškėjai priklausančio buto plotas siekia net 118,87 kv. m. ir yra ženkliai geresnės būklės nei skelbime parduodamas butas. Be to, pažymi, jog 2017 m. nekilnojamojo turto kainos toliau auga, todėl tai tik dar kartą patvirtina, jog buto vertė negali siekti tik 73 000 Eur, o yra žymiai didesnė. Pareiškėja taip pat nurodo, kad antstolis 2017 m. rugpjūčio 1 d. priėmė patvarkymus Nr. S1-32704 ir Nr. S1-32713, kuriais nurodė, jog iš pareiškėjos ir skolininko R. B. išieškota net 1 515 150 Eur dydžio suma bei paskirstė išieškotas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad net 1 515 150 Eur dydžio suma iš skolininkų buvo išieškota ir paskirstyta, jų skola BAB bankui Snoras ženkliai sumažėjo, tačiau patvarkyme nurodytos skolų sumos nesumažintos ta dalimi kuri buvo išieškota, todėl tokiais, pasak pareiškėjos, neteisėtais antstolio veiksmais yra tiesiogiai pažeidžiama skolininkės teisė žinoti, koks yra likęs jos skolos dydis, o antstoliui sukuriama situacija, kai jis nesustabdomai gali realizuoti vienas po kito visą turimą skolininkės turtą, siekdamas išieškoti skolą, kuri, remiantis patvarkymu, nemažėja. Pareiškėja taip pat nurodo, kad butas šiuo metu vis dar yra areštuotas Vilniaus apygardos prokuratūros, todėl remiantis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas ir tuo labiau buto realizavimą, o tokiu atveju atšaukti ir buto varžytynes (CPK 703 straipsnio 1 dalis).

Antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkyme (t. 1, el. b. l. 1-6), kuriuo netenkino pareiškėjos skundo, nurodo, kad vykdymo proceso metu areštuotam skolininkų vardu registruotam turtui buvo paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Šalys per nustatytą terminą nušalinimo paskirtam turto vertintojui nepateikė. Nurodo, kad UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas turto vertintojas nustatė, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 73 000 Eur. Šalys 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S1-33285 informuotos apie ekspertizės išvadas, joms išaiškinta teisė antstolių kontoroje susipažinti su ekspertizė aktu bei per nustatytą terminą pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų. Procesiniai dokumentai skolininkams R. B. ir S. B. išsiųsti registruota ir neregistruota pašto siunta. Antstolis nurodo, kad ekspertizė paskirta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, o skunde išdėstyti tik deklaratyvūs, abstraktūs teiginiai dėl paskirto turto vertintojo, nenurodyta kokius CPK reikalavimus pažeidė antstolis priimdamas skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. S1-33285 dėl ekspertizės išvadų. Teigia, kad skolininkė neteikė nušalinimo paskirtam ekspertui, per įstatymo nustatytą terminą neteikė ir prieštaravimų dėl eksperto nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, tačiau pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Pažymi, kad skolininkė, nesutikdama su nustatyta areštuoto turto rinkos verte, negali vien tik neigti nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl abejoja atliktos ekspertizės išvadomis, pateikti objektyvius įrodymus. Šiuo atveju skolininkė nepateikia jokių įrodymų, kad ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, savo nesutikimą su turto verte grindžia tik vienu internetinio portalo www.aruodas.lt skelbimu, kuris neatspindi realios nekilnojamojo turto vertės, o tik pardavėjo lūkesčius, be to, butas parduodamas su baldais ir nėra tapatus skolininkės turtui. Turto vertę atspindi realiai įvykę sandoriai, kuriais, nustatydamas turto vertę, ir rėmėsi turto vertintojas. Antstolis nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkyme Nr. S1-33285 nurodyta areštuoto buto, esančio Aušros al. 13-3, Šiauliai, vertė bei išaiškinta, kad su ekspertizės aktu galima susipažinti antstolių Virginijos Meškauskienės ir Irmanto Gaidelio kontoroje adresu (duomenys neskelbtini). Nei skolininkė, nei jos atstovas neatvyko susipažinti su ekspertizės aktu ir neprašė atsiųsti jo el. paštu. Teigia, kad sąlygos apžiūrėti turtą buvo sudarytos tik