Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl baz?nytine?s santuokos apskaitymo akto i?ras?o civiline?s metrikacijos i?staigoje panaikinimo ir nepilnamec?io vaiko is?laikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – Vilniaus kredito unija, N. G. ir V. G., išvadą teikianti institucija – Valstybe?s vaiko teisiu? apsaugos ir i?vaikinimo tarnyba prie Socialine?s apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.3. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo iškelta dar 2019 m. sausio 28 d., todėl jos sustabdymas prieštarautų civilinio proceso proceso efektyvumo, operatyvumo ir koncentruotumo principams. Santuokos nutraukimo procesas gali būti užvilkintas, nežinant tikslios Vilniaus apygardos teisme užvestos civilinės bylos Nr. e2-517-262/2020 nagrinėjimo trukmės.

6.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atsakovo atskirasis skundas nesuderinamas su teisingu bylos išnagrinėjimu, o jame nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad byla turi būti sustabdyta. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-517-262/2020 dėl skolos priteisimo atsakovais įtraukti asmenys, kurių santuokos nutraukimo byla pirmosios instancijos teisme ir yra sprendžiama. Vienas iš santuokos nutraukimo metu privalomų išspręsti klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas. Tam, kad būtų išspręstas turto padalijimo klausimas, turi būti nustatyta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto sudėtis, todėl tol, kol nebus išspręsta civilinė byla dėl skolos pagal paskolos sutartis priteisimo, nebus aišku, kas sudaro atsakovų bendrą turtą ir atitinkamai nebus galima tinkamai ir teisingai šio turto padalinti. Abiems sutuoktiniams priklausantis turtas turi būti padalintas po lygiai. Kadangi turto aktyvo padalijimas yra betarpiškai susijęs su turto pasyvu, neišsprendus civilinės bylos dėl skolos priteisimo ir nenustačius ar atsakovo tėvai turi reikalavimo teisę ar ne į ieškovę ir atsakovą, nėra galimybės priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019, kurioje nurodyta, kad tas pats klausimas – prievolės pagal ieškovų reikalavimą pobūdis – negali būti paraleliai nagrinėjamas byloje dėl priteisimo ir atnaujintoje byloje dėl santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria sustabdytas civilinės bylos pagal ieškovės 2019 m. vasario 1 d. patikslintą ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus kredito unija, N. G. ir V. G., nagrinėjimas iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-517-262/2020 pagal ieškovų V. G. ir N. G. ieškinį atsakovams A. G. ir J. G. dėl skolos priteisimo. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo sustabdyti civilinės bylos pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus kredito unija, N. G. ir V. G., nagrinėjimą buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

10. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, kuriems esant, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

11. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, jog tiek ieškovės teismui pateiktame 2019 m. sausio 28 d. pradiniame ieškinyje, tiek ir 2019 m. vasario 1 d. patikslintame ieškinyje, priimtame 2019 m. vasario 7 d. teisėjos rezoliucija, pasisakyta dėl šalių bendro turto padalijimo, konkrečiai, nurodyta, kad sutuoktiniai, norėdami įsigyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, 2016 m. rugpjūčio 24 d. sudarė kredito sutartį Nr. VKU/KS/2016/08/24-1 su kreditore Vilniaus kredito unija dėl 60 000,00 Eur dydžio kredito suteikimo, o 87 000,00 Eur sumą sutuoktiniams padovanojo atsakovo tėvai; santuokos nutraukimo atveju atsakovas siekia nepagrįstai gauti didesnę nei jam realiai priklauso nekilnojamojo turto dalį – 2018 metų spalio mėnesį atsakovo advokatas ieškovei elektroniniu paštu persiuntė neva 2016 m. liepos 25 d. sudarytą paskolos sutartį tarp atsakovo ir jo tėvo V. G. dėl 50 000,00 Eur paskolos suteikimo ir 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp atsakovo ir jo mamos N. G. sudarytą paskolos sutartį dėl 37 000,00 Eur paskolos suteikimo, apie kurias ieškovė iki to laiko nebuvo informuota; persiųstos paskolos sutartys ieškovės nepasirašytos; yra nelogiškos; grąžinti tokio dydžio paskolą ir palūkanas atsakovas ir ieškovė apskritai neišgalėtų; be to, nurodyta, kad paskolos grąžinimas pradedamas tik po dvejų metų, kai jau buvo aišku, kad santuokos išsaugoti nebepavyks; atsakovo tėvai pagal užimamas pareigas privalėję pildyti privačių interesų deklaraciją, 2016 metais suteiktas paskolas į privačių interesų deklaraciją įrašė tik 2018 metų balandžio mėnesį, prasidėjus skyrybų procesui, o ne 2017 metais, kai turėjo būti deklaruojama už 2016 metus; 2018 metais atsakovui teikiant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą atsakovas neminėjo jokių paskolos sutarčių, sudarytų su savo tėvais, vienintelė kreditorė – Vilniaus kredito unija, šalys atskirai ar abi kartu jokių kitų įsipareigojimų kreditoriams neturi; atsakovas anksčiau laikęsis pozicijos, kad visas nekilnojamasis turtas jam turėtų priteistas rūpinusis namo, žemės sklypo ir garažo išlaikymu bei eksploatavimu. Visas turtas turėtų būti padalintas po lygiai, šalims liekant solidariaisiais skolininkais kreditorės Vilniaus kredito unijos atžvilgiu ir mokant kredito įmokas lygiomis dalimis.

