- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- e2-504-558/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02607-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.10.6Šeimos teisiniams santykiams taikytina teisė
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
Įžanginė dalis
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui V. S. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė E. T. pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisiant iš V. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui, O. T., periodinėmis kas mėnesį mokamomis po 250 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti nepilnamečio sūnaus motinai E. T..
Nustatyti atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką: nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas V. S. du kartus per mėnesį su sūnumi O. T. bendrauja neutralioje aplinkoje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje, atsakovui bendravimo su sūnumi laiką ir vietą suderinus ne vėliau kaip prieš tris dienas su vaiko motina bei socialiniu darbuotoju ar psichologu; pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą šeštadienį pasiimdamas jį 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalys turi nepilnametį sūnų O. T., gimusį (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1353-179/2017, buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus O. T. išlaikymui teikti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iki sūnaus pilnametystės, taip pat šalys susitarė, jog ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui matytis ir bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas nepilnamečio sūnaus O. T. išlaikymo klausimas praėjo daugiau nei penkeri metai ir sūnui O. priteistas išlaikymo dydis neatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, t. y. privalančio jį teikti galimybių ir vaiko poreikių. Kai buvo priteistas išlaikymas atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atviroje kolonijoje, o šiuo metu yra perkeltas į (duomenys neskelbtini) namus, kur turi daugiau laisvių ir dirba geriau apmokamą darbą. Šiuo metu yra pasikeitę ne tik sūnaus poreikiai, bet ir atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas susirado geriau apmokamą darbą ir gauna pastovias pajamas. Priteistas 100 Eur išlaikymas sūnui yra per mažas. Jokios kitos materialinės paramos sūnui neteikia, nesidomi jo poreikiais, sveikata ir pan. Sūnui O. šiuo metu yra vienuolika metų ir nuo to momento kai buvo priteistas išlaikymas pasikeitė jo poreikiai, tiek maisto, drabužių bei apavo kainos, taip pat pradėjus lankyti mokymo įstaigą atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokyklos lankymu. Padidėjo išlaidos sveikatos palaikymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Šiuo metu sūnui yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, jam reikalinga pastovi priežiūra, sūnus mažai kalba, jo kalba neaiški ir jam pastoviai reikalingos logopedo paslaugos. Ieškovės paskaičiavimais per mėnesį sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga skirti 550 Eur sumą: 220 Eur maistui, 80 Eur drabužiams avalynei, 40 Eur mokykliniams reikmenims bei lavinimo priemonėms, 30 Eur buities ir higienos prekėms, 70 Eur būsto mokesčių dalis tenkanti sūnui, 40 Eur vaistams ir vitaminams, 40 Eur sauskelnėms, 25 Eur laisvalaikiui, įskaitant mokykloje organizuojamas ekskursijas. Dalį pinigų, reikalingų vaiko išlaikymui padengia išmoka vaikui, kuri sudaro 127,88 Eur. Nurodytų būtinų lėšų sūnaus išlaikymui skirti ieškovė neišgali, todėl tenkinasi mažesne suma, t. y. sūnaus poreikiai yra apriboti. Norėdama bent minimaliai patenkinti neįgalaus sūnaus poreikius, pastoviai ieškovė skolinasi pinigų iš draugų ir giminaičių. Ieškovės pajamos nėra didelės. Ji gauna 138,60 Eur vaiko priežiūros tikslinę kompensaciją. Dirbti negali dėl sūnaus neįgalumo, nes jam nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl jam grįžus iš