esant teismo nutarčiai dėl priverstinio įėjimo į patalpas ir paskyrus priverstinį įėjimą 2017 m. rugpjūčio 8 d. Pasak antstolio, įstatymas neįtvirtina antstoliui pareigos patvarkyme nurodyti, kada buvo atlikta ekspertizė, nurodyti ekspertizės akto datą arba numerį. Antstolis teigia, kad skolininkai žinojo apie atliekamą ekspertizę, patys sudarė galimybes apžiūrėti turtą iki priverstinio įėjimo, turtas buvo apžiūrėtas 2017 m. rugpjūčio 4 d. Pažymi, kad jei skolininkė mano, kad turto vertė turėtų būti kitokia, ji gali įstatymo nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kas užtikrintų efektyvų ir ekonomišką skolininkės atsiskaitymą su išieškotojais. Antstolis nurodo, kad jam dėl vykdymo procese nustatytos turto rinkos vertės abejonių nekyla, todėl nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Teigia, kad jo priimti patvarkymai atitinka formos ir įstatymo reikalavimus. Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininkės S. B. atžvilgiu yra užvesta 10 vykdomųjų bylų, kuriose išieškojimai iš skolininkės vykdomi ne tik pagal solidarias, bet ir pagal asmenines prievoles. Nurodo, kad priteistos sumos yra su palūkanomis, kurios yra kintančios, be to, prie vykdomo išieškojimo yra prisijungę ir kiti antstoliai. 2017 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymais Nr. S1-32704 ir Nr. S1-32713 išieškota 1 515 150 Eur dydžio suma paskirstyta bei nurodyta, kokia yra išieškotina likusi suma paskirstymo dienai, t. y. solidari su palūkanomis — 1 224 757,90 Eur, asmeninė – 1 411,11 Eur. Teigia, kad tai, jog patvarkymuose nurodoma pradinė išieškojimo suma arba išvis nėra nurodoma suma, nėra pagrindas teigti, kad antstolis pažeidžia skolininkės teisę žinoti, koks yra jos likęs skolos dydis, kadangi skolininkė ar jos atstovas visada gali kreiptis į antstolį dėl skolos likučio ir su juo susijusiais paskaičiavimais. Antstolis skirsto lėšas kaip nustato įstatymas ir sprendimų vykdymo instrukcijos priedas, t. y. patvarkyme paskirstyti išieškotas lėšas nurodo išmokėtas lėšas ir skolų likučius su palūkanomis. Konkrečiu atveju nei skolininkė, nei jos atstovas nesikreipė į antstolį dėl skolos likučių ir kaip jie yra apskaičiuojami. Pasisakydamas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, antstolis nurodo, kad vykdymo veiksmai gali būti sustabdyti tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai gali ar turi būti sustabdyti, privalo būti įrodytos. Antstolis pažymi, kad skolininkės nurodyta nutartis baudžiamojoje byloje netaikytina, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104- 684/2017 išaiškino, kad reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus gali būti tenkintas tik esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui. Šiuo atveju prokuratūros areštas nėra taikomas pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (t. 2, el. b. l. 37-41), kuriame nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad skolininkės teiginiai, kad vykdomosiose bylose buto rinkos vertės nustatymą atliko netinkamas subjektas, yra nepagrįsti, kadangi diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui, o įstatyme nėra nurodyta jokių kitų eksperto pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl šiuo atveju ekspertizė gali būti atliekama ne teismo eksperto, o kvalifikuoto asmens – turto vertintojo, atitinkančio jam įstatymo keliamus reikalavimus. Pažymi, kad antstolio paskirtas ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atitinka kvalifikacinius reikalavimus, jis yra įrašytas į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, Ekspertizės aktą sudaręs turto vertintojas L. S. įrašytas į vertintojų sąrašą. Pasak suinteresuoto asmens, skolininkės teiginiai, kad jai nebuvo žinomas konkretus asmuo, kuris atliko ekspertizę ir dėl to iš jos buvo atimta galimybė reikšti nušalinimą, yra nepagrįsti, kadangi, net jeigu skundžiamame patvarkyme ir nebuvo nurodytas konkretus ekspertizę atlikęs asmuo, jį skolininkė galėjo sužinoti iš ekspertizės akto antstolio kontoroje. Atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkė nepasinaudojo savo teise ir neteikė nušalinimo paskirtam ekspertui, nepateikė per tris darbo dienas prieštaravimų dėl turto įkainojimo, nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumos, būtinos už pakartotinės ekspertizės atlikimą. Skolininkė tik prieš paskelbiant buto varžytynes, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl, akivaizdu, kad skolininkė tokiais veiksmais tik siekia vilkinti procesą ir nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Banko nuomone, skolininkė nepateikė jokių tinkamų bei leistinų įrodymų, kad buto rinkos vertė galėtų būti kitokia, nei nustatytoji ekspertizės aktu, nors turėjo galimybę tą padaryti, nes yra buto savininkė, o savo argumentus dėl vykdymo procese nustatytos ženkliai mažesnės buto vertės grindžia tik skelbimais interneto portaluose, kurie neatitinka realios nekilnojamojo daikto vertės ir yra tik pardavėjų lūkesčiai. Pažymi, kad turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas tinkamai atliko areštuoto turto vertinimą – ekspertizės akte turto vertę apskaičiavo naudodamasis lyginamuoju turto vertinimo metodu pagal realiai rinkoje įvykusius sandorius, pritaikydamas teisės aktuose nustatytas korekcijas. Skolininkė nepagrįstai teigia, kad nėra aišku, kokiu metodu ir kokiu būdu nustatyta buto vertė, nes viskas aiškiai nurodyta ekspertizės akte, su kuriuo skolininkė turėjo galimybę susipažinti antstolio kontoroje, tačiau savo noru neatvyko bei neprašė jo atsiųsti elektroniniu paštu. Be to, skolininkės argumentas, kad reikia atlikti pakartotinę ekspertizę dėl neva pasikeitusių rinkos kainų, yra nepagrįstas, kadangi buto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas parengtas ir buto rinkos vertė nustatyta aktualia data, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d., apie rinkos pokyčius duomenų nėra, todėl nėra pagrindo abejoti vertintojo nustatyta turto verte, taip pat nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su skolininkės teiginiais dėl patvarkyme nenurodytų likusių išieškoti sumų, kadangi aktualūs skolos dydžiai yra nurodyti išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymuose (2017 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymuose vien bankui solidarus skolininkės įsipareigojimas sudaro virš 800 000 Eur), kuriuos skolininkė bet kada gali pasižiūrėti nuvykusi pas antstolį (ir su kuriais yra susipažinusi), be to, kadangi skolininkei yra žinoma buvusi skolos suma ir suma, kuri jau yra išieškota, skolininkė gali likusią skolą apsiskaičiuoti pati, atlikusi paprasčiausius aritmetinius veiksmus. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su skolininkės teiginiais, kad antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas ir buto realizavimą, nes butas yra areštuotas Vilniaus apygardos prokuratūros. Nevertindamas skolininkės pateikto CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo pagrįstumo, pažymi, kad tokiems skolininkės argumentams nėra pagrindo, nes kai buvo teikiamas skundas, buto varžytynės dar nebuvo paskelbtos. Prieš paskelbiant buto varžytynes 2017 m. rugsėjo 11 d., Vilniaus apygardos prokuratūros areštai jau buvo panaikinti.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (t. 2, el. b. l. 48-49), kuriame nurodo, kad palaiko antstolio Irmanto Gaidelio patvarkyme nurodytus argumentus ir prašo pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Pažymi, kad antstolio veiksmai yra teisėti, turto vertės nustatymo ir varžytynių procedūros buvo atliktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (el. b. l. 55-56), kuriame nurodo, kad susipažinusi su antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu Nr. S1-34265, mano, kad antstolio veiksmai yra teisėti, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Suinteresuoti asmenys R. B., kurio kuratorius advokatas Martynas Stankevičius, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. spalio 6 d., 10.00 val. (t. 2., el. b. l. 4-6). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. vykdomuosius raštus Nr. 2-31-450/2014 dėl 1 447 823,05 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkų R. B. ir S. B. išieškotojo BAB banko Snoras naudai, taip pat 2014 m. gruodžio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2603-302/2013 dėl 1 352 027,34 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojo BAB banko Snoras naudai, be to, prie antstolio vykdomo išieškojimo yra prisijungę ir kiti antstoliai, kur išieškojimai vykdomi kreditorių VĮ „Turto bankas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0008/14/01778, Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552) (t. 1, el. b. l. 223, 226-227, 274, 321-332, 754-756, 1122-1123, 1389, 1404, 1428-1429, 1431-1433, 1435-1440, 1454, 1456, 1458-1461, 1467-1472, 1477-1478, 1480-1490, 1630, 1648-1649). Vykdant vykdomuosius dokumentus, antstolis be kito skolininkams priklausančio turto areštavo 4 kambarių, 118,87 kv. m. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. gegužės 9 d. patvarkymu Nr. S1-27091 paskyrė buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdamas atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (t. 1, el. b. l. 154-156, 528-529). Minėtame patvarkyme antstolis išaiškino, kad skolininkai turi teisę pareikšti nušalinimą ekspertui, galės pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, taip pat nurodė, kad skolininkai iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje gali pasiūlyti parduodamo buto pirkėją. UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atlikto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. surašė Ekspertizės aktą Nr. 2607 EKZ_2017 ISK SIAU, kuriame nustatyta turto rinkos vertė – 73 000 Eur (t. 1, el. b. l. 1652-1673). Antstolis 2017 m. rugpjūčio 11 d. priėmė ginčijamą patvarkymą Nr. S1-33285, kuriame nurodė, kad UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas pateikė antstoliui ekspertizės aktą, kuriame nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 73 000 Eur (t. 1, el. b. l. 1050-1052). Minėtame patvarkyme antstolis skolininkams išaiškino, kad su ekspertizės aktu galima susipažinti antstolių Virginijos Meškauskienės ir Irmanto Gaidelio kontoroje adresu (duomenys neskelbtini), be to, išaiškino skolininkams teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, taip pat nurodė varžytynių skelbimo tvarką. Skolininkė 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė antstoliui 2017 m. rugpjūčio 25 d. skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. S1-33285, vykdomąsias bylas Nr. 0008/14/01778, Nr. 0008/14/01779, Nr. 0008/15/06552 sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus iki tol, kol bus panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), o nesustabdžius vykdomųjų bylų arba išnykus jų sustabdymo pagrindui, paskirti pakartotinę buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę (t. 1, el. b. l. 13-17). Skolininkė savo skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę atliko netinkamas subjektas, t. y. turto vertintojas, kuris neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patvarkyme nėra nurodytas konkretus ekspertizę atlikęs asmuo, dėl ko skolininkė negalėjo įsitikinto jo nešališkumu ir atitinkamai reikšti jam nušalinimą, todėl yra pagrindas atlikti pakartotinę buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę; 2) ekspertizės metu nustatyta buto rinkos vertė yra ženkliai mažesnė negu reali buto rinkos vertė, ką patvirtina skelbimai iš internetinio tinklapio, nėra aišku, kokiu metodu, kokiu būdu ir kada surašytas ekspertizės aktas, taip pat butas turi būti perkainotas, atsižvelgiant į pasikeitusią rinkos kainą, dėl ko taip pat yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę; 3) nors vykdymo procese buvo išieškota ir paskirstyta 1 515 150 Eur dydžio suma, tačiau antstolis patvarkyme nurodė skolų sumas nesumažintas ta dalimi, kuri buvo išieškota ir paskirstyta banko naudai; 4) butas yra areštuotas Vilniaus apygardos prokuratūros, todėl antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas ir tuo labiau buto realizavimą.

Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. 12:36:42 buvo paskelbtos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė buto pardavimo kaina – 58 400 Eur, varžytynių pabaiga – 2017 m. spalio 11 d., 12:36:59 (CPK 179 straipsnio 3 dalis, (duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde dėstomus argumentus, teismas, visų pirma, pasisako dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę atlikusio subjekto ir su tuo susijusių aplinkybių.

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taikylės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

Bendroji CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad teismas, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. CPK 212 straipsnio 2 dalis numato, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti; teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme; kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. CPK 682 straipsnio 6 dalis numato, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, numatytas išimtis. Taigi CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese ir bendrosios CPK normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Taigi įstatymas vykdymo procese taip pat numato galimybę pavesti atlikti ekspertizę tiek ekspertui, tiek ekspertizės įstaigai.

Pažymėtina, kad CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, o jų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytus reikalavimus. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančiose specialiosiose teisės normose numatyta, kad kaip ekspertui kviečiamam turto vertintojui taikytini reikalavimai nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnyje bei 12 straipsnyje įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti tiek fiziniai asmenys (turto arba verslo vertintojai), tiek juridiniai asmenys (turto arba verslo vertinimo įmonės), atitinkantys šiame įstatyme nurodytus reikalavimus. Įvertinus aptartas normas darytina išvada, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licencijas, be to, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Tokios pozicijos dėl ekspertų skyrimą vykdymo procese reglamentuojančių nuostatų aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pvz.: žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S‑1556-656/2016; 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-224-431/2016; 2015 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1140-661/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S‑1998-656/2014).

Pažymėtina ir tai, kad CPK 682 straipsnis, reglamentuojantis ekspertizės skyrimą, nenumato, kad pasirenkant ekspertą turėtų būti išklausoma šalių nuomonės. Tačiau dėl to vykdymo proceso šalių teisės nėra pažeidžiamos, nes CPK 682 straipsnio 1 dalyje šalims yra numatyta galimybė pareikšti ekspertui nušalinimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia klausimą dėl antstolio paskirtos turto vertintojo kandidatūros. Kaip jau buvo minėta, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Taigi vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, priešingai nei teismo paskirtą ekspertizę atliekančiam ekspertui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus.

Iš viešai prieinamos informacijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismui pateikto 2017 m. rugpjūčio 4 d. Ekspertizės akto Nr. 2607 EKZ_2017 ISK SIAU nustatyta, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000112), o ekspertizės aktą parengusiam L. S. 2001 m. liepos 7 d. yra išduotas kvalifikacinis nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas Nr. A 000257, todėl, esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo abejoti turto vertintojo kompetencija nustatant buto, esančio adresu Aušros al. 13-3, Šiauliai, rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos teiginiai, kad šiuo atveju ekspertizę atliko tokios teisės neturintis subjektas, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėja taip pat teigia, kad ginčijame antstolio patvarkyme nėra nurodytas konkretus ekspertizę atlikęs turto vertintojas, tačiau tokie pareiškėjos argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, todėl šiuo atveju UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nurodymas patvarkyme atitinka įstatymo reikalavimus ir yra pakankamas. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad pareiškėja buvo informuota apie paskirtą turto vertintoją, kad bus atlikta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pareiškėjos buvo prašoma sudaryti sąlygas apžiūrėti butą, atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-34905-779/2017 leido antstoliui ir jo paskirtam ekspertui priverstinai patekti į butą ir jį apžiūrėti, turint tikslą jį įvertinti (t. 1, el. b. l. 1133-1136). Pareiškėjai tiek 2017 m. gegužės 9 d. patvarkyme Nr. S1-27091, tiek 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkyme Nr. S1-33285 buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ekspertui (CPK 682 straipsnio 1 dalis), galimybė pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 681 straipsnio 3 dalis), taip pat pasiūlyti savo pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis), be to, nurodyta, kad su ekspertizės aktu galima susipažinti antstolių Virginijos Meškauskienės ir Irmanto Gaidelio kontoroje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje duomenų apie tai, kad skolininkė būtų reiškusi nušalinimą ekspertui, teikusi motyvuotus prieštaravimus, atvykusi į antstolio kontorą susipažinti su ekspertizės aktu ar prašiusi jo elektroninį variantą atsiųsti el. paštu nėra (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad jos teisės buvo pažeistos, jai nesudaryta galimybė ginčyti eksperto kandidatūrą, reikšti nušalinimą, teikti prieštaravimus dėl nustatytos buto rinkos vertės, tačiau byloje nenustatyta jokių jos teiginius pagrindžiančių aplinkybių, t. y. kad pareiškėja būtų pareiškusi norą ir dėjusi visas pastangas tą įgyvendinti. Pareiškėjos teiginiai, kad antstolio ginčijamas patvarkymas nekonkretizuotas, jame nenurodytas nei ekspertizės akto numeris, nei data, taip pat nenurodyti buto rinkos vertės nustatymo motyvai yra nepagrįsti, kadangi įstatymas neįtvirtina antstoliui pareigos patvarkyme nurodyti, kada buvo atlikta ekspertizė, nurodyti ekspertizės akto datą arba numerį. Šios informacijos nenurodymas nedaro antstolio patvarkymo neteisėtu, kadangi visa reikalinga informacija yra numatyta pačiame ekspertizės akte, su kuriuo pareiškėja bet kuriame vykdymo proceso etape galėjo ir vis dar gali susipažinti. Pažymėtina ir tai, kad buto rinkos vertės nustatymo eiga, motyvai, metodai, ekspertizės atlikimo data išsamiai nurodyti ekspertizės akte, todėl antstolis patvarkyme jų taip pat neprivalo atkartoti. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės metu nustatyta buto rinkos vertė 73 000 Eur, antstolis tą pagrįstai nurodė ir ginčijame patvarkyme.

Pareiškėja taip pat nesutinka su nustatyta buto rinkos verte – 73 000 Eur, teigdama, kad reali buto rinkos vertė yra kur kas didesnė, ką, pasak pareiškėjos, patvirtina internetiniame portale www.aruodas.lt esantis skelbimas dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 44 kv. m., pardavimo už 50 500 Eur. Taip pat pažymi, kad 2017 m. nekilnojamojo turto kainos toliau auga, todėl tai tik patvirtina, kad buto vertė negali siekti tik 73 000 Eur. Teismas nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais dėl žemiau nurodytų motyvų.

CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip jau buvo minėta, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš 2017 m. rugpjūčio 4 d. Ekspertizės akto Nr. 2607 EKZ_2017 ISK SIAU, turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atlikęs buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nustatė buto rinkos vertę – 73 000 Eur. Ekspertas, nustatydamas turto rinkos vertę, naudojo lyginamąjį metodą, išsamiai dėl jo pasisakydamas ekspertizės akte, t. y. taikydamas minėtą metodą, ekspertas surinko informaciją apie įvykusių analogiško ar panašaus turto sandorių kainas, taip pat įvertino analogiško ar panašaus turto skirtumus, kt. Pareiškėja, ginčydama nustatyto buto rinkos vertę, remiasi vieninteliu portale www.aruodas.lt esančiu skelbimu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 44 kv. m., pardavimo už 50 500 Eur (t. 1, el. b. l. 20, 1326), tačiau pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktas nurodyto buto kainos pavyzdys iš nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt negali būti laikomas pakankamu įrodymu vertinant realią būtent pareiškėjai priklausančio buto vertę, kadangi minėtame portale esantys skelbimai parodo tik turto savininkų lūkesčius, o ne tikrąją turto vertę, kurią atspindi tik realiai įvykę turto sandoriai, be to, kainą gali įtakoti ir pastato statybos metai, paties buto bendra būklė, įrengimas, aukštas, butas parduodamas su baldais ar ne, bei kitos aplinkybės. Tai, kad pareiškėjai priklausantis butas yra didesnės kvadratūros nelemia to, kad butas, palyginus su skelbime parduodamu butu, yra įvertintas netinkamai, t. y. nustatyta per maža buto rinkos vertė. Pareiškėja nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų (turto vertinimo ataskaitos, kt.), kurie sudarytų pagrindą abejoti eksperto nustatyta buto rinkos verte (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja taip pat nurodo, kad tai, jog buto vertė negali siekti tik 73 000 Eur patvirtina tai, kad 2017 m. nekilnojamojo turto kainos toliau kyla, tačiau atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad ekspertizė atlikta 2017 m. rugpjūčio 4 d., taigi buto rinkos vertė nustatyta aktualiu laikotarpiu, todėl nėra pagrindo abejoti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas nustatyta buto rinkos verte. Pažymėtina, kad turto perkainojimas atliekamas tuomet, kai kyla pagrįstų abejonių, pagrįstų įrodymais, kad dėl objektyvių aplinkybių pasikeitė (padidėjo ar sumažėjo) areštuoto turto vertė, tačiau šiuo atveju antstoliui abejonių dėl buto rinkos vertės nekilo, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę atliko ją turintis teisę atlikti turto vertintojas, taip pat į tai, kad nekyla abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos buto rinkos vertės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti pakartotinę buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Kaip jau buvo minėta, pagal CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas, antstolis turi diskrecijos teisę (gali skirti), bet ne pareigą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, todėl šiuo atveju antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdamas papildomos / pakartotinės ekspertizės, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad nors vykdymo procese buvo išieškota ir paskirstyta 1 515 150 Eur dydžio suma, tačiau ginčijame patvarkyme antstolis dėl neaiškių priežasčių nurodė skolų sumas nesumažintas ta dalimi, kuri buvo išieškota ir paskirstyta banko naudai. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, sprendžia, kad tai, jog antstolis 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkyme Nr. S1-33285 nenurodė skolos, sumažintos ta dalimi, kuri išieškota ir paskirstyta, sumos, niekaip nepažeidžia pareiškėjos teisių ir interesų, kadangi ne skolos dydžio nurodymas minėtame patvarkyme lemia realų išieškotiną iš pareiškėjos skolos dydį. Kaip teisingai nurodė antstolis ir suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras, aktualūs skolų dydžiai yra nurodyti 2017 m. rugpjūčio 1 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymuose Nr. S1-32704 ir Nr. S1-32713, todėl skolininkė turi galimybę sužinoti, kokia suma buvo išieškota, kaip ir kam ji paskirstyta, koks likęs įsiskolinimo dydis susipažįstant ne tik su minėtais patvarkymais, tačiau ir su kita vykdomųjų bylų medžiaga, taip pat kreipiantis į antstolį su paklausimu (raštu ar žodžiu) dėl likusio įsiskolinimo dydžio, jo apskaičiavimo. Be to, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu yra užvesta ir daugiau vykdomųjų bylų, kuriose išieškojimai vykdomi ne tik pagal solidarias, tačiau ir asmenines skolininkės prievoles, prie vykdomo išieškojimo yra prisijungę ir kiti antstoliai, todėl išieškotos lėšos yra skirstomos, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Be to, paminėtina ir tai, kad iš skolininkės išieškoma ne tik fiksuota įsiskolinimo suma, tačiau ir palūkanos, kurios yra kintančios. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje pareiškėjos argumentai taip pat atmestini.