12. Atsakovas 2019 m. kovo 27 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį pasisakęs, jog sutuoktiniai turi bendrus kreditorius: N. G. pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį dėl 37 000,00 Eur sumos suteikimo; V. G. pagal 2016 m. liepos 25 d. paskolos sutartį dėl 50 000,00 Eur sumos suteikimo; Vilniaus kredito uniją pagal 2016 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. VKU/KS/2016/08/24-1 dėl 60 000,00 Eur sumos suteikimo; pagal minėtas sutartis įmokas asmeniškai mokėjo tik atsakovas, todėl nutraukus santuoką nekilnojamasis turtas turėtų likti jam, o dėl turto padalinimo alternatyviu būdu atsakovas sutiktų, jeigu ieškovė prisiimtų pagal sutartis tenkančius įsipareigojimus.

13. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. ir V. G. 2019 m. balandžio 18 d. atsiliepimu Nr. S-19-26 į ieškovės 2019 m. vasario 1 d. patikslintą ieškinį su juo dalyje dėl jų suteiktų paskolų nesutiko, prašydami nutraukus santuoką, turtą ir prievolių įvykdymą padalinti atsakovo 2019 m. kovo 27 d. atsiliepime nurodytu būdu – į dalintinų prievolių sąrašą įtraukti 2016 m. liepos 25 d. paskolos sutartį su V. G. dėl 50 000,00 Eur paskolos ir 2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį su N. G. dėl 37 000,00 Eur paskolos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, motyvuodami savo reikalavimą tuo, kad ieškovė siekia išvengti kartu su atsakovu prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, N. ir V. G. bei nesąžiningai praturtėti jų sąskaita – tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. ir V. G. niekada neturėjo valios neatlygintinai ir negrąžintinai perduoti ieškovei ar atsakovui 87 000,00 Eur sumą, todėl ieškovė negalėjo turėti jokių lūkesčių gauti pinigines lėšas kaip dovaną nesant privalomos sąlygos dovanojimo teisiniams santykiams atsirasti – trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, N. ir V. G. valios; ieškovės nurodytos aplinkybės, neva patvirtinančios paskolų sutarčių apsimestinį pobūdį, nepagrįstos – ieškovė žinojo apie pasiskolintus pinigus ir sudarytas paskolų sutartis, nes sutuoktiniams neturint pinigų nekilnojamojo turto pirkimui, jie patys trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, N. ir V. G. buvo paprašę suteikti paskolą, o antrųjų sutarčių, sudarytų su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, N. ir V. G., kurias būtų buvę norima pridengti, nėra; pinigai, išmokėti pagal sudarytas paskolos sutartis, faktiškai panaudoti jose numatytam tikslui; kai tarp sutuoktinių prasidėjo nesutarimai, tiek ieškovė, tiek atsakovas pradėjo nevykdyti paskolos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų; paskolos sutartyse įtvirtintas palūkanų dydis – minimalus, nustatytas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi; paskolos sutartyse nėra numatyta, jog paskolos grąžinimas pradedamas tik po dvejų metų – pagal paskolos sutartyse įtvirtintą mokėjimo grafiką paskolos sumos grąžinimas buvo numatytas po 12 kalendorinių mėnesių, tik palūkanoms nurodytas atidėjimas; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo kiekvienais metais pateikti deklaraciją – savo privačių interesų deklaraciją tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. ir V. G. papildė dėl to, kad nuo 2018 metų balandžio mėnesio prasidėjo agitavimo laikotarpis dėl artėjančių rinkimų, todėl buvo nuspręsta deklaruoti paskolos sutartis, siekiant išvengti nesusipratimų su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija.

14. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, N. G. ir V. G. argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, 2019 m. liepos 24 d. patikslintu ieškiniu be kita ko prašė patvirtinti, kad tarp trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, N. G. ir V. G. bei ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas dovanojimo sandoris dėl 87 000,00 Eur perdavimo bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei trūkumus: atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra turtinis, primokėti 1 455,00 Eur žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1578-275/2019 išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, ją paliko nepakeistą. Nepašalinus 2019 m. liepos 24 d. patikslinto ieškinio trūkumų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi šis paliktas nenagrinėtas.

15. Bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties nagrinėjant apeliacine tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. G. ir V. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2019 m. rugpjūčio 7 d. ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovų A. G. ir J. G., kurį priėmus, buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-517-262/2020. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, bendraieškiai N. G. ir V. G. 2019 m. rugpjūčio 7 d. ieškiniu prašė prievoles, kylančias iš 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutarčių, pripažinti solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, ieškovo V. G. naudai iš atsakovų A. G. ir J. G. solidariai priteisti 45 000,00 Eur skolą, 7 073,97 Eur palūkanų ir 4 050,00 Eur delspinigių, o ieškovei N. G. – 33 300,00 Eur skolą, 4 992,97 Eur palūkanų ir 2 997,00 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, remdamiesi tuo, kad paskolos sutartimis finansavo nekilnojamojo turto įsigijimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau atsakovai geranoriškai įsipareigojimų nevykdė, todėl suėjus įspėjimo terminui, paskolos sutartys buvo nutrauktos.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, nurodytas šalių teiktuose procesiniuose dokumentuose, galinčias turėti reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą pagal atsakovo atskirojo skundo argumentus, esminė aplinkybė, kurią apeliacinės instancijos teismas privalo nustatyti yra nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje sąsajumas dėl faktų, turinčių įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-517-262/2020 nustatyti faktai, susiję su prievolės tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. G. ir N. G. egzistavimu, turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje.

18. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.126 straipsnio 1 dalies pagrindu kreditorių reiškiami reikalavimai santuokos nutraukimo byloje gali būti tiek reikalavimai dėl priteisimo (jei kreditorius turi vykdytiną reikalavimo teisę ir siekia ją įgyvendinti), tiek dėl teisinių santykių pripažinimo (jei kreditorius siekia patvirtinti esamą prievolės pobūdį) arba jų modifikavimo (jei kreditorius siekia pakeisti prievolės pobūdį). Santuokos nutraukimo byloje išsprendus sutuoktinių turtinių įsipareigojimų klausimus, jei nebuvo spręstas priteisimo klausimas, kreditoriams pagal teismo sprendimą, kuriuo nutraukta sutuoktinių santuoka, vykdomasis raštas neišduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje N. G. ir V. G. dėl jų teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Kilus ginčui tarp trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, N. G. ir V. G. bei ieškovės dėl solidariosios sutuoktinių prievolės pagal 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartis egzistavimo, kreiptasi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos iš atsakovų A. G. ir J. G. priteisimo. Akivaizdu, jog šiuo atveju tik Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-517-262/2020, būtų suformuota prejudicija 87 000,00 Eur sumos teisinio kvalifikavimo klausimu, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas galėtų pasisakyti dėl sutuoktinių turtinės prievolės ir jos pobūdžio pagal 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartis bei nustatyti atsakomybės subjektus, į kuriuos galėtų būtų nukreiptas išieškojimas.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vertinant susiklosčiusią situaciją nagrinėjamoje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019 suformuotas precedentas nėra aktualus pasisakant dėl jos pagrįstumo, iš esmės skiriantis bylos faktinėms aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019 pateikė išaiškinimus dėl kreditorių, neįtrauktų į santuokos nutraukimo bylą, materialiųjų teisių ir pareigų gynimo, nurodydamas, kad laikydami, jog jų teisės buvo pažeistos išsprendžiant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia jie turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu, reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais; naujai pareikštas kreditoriaus reikalavimas gali būti pagrindas buvusiems sutuoktiniams arba vienam iš sutuoktinių inicijuoti proceso atnaujinimą santuokos nutraukimo byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), siekiant įvertinti naujai pareikšto kreditoriaus reikalavimo įtaką buvusių sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms; atskirais atvejais, jei neįmanoma išspręsti bylos pagal naujai pareikštą kreditoriaus reikalavimą neatnaujinus bylos dėl santuokos nutraukimo pasekmių (pvz., prievolė yra susijusi su turtu, kuris padalytas santuokos nutraukimo byloje), byla dėl skolos priteisimo turėtų būti stabdoma, kol bus išspręsta santuokos nutraukimo byla, kurioje atnaujintas procesas, ir tik tada sprendžiama dėl skolos priteisimo.

21. Kaip jau minėta, faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi – N. ir V. G. į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme yra įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais reikalavimų, ir, gindami savo materialiąsias teises, pateikę 2019 m. balandžio 18 d. atsiliepimą Nr. S-19-26 į ieškovės 2019 m. vasario 1 d. patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukus santuoką, turtą ir prievolių įvykdymą padalinti atsakovo 2019 m. kovo 27 d. atsiliepime nurodytu būdu – į dalintinų prievolių sąrašą įtraukti 2016 m. liepos 25 d. paskolos sutartį, sudarytą su V. G. dėl 50 000,00 Eur paskolos ir 2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį, sudarytą su N. G. dėl 37 000,00 Eur paskolos. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teisme užvestoje civilinėje byloje Nr. e2-517-262/2020 iš esmės būtų pasisakyta ne dėl skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo, kaip nurodo atsakovas atskirajame skunde, papildomai argumentuodamas santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo pirmumą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013 pateiktą išiaiškinimą šiuo klausimu, o 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sandorių galiojimo, pagal kuriuos atsakovai A. G. ir J. G. būtų pripažinti solidariaisiais skolininkais.

22. Dėl atsakovo atskirojo skundo argumento, jog civilinės bylos, iškeltos, kaip buvo pabrėžta, dar 2019 m. sausio 28 d., sustabdymas prieštarautų civilinio proceso proceso efektyvumo, operatyvumo ir koncentruotumo principams, užvilkinant santuokos nutraukimo procesą nežinant tikslios Vilniaus apygardos teisme užvestos civilinės bylos Nr. e2-517-262/2020 nagrinėjimo trukmės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų atlikimas būtų galėjęs būti pripažįstamu pažeidžiančiu dalyvaujančių byloje asmenų interesus, jeigu byla būtų buvusi sustabdyta be pakankamo pagrindo. Konkrečiu atveju aplinkybė dėl faktiškai nežinomos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-517-262/2020 nagrinėjimo trukmės negali sudaryti prielaidų nei asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimui kilti, nei pirmosios instancijos teismui teisei vykdyti teisingumą, tinkamai išnagrinėjant bylą, įvertinus visus baigiamajam teismo aktui priimti reikšmingus faktus, apriboti.

23. Kiti atsakovo atskirojo skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7561-930/2019 dalį dėl civilinės bylos pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių nagrinėjimo sustabdymo iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-517-262/2020 pagal ieškovų V. G. ir N. G. ieškinį atsakovams A. G. ir J. G. dėl skolos priteisimo palikti nepakeistą.