- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-1140-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25115-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- B. D.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. D. skundus dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė D. M., AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja 2014-07-21 kreipėsi į antstolę su skundu, prašydama: 1) sustabdyti 2014-03-20 10.00 val. paskelbtas pareiškėjai priklausančio turto – 87 arų žemės sklypo su išduotu leidimu statyti sodybą, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., varžytines; 2) atlikti tinkamą pareiškėjai priklausančio nurodyto turto vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad antstolės nustatyta parduodamo iš varžytinių turto kaina – 88 000 Lt, t. y. ženkliai mažesnė už rinkos kainą. Pareiškėjos teigimu, jai yra išduotas statybos leidimas statyti ūkininko sodybą nurodytame žemės sklype, galiojantis iki 2017-08-12. Leidžiamas statyti pagrindinis pastatas, kurio bendras plotas – 173,59 kv. m, bei pirtis, kurios bendras plotas 52,55 kv. m. Pasak pareiškėjos, žemės sklype yra pradėtos daryti pamatų konstrukcijos (pagrindinio pastato ir pirties), t. y. įrengti gręžtiniai poliai, taip pat pirties pamatas, kas taip pat sukuria parduodamai sodybai pridėtinę vertę. Pareiškėja teigė, jog pardavus nurodytą turtą mažesne nei rinkos kaina nukentėtų ne tik jos, bet ir kreditorių interesai, kadangi itin sumažėtų jų galimybė gauti iš šio turto pardavimo didesnę turtinę naudą.
Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. pateikė teismui 2014-07-23 patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos 2014-07-21 skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0012/10/03052-1. Antstolė pažymėjo, kad skolininkės skunde išdėstyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi vykdomojoje byloje siekiant tinkamai įkainoti turtą buvo paskirtos kelios ekspertizės iš varžytynių realizuotino turto rinkos vertei nustatyti, nurodytas turtas ne kartą buvo perkainotas, atsižvelgiant į vykdomosios bylos šalių prašymus. Antstolės teigimu, 2014-04-09 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė areštuoto ir iš varžytynių realizuotino pareiškėjai priklausančio turto vertei nustatyti, kuri pavesta atlikti UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“. 2014-05-12 Turto ekspertizės aktu Nr. E-14-05-12-142 nustatyta, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., rinkos vertė yra 110 000 Lt. Skolininkė prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės nepateikė. Pasak antstolės, ekspertizę atliko kvalifikuotas turto vertintojas, todėl jo kvalifikacija antstolei nekėlė abejonių. Antstolės teigimu, pareiškėja, pateikdama skundą, kai jau yra įvykusios turto varžytinės, siekia užvilkinti vykdymo procesą, tokiu būdu pažeisdama išieškotojo teises į kuo greitesnį ir realų skolos išieškojimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo abejoti atliktu turto vertinimu ar turto vertintojo kompetencija. Be to, papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimas reikalauja ir papildomų lėšų bei laiko sąnaudų.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2014-07-24 pakartotinai kreipėsi į antstolę skundu, prašydama atšaukti nuo 2014-07-15 10.00 val. iki 2014-07-22 15.00 val. įvykusias pareiškėjos turto – 87 arų žemės sklypo su išduotu leidimu statyti sodybą, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., varžytines bei sustabdyti antstolės atliekamus išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0012/10/03052-1. Nurodė, kad pareiškėjai pateikus prašymą dėl antstolės nušalinimo, antstolė privalėjo atšaukti turto varžytines, tačiau to nepadarė ir tokiais savo veiksmais pažeidė CPK įtvirtintas nuostatas.
Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. pateikė teismui 2014-07-24 patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos 2014-07-24 skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0012/10/03052-1. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas dėl antstolės nušalinimo išspręstas antstolės 2014-07-23 patvarkymu, kuris perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolės teigimu, pareiškėjos prašymas atšaukti jau įvykusias varžytines (varžytinių pradžia – 2014-07-15 10:00 val., o pabaiga – 2014-07-22 15:00 val.) yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi varžytinės buvo paskelbtos ir vyko laikantis visų įstatymuose nustatytų reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundus atmetė. Teismas nurodė, kad antstolė aktyviai veikė, siekdama objektyviai nustatyti turto vertę, t. y. kilus abejonių dėl areštuoto skolininko turto vertės, ji paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, o pareiškėjai pateikus antstolei prašymą skirti papildomą ekspertizę, antstolė priėmė patvarkymą dėl papildomos ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti ir pavedė ekspertizę atlikti kitam ekspertui. Taigi antstolė turto varžytines paskelbė tik po to, kai buvo atliktos kelios turto ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti. Antstolės teigimu, jai nekėlė abejonių atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės objektyvumas ar turto vertintojo kompetencija. Pažymėjo, kad pareiškėja prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepateikė (CPK 282 str. 2 d.). Be to, nors antstolės 2014-06-11 pranešimas apie turto pardavimą iš varžytinių jai buvo įteiktas asmeniškai 2014-06-16 (v. b. l. 201), pareiškėja taip pat nepasinaudojo jai CPK 704 str. suteikta teise pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, kuriam ji turtą turėjo teisę parduoti už kainą, ne mažesnę negu realizuojamo turto vertė (110 000 Lt). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjos 2014-07-21 skunde pareikšti reikalavimai sustabdyti paskelbtas pareiškėjai priklausančio turto – 87 arų žemės sklypo su išduotu leidimu statyti sodybą, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., varžytines bei atlikti tinkamą pareiškėjai priklausančio nurodyto turto vertės nustatymo ekspertizę, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos turtas realizuotas laikantis vykdomajame dokumente nurodymo, kaip turi būti išieškoma skola, turtas įkainotas laikantis CPK 681 str. 4 d. reikalavimų, prieštaravimų dėl turto įkainojimo CPK 682 str. 2 d. nustatyta tvarka nebuvo pareikšta, todėl teismo vertinimu, antstolė pagrįstai atsisakė atšaukti įvykusias pareiškėjos turto varžytines ir neteisėtumo tokiuose antstolės veiksmuose teismas nenustatė.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad apeliantei priklausantis turtas iš varžytinių buvo parduotas neteisėtai, už realią rinkos kainos neatitinkančią jo kainą, neindividualizavus visų nekilnojamąjį turtą apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėja taip pat nurodo, jog ta aplinkybė, jog antstolės iniciatyva dėl turto įvertinimo buvo kreiptasi į nekilnojamojo turto specialistą, nereiškia, jog toks šio specialisto pateiktas įvertinimas yra teisingas. Apeliantės manymu, atliktas žemės sklypo vertinimo ekspertizės aktas yra ydingas, neatitinkantis įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, surašytas vadovaujantis pasenusiomis teisės norminių aktų redakcijomis. Be to, turto ekspertizės akte pažymėta, jog turto vertinimas atliktas remiantis išimtinai lyginamuoju metodu, nors Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 „dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintų turto ir verslo vertinimo metodikos 55 punkte pažymėta, jog turto vertinimas atliekamas remiantis ne mažiau kaip 2 metodais.
Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. atsiliepime prašo apeliantės skundą atmesti. Nurodo, jog turto rinkos vertės nustatymas 110000 Lt suma yra visiškai pagrįstas, teisėtas ir maksimaliai apsaugantis vykdomosios bylos šalių teises ir teisėtus interesus. Be to, atskirojo skundo argumentai, jog UAB „Centro Kubas - Nekilnojamasis turtas“ 2014-05-12 atlikta turto ekspertizė yra neteisinga atmestini.
AB SEB bankas taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja antstolei pateikė skundą 2014 m. liepos 24 d., t.y. jau po to, kai įvyko ginčo turto varžytinės (pastarosios įvyko 2014 m. liepos 22 d.). Turtas parduotas už 95.555 Lt. Turto pirkėjas turi teisėtų lūkesčių ir laikytinas sąžiningu asmeniu. Sąžiningo asmens teisės turi būti ginamos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Teismas pažymi, jog įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus. Kasacinio teismo praktika dėl tinkamo varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymo teisės normų taikymo ir aiškinimo iš esmės suformuota ir orientuota į tai, kad tai visų pirma yra antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, pareiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje V. K. V. v. antstolė R. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-161/2007; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., byla Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., byla Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. R. M., byla Nr. 3K-3-218/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje V. J. Č. v. A. R. ir kt., byla Nr. 3K-3-292/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2010). Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.). CPK 681 straipsnis nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-862V/2010 dėl 92131,89 Eur (318 112,99 Lt) skolos išieškojimo priverstinai parduodant įkeistą turtą - 0,8700 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas) -, kuriame skolininkė yra B. D., o išieškotojas AB SEB bankas (v.b.l. 1-6). Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2011-03-01 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo areštuotino ir iš varžytinių realizuotino turto vertei nustatyti (v.b.l. 25). Pareiškėjai pateikus antstolei 2011-05-09 prašymą skirti papildomą ekspertizę, 2011-05-24 antstolė priėmė patvarkymą dėl papildomos ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti (v.b.l. 75). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios 2011-08-30 bei 2011-11-08 vykusios turto varžytinės buvo pripažintos neįvykusiomis (v.b.l. 115, 123). Nustatyta, kad 2012-04-02 antstolė priėmė patvarkymą dėl papildomos ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti (v.b.l. 137). 2014-04-09 antstolė priėmė dar vieną patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir ekspertizės paskyrimo areštuoto turto vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ (v.b.l. 184). 2014-06-11 pranešimu dėl turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo antstolė pranešė apie varžytinių datą, kuri buvo numatyta nuo 2014-07-15 10:00 val. iki 2014-07-22 15.00 val. (v.b.l. 200). 2014-06-11 pranešimas apie turto pardavimą iš varžytinių pareiškėjai buvo įteiktas asmeniškai 2014-06-16 (v. b. l. 201)
Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog jai priklausantis turtas iš varžytinių buvo parduotas neteisėtai, už realią rinkos kainos neatitinkančią jo kainą, neindividualizavus visų nekilnojamąjį turtą apibūdinančių aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog turtas iš varžytinių buvo parduotas už realią rinkos kainos neatitinkančią jo kainą. CPK 178 str. pažymima, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog turto rinkos kaina galimai nustatyta neteisingai ir laikytina nepagrįstai maža. Pareiškėja nepateikė teismui ekspertizės išvados, kurioje būtų kitokia, nei eksperto nustatyta žemės sklypo vertė, todėl antstolis turi vadovautis ne internetinio tinklapio pateiktais išrašais, o žemės sklypo verte nurodyta atliktame ekspertizės akte. Be to, šiuo atveju antstolė skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, tad ji, nustatydama turto vertę, neprivalėjo vadovautis nekilnojamojo turto portaluose nurodyta informacija apie, pareiškėjos nuomone, analogiškų objektų didesnę kainą. Antstoliai turtą vertinti gali vadovaudamiesi LR CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka, o kai turtą vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog ekspertizė yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal LR CPK 704 str. 1 d. iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad skolininkė nėra pasiūliusi savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už didesnę kainą, patvirtina, kad pagal ekspertizės aktą nurodyta turo vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę. Be to, ekspertizės akto Nr. E-14-05-12-I42 11 psl. yra detaliai aprašytas vertinamas turtas, įvardijant jo rinkos vertę įtakojančius požymius, todėl atskirojo skundo argumentai, jog turtas buvo parduotas už realią rinkos kainos neatitinkančią jo kainą, neindividualizavus visų nekilnojamąjį turtą apibūdinančių aplinkybių atmestini.
Apeliantė taip pat teigia, jog UAB „Centro Kubas - Nekilnojamasis turtas“ turto vertintojas I. M. neturi reikiamos kvalifikacijos, nes jis nėra įrašytas į LR Teisingumo ministerijos patvirtintą ekspertų sąrašą.
Apeliacinės instancijos teismas su aukščiau nurodomais apeliantės argumentais taip pat nesutinka. Pažymėtina, jog nėra nustatyto reikalavimo ekspertizę atlikti tik asmeniui, įrašytam į teismo ekspertų sąrašą . Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 p. nustato, jog turto vertei nustatyti, kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytus reikalavimus. Ekspertizę atlikęs turto vertintojas I. M. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000613) paminėtus reikalavimus atitinka, todėl abejoti I. M. kompetencija nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.