- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-224-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32644-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- UAB „Miškinsa“
- Kategorijos
- 3.5.1.19Turto realizavimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Miškinsa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Miškinsa“ skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo – kredito unija „Vilniaus kreditas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio D. K. 2015 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymą Nr. 2-DK-T-317. Nurodė, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2015 m. gegužės 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Miškinsa“ išieškotojo KU „Vilniaus kreditas“ naudai. Ginčijamu patvarkymu antstolis, remdamasis ekspertinės įstaigos UAB „Verslavita“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės aktu, skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą – du krovininius automobilius ir dvi priekabas – nusprendė įkainoti iš viso 206.000,00 € kaina. Turto vertinimo ekspertizę atliko eksperto kvalifikacijai keliamų reikalavimų neatitinkantis asmuo, be to, pats ekspertizės aktas parengtas netinkamai, neatsižvelgiant į tikrąją vertinamų automobilių ir priekabų būklę, todėl yra nepagrįstas. Ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos verte verčia abejoti ir pareiškėjo duomenys apie įvertinto turto likutinę vertę, kuri 2015 m. gegužės 31 d. sudarė 301.758,06 €. Be to vertinamų priekabų vidutinė rinkos vertė buvo lyginama su visai kitų gamintojų priekabų vidutine rinkos verte, tačiau pateiktuose skaičiavimuose šis kriterijus niekaip nebuvo įvertintas.
Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, kad 2015 m. liepos 15 d. turto arešto aktu areštuotam skolininkui nuosavybės teise priklausančiam hipoteka įkeistam kilnojamam turtui nebuvo užbaigta įkainojimo procedūra, todėl 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu antstolis paskyrė rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertinei įstaigai UAB „Verslavita“. UAB „Verslavita“ atlikusi ekspertizę 2015 m. rugpjūčio 20 d. parengė ekspertizės aktą, kuriuo taikant lyginamąjį metodą, areštuotas turtas buvo įvertintas 206.000,00 €. Remdamasis minėtu ekspertizės aktu, antstolis 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundžiamu patvarkymu užbaigė areštuoto turto įkainojimo procedūrą. Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte nustatyta, kad areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas yra kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Antstolis skirdamas UAB „Verslavita“ ekspertine įstaiga vykdymo procese vertino tai, kad minėtai įmonei Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 2012 m. rugpjūčio 1 d. išduotas pažymėjimas Nr. 000125 dėl įrašymo į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, o šios įmonės veikla vietinėje rinkoje atliekant turto vertinimus vykdoma nuo 2001 m. Ekspertizės aktą parengusiai G. G. A., apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2001 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6-2 yra išduotas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000258. Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neteikė nušalinimo antstolio paskirtam ekspertui. Ekspertizės akte yra atsakyta į esminį antstolio 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu keliamą klausimą, t.y. nustatyta ginčo kilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Miškinsa“ skundą dėl antstolio veiksmų.
Teismas nustatė, kad antstolis 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę, ekspertizės atlikimą pavedant UAB „Verslavita“. Pagal 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytus reikalavimus. Pagal TVVPĮ 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Taigi, vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, priešingai nei teismo paskirtą ekspertizę atliekančiam ekspertui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t.y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. UAB „Verslavita“ Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. 000125), o ekspertizės aktą parengusiai G. G. A., apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2001 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6-2 yra išduotas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000258. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju ekspertizę atliko tokios teisės neturintis subjektas, atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal TVVPĮ 2 straipsnio 10 dalį turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Remiantis TVVPĮ 5 straipsnio 3 dalimi, turto vertė gali būti nustatoma pagal: pirkimo-pardavimo sandorius; turto sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas; pajamas, gaunamas naudojant turtą, arba verslo pajamas; kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus. Nagrinėjamu atveju atliekant turto vertės nustatymo ekspertizę buvo taikomas lyginamosios vertės metodas, lyginant analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas (skolininkas) nepateikė jokių įrodymų paneigiančių turto vertintojo padarytas išvadas dėl turto būklės. Pareiškėjas pripažįsta, jog dalis transporto priemonių buvo patekusios į autoįvykį ir suremontuotos. Teismas vertino, kad net neturint specialių žinių galima suvokti, jog transporto priemonė patekusi į autoįvykį, nors ir vėliau suremontuota, niekada neturės tos vertės, kurią turi transporto priemonė, nė karto nepatekusi į autoįvykį. Taigi, pareiškėjui nenuginčijus turto vertintojo nustatytų aplinkybių apie vertinamų transporto priemonių būklę, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog lyginant analogiškų transporto priemonių pardavimo kainas, vertinamų transporto priemonių kainos buvo nustatytos neteisingai (klaidingai). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodydamas, kad turto vertinimo ataskaitoje nepagrįstai priekabos Solos03 buvo lyginamos su kitų gamintojų pagamintomis analogiško tipo priekabomis, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ši aplinkybė galėjo turėti įtakos nustatant vertinamų priekabų rinkos vertę. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad areštuotų priekabų ir ekspertizės akte lyginamų priekabų pardavimo kainos skiriasi tiek, kad tai galėjo įtakoti netinkamą priekabų vertės nustatymą. Pareiškėjas ginčydamas ekspertizės akte nustatytą areštuoto turto vertę, remiasi tik prielaidomis, tačiau nepateikia jokių alternatyvių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ekspertizės akte įvertintas pareiškėjui priklausantis turtas buvo realiai įvertintas per žema kaina. Savo ruožtu pareiškėjo nurodomi duomenys apie minėto areštuoto turto likutinę vertę, kurios nustatymo metodika iš esmės skiriasi nuo turto rinkos vertės nustatymo, savaime nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akte nustatyta ginčo turto (transporto priemonių) rinkos verte. Kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes, pareiškėjas nepateikė. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Todėl teismas pripažino, kad antstolis priimdamas ginčijamą patvarkymą pagrįstai ir teisėtai areštuoto turto vertę nustatė vadovaudamasis ekspertizės akte nustatyta turto verte.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Miškinsa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolių veiksmų. Nurodo, jog teismo argumentas, kad autoįvykį patyrusi transporto priemonė nėra tokios geros būklės, kaip autoįvykio nepatyrusios transporto priemonės, neturi jokio pagrindo, nes ekspertizės akte yra aiškiai įtvirtinti vertinamo turto būklės kriterijai ir būtent pagal juos turėjo būti nustatoma vertinamo turto būklė. Aplinkybė, jog dvi iš transporto priemonių buvo patekusios į eismo įvykį, nelemia šių transporto priemonių būklės suprastėjimo, kadangi jos buvo visiškai suremontuotos, tai yra pašalinti visi eismo įvykio metu atsiradę defektai. Be to, priekabos nebuvo patekusios į eismo įvykį, tačiau ekspertizės akte jų būklė taip pat įvertinta kaip vidutinė. Visas vertintas turtas apžiūros metu atitiko gamintojo reikalavimus, veikė, kaip nustatyta gamintojo, buvo be įtrūkimų, o rida yra mažesnė už tokių metų automobilių vidutinę ridą. Todėl nėra objektyvių argumentų, kurie leistų vertinto turto būklę apibūdinti kaip vidutinišką. Toks įvertinimas tiesiogiai įtakojo šių transporto priemonių rinkos vertės sumažėjimą. Kadangi transporto priemonių būklė buvo įvertinta klaidingai, nepagrįstai buvo sumažinta šių transporto priemonių rinkos vertė. Teismas neanalizavo skunde nurodytų argumentų, susijusių su ekspertizės akte pateiktų kitų transporto priemonių (palyginamųjų objektų) būkle. Šių transporto priemonių būklė visais atvejais įvertinta kaip gera, nenurodant tokio vertinimo priežasčių ir kriterijų. Priekabų Solos03 rinkos vertė buvo nustatoma šias priekabas lyginant su visai kitų gamintojų priekabomis, tačiau pateiktuose skaičiavimuose šis kriterijus nėra įvertintas. Priekabos gamintojas akivaizdžiai lemia priekabos kainą, todėl net ir neradus analogiškų sandorių tiriamuoju laikotarpiu, buvo būtina įsivesti naują pataisų kriterijų, leidžiantį kvalifikuoti transporto priemones pagal gamintoją. Kadangi ekspertizės akte neatsižvelgta į gamintojų kainų skirtumus, manytina, jog nustatytų priekabų Solos03 rinkos kaina nėra pakankamai pagrįsta ir gali būti klaidinga. Ekspertizės aktu nustatyta rinkos vertės net 169.729,82 € mažesnė už turto įsigijimo kainą. Transporto priemonės yra tik 2 metų senumo, todėl toks esminis transporto priemonių nuvertėjimas nėra galimas, nepaisant net ir itin didelių rinkos pokyčių. Tokį teiginį pagrindžia ir su atskiruoju skundu teikiamos skelbimų kopijos, kurios patvirtina, kad senesnės ir didesnę ridą turinčios transporto priemonės parduodamos už aukštesnę nei ekspertizės akte nustatytą kainą. Antstolis privalėjo skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę ir tik tuomet nuspręsti dėl turto įkainojimo.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą antstolis ir suinteresuotasis asmuo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su turto, kuriam nustatyta hipoteka, vertės nustatymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje nustatyta, jog antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2015 m. gegužės 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-2675 dėl 260.586,17 € skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Miškinsa“ išieškotojo hipotekos kreditoriaus Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ naudai. Antstolis 2015 m. liepos 15 d. surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui priklausantį sutartine hipoteka įkeistą turtą: du krovininius automobilius Mercedes Benz Actros, dvi priekabas Solos03, krūmapjovę Husqvarna, varančią miško priekabą Palms su hidromanipuliatoriumi, 3 grandininius pjūklus Husqvarna 555 ir 2.7700 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Antstolis 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu nusprendė skirti areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizės atlikimą pavedant UAB „Verslavita“, kuris išvadoje nustatė, jog krovininių automobilių vidutinė rinkos vertė yra 79.000,00 €, o priekabų Solos03 – vidutinė rinkos vertė yra 24.000,00 €. Bendrai ekspertizės aktu du krovininiai automobiliai ir dvi priekabos įvertintos 206.000,00 € suma. Atsižvelgdamas į tai, antstolis 2015 m. rugpjūčio 21 d. priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo areštuotus krovininius automobilius įvertino po 79.000,00 €, o priekabas po 24.000,00 €.
Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi, įstatymas numato antstolio teisę, bet ne pareigą, esant šalių prieštaravimui, skirti pakartotinę ekspertizę.
Ginčijamos ekspertizės akte nurodoma, kad turto vertei apskaičiuoti buvo pasirinktas lyginamasis metodas, kuriuo vertė nustatoma lyginant vertinamą turtą su tapačiu ar panašiu turtu, kurio kaina yra žinoma. Ekspertas apžvelgė transporto priemonių rinkos pokyčius 2009-2015 metais, taip pat pabrėžė, jog 2015 m. rinkoje, palyginus su 2014 m., įvyko labai staigūs pokyčiai ir bendras visų sandorių kiekis smuktelėjo 11 procentų, pirmaisiais 2015 m. mėnesiais perkant automobilius buvo išleista 10,7 mln. eurų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. (b.l. 26). Taigi, 2015 m. automobilių rinkoje įvyko staigus pirkimo-pardavimo sandorių kritimas. Pripažintina, kad ekspertizėje aptartos 2015 m. automobilių rinkos pasikeitimo sąlygos visiškai pagrindžia žymų (net 169.729,82 €) parduodamų transporto priemonių vertės sumažėjimą, nepaisant to, jog jos buvo įgytos prieš dvejus metus. Atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti ekspertizėje aprašytus egzistuojančius automobilių rinkos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kartu su atskiruoju skundu pateiktų transporto priemonių kainų, kadangi nagrinėjamoje byloje aptariamų automobilių kainą įtakojo ir kitos jų savybės.
Ekspertas nurodė, jog krovininių automobilių būklė yra vidutinė, automobiliai buvo patekę į autoįvykį, tačiau yra visiškai suremontuoti, priekabų būklė vidutiniška, technika techniškai tvarkinga (b.l. 24-25). Paaiškinime nurodoma, kad vidutiniška – tai tokia transporto priemonės būklė, kai ji turi akivaizdžius defektus (tai yra neatitinka kai kurių gamintojo reikalavimų), tačiau apskritai atitinka susisiekimo ministro 1994 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 33 patvirtintus „Techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto priemonėms“. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog net neturint specialių žinių galima suvokti, kad transporto priemonė, patekusi į autoįvykį, nors ir vėliau suremontuota, niekada neturės tos vertės, kurią turi transporto priemonė, nė karto nepatekusi į autoįvykį. Tai, kad transporto priemonė buvo suremontuota, nereiškia, kad jos tolesnio eksploatavimo eigoje neišryškės kitos autoįvykio pasekmės. Be to, automobilio išorinė tvarkinga išvaizda nepatvirtina atlikto remonto kokybės. Todėl pripažintina, kad net ir tinkamai suremontuotas automobilis pagrįstai vertintinas kaip prastesnės būklės, negu natūraliai nusidėvėjęs, bet į eismo įvykį nepatekęs automobilis. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios išvados pagrįstumo. Pažymėtina, kad transporto priemonė kaip vidutiniška gali būti apibūdinama ne tik dėl jos dalyvavimo autoįvykyje, bet ir dėl kitų galimų trūkumų. Todėl aplinkybė, kad priekabos nebuvo patekusios į eismo įvykį, nereiškia, jog jų būklė yra gera. Taip pat pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie galimas priekabų Solos03 rinkos kainas. Todėl pripažintina, kad nerasdamas tuo metu rinkoje to paties gamintojo priekabų, ekspertas pagrįstai rėmėsi panašių kitų gamintojų tuo metu parduodamų priekabų kainomis. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, ginčydamas ekspertizės akte nustatytą areštuoto turto vertę, remiasi tik prielaidomis, tačiau nepateikia jokių alternatyvių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ekspertizės akte įvertintas pareiškėjui priklausantis turtas buvo realiai įvertintas per žema kaina.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.