- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1578-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02492-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. patikslinto ieškinio atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys Vilniaus kredito unija, N. G. ir V. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašo: panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą, palikti ieškovei santuokinę pavardę, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 325,52 Eur, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti prievolės pobūdį po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, pripažinti, kad 2016-07-25 paskolos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir V. G. dėl 50 000 Eur, 2016-09-15 paskolos sutartis sudaryta tarp atsakovo ir N. G. dėl 37 000 Eur yra negaliojantys sandoriai bei patvirtinti, kad tarp N. G. ir V. G. iš vienos pusės bei tarp J. G. ir A. G. iš kitos pusės buvo sudarytas dovanojimo sandoris dėl 87 000 Eur perdavimo bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad piniginės lėšos sudarančios 87 000 Eur N. G. ir V. G. buvo perduotos sutuoktiniams J. G. ir A. G. bendrojon sutuoktinių nuosavybėn kaip dovana. Tuo tarpu N. G. ir V. G. pateikiamos neva sudarytos paskolos sutartys, kurios atsirado ir buvo pateiktos tik prasidėjus skyrybų procesui, neatitinka tikrovės. Realiai tokios sutartys niekada nebuvo sudarytos, sutuoktiniai J. G. ir A. G. nebuvo sudarę sandorių dėl paskolų iš N. G. ir V. G. (t. y. A. G. tėvų) gavimo. Šios N. G. ir V. G. teismui pateiktos paskolos sutartys, kurios neva buvo sudarytos: 2016 m. liepos 25 d. paskolos sutartis tarp Atsakovo ir jo tėčio V. G. dėl 50 000,00 EUR paskolos suteikimo; ir 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp Atsakovo ir jo mamos N. G. paskolos sutartis dėl 37 000 EUR paskolos suteikimo, yra negaliojantys sandoriai, nes realiai tokios sutartys nebuvo sudarytos, o piniginės lėšos 87 tūkst. buvo padovanotos bendrojon sutuoktinių nuosavybėn būsto įsigijimo metu. Taigi, nurodytos paskolos sutartys yra negaliojantys sandoriai pagal LR CK 1.87 str.
3. Pažymėjo, kad, remiantis teismų praktika, kai yra pareiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jis yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu kaip neturtinis reikalavimas. Taigi, J. G. pareikštas reikalavimas pripažinti, kad paskolos sandoriai yra negaliojantys, nes tai buvo dovanojimo sandoriai yra neturtinis reikalavimas, todėl žyminis mokestis pateikiant ieškinį elektroniniu būdu yra 75 EUR. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas priteisti nurodytas sumas iš atsakovų, todėl šios dovanojimo sandorių sumos nėra apmokestinamos kaip turtiniai reikalavimai. Be to, pažymėjo, kad visas sutuoktinių turtas, įskaitant ir dovanojimo būdu gautas lėšas, buvo įtrauktas į bendro sutuoktinių turto balansą ir atitinkamai buvo apmokestintas žyminiu mokesčiu, kaip prašomas padalinti turtas tarp sutuoktinių, todėl antrąkart tas pats turtas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei J. G. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti.
5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių kilus ginčui dėl to, ar lėšos, iš kurių įgyta bendroji jungtinė nuosavybė buvo paskolintos ar padovanotos, ieškinio reikalavimu dėl paskolos sandorių pripažinimo negaliojančiais siekiami ir ginčo sprendimu sukuriami teisiniai padariniai būtų turiniai, kadangi teismo sprendimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais lemtų ar ieškovei liktų turtinė pareiga vykdyti sandoriais sukurtą prievolę. Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta trečiųjų asmenų (patikslintame ieškinyje nurodomų atsakovais) N. G. ir V. G. reikalavimo teisė pagal 2016-07-25 ir 2016-09-15 paskolos sutartis, todėl teismui sprendimu pripažinus, kad tarp šalių ir trečiųjų asmenų nėra susiklostę paskoliniai santykiai, o 2016-07-25 ir 2016-09-15 sutartis pripažinus dovanojimo sandoriais, atsirastų turtinės teisinės pasekmės.
6. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio reikalavimu siekiamus ir sprendimu sukuriamus teisinius padarinius, akivaizdu, kad ieškinio reikalavimas dėl 2016-07-25 ir 2016-09-15 paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra turtinis, todėl turi būti apmokestintas žyminiu mokesčiu kaip turtinis reikalavimas. Bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Turtinė prievolė pagal 2016-07-25 ir 2016-09-15 paskolos sutartis yra 87 000 Eur, todėl už šį turtinio pobūdžio reikalavimą mokėtinas 1530 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė teikdama patikslintą ieškinį pateikė įrodymus, kad sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovė įpareigotina primokėti 1455 Eur dydžio žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantė J. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties ir prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį; priimti ieškovės 2019 m. rugpjūčio 9 d. patikslintus ieškinio reikalavimus.
8. Atkreipė dėmesį, jog pats pirmosios instancijos teismas nurodo, jog kai yra prašoma taikyti restituciją, ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apmokestinami kaip turtinis reikalavimas. Šiuo atveju ieškovė neprašo taikyti restitucijos ir priteisti jai turtą ar turtines teises. Be to, teismas nurodo, kad būtų panaikinta trečiųjų asmenų N. G. ir V. G. reikalavimo teisė pagal ginčijamas sutartis. Tačiau šiuo atveju atkreipė dėmesį, jog ginčijamos sutartys buvo pasirašytos atsakovo A. G. ir trečiųjų asmenų N. G. ir V. G., ieškovė nėra pasirašiusi šių sutarčių, todėl jei ginčijamos sutartys nebūtų pripažintos negaliojančiomis, tretieji asmenys N. G. ir V. G. neturėtų reikalavimo teisės į ieškovę, todėl reikalavimo teisė ieškovės atžvilgiu nepanaikinama, nes jos apskritai nėra.
9. Nurodė, kad ieškinių reikalavimai gali būti dėl pripažinimo bei dėl priteisimo. Ieškinio dėl pripažinimo patenkinimas gali sudaryti pagrindą reikšti ieškinį dėl priteisimo. Todėl tuo atveju, kai yra reiškiamas reikalavimas dėl pripažinimo bei restitucijos taikymo, t. y. turto priteisimo, toks reikalavimas būtų laikomas dėl priteisimo, t. y. turtiniu reikalavimu. Tuo tarpu, kai ieškiniu dėl pripažinimo nereiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, toks reikalavimas yra laikytinas neturtiniu ir atitinkamai už jo nagrinėjimą mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio reikalavimo nagrinėjimą. Tokį aiškinimą, jog ieškiniai dėl pripažinimo yra laikytini turtiniais tuo atveju, kai yra teikiamas reikalavimas ir taikyti restituciją, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
10. Pažymėjo, kad jei teismas ir laikytų, kad sutarčių pripažinimas negaliojančiomis, pagerintų ieškovės padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į visų reikalavimų visumą šioje byloje ir jų santykį. Nurodytas turtas (ar turtinė prievolė) patenka į bendro turto sąrašą, kuris yra dalijamas santuokos pasibaigimo metu. Ar tai būtų dovanojimo būdu gauti pinigai namo įsigijimui padengti (taip patenkant į bendro sutuoktinių turto balansą, kaip teigiama turto vertė), ar tai būtų paskolos būdu, kaip teigia atsakovai, gauti pinigai (taip patenkant į bendro turto balansą, kaip neigiama turto vertė (prievolė)), bet kuriuo atveju šios piniginės lėšos jau yra įtrauktos pagal pirminį ieškinį į prašomą dalinti turtą. Atitinkamai šis ieškovės reikalavimas dėl prašomo padalinti sutuoktinių turto jau buvo apmokestintas žyminiu mokesčiu pateikiant pirminius ieškinio reikalavimus. Todėl pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį gautųsi, jog iš esmės tas pats turtas būtų apmokestintas du kartus, t. y. nes pagal ieškovės reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto jis yra įtrauktas į bendrą turto balansą ir apmokestintas, o patikslinus ieškinį ir prašant pripažinti sandorius negaliojančiais, pripažįstant, kad tai dovanotas turtas, jis dar kartą būtų apmokestintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys (priešieškinis), kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (priešieškiniu).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės J. G. patikslintas ieškinys, kuriuo be kita ko ieškovė prašo pripažinti, kad 2016-07-25 paskolos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir V. G. dėl 50 000 Eur, 2016-09-15 paskolos sutartis sudaryta tarp atsakovo ir N. G. dėl 37 000 Eur yra negaliojantys sandoriai bei patvirtinti, kad tarp N. G. ir V. G. iš vienos pusės bei tarp J. G. ir A. G. iš kitos pusės buvo sudarytas dovanojimo sandoris dėl 87 000 Eur perdavimo bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Ieškovė pareikšdama naujus reikalavimus sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, kaip už neturtinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei J. G. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti t. y. primokėti 1 455 Eur dydžio žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
15. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad šiuo atveju ieškovė neprašo taikyti restitucijos ir priteisti jai turtą ar turtines teises.
16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Taigi, pastaroji norma specialiai skirta ieškinio sumai, nuo kurios apskaičiuojamas žyminio mokesčio, mokėtino už reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dydis, reglamentuoti. Šioje normoje vartojama sąvoka „ieškinio suma“ aiškintina kartu su CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta analogiška sąvoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintoje normoje (aiškinant ją lingvistiškai) neapsiribojama bylomis, kuriose reiškiami reikalavimai dėl atsakovo ieškovui grąžintinų sumų arba grąžintino turto. Taigi, sisteminis ir gramatinis CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto normų aiškinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad proporciniu žyminiu mokesčiu apmokestinami tik tie reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais prašoma taikyti restituciją ieškovo naudai. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kasatoriaus argumentas, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tik tada, kai ieškovas turi galimybę gauti turtinės naudos tuo atveju, jei bus sandoris pripažintas negaliojančiu ir taikoma restitucija, po kurios ieškovas galės atgauti jam priklausantį turtą. Pažymėtina, kad „turtinės naudos gavimas“, kaip kriterijus, kvalifikuojant ginčą kaip turtinį, nėra įtvirtintas nei įstatyme, nei teismų praktikoje. Nors kasatorius pagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje reikšdamas reikalavimus pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją jis nesiekia iš grąžinto turto patenkinti savo reikalavimo, tačiau negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų, įtvirtinančių specialią žyminio mokesčio dydžio nustatymo tvarką sandorių pripažinimo negaliojančiais bylose. Šios teisės normos taikomos tiek actio Pauliana, tiek kitiems ieškiniams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2014).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš aukščiau paminėtos kasacinio teismo praktikos galima daryti išvadą, kad proporciniu žyminiu mokesčiu apmokestinami ne tik tie reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais prašoma taikyti restituciją ieškovo naudai. Kasacinės instancijos teismas atmetė kasatoriaus argumentas, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tik tada, kai ieškovas turi galimybę gauti turtinės naudos tuo atveju, jei sandoris bus pripažintas negaliojančiu ir taikoma restitucija, po kurios ieškovas galės atgauti jam priklausantį turtą. Dėl to apeliantės teiginys, kad ji neprašo taikyti restitucijos ir priteisti jai turtą ar turtines teises atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tuo atveju jei minėti sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, apeliantei atsirastų turtinė pareiga vykdyti prievolę.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimu patenkinus ieškovės reikalavimus būtų panaikinta trečiųjų asmenų (patikslintame ieškinyje nurodomų atsakovais) N. G. ir V. G. reikalavimo teisė pagal 2016-07-25 ir 2016-09-15 paskolos sutartis, todėl teismui sprendimu pripažinus, kad tarp šalių ir trečiųjų asmenų nėra susiklostę paskoliniai santykiai, o 2016-07-25 ir 2016-09-15 sutartis pripažinus dovanojimo sandoriais, ieškovei atsirastų turtinės teisinės pasekmės. Be to, ieškovė pati nurodė, kad pinigai buvo padovanoti bendrojon jungtinėn nuosavybėn būsto įsigijimo metu.
19. Apeliantė nurodo, kad bet kuriuo atveju šios piniginės lėšos jau yra įtrauktos pagal pirminį ieškinį į prašomą dalinti turtą.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė teikiant pirminį ieškinį neprašė pripažinti, kad 2016-07-25 paskolos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir V. G. dėl 50 000 Eur, 2016-09-15 paskolos sutartis sudaryta tarp atsakovo ir N. G. dėl 37 000 Eur yra negaliojantys sandoriai bei patvirtinti, kad tarp N. G. ir V. G. iš vienos pusės bei tarp J. G. ir A. G. iš kitos pusės buvo sudarytas dovanojimo sandoris dėl 87 000 Eur perdavimo bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Darytina išvada, kad tai yra nauji turtiniai reikalavimai, kurie yra apmokestinami žyminiu mokesčiu, kadangi, kaip jau buvo minėta, išsprendus ginčą, ieškovei atsiras turtinio pobūdžio padariniai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovei atidėjo 770 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovė turi teisę kreiptis su prašymu dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo mokesčio ir reikalavimo dalyje, kurioje ji prašo pripažinti negaliojančia paskolos sutartį.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.