Pareiškėja teigia, kad antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0008/14/01778, Nr. 0008/14/01779 ir Nr. 0008/15/06552 ir tuo labiau buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), realizavimą iki tol, kol minėtam butui bus panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas. Pareiškėja savo argumentams pagrįsti remiasi CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla gali būti sustabdyta CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos (turto realizavimo veiksmų) sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą (turto realizavimo veiksmus). CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos (turto realizavimo veiksmų) sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme – būtent CPK 626 ir 627 straipsniuose. Tai reiškia, kad vykdomoji byla (turto realizavimo veiksmai) gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos (turto realizavimo veiksmų) sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja remiasi CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu dėl turto realizavimo veiksmų sustabdymo, kuriame numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja pažymi, kad tokiu atveju privalo būti atšauktos ir paskelbtos buto varžytynės (CPK 703 straipsnio 1 dalis). Teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka, kadangi, kaip teisingai nurodo antstolis, pagal teismų praktiką reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus gali būti tenkintinas tik esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui, o šiuo atveju prokuratūros areštas nebuvo taikomas pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad antstolio procesiniai veiksmai jų atlikimo metu buvo teisėti ir pagrįsti. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors skundo padavimo metu butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo uždėtas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas (t. 1, el. b. l. 21-22), tačiau 2017 m. rugsėjo 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kuomet buvo paskelbtos minėto buto pirmosios varžytynės, areštas butui buvo panaikintas (t. 2, el. b. l. 42), todėl skundo nagrinėjimo metu vykdymo veiksmų sustabdymo klausimas pareiškėjos nurodytu pagrindu apskritai nebėra aktualus. Pareiškėja kitų vykdomosios bylos, vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų nenurodė, teismas jų taip pat nenustatė, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas taip pat atmestinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėja skundu prašė atšaukti varžytynes, tačiau 2017 m. rugpjūčio 25 d. skundo padavimo metu (2017 m. rugpjūčio 30 d.) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės dar nebuvo paskelbtos, todėl toks pareiškėjos reikalavimas apskritai nebūtų nagrinėtinas. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios buto varžytynės prasidėjo 2017 m. rugsėjo 11 d., teismas įvertinęs tai, kad nėra pagrindo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, sprendžia, kad taip pat nėra pagrindo ir atšaukti jau prasidėjusių varžytynių pareiškėjos nurodytu pagrindu (CPK 703 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos S. B. skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras atsiliepime į skundą pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš suinteresuoto asmens teismui pateiktų įrodymų (2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija Nr. TGSLT1702164, darbų ataskaitos, 2017 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymo) matyti, kad suinteresuotas asmuo patyrė 471,90 Eur dydžio išlaidas už advokato Tomo Bairašausko teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškėjos skundą.

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (redakcija aktuali nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, spręsdamas dėl priteistinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų dydžio sprendžia, kad nors jos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau šiuo atveju nagrinėjama byla dėl antstolio veiksmų nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Be to, pažymėtina ir tai, kad teisme yra nagrinėjami keli pareiškėjos skundai dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuose BAB bankas Snoras dalyvauja suinteresuotu asmeniu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2YT35915-868/2017 pareiškėja savo skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindė analogiškais argumentais kaip ir šioje civilinėje byloje, tačiau tik dėl kito buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras taip pat pateikė atsiliepimą į skundą ir prašė teismo priteisti 1 022,45 Eur patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Teismas 2017 m. spalio 4 d. papildoma nutartimi suinteresuoto asmens prašymą tenkino iš dalies ir jam iš skolininkės priteisė 300 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Teismas, susipažinęs su civilinėje byloje Nr. e2YT35915-868/2017 pateiktu suinteresuoto asmens atsiliepimu į skundą, pažymi, kad tiek minėtoje byloje, tiek šioje civilinėje byloje pateikti iš esmės analogiško turinio (argumentų prasme) atsiliepimai į skundą, skiriasi tik faktinės aplinkybės (patvarkymų, ekspertizės aktų datos, ekspertai ir pan.), todėl tiek aukščiau nurodytos, tiek ši aplinkybė, teismo vertinimu, sudaro pagrindą sumažinti iš pareiškėjos priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą iki 150 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-292, 510-513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos S. B. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens BAB banko Snoras, juridinio asmens kodas 112025973, naudai 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok