Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-23163-848/2015 pagal atsakovo Ž. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11166-454/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje Nr. 2-11166-454/2012, atnaujinus bylą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškovės If P&C Insurance AS, veikiančios per savo struktūrinį padalinį If P&C Insurance AS filialą, ieškinį dėl draudimų įmokų priteisimo iš atsakovo atmesti. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė dviem pagrindais – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Nurodė, kad byla išnagrinėta jam nežinant ir pačioje byloje nedalyvaujant, o su priimtu sprendimu už akių jis nesutinka. Apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą sužinojo tik 2015 metų rugpjūčio mėnesio viduryje, gavus iš antstolės patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo. Aplinkybė, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu prieš tai neskiriant kuratoriaus, patvirtina, kad buvo padarytas akivaizdus procesinės teisės normos pažeidimas, dėl ko toks teismo sprendimas yra neteisėtas. Be to, taip pat nurodė, kad automobilio Toyota Land Cruiser v/s (duomenys neskelbtini) savininkas yra jis, tačiau automobilio naudotojas yra A. I., kuris jam išvykus minėtu automobiliu ir naudojosi, disponavo ir galimai sudarė/pasirašė draudimo liudijimą bei nesumokėjo draudimo įmokų. Pastaroji aplinkybė vertintina kaip naujai paaiškėjusi, dėl ko teismas, priimdamas teismo sprendimą, netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-11166-454/2012 pagal atsakovo Ž. K. prašymą.

Teismas nustatė, kad pasak atsakovo naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog transporto priemonės Toyota Land Cruiser, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas, tačiau automobilio naudotojas yra A. I., bylos nagrinėjimo metu egzistavo bei buvo atsakovui žinoma, kadangi tai patvirtina paties atsakovo pateiktas teismui transporto priemonės liudijimas. Ieškovė pagrįstai yra pateikusi tarp atsakovo ir jos sudarytą transporto priemonės draudimo sutartį, kurią yra pasirašęs atsakovas, tuo tarpu duomenų, kad sutartis būtų negaliojanti ar pasirašyta kito asmens atsakovas teismui nepateikė, todėl teismas sutiko su ieškove, kad atsakovo nurodyta aplinkybė nepanaikina jo, kaip draudimo sutarties šalies atsakomybės. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės neatitiko naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo nurodyto argumento, kad jam procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu prieš tai neskiriant kuratoriaus, dėl ko buvo padaryta aiški teisės normos taikumo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), nustatė, kad ieškovė neprašė nagrinėjamos bylos metu skirti kuratoriaus, o vadovaujantis CPK 130 straipsniu, procesinius dokumentus prašė leisti įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas atsižvelgęs į tai, kad kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, teismas sprendė, kad jis galėjo tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturėjo teisės versti ieškovę tai daryti ar skirti kuratorių savo iniciatyva. Dėl to teismas pažymėjo, kad jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo skirti kuratorių, laikytina, kad jo paskyrimas negalimas. Teismas padarė išvadą, kad be šalies prašymo kuratorius neskiriamas, o nesant prašymo skirti kuratorių yra laikoma, kad nėra galimybės paskirti kuratorių (CPK 130 str. 1 d.), tuo tarpu ieškovei neturint galimybės gauti duomenų apie atsakovo faktinė gyvenamąją vietą, nustačius, jog atsakovo darbo vietos yra nežinomos, prašomoje atnaujinti byloje procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu buvo galimas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovui apie įsiskolinimą bei priimtą sprendimą už akių galimai buvo žinoma anksčiau, nei jis nurodo savo prašyme, šią aplinkybę patvirtina teismui ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2014 m. sausio 22 d. ir 2014 m. sausio 27 d. VAVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus raštai, 2014 m. sausio 15 d. antstolės L. U. D. patvarkymas, 2015 m. spalio 20 d. raštas dėl informacijos pateikimo, ieškovo atsakovui 2014 m. rugsėjo 22 d. siųsti pranešimai elektroniniu paštu (b. l. 61-65).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad terminas atsiliepimui į prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikti buvo pasibaigęs, ieškovė termino atnaujinti neprašė, nenurodė jokių svarbių aplinkybių dėl ko praleido terminą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, priešingai – priėmė skundžiamą nutartį, kuri yra grindžiama ieškovės prašyme nagrinėti bylą ieškovui bei jo atstovui nedalyvaujant nurodytomis aplinkybėmis, o atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nebuvo išvis analizuojamos ir nustatinėjamos.

2) Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, ko pasėkoje buvo pažeisti atsakovo interesai priteisiant iš jo draudimo įmokas, kadangi transporto priemone Toyota Land Cruiser, v/n (duomenys neskelbtini) disponavo ir juo naudojosi A. I., kuris galimai ir yra sudaręs/pasirašęs draudimo liudijimą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybės, kad transporto priemonės draudimas galioja terminuotą laikotarpį, ir nenustatė aplinkybės, ar įsiskolinimas susidarė būtent 2007 m. rugsėjo 14 d. draudimo liudijimo pagrindu, nors kaip minėta automobiliu ilgą laikotarpį naudojasi kitas asmuo, kuris, siekdamas eksploatuoti automobilį, privalėjo ir turėjo sudaryti/pratęsti automobilio draudimo liudijimą.

3) Pirmosios instancijos teismas pažymėjo tik ieškovės teisę kreiptis į teismą, kuri negali būti varžoma, tuo tarpu atsakovo teisė į gynybą buvo suvaržyta. Be to, atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu buvo netikslinga, dėl ko buvo pažeisti jo interesai bei teisė į teisminę gynybą, todėl siekiant lygiateisiškumo išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovo interesams atstovauti turėjo būti paskirtas kuratorius. Dėl šių priežasčių buvo padaryta akivaizdi procesinės teisės normos taikymo klaida, įteikiant procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovė teismui pateikė eilę dokumentų, dar nereiškia, kad jie faktiškai buvo įteikti atsakovui, kadangi byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie šią aplinkybę patvirtintų, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatinėjo ir nesiaiškino dokumentų atsakovui įteikimo fakto. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas apie jo atžvilgiu priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2015 metų rugpjūčio viduryje, gavęs iš antstolės 2015 m. liepos 13 d. patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė apie atsakovo gyvenamosios vietos pasikeitimą nebuvo informuota. Tuo tarpu CK 2,17 str. 3 d. numatyta kreditoriaus teisė siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Ieškovė ieškinyje teismui buvo nurodžiusi tiek atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, tiek draudimo liudijime (polise) nurodytą adresą. Pasitvirtinus atsakovo nurodytai aplinkybei dėl jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, atsakovas būtų laikomas pažeidusiu Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovo nurodytas argumentas, kad vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek procesines, tiek materialines teisės normas įteikiant procesinius dokumentus atsakovui, yra nepagrįstas, nes procesinių dokumentų įteikimas atsakovui viešo apskelbimu būdu ginčo byloje negali būti traktuojamas kaip aiški teisės normos taikymo klaida, lėmusi neteisėtą įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimą. Be to byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas apie susidariusį įsiskolinimą žinojo anksčiau nei nurodo. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonės naudotojas privalėjo ir turėjo sudaryti/pratęsti automobilio draudimo liudijimą ir yra galimai atsakingas už susidariusį įsiskolinimą, nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais, o kiti atsakovo nurodyti argumentai susiję su automobilio valdytoju nepanaikina jo, kaip draudimo sutarties šalies, atsakomybės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalykas, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-468/2014; kt.).

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-468/2014).

Atskirajame skunde CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje buvimas grindžiamas aplinkybėmis, kad byla, kurios metu iš apelianto priteistos draudimo išmokos ieškovės If P&C Insurance AS, veikiančios per savo struktūrinį padalinį If P&C Insurance AS filialą, naudai, buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimą, apeliantui buvo netinkamai (viešo paskelbimo būdu) įteikti byloje priimti procesiniai dokumentai prieš tai nepaskiriant kuratoriaus, dėl ko buvo suvaržyta jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Be to apeliantas prašo atnaujinti procesą vadovaujantis ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, nurodydamas, kad automobilio Toyota Land Cruiser v/s (duomenys neskelbtini) savininkas yra jis, tačiau automobilio naudotojas yra A. I., kuris jam išvykus minėtu automobiliu ir naudojosi, disponavo ir galimai sudarė/pasirašė draudimo liudijimą bei nesumokėjo draudimo įmokų. Apelianto nuomone ši aplinkybė vertintina kaip naujai paaiškėjusi. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškovės teismui pateiktą ieškinį, dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu, dėl to nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo priimtas teismo sprendimas už akių, o atsakovo nurodyta aplinkybė dėl transporto priemonės Toyota Land Cruiser, v/n (duomenys neskelbtini) neatitiko naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. birželio 5 d. ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama iš apelianto (atsakovo) priteisti 159,02 Eur (549,07 Lt) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,56 Eur (71 Lt) žyminį mokestį bei 131,42 Eur (453,75 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė ieškinyje nurodė du atsakovo adresus: Savanorių pr. 241-45, Kaunas ir deklaruotą gyvenamąją vietą – Taikos pr. 5, Kaunas (b. l. 3-5). 2012 m. birželio 7 d. atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nustatytas 14 dienų terminas (b. l. 11-12). Procesinių dokumentų nepavykus įteikti (b. l. 13-14), nenustačius darbovietės adreso (b. l. 15), dokumentai buvo siunčiami kitu ieškinyje nurodytu adresu – Savanorių pr. 241-45, Kaunas (b. l. 16), procesiniai dokumentai neįteikti (b. l. 17). Kauno apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą (b. l. 10). 2012 m. rugsėjo 5 d. pareiškimu dėl nustatytų trūkumų pašalinimo ieškovė nurodė, kad nepageidauja atsakovui procesinių dokumentų įteikti pati ar per antstolį, kadangi visus žinomus atsakovo gyvenamosios vietos adresus yra nurodžiusi ieškinyje, tuo tarpu kiti adresai jai nėra žinomi, taip pat nurodė, kad skirti kuratoriaus nepageidauja, dėl to prašė teismo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 23-24). Kauno apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovui (apeliantui) įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant nurodyto turinio pranešimą (b. l. 28-29). 2012 m. rugsėjo 25 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo (apelianto) priteisto nurodyto dydžio draudimo išmokos (b. l. 33-32). Apelianto nuomone, aplinkybė, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo apskelbimo būdu prieš tai neskiriant kuratoriaus, vertintina, kaip akivaizdi procesinės teisės normos taikymo klaida, kadangi jis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir niekaip negalėjo žinoti, kad jo atžvilgiu gali būti iškelta civilinė byla.

CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Šioje nuostatoje aiškiai įtvirtinama, kad viešo paskelbimo būdu gali būti įteikiami visi procesiniai dokumentai. CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Nesant galimybės byloje gauti įrodymus, kad apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir/ar darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Kaip nustatyta iš bylos duomenų, procesiniai dokumentai apeliantui siųsti du kartus apelianto deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: Taikos pr. 5, Kaunas. Abu kartus procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. Trečią kartą procesiniai dokumentai apeliantui išsiųsti ieškovės ieškinyje nurodytu adresu: Savanorių pr. 241-45, Kaunas, tačiau taip pat grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. Darbovietės adresas nenustatytas, ieškovė kuratorių paskirti nepageidavo, todėl apie procesinių dokumentų įteikimą apeliantui paskelbta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Apeliantui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Valmeda“ v. UAB „F12“, bylos Nr. 3K-3-24/2012; kt.). Taigi ginčo atveju, priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, iš esmės nenustatinėjo ir neanalizavo apelianto nurodomų aplinkybių. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimas už akių pirmą kartą apeliantui siųstas ieškovės ieškinyje nurodytu adresu: Savanorių pr. 241-45, Kaunas (b. l. 34), tačiau grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė“ (b. l. 35), duomenų nei apie pakartotinį sprendimo už akių siuntimą, nei apie įteikimą kitu įstatyme numatytu būdu byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas neturėjo pagrindo savarankiškai domėtis bylos procesiniu rezultatu, kadangi kaip tikėtina, jis negalėjo tikėtis, jog toks ieškinys jam apskritai gali būti pareikštas, todėl nesant duomenų, kad ieškovės ieškinyje nurodyti adresai buvo neteisingi, ir nesant duomenų patvirtinančių, kad apeliantui tikrai buvo žinoma tiek apie pareikštą ieškinį, tiek apie priimtą teismo sprendimą už akių (kuris kaip nustatyta apeliantui įteiktas pažeidžiant teismo procesinio dokumento įteikimo tvarką), siekiant vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – teisingo bylos išnagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepaisė šalių lygiateisiškumo principo, suteikiant ne tik ieškovei, bet ir atsakovui (apeliantui) galimybę išdėstyti savo poziciją bei pateikti duomenis teisminio proceso metu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog Konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio valstybei nustatyti specialias procesines nuostatas, susijusias su viešu dokumentų įteikimu, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (žr., pvz., Nunes Dias v. Portugal, no. 69829/01, decision of 10 April 2003). Be to, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrįstumas turėtų būti vertinamas kartu su egzistuojančiomis tokiomis teisinės gynybos priemonėmis, kaip galimybe kreiptis dėl terminų atnaujinimo atskirajam skundui paduoti ar proceso atnaujinimo ir pan. (žr. ten pat). Vis dėlto procesinės taisyklės neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai, nes tai gali lemti Konvencijos procesinių ir netgi materialiųjų teisių pažeidimus (žr., pvz., Diaz Ochoa v. Spain, no. 423/03,22 June 2006 mutatis mutandis, Zehentner v. Austria, no. 20082/02, 16 July 2009 ir kt.).

Kaip nustatyta, apeliantas, sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą už akių, kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11166-454/2012, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti civilinį procesą ir taip pažeidė apelianto teisę į tinkamą teismo procesą, nors civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims (CPK 5 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Taigi apeliantui iš esmės nesuteikta galimybės pateikti savo pozicijos dėl priteistų draudimo įmokų, be kita ko, duomenų, galbūt paneigiančių ieškovės ieškinio dėl draudimo įmokų priteisimo pagrįstumą ar sudarančių pagrindą spręsti dėl kitokio civilinės bylos išnagrinėjimo rezultato.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju, byloje teismų nustatytų ir nutartyje aptartų faktinių aplinkybių visuma ir pateikti procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų išaiškinimai suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantas įrodė visas sąlygas procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės ir įtakos procesiniam bylos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Vadovaudamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11166-454/2012 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str.1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl dėl jų nepasisako. Kadangi procesas byloje atnaujintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinį procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje 2-11166-454/2012 pagal ieškovės If P&C Insurance AS, veikiančios per savo struktūrinį padalinį If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovui Ž. K. dėl skolos priteisimo ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.