Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (per ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą ir bylos dalyviams atvykus į teismo posėdžių salę) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovui L. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

8. Teismas iš byloje pateikto gimimo įrašo kopijos nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaiko tėvai gyvena skyrium, vaikas gyvena kartu su ieškove.

Dėl nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamosios vietos

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

10. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

11. Ieškovė prašymą nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja motyvuoja tuo, kad ji prižiūri ir auklėja dukrą visą gyvenimą, deda dideles pastangas ir visas turimas lėšas, kad galėtų užtikrinti visavertį dukros gyvenimą.

13. Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 2 dalimi, teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.

14. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, ieškovė dirba (Sodra duomenys, jos paaiškinimai), rūpinasi vaiku, vaikas nuolat yra prižiūrimas ir auklėjamas mamos. Tarnybos atstovas patvirtino nesant informacijos apie netinkamą motinos pareigų atlikimą.

15. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, ieškovės duotus paaiškinimus, Tarnybos poziciją, sprendžia esant teisiniam pagrindui tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

16. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena kartu su motina, vaikų perdavimo klausimas šiuo atveju nėra sprendžiamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. L. periodinėmis išmokomis priteisimo

17. Nustačius nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamąją vietą su motina, ieškove teismas nepilnamečiam šalių vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis).

18. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

19. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

20. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo po 355 Eur išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

21. Vertinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, tikslinga vadovautis kasacinio teismo išaiškinimu, suformuluotu sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išlaikymo teikimo, kad priteisiant išlaikymą vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), atskaičius mokesčius, dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą, gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

22. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

23. Ieškinys teismui pateiktas 2024 m. spalio 14 d. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur). Todėl laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui buvo reikalinga ne mažesnė kaip 709 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažiau nei 355 Eur. Šio sprendimo 22 punkte cituotas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė atleidžiama nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 355 Eur išlaidų, skiriamų dukrai. Nuo 2025 m. sausio 1 d. neįrodinėtinų išlaidų dydis siekia 388 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2025 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 1038 Eur, t. y. apie 777 Eur (abu tėvai) atskaičius mokesčius.

24. Visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis ieškovės paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti vaiko poreikiai yra realūs. Įvertinęs vaiko amžių (4 metai), teismas sprendžia, kad vaiko išlaikymui iš atsakovo prašoma priteisti 355 Eur suma yra reali ir protinga, šios sumos nereikia grįsti detaliais įrodymais, kadangi ji skirta tik minimalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui.

25. Vertindamas, ar atsakovas pajėgus teikti 355 Eur dydžio išlaikymą dukrai kas mėnesį, teismas byloje nenustatė duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, reikalingų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Priešingai, Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas nuo 2019 m. vasario 15 d. – 2024 m. liepos 11 d. buvo individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys. Šiuo metu duomenų apie atsakovo darbovietę Lietuvoje nėra. Kaip jis pats patvirtino telefonu teismo posėdžio sekretorei, šiuo metu jis dirba užsienyje. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė. Nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje atsakovas neturi (VĮ Registrų centro duomenys). Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) narys (VĮ Registrų centro duomenys apie asmenį, kuris yra juridinių asmenų dalyvis). Teismas, vadovaudamasis antstolių informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai.

26. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.

27. Lyginant nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį, teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių vaiko tėvai negalėtų prisidėti lygiomis dalimis prie savo vaiko išlaikymo. Atsakovas nei su teismu, nei su ieškove nebendradarbiavo, duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės ir darbo ministerijos duomenimis, ieškovės uždarbis siekia apie 924 Eur per mėnesį. Ieškovė turi registruotą kilnojamąjį (dvi transporto priemonės) ir nekilnojamąjį turtą (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) (VĮ Registrų centro, VĮ ,,Regitra’’ duomenys).

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

29. Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių aplinkybių nenurodė. Jis yra darbingo amžiaus, turintis galimybę užtikrinti pastovias pajamas asmuo. Priešingų duomenų byloje nėra. Atsakovas turi imtis visų teisėtų priemonių ir aktyvių veiksmų užtikrinti nepilnamečiam vaikui priteistiną išlaikymą.

30. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

31. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

32. Ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi, jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda.

33. Nors ieškovė turi teisę į valstybės mokamą vaikui išmoką, nėra pagrindo priteistino išlaikymo mažinti paramos suma, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali mokėti dukrai 355 Eur minimalų išlaikymą. Todėl nėra poreikio lengvinti atsakovui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokios išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis iš esmės yra būtinas tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, savo dydžiu gali būti pakankamas tik esminėms reikmėms.

34. Teismui nenustačius objektyvių priežasčių, kad atsakovas nepajėgus mokėti po 355 Eur išlaikymą vaikui, atsakovui nepateikus savo pozicijos nagrinėjamu klausimu, taip pat atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visa apimtimi, t. y. priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. L. po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. spalio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistiną sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis).

35. Šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti skiriamas lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

36. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

37. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

38. Byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2840 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą, kurio jis nemokėjo nuo 2024 m. sausio 1 d. aštuonis mėnesius skaičiuojant po 355 Eur per mėnesį.

39. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011). Kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

40. Ieškinyje nurodyta, ieškovės paaiškinta, kad atsakovas su ieškove ir vaiku gyveno epizodiškai, nes nuolat važinėjo į užsienį dirbti. Ieškovės teigimu, atsakovas paskutinį kartą vaiko išlaikymui buvo atsiuntęs 250-300 Eur 2023 m. birželio mėn., nuo to laiko finansiškai neprisideda prie vaiko auklėjimo, poreikių tenkinimo. Duomenų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, byloje nėra. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už aštuonis 2024 m. mėnesius, skaičiuojant po 355 Eur kasmėnesinį minimalų išlaikymą, viso 2840 Eur, pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teismo iniciatyva

41. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareigą reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan., ir atsižvelgus į susiklosčiusias gyvenimo aplinkybes.

42. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

44. Kaip minėta, pagal CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Todėl šiuo atveju teismas vertina, kad yra pagrindas veikti aktyviai ir nustatyti tam tikrą bendravimo tvarką, siekiant užtikrinti vaiko interesus.

45. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

46. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, Tarnybos rekomendaciją, daro išvadą, kad siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, užkirsti kelią galutiniam vaiko ir tėvo ryšio praradimui, tikslinga nustatyti Tarnybos atstovo siųlomą bendravimo tvarką, o būtent – atsakovas elektroninėmis ryšio priemonėmis (pvz. telefonu, interneto ryšys, pasinaudodamas įvairiomis programomis) bendrauja su vaiku trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 18.00 val., ir šeštadieniais – nuo 14.00 val. iki 15.00 val., skambindamas dukrai (susisiekiant su ieškove, dukrai turint ryšio priemonę – dukra); ieškovė (motina) įpareigojama užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą, kad atsakovas galėtų bendrauti su dukra. Tokia bendravimo tvarka nevaržo atsakovo teisių ir interesų, nereikalauja papildomų materialinių išlaidų jam grįžtant iš užsienio ir yra minimali priemonė dukros ir tėvo ryšio palaikymui.

47. Ieškovei teisme patvirtinus, kad ji neprieštarauja tėvo ir vaiko bendravimui, priešingai, ji siekia įpareigoti atsakovą domėtis vaiko gyvenimu, nurodytina, kad vaiko tėvams bendrai sutarus, tėvas su vaiku gali bendrauti intensyviau nei numatyta ir abiem tėvams ir vaikui priimtinomis sąlygomis.

48. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina bet kada gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

50. CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

51. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas 100 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 110 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidų patyrimą ieškovė teismui nepateikė.

52. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą už reikalavimus dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už šiuos reikalavimus mokėtinas 160 Eur (355 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 2840 Eur x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

53. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės O. L. ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. spalio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei O. L. nepilnamečio vaiko A. L. 2840 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę O. L. vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauja su vaiku trečiadieniais nuo 17.00 val. iki 18.00 val., ir šeštadieniais – nuo 14.00 val. iki 15.00 val., skambindamas dukrai (susisiekdamas su ieškove, dukrai turint ryšio priemonę – su dukra); įpareigoti ieškovę (motiną) užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą.

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.