mokymosi įstaigos pastoviai turi būti su juo. Kol sūnus būna mokykloje ji galėtų dirbti, tačiau niekas nenori priimti dirbti ne pilną darbo dieną. Su neįgaliu sūnumi ieškovė gyvena vieno kambario bute. Automobilio neturi, santaupų neturi jokių. Mano, kad atsakovas prie savo neįgalaus sūnaus išlaikymo gali prisidėti didesne dalimi, t. y. skirti kas mėnesį po 250 Eur. Tarp šalių patvirtinus taikos sutartį, ieškovė įsipareigojo netrukdyti atsakovui bendrauti su vaiku, todėl nebuvo nustatyta konkreti bendravimo su juo tvarka. Atsakovui apsigyvenus (duomenys neskelbtini) namuose, pradėjo kilti nesutarimai dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, todėl nori, kad būtų nustatyta konkreti tėvo su sūnumi bendravimo tvarka. Atsakovas nori su sūnumi bendrauti kelis kartus per mėnesį. Ieškovė tam neprieštarauja, tačiau pats atsakovas turėtų atvykti į sūnaus gyvenamąją vietą, o ne reikalauti, kad ieškovė sūnų atvežtų atsakovui. Atsakovas sūnaus nematęs beveik 10 metų. Sūnus visiškai nepažįsta tėvo, todėl atsakovas turi išmokti bendrauti su sūnumi ir susipažinti su juo iš naujo, atkurti ryšį, todėl turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu būtų sukurtas tėvo ir sūnaus emocinis ryšys. Mano, kad pirminiame etape, kol bus sukurtas emocinis ryšys turi dalyvauti specialistas – psichologas, o susitikimai turėtų vykti Vaiko teisių apsaugos specialistų rekomenduojamoje vietoje. Mano, kad pereinamasis laikotarpis galėtų būti apibrėžtas 4 susitikimais ir galėtų būti pratęstas parekomendavus specialistui bei atsižvelgiant į sūnaus ir tėvo emocinius ryšius. Mano, kad keturi susitikimai turėtų trukti ne ilgiau dviejų valandų. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui neprieštarauja, kad atsakovas su sūnumi bendrautų kas antrą šeštadienį jį pasiimdamas 12 val. iš jo gyvenamosios vietos bei grąžintų tą pačią dieną atgal 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Tokia bendravimo tvarka siūloma atsižvelgiant į nustatytą sunkų neįgalumo lygį (2022-11-09, CBP-7380).
Atsakovui V. S. ieškinio ir jo priedų kopijos įteiktos pasirašytinai 2022 m. lapkričio 16 d. Apie posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta į jo nurodytą elektroninį paštą, į kurį jis pageidavo, kad būtų siunčiami visi teismo procesiniai dokumentai. Atsakovas patvirtino, kad teismo šaukimą jis gavo (el. bylos popierinis priedas b. l. 14,16). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį atvykti nepageidavo. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, vaiko interesų prioritetiniais principais, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad apsilankymo ieškovės E. T. šeimoje, gyv. (duomenys neskelbtini), metu nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku O. T. gyvena 1 kambario bute su visais patogumais, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Namuose švara ir tvarka patenkinama, sanitarinės sąlygos tinkamos. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Nepilnamečiui vaikui namuose sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Ieškovė niekur nedirba, nes namuose slaugo neįgalų sūnų. Ji registruota Užimtumo tarnyboje. Šeimos mėnesio pajamos sudaro: nepilnamečiui skirta neįgalumo išmoka – 300 Eur, priežiūros tikslinė išmoka – 138 Eur, vaiko pinigai – 127,88 Eur ir atsakovo teikiamas 118 Eur (po indeksavimo) išlaikymas. Nepilnametis O. mokosi A. D. mokykloje (duomenys neskelbtini) spec. klasėje. Lanko integruotą ansamblį „Ž.“. Motinos teigimu, dėl vaikui nustatytų raidos sutrikimų vaikas lankosi pas vaikų gydytoją psichiatrę, jam yra paskirtas gydymas, nuolat vartojami vaistai. Atsakovė nurodė, kad tėvas vaiką paskutinį kartą matė, kai jam buvo 1 metai 2 mėnesiai, po to jis niekada su juo nėra bendravęs, vaikas jo nepažįsta, todėl mano, kad turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Atsakovas V. S. bendraudamas su Tarnybos darbuotojais paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nesutinka, kad būtų sūnui padidintas išlaikymas iki 250 Eur. Nurodė, kad jis dirbo oficialiai ir gaudavo 300 Eur darbo užmokestį. Tačiau šiuo metu pakeitė gyvenamąją vietą, todėl buvo priverstas išeiti iš darbo. Šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat nurodė, kad turi įsipareigojimų kreditoriams, todėl šiai dienai jis neturi galimybių teikti ieškovės prašomą priteisti 250 Eur išlaikymą. Taip pat nurodė, kad išlaikymą jis sūnui teikia nuo 2017 metų gruodžio mėnesio, tačiau ieškovė jam nėra pateikusi nė vieno kvito ar čekio, kad įrodytų kur išleidžia jo mokamą išlaikymą. Taip pat atsakovas nurodė, kad nesutinka su prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Paaiškino, kad jo nuomone kas antrą savaitgalį po 6 valandas bendravimas netinkamas ir per trumpas. Mano, kad turėtų jam būti sudaryta galimybė su nepilnamečiu vaiku bendrauti kas antrą savaitgalį. Taip pat nurodė, kad nereikalingas pereinamasis laikotarpis ryšio atstatymui. Tarnybos turimais duomenimis Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – Alytaus PPT) psichologas galėtų konsultuoti vaiką ir jo tėvą (motiną) dėl ryšio atstatymo. Susitikimai galėtų vykti Alytaus PPT patalpose. Alytaus PPT specialistų nuomone, kad kaip stebėtojui, psichologui netikslinga dalyvauti tokio pobūdžio susitikimuose, nes nebus užtikrintas ryšio atstatymas vaiko su tėvu (motina). Tarnyba pritaria ieškovės prašymui nustatyti vaiko ir tėvo ryšio atkūrimui pereinamąjį laikotarpį, kur susitikimai galėtų vykti Alytaus PPT dalyvaujant psichologui. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra neįgalus (nustatytas sunkus neįgalumas), galėtų būti nustatyta ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka (2022-12-28, DOK-50369).
Ieškovė E. T. teismo posėdyje ieškinį palaikė pilna apimtimi, papildomai nurodė, kad patvirtinus teismui tarp šalių taikos sutartį, kuria buvo išspręstas nepilnamečio O. išlaikymo klausimas, tuo metu sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai, šiuo metu – (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi, jo nėra matęs, paskutinį kartą vaiką matė, kai jam buvo (duomenys neskelbtini), atsakovas visiškai nežino sūnaus poreikių. Sūnus yra neįgalus, ieškovė turi juo pasirūpinti visą laiką, todėl jai nėra galimybės susirasti darbą, nes nei vienas darbdavys nenori priimti pusę dienos. Nepilnametis vartoja vaistus, todėl ji laiku turi juos paduoti, dažnai jį ištinka agresijos priepoliai. Visa jo priežiūra rūpinasi viena ieškovė, nes be jos pagalbos vaikas vienas visiškai negebėtų pats pasirūpinti savimi. Šalys pasirašydamos taikos sutartį, tuo metu susitarė dėl tokio išlaikymo dydžio, nes atsakovas atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ieškovė prašo nustatyti 6 mėnesių pereinamą laikotarpį, bendraujant vaikui su tėvu neutralioje aplinkoje per psichologą, nes tėvas yra svetimas vaikui žmogus, vaikas jo nėra matęs. Taip pat praėjus bandomajam laikotarpiui ieškovė pageidauja, kad tėvas su vaiku bendrautų be nakvynių, nes vaikas yra neįgalus, turi psichologinių problemų, vartoja vaistus, jam bus didelis stresas pakeitus aplinką, o be to atsakovas ir nemoka pasirūpinti specialiųjų poreikių turinčiu sūnumi. Sūnų vieną namuose ji gali palikti tik labai trumpą laiką, t. y. paliekant, kai reikia apsipirkti parduotuvėje. Jos pajamos per mėnesį sudaro apie 700 Eur. Jai padeda jos močiutė, kuri prisideda prie vaiko priežiūros. Jai sunku susirasti darbą, nes pastoviai ji turi rūpintis neįgaliu vaiku (jis vienas negali pareiti iš mokyklos, taip pat negali pabūti vienas namuose). Šiuo metu atsakovas yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos, jos žiniomis dirba (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau nė karto nebuvo susitikęs su sūnumi, su gimtadieniu sūnaus nepasveikino. Jokių pastangų atsakovas nededa, kad bendrautų su savo sūnumi. Taip pat nėra žinoma, kur atsakovas gyvena, kokios jo gyvenimo sąlygos.
Ieškovės atstovė advokatė R. K. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, ignoruoja teismo procesą, jam neįdomu, kaip jo vaikas gyvena ir kokie jo poreikiai. Medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, motinos galimybės ribotos gauti darbą, nes ji visą laiką skiria vaiko priežiūrai, už kurią gauna minimalią išmoką. Valstybės skiriamų išmokų nepakanka, todėl būtina iš tėvo priteisti didesnį vaikui išlaikymą, nes vaikas turi daug sveikatos problemų. Atsakovas tik deklaruoja, kad nori matytis ir bendrauti su vaiku, tačiau pats išėjęs iš įkalinimo įstaigos per 5 mėnesius nesugebėjo susitikti su sūnumi. Prašo nustatyti ieškovės ieškinyje prašomą bendravimo tvarką, nustatant 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, o jam pasibaigus leisti tėvui matytis su sūnumi be nakvynių.
Vykusio teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovė palaikė išvadą, nurodė, kad vaikas yra neįgalus, tarp tėvo ir sūnaus jokio ryšio nėra, todėl pritaria ieškovės prašymui nustatant tėvo su sūnumi 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas su vaiku bendrauja per psichologą Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos patalpose. Psichologo paslaugos šioje tarnyboje yra nemokamos. Ir tik pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tėvas galėtų su sūnumi bendrauti be nakvynių, atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų, jam yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. T. ir atsakovas V. S. yra nepilnamečio O. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-1353-1749/2017, tarp šalių patvirtino taikos sutartį pagal kurią nepilnamečio vaiko O. T. gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir iš tėvo sūnaus išlaikymui priteista 100 Eur suma mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Taip pat šalys susitarė, kad E. T. netrukdys V. S. matytis ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime.
Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog ji su sūnumi gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1 kambario bute, sūnui nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Iš pateikto į bylą 2023 m. kovo 3 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad nepilnamečiui O. T. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Taip pat nepilnamečiui vaikui nustatyti kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai, specifiniai judesių raidos sutrikimai. Minėtame medicinos išraše nurodyta, kad specialūs ugdymosi poreikiai dideli, mokykloje teikiama specialistų pagalba ( (2023-04-24, DOK-17715, Priedas). Iš ieškinyje nurodytų poreikių matyti, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra tokie: 220 Eur maistui, 80 Eur drabužiams avalynei, 40 Eur mokykliniams reikmenims bei lavinimo priemonėms, 30 Eur buities ir higienos prekėms, 70 Eur būsto mokesčių dalis tenkanti sūnui, 40 Eur vaistams ir vitaminams, 40 Eur sauskelnėms, 25 Eur laisvalaikiui, įskaitant mokykloje organizuojamas ekskursijas., viso 545 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė nėra užaukštinusi vaiko poreikių.
Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga sudaro 840 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro 633 Eur per mėnesį. Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti.
Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, kurie yra ne tik bendrieji, bet ir specialieji, susijusiais su sūnaus amžiumi ir laiko tarpsniu, praėjusiu nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas sūnui. Be to, atsakovas atliko bausmę įkalinimo įstaigoje ir šiuo metu yra laisvėje, todėl turi galimybę dirbti ir didesnes lėšas skirti savo nepilnamečio sūnaus O. T. išlaikymui. Ieškovė nurodo, kad anksčiau priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui jau nebepakanka, sūnus turi specialiųjų poreikių, jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taip pat nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl šių priežasčių ieškovė negali dirbti, nes jai reikia prižiūrėti neįgalų sūnų, nuo kurio priežiūros atsakovas yra visiškai nusišalinęs. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), teismas sprendžia, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo reikalingumas yra pagrįstas.
Po O. T. priteisto išlaikymo priteisimo praėjus beveik šešeriems metams, natūralu, kad pasikeitė ekonominė situacija, išaugo pragyvenimo lygis, nepilnamečiui vaikui augant bei vystantis didėja jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, be to, šalių nepilnametis sūnus turi specialiųjų poreikių, jam diagnozuotos kelios ligos, kurios reikalauja nuolatinės gydytojų priežiūros ir papildomų išlaidų, todėl teismas sprendžia, kad priteistas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį, jo būtiniausiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti be abejonės yra nepakankama pinigų suma, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ “Regitra” duomenimis ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė niekur nedirba ji slaugo neįgalų asmenį. Šeimos mėnesio pajamas sudaro: nepilnamečiui skirta neįgalumo išmoka – 300 Eur, priežiūros tikslinė išmoka - 138 Eur, vaiko pinigai – 127,88 Eur bei 118 Eur (pritaikius indeksavimą) teikiamas atsakovo išlaikymas, viso 683,88 Eur/mėn. Ieškovė turi vieną nepilnametį sūnų.
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. S. neturi nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto bei jo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas V. S. nuo 2023 m. balandžio 3 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 667,11 Eur, atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. kovo 3 d. dirbo Žemės ūkio bendrovėje “N.”, jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių sudarė 1 251,02 Eur, nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. birželio 9 d. atsakovas dirbo UAB “B.”, kur jo darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį, neatskaičius mokesčių sudarė 678,24 Eur, o nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. dirbo I. L., UAB jo darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį, neatskaičius mokesčių sudaro 1 034,65 Eur. Byloje nenustatyta, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių.
Nors atsakovo pajamos yra minimalios, tačiau atsakovas yra jaunas ((duomenys neskelbtini) metų), darbingas, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas. Kadangi atsakovas yra jaunas, darbingas, jis gali dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką, kuris turi specialiųjų poreikių. Vertintina ir tai, kad atsakovas ignoravo visą bylos nagrinėjimo procesą, neteikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, o deklaratyvūs jo paaiškinimai, bendraujant su Tarnybos darbuotojais, jog jis pakeitė gyvenamąją vietą ir buvo priverstas išeiti iš darbo nesudaro pagrindo nekeisti priteisto išlaikymo dydžio, kuris negali patenkinti net būtinųjų vaiko poreikių, kuriam yra nustatytas sunkus nęįgalumo lygis. Taip pat iš pateiktos institucijos išvados (2022-12-28, DOK-50369) matyti, kad atsakovas pageidautų, jog ieškovė jam teiktų ataskaitas, kaip yra panaudojamas jo mokamas išlaikymas. Pažymėtina, kad pats atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nepilnamečiui vaikui teikiamas išlaikymas galėtų būti naudojamas ne pagal paskirtį arba ne visos išlaikymo lėšos būtų panaudotos nepilnamečiui vaikui. Ieškovei, su kuria gyvena nepilnametis šalių vaikas, ir taip žymiai didesne dalimi tenka vaiko priežiūros ir išlaikymo išlaidos, todėl įpareigojimas ją formuoti ataskaitas ir rinkti čekius atsiskaitant atsakovui už jų likutį ir dydį bei panaudojimą, juolab, kad atsakovo teikiama išlaikymo suma (po indeksacijos 118 Eur) nepatenkina, net būtinųjų vaiko poreikių, tik dar labiau apsunkintų ieškovės padėtį. Todėl, teismo vertinimu, tokie atsakovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti.
Analizuojant ieškovės pateiktus ir teismo surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, įvertinus tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, galintis susirasti geriau apmokamą darbą, o tokiais atvejais visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismo vertinimu, atsakovas objektyviai turi daugiau galimybių teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, kuris turi specialiųjų poreikių, o ne visą naštą perkelti vienai ieškovei, kurios galimybės dirbti yra ribotos, nes ji viena prižiūri neįgalų sūnų, o atsakovas jo neaugina, neprižiūri ir nesirūpina savo vaiku. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių.
Teismo vertinimu, šalių turtinė padėti yra panaši: nors ieškovei nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, jos galimybės susirasti darbą, prižiūrint specialiųjų poreikių turintį sūnų, yra ribotos, o atsakovas neaugindamas ir neprižiūrėdamas sūnaus turi žymiai didesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, todėl didesne dalimi turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas privalo aktyviai ieškoti galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, imtis protingumo ir sąžiningumo principams atitinkančių teisėtų būdų gauti kiek įmanoma daugiau pajamų.
Teismas sutinka, kad (duomenys neskelbtini) metų sūnaus poreikiams, atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis O. T. be būtinųjų turi ir specialiųjų poreikių ir jiems tenkinti reikia papildomai lėšų, vaikui diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, nustatytas sunkus neįgalumo lygis, reikalinga skirti 550 Eur per mėnesį. Dėl šiam vaikui diagnozuotos ligos neišvengiamai yra patiriamos papildomos išlaidos kokybiškam maistui, aprangai, apavui, įvairioms vaiko priežiūros priemonėms įsigyti, o taip pat yra patiriamos papildomos išlaidos gydymui, nes vaikui reikalingas nuolatinis gydytojų stebėjimas, reikalingi tyrimai medicinos įstaigose, įvairūs medikamentai, o tai, kaip jau minėta, yra neišvengiamai susiję su papildomomis išlaidomis.
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
Tokiu būdu lėšos, reikalingos vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikiui tenkinimui sudaro 422 Eur per mėnesį (550 Eur – 127,88 Eur). Pažymėtina, kad atsakovui nustatyta pareiga didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas visiškai ir iš atsakovo V. S. nepilnamečio vaiko O. T. naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. lapkričio 9 d.), iki vaiko pilnametystės priteistinas išlaikymas po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).
Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus; vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš S. M. (peticijos Nr. 32250/08).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su sūnumi nėra matęsis beveik 11 metų, sūnui jis yra svetimas žmogus. Šalių nepilnamečiui vaikui yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, todėl jam reikalinga pastovi priežiūra, o atsakovas, kaip jį prižiūrėti ir kaip tenkinti vaiko poreikius, akivaizdu, kad negeba, todėl šiuo metu maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku, kuriam, beje, tėvas yra kaip svetimas žmogus, nes nėra jo matęs, yra negalimas. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, teismas mano, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgdamas į esamą situaciją, teismas nustato 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų atkurtas atsakovo ryšys su vaiku. Pirmiausia reikėtų tuos ryšius atkurti, o tai padaryti padėtų psichologas neutralioje aplinkoje – Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (Miklusėnų g. 36, Alytus). Tokiu būdu, teismas nustato 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su sūnumi bendrauja pas psichologą 2 kartus per mėnesį, t. y. viso 12 kartų, susitikimai turėtų vykti Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Teismas mano, kad pradžioje būtina atkurti vaiko ir tėvo ryšį, užtikrinti vaikui saugumo jausmą būnant su tėvu, susitikimai turėtų vykti du kartus mėnesį dalyvaujant psichologui vizito lapelyje nurodytu laiku ir vietoje. Užsiregistruoti vizitui pas psichologą turėtų atsakovas V. S. ir prieš tris dienas apie būsimą vizitą pranešti ieškovei E. T., kuri privalo pristatyti nepilnametį sūnų matymuisi su tėvu pas psichologą, nurodytą dieną ir valandą. Tik praėjus pereinamajam laikotarpiui tikslinga nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, t. y., jog atsakovas su sūnumi bendraus be nakvynių, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus vaiko specialiuosius poreikius, nes šalių sūnui reikalinga nuolatinė priežiūra, o atsakovas visiškai sūnaus nelanko, jo nepažįsta, todėl darytina išvada, kad negebės juo tinkamai pasirūpinti. Taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenimo sąlygas. Atsakovas, bendraudamas su Tarnybos darbuotojais nurodė, kad jam teko pakeisti gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kur šiuo metu atsakovas gyvena ir kokios jo buities sąlygos.
Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) ATS-C-2022-03017, yra atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų (2022-11-09 CBP- 7380). Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 333,86 Eur (2023-04-26, DOK-18013).
Kadangi ieškovės ieškinys yra pilnai, valstybei iš atsakovo priteistina 333,86 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo turėtų būti priteisiamas 41 Eur (250 Eur – 100 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 110 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 19,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo priteistinos 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-1353-179/2017, iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1. Nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) du kartus per mėnesį, t. y. viso 12 kartų bendrauja (duomenys neskelbtini) pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ((duomenys neskelbtini)), dalyvaujant psichologui vizito lapelyje nurodytu laiku ir vietoje. Užregistruoti vizitui pas psichologą įpareigotinas atsakovas V. S. ir per tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti ieškovei E. T. bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (skambučiu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). Ieškovė E. T. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų pas psichologą bendravimui su tėvu.
2. Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą mėnesio šeštadienį pasiimdamas jį 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 333,86 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 86 ct) sumą už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630 ir 170,92 Eur sumą (vieno šimto septyniasdešimties eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir pašto išlaidos), kuri